- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-1063-624/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02140-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- N. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 6 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 24 ir Nr. 44. Kamerose, kuriose jis buvo laikomas, tualetas įrengtas kampe, t. y. skylė, į kurią turėjo atlikti gamtinius reikalus. Ši skylė niekuo nebuvo uždengta.
3. Pareiškėjas tvirtino, kad tualete nėra lubų ir durų, tik sienelė tarp įėjimo, todėl jį visą laiką matydavo kamerose buvę asmenys. Iš tualeto sklisdavo nemalonūs kvapai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teigė, kad ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI pareigūnus, kurie nereagavo į skundus, juos naikino. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, pažeminimą.
5. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad prašo priteisti 9 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. spalio 16 d. pažymos Nr. 69-4076 matyti, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. kamerose Nr. 38, 24, 44, 60, 61.
8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktu, atsakovo atstovas nurodė, kad ši nuostata patvirtina, jog imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateiktų duomenų. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką toks sanitarinių mazgų įrengimas užtikrina nuteistųjų privatumą.
9. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog kameroje Nr. 60 sanitarinio mazgo įėjimas atitvertas durimis, o likusiose – užuolaidomis, kurios yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimui nedaro įtakos. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas būnant sanitariniame mazge yra neįmanomas.
10. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad tualetai buvo tupimi, atsakovo atstovas nurodė, kad tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
11. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisako, nes tai susiję su kameros vėdinimu. Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs ne tik su ventiliacijos įrengimu ar galimybe vėdinti patalpas per langus, bet ir su pačių kalinamų asmenų veiksmais. Atsakovo atstovas papildomai pabrėžė, kad kameros plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti, vėdinimas per langus buvo galimas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.
12. Atsakovo atstovas akcentavo, kad iš pridedamų nuotraukų matyti, jog iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 25 d.. sprendimu pareiškėjo N. Ž. skundą atmetė.
14. Teismas aptarė teisės aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybės institucijų padarytos žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
15. Teismas pabrėžė, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė, jog jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. kamerose Nr. 24 ir Nr. 44, tačiau iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. spalio 16 d. pažymos Nr. 69-4076 teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu taip pat buvo kamerose Nr. 38, 60, 61.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl privatumo pažeidimo abstraktus. Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, yra matomas kameroje esančių asmenų, nes tualete nėra lubų ir durų, tik sienelė tarp įėjimo. Iš byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų teismas nustatė, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis ar priešais kameroje esančius gultus. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu arba į kamerų sienas, kuriose yra lentynos daiktams susidėti. Tik kameroje Nr. 60 įėjimas į sanitarinį mazgą yra iš kameros vidinės pusės, tačiau šioje kameroje įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis. Teismas pažymėjo, kad kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė.
17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas skunde teigia, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jo teisę į privatumą, tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti atitvarinėmis konstrukcijomis, kurių aukštis ženkliai didesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgęs į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis (kameros Nr. 38, 60) ar neperšviečiamomis storomis spalvotos polietileno užuolaidomis (kameros Nr. 24, 44, 61), teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas pažymėjo, kad tokią poziciją patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
18. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad kamerose Nr. 67, 61, 44 visiškai nebuvo užuolaidų, o vietoj užuolaidų pareiškėjas naudojo iš savo asmeninės patalynės sumeistrautą užvalkalą, nes tokių aplinkybių pareiškėjas savo skunde nenurodė, dėl to į Šiaulių TI direktorių su skundais nesikreipė, juo labiau, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kameroje Nr. 67 net nebuvo. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo argumentus atmetė.
19. Vadovaudamasis Eksploatavimo taisyklių 2 punktu, teismas nurodė, kad Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.).
Atsiliepimas
20. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos, todėl teismas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl blogo kvapo kamerose nenustatė.
21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad kamerose Nr. 24 ir Nr. 44 tualete yra skylės, į kurias turėjo atlikti gamtinius reikalus. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p.). Iš kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, matyti, kad kamerose Nr. 38, 60, 61 yra įrengti sėdimi unitazai, o kamerose Nr. 24 ir Nr. 44 tupiami. Teismas akcentavo, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
22. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentas, jog jis ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI pareigūnus, kurie nereaguoja į skundus ir juos sunaikina, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus, nes nenurodė nei kada, nei dėl kokio tariamo pažeidimo ar konkretaus pareigūnų jis yra kreipęsis į Šiaulių TI administraciją. Pareiškėjas nenurodė, kodėl jį Šiaulių TI pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip posėdžio metu nurodė pareiškėjas, jis neprisimena kada ir kokio turinio teikė skundus Šiaulių TI administracijai.
23. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos (Šiaulių TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 9 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo identiškus argumentus tiems, kuriuos jis buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.
26. 2021 m. kovo 8 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas nagrinėjant šią administracinę bylą vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-5769-815/2020 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03776-2020-0).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 9 600 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundą atmetė.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui ir prašo priteisti jam 9 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-614-624/2021).
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai nėra konkretūs, pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.
33. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad Šiaulių TI kamerose sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele, OSB plokšte ar kita atitvarine konstrukcija, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti (b. l. 21), kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas atitvarinėmis konstrukcijomis, kurių aukštis yra nuo 2,10 m iki 2,33 m. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas durimis arba užuolaida (b. l. 24–25).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nekonstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-721-442/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-795-756/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-751-502/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei, vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo.
35. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad nebuvo registruojami jo skundai, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog pareigūnai neregistravo jo skundų ir juos naikino. Pareiškėjas nenurodė nei skundų pateikimo dienų, nei pareigūnų, kurie, pareiškėjo teigimo naikino jo skundus, dėl tokių tariamų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo teiktų skundų ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo argumentai nedetalizuoti, deklaratyvūs. Taigi, nurodyti deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio argumentai negali būti pagrindas neturtinei žalai atsirasti.
36. Dėl sanitarinių įrenginių įrengimo (tupimo tualeto) teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (7.6 p., 9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-454-815/2021). Vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021). Jokių medicininių duomenų apie negalėjimą naudotis tupiamu tualetu pareiškėjas nenurodė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
37. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nenustatyti Šiaulių TI administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
38. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5769-815/2020 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03776-2020-0), teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes jis yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra pagrindo vadovautis jame pateiktais išaiškinimais.
39. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.