Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019 m. sausio mėn. iki vasario 20 d. Pareiškėjo įsitikinimu, kamerose buvo pažeidžiamas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas.

7. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog ant langų buvo įrengtos dvigubos grotos.

2. Atsakovės atstovas pateikia kamerų duomenis, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas ir pažymi, jog buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

4. Sanitarinių mazgų įrengimas Šiaulių TI atitinka teisės aktų reikalavimus. Visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose esantys sanitarinių mazgų atitvarai kur kas aukštesni nei 1,5 m. Atkreipia dėmesį, jog sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu. Kadangi jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu san. mazgu nėra, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio san. mazgo įrengimo, nėra pagrindas konstatuoti pažeidimą.

5. Dėl blogo kvapo pažymi, jog tinkamai vėdinant kameras jo galima buvo išvengti. Be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu.

6. Negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

7. Pareiškėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos skalbtis bei džiovinti viršutinius rūbus, be to, kamerose nėra šilto vandens. Atsakovės atstovas pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose. Vykdant HN143:2015 nuostatas, nemokių kalinamų asmenų rūbai skalbiami kartą per mėnesį įstaigoje esančioje skalbykloje. Be to, asmenims sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Be to, HN134:2015 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, o karšto vandens tiekimo į kamerą teisės aktai nenumato. Tačiau lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį, ši nuostata taikoma ir suimtiesiems, taigi, vandenį galima pasišildyti.

8. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus valyti gyvenamąsias patalpas valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šluota, šepetys, šiukšlių semtuvas, šiukšlių kibiras, kibiras, šluostės) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad grotos nuvalyti langų netrukdo, tačiau, esant poreikiui, dėl langų nuvalymo pareiškėjas gali paprašyti pareigūnų grotas atidaryti.

2. Atsakovės atstovas pateikia duomenis apie Lukiškių TI-K kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas ir pažymi, jog minimali gyvenamojo plota norma nebuvo pažeista.

3. Įstaigos administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyveno: valė kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekavo sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką buvo išduodami į kameras. Į kameras taip pat buvo išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpindavo Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Karantino metu kameras valė iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plovė bei dezinfekavo su jam išduotais valikliais.

4. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokojo valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tekdavo daryti pakartotiną remontą. Kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

5. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

6. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvieta įstaigoje taip pat buvo įrengta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkama.

7. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta (atsiliepimas, b. l. 84–94):

1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose:

– 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas. Vėliau perkeltas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje taip pat buvo laikomas vienas;

– 2019 m. sausio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 358 (plotas – 7,77 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 4 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2019 m. vasario 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 kv. m), kurioje buvo laikomas iki paleidimo į laisvę dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 19 d. Kameroje buvo nuo 6 iki 9 asmenų.

2. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo apgyvendintas šiuose kamerose (Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus pažyma, b. l. 23–28):

– Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 24 (plotas – 18,85 kv. m). Kameroje nurodytu laikotarpiu buvo 3–5 asmenys;

– 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 40 (plotas – 22,93 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. gegužės 18 d. Kameroje buvo 4–5 asmenys;

– 2020 m. gegužės 18 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 21 (plotas – 18,72 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 2 d. Kameroje buvo 2–5 asmenys.

– 2020 m. birželio 2 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 64 (plotas – 22,34 kv. m), kameroje buvo 4 asmenys. Vėliau perkeltas į kamerą Nr. 28 (plotas – 17,62 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 8 d. Kameroje buvo 3–4 asmenys;

– 2020 m. birželio 15 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. TLK-5 (plotas – 18,46 kv. m), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 21 (plotas – 18,72 kv. m), kurioje buvo iki 2020 m. birželio 16 d. Kameroje buvo 1–4 asmenys;

– 2020 m. birželio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 92 (plotas – 18,95 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 17 d. Kameroje buvo 2–4 asmenys;

– 2020 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 89 (plotas – 18,73 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 25 d. Kameroje buvo 1–5 asmenys;

– 2020 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 38 (plotas – 20,69 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. birželio 29 d. Kameroje buvo 2–3 asmenys;

– 2020 m. birželio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 64 (plotas – 22,34 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. liepos 2 d. Kameroje buvo 2–5 asmenys;

– 2020 m. liepos 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 24 (plotas – 18,85 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. Kameroje buvo 1–5 asmenys;

– 2020 m. rugpjūčio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 67 (plotas – 23,02 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2020 m. lapkričio 16 d. Kameroje buvo 3–6 asmenys.

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kuris, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl neteisėtų Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI veiksmų.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pareiškėjas skundžiasi, jog tiek Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas – Vilniaus PN), tiek Šiaulių TI neužtikrino jam minimalaus gyvenamojo ploto kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 1–2 punktus) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildytomis kameromis atmestini kaip nepagrįsti. Žymėtina, jog Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui teko nuo 3,84 kv. m (nuo 2019 m. vasario 17 d. iki vasario 18 d., kameroje Nr. 257) iki 7,77 kv. m (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 26 d. iki sausio 30 d., kameroje Nr. 358) ploto. Šiaulių TI pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m (be kita ko, 2020 m. gegužės 27 d., kameroje Nr. 21) iki 18,85 kv. m (2020 m. rugpjūčio 7 d., kameroje Nr. 24) ploto.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Patikrinus pareiškėjo kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas matyti, jog ir šiuo atveju atsakovės atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI kamerų apšvietimas buvo netinkamas – dėl įrengtų grotų natūralaus apšvietimo buvo nepakankamai, o dirbtinis apšvietimas – netinkamas.

Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato HN 134:2015, kurios 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

4.1. Vilniaus PN atsiliepime patikino, jog įstaigoje buvo įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx. Atkreipiamas dėmesys, jog šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas yra iš esmės neindividualizuotas, neargumentuotas – pareiškėjas tik teigia, jog buvo netinkamas apšvietimas, bet nekonkretizuoja, kodėl, nenurodo, kokiose kamerose. Be to, pats pripažįsta, jog kamerų apšvietimui buvo naudojama dirbtinė apšvieta (o tai reiškia, kad apšvietimas veikė). Be to, byloje nepateikta įrodymų (to nenurodė ir pareiškėjas), jog pareiškėjas būtų teikęs skundus ar prašymus Lukiškių TI-K administracijai.

4.2. Šiaulių TI atsiliepime pažymėjo, jog natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodė, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Šiuo atveju taip pat paminėtina, jog pareiškėjo nekonkretūs ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai (faktiškai analogiški išdėstytiems dėl Lukiškių TI-K) nesudaro pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, į bylą yra pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas (b. l. 65-67), iš kurio matyti, jog 2020 m. vasario 4 d. kamerose Nr. 1, 9, 20, 24, 33, 45, 60, 95, 96 ir 103 buvo atliekami apšvietos tyrimai, pažeidimų nenustatyta. Iš to darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamos apšvietos yra nepagrįsti, todėl atmestini.

5. Pareiškėjas teigė, jog įstaigose buvo netinkama oro cirkuliacija, dėl nepakankamo vėdinimo tiek Lukiškių TI-K, tiek Šiaulių TI kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, kamerose buvo pelėsio ir grybelio. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, jog gyvenamos kameros turi būti vėdinamos per langus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o įstaigose atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nebuvo privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai buvo pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu, ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nekonkretizavo, kuriuose Lukiškių TI-K kamerose buvo pelėsio ir (ar) grybelio, nenurodė (net apytikriai) laikotarpių, kada kamerose buvo netinkamas mikroklimatas. Be to, su skundais ar pareiškimas dėl nurodytų pažeidimų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.

6. Pažymėtina, jog pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl mikroklimato Šiaulių TI kamerose, todėl teismas nekartos argumentų, nurodytų šio teismo sprendimo punkte aukščiau. Tačiau papildomai pabrėžtina, jog iš jau minėto NVSC 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto matyti, jog kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, mikroklimatas (sąlygos kamerose – oro temperatūra, apšvieta, santykinė oro drėgmė, bendra kamerų švara (dėl pelėsio ir grybelio)) atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog aptariamame patikrinimo akte buvo nustatyti ir nežymūs pažeidimai (pvz., įskilęs veidrodis, nutrupėję dažai), tačiau dėl šių aplinkybių pareiškėjas nesiskundė, o ir iš to galima daryti išvadą, jog pažeidimai įstaigoje buvo nustatomi, fiksuojami ir šalinami. Paminėtina, jog iš į bylą pateiktų NVSC 2020 m. rugsėjo 16 d. ir liepos 31 d. patikrinimo aktų (b. l. 73–74, 70–72) matyti, kad kameroje Nr. 90 ir Nr. 102 buvo pelėsio, tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerose nebuvo laikomas. Atitinkamai konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl mikroklimato kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

7. Pabrėžtina, jog pareiškėjas skundėsi grotų įrengimu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET), 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Atitinkamai konstatuotina, jog atsakovės atstovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Pareiškėjas skundėsi, jog Šiaulių TI kamerose nebuvo įrengtų kopėtėlių.

9. Pareiškėjas tikino, kad jam į kameras nebuvo išduodamos priemonės kamerų švarai palaikyti. Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Atkreiptinas dėmesys, jog NVSC 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte (b. l. 65-67) nurodyta, jog į Šiaulių TI pristatytiems asmenims išduodant inventorių yra užpildoma kortelė „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrenginiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“. Išduodant inventorių kiekvienas asmuo turi galimybę patikrinti išduodamą jam inventorių. Be to, kameras valo patys nuteistieji, o priemonėmis aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistai. Atkreiptinas dėmesys, jog NVSC 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte (b. l. 70-72) nurodyta, jog patikrinus kameras nustatyta, jog juose buvo valymo priemonės. Be to, jos, atsakovės atstovo teigimu, papildomai išduodamo esant asmenų prašymui. Iš byloje pateiktos pažymos apie pareiškėjo skundus ir prašymus, gautus įstaigoje (b. l. 29-35) matyti, jog pareiškėjas tokių prašymų (dėl valymo priemonių išdavimo) įstaigai neteikė. Atitinkamai šis neindividualizuotas ir nepagrįstas argumentas atmestinas.

10. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog pareiškėjas taip pat skundėsi, jog įstaigoje yra neregistruojami (išmetami) asmenų skundai. Pabrėžtina, jog pareiškėjas net apytikriai nenurodė, dėl ko skundėsi, kokiems pareigūnams teikė skundus (nenurodė jų vardų ar pavardžių, laipsnių, pareigybių), nei kada (bei dėl kokių aplinkybių) tariamus skundus teikė. Be to, iš aukščiau minėtos pažymos (b. l. 29-35) matyti, jog įstaigoje buvo registruojami ir paties pareiškėjo skundai, tad šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nekonkretizuotas ir nepagrįstas.

11. Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių TI laikomi asmenys buvo išvedami pasivaikščioti kartą per dieną, pasivaikščioti buvo suteikiama 1 val. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų, kiemeliuose truko vietos. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). TIĮET 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neginčija, jog turėjo galimybę pasivaikščioti vieną valandą. Pabrėžtina, jog privalomo suoliukų ar sporto inventoriaus įregimo pasivaikščiojimo kiemuose (kaip ir pačių kiemelių ploto) teisės aktai nereglamentuoja, todėl aplinkybė dėl šio inventoriaus nebuvimo negali būti pripažinta teisės aktų pažeidimu, be to, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų dėl nurodytų aplinkybių (dėl suoliukų) teikęs skundus įstaigos administracijai, to nenurodė ir pareiškėjas.

12. Pareiškėjo teigimu, jis, būdamas nemokiu, neturėjo galimybės Šiaulių TI skalbti drabužius. Pagal HN 134:2015 40 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Aptariamu šiuos pareiškėjo teiginius paneigė atsakovės atstovas, nurodydamas, jog Šiaulių TI esantiems asmenims išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami asmenų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Nemokiems asmenims kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems asmenims sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose. Be to, nemokių kalinamų asmenų rūbai skalbiami kartą per mėnesį ŠTI esančioje skalbykloje. Šiaulių TI teigimu, įstaigoje suteikiamos visos galimybės asmenims skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau įstaiga negali būti atsakinga už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus (atsižvelgiant į minėtą Šiaulių TI pažymą dėl pareiškėjo skundų ir prašymų (b. l. 29-35), taip pat į tai, jog pats pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kam teikė tokio pobūdžio skundus), neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išsiskalbti rūbus yra nepagrįsti.

13. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.