Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-11-27 · Civilinė byla Nr. e2-5014-964/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-06-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
e2-5014-964/2024
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-01205-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“
Atsakovas
UAB „Vilniaus BDT“
Trečiasis asmuo
AB „LTG Infra“, AB „Viamatika“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, ADB „Gjensidige“, ADB „Compensa Insurance Company“, Lietuvoje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5014-964/2024Teisminio proceso Nr. 2-38-3-01205-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.3.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.2.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei N. G.,

dalyvaujant ieškovo UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“ atstovams A. K. ir teisininkams D. J. bei J. Š.,

atsakovo UAB „Vilniaus BDT“ atstovui advokato padėjėjui D. L.,trečiojo asmens teisininkei LTG Infra atstovei J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus BDT“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys AB „LTG Infra“, AB „Viamatika“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, ADB „Gjensidige“, ADB „Compensa Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per savo filialą.

.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus BDT“ 78 135,46 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė statybos rangos sutartį (toliau - sutartis) dėl žemės darbų (duomenys neskelbtini). Statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2021-12-31, sutarties kaina – (duomenys neskelbtini) Eur be V. A. atlikus dalį sutartyje numatytų darbų ir 2021-12-01 pateikus pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų vertę bei 2021-12-02 PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. VBDT01582, ieškovas sumokėjo atsakovui (duomenys neskelbtini) Eur. 2021-11-15 techninis prižiūrėtojas M. S. (UAB „Viamatika”) el. laišku informavo ieškovą, kad patikrino šlaitų skersinius profilius bei nustatė trūkumus. Neatitikimai rangovui buvo pateikti el. paštu 2021-11-26. Užsakovas informavo rangovą, kad dėl šlaito 26+800 neatitikimo bus bandoma tartis su AB „LTG Infra” atstovais dėl projekto korekcijos. Vyko keli susitikimai tiek objekte, tiek nuotoliniu būdu, kuriuose dalyvavo rangovo atstovas, tačiau AB „LTG Infra” nesutiko su rangovo pateiktais argumentais ir nurodė, kad darbai nebus priimti kol nebus atlikti pagal projektinę dokumentaciją. 2022-05-09 ieškovas pateikė atsakovui raštą, kuriame informavo apie reikalavimą šalinti nustatytus darbų pagal sutartį defektus. Atsakovas jokio atsakymo į šį raštą nepateikė. 2022-07-25 ieškovas raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą ir apie ieškovo patiriamus nuostolius, kurių dydis dar nėra žinomas. Siekdamas pašalinti netinkamai atliktų darbų trūkumus, ieškovas iniciavo pirkimo procedūras ir 2023-07-21 su UAB „Nordcros” sudarė supaprastintą statybos subrangos sutartį, pagal kurią UAB „Nordcros“ įsipareigojo už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM atlikti defektų šalinimo darbus (geležinkelio kelio (duomenys neskelbtini)). 2023-09-01 UAB „Nordcros” atliko defektų šalinimo darbus ir pateikė ieškovui sąskaitas faktūras apmokėjimui už darbus. 2023-09-28 raštu ieškovas pareikalavo iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovas geranoriškai nuostolių neatlygino.

3. Ieškovo nuostolius sudaro: (duomenys neskelbtini) Eur skirtumas tarp sutarties ir defektų šalinimo sutarties vertės, (duomenys neskelbtini) Eur ieškovo sumokėta suma UAB „Vilniaus BDT“ už netinkamai atliktus darbus, patirtos papildomos (duomenys neskelbtini) Eur išlaidos draudimo paslaugoms ir (duomenys neskelbtini) Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijai nuo 2022-01-31 iki 2023-09-28 (ieškovas negalėjo priduoti objekto dėl neištaisytų defektų pagal sutartį, todėl buvo būtina pratęsinėti objekto draudimą ir garantiją), (duomenys neskelbtini) Eur netesybos (delspinigiai), kuriuos ieškovui taikė AB „LTG Infra“. Iš viso dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių. Jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, ieškovas nurodytų nuostolių nebūtų patyręs.

Atsiliepimas

4. Atsakovas UAB „Vilniaus BDT“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jo netenkinti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įrengiant šlaitą pastebėjo, jog reikia atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Informavo ieškovą, kad šlaitas padengtas skaldos balasto nuovalų ir augalų mišiniu, peraugusių medžių šaknimis. Šlaitas visiškai netiko jo planiravimo perstumdant darbams bei buvo gerokai storesnis negu nurodyta pašalinti pagal projektą. Ir taip abejotini šlaito matmenys pasikeitė daugiau pašalinus šitą gerokai storesnį negu projekte nurodytas augalinį sluoksnį. Dėl to pats ieškovas žadėjo pateikti papildomas medžiagas šlaito geometrijai atstatyti. Darbų vykdymo metu paaiškėjo, kad to nepakanka. Ieškovą atstovaujantis projektų vadovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad dėl šlaito bandys derinti, kad pakoreguotų projektą. Apie esamą padėtį pats atsakovas informavo ieškovą, bet susidūrė su jo nepagrįstu vengimu priimti atitinkamus sprendimus aptariamu klausimu. Matydamas, kad ieškovas nebendradarbiauja, atsakovas ėmėsi iniciatyvos ir pristatė į darbų atlikimo vietą didesnius augalinio grunto kiekius, suformavo statinį pagal keliamus statybos normatyvinius dokumentus, įvertinęs sankasos šlaitams galimą geometrinę paklaidą. Atlikus dalį sutartyje numatytų darbų ir 2021-12-01 pateikus pažymą apie atliktų darbų vertę bei 2021-12-02 PVM sąskaitą – faktūrą, ieškovas atliktus darbus priėmė ir sumokėjo atsakovui (duomenys neskelbtini) Eur, nenurodydamas nei vieno komentaro ar pastabos dėl atliktų darbų, tokiais veiksmais patvirtindamas, jog sutinka su atsakovo iniciatyva atliktais darbais pagal statybos normatyvinius dokumentus ir remiantis faktine situacija. 2022-05-09 netikėtai gavo iš ieškovo raštą su reikalavimu šalinti nustatytus darbų pagal sutartį defektus. 2022-07-25 ieškovas sutartį nutraukė. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, nes sutartį vykdė tinkamai, darbų užbaigti negalėjo dėl ieškovo neveikimo.

6. Ieškovas UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“ pateikė dubliką, kuriame patikslino ieškinio reikalavimą PVM suma, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur. Prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

7. Dublike nurodė, kad atsakovo argumentas apie ieškovo informavimą dėl šlaito dangos nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Darbų kiekių žiniaraštis nei patvirtina, nei paneigia atsakovo dėstomų aplinkybių, kad šlaito sluoksnis visiškai netiko šlaito planiravimo perstumdant darbams. Techninis prižiūrėtojas, atlikęs patikrą, nustatė neatitikimus, kurių atsakovas nepašalino, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad atsakovas sutartį vykdė tinkamai. Dėl šlaito neatitikimo koreguojant projektą ieškovas nurodė bandysiantis tartis su AB „LTG Infra“ siekdamas darbų tęstinumo, tačiau AB „LTG Infra“ su atsakovo pateiktais argumentais nesutiko ir reikalavo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją. Aplinkybė, kad atsakovas pristatė į objektą didesnį medžiagų kiekį, nepagrindžia defektų pašalinimo ir jų tinkamo atlikimo. Sąskaitos apmokėjimas nepatvirtina ieškovo sutikimo su projekto trūkumais. Tai buvo tik tarpinis atliktų dalies darbų aktavimas. Atlikus tik dalį darbų nėra galimybės patikrinti galutinio rezultato, todėl nėra pagrindo išvadai, kad visi darbai atlikti tinkamai. Ieškovas dublike patikslino nuostolių sumą, nurodęs, kad taikant PVM sutarties ir defektų šalinimo sutarties vertės skirtumas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, bendras nuostolis (duomenys neskelbtini) Eur.

Atsiliepimas

8. Atsakovas UAB „Vilniaus BDT“ pateikė tripliką, kuriuo prašė netenkinti ieškovo ieškinio dėl nuostolių priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Triplike nurodė, kad sutarties vykdymo metu atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad projektas netinkamas. Pats ieškovas pripažino, kad projektas nėra idealus, žadėjo derinti galimą projekto koregavimą, bet faktiškai vengė priimti sprendimus aptariamu klausimu. Tuomet iniciatyvos ėmėsi atsakovas, pristatydamas į darbų atlikimo vietą didesnius augalinio grunto kiekius. Taigi atsakovas stengėsi ištaisyti defektus tiek kiek galėjo nepakeitus netinkamos kokybės projekto – ėmėsi iniciatyvos ir pristatė į darbų atlikimo vietą didelius augalinio grunto kiekius, suformavo statinį pagal keliamus statybos normatyvinius dokumentus, įvertindamas sankasos šlaitams galimą geometrinę paklaidą. Ieškovas nepagrįstai siekia naudotis dviem savo teisių gynimo būdais – nuostolių atlyginimu ir sumokėtų pinigų už darbus grąžinimu – kurie yra alternatyvūs ir ieškovas turėtų pasirinkti vieną iš jų, o ne abu. Ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti draudimo išlaidas, nes, pirma, ieškinyje keliami reikalavimai atlyginti nuostolius yra už neva netinkamai atliktus darbus, o ne už darbų įvykdymo termino praleidimą, antra, darbų būklę lėmė ne atsakovo darbo atlikimas, o netinkamas projektas.

10. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad projektas atitinka galiojančias normas bei taisykles ir užtikrina saugią statinio eksploataciją, be to, UAB „Nordcros“ defektų šalinimo darbus atliko būtent pagal šią projektinę dokumentaciją. Atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė (duomenys neskelbtini) J. Š. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2021-12-31. 2021-11-15 UAB „VIamatika“ techninis prižiūrėtojas nustatė trūkumus. Atsakovas buvo įpareigotas juos pašalinti. 2022-07-25 sutartis buvo nutraukta. Taisant trūkumus nebuvo panaudotas joks atsakovo darbų rezultatas, darbai pilnai perdaryti.

12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. K. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovas ieškojo subrangovo dėl žemės darbų. Gavo pasiūlymą iš atsakovo. Sutarė su juo, kad iškas griovius ir įrengs šlaitą. Pastarasis atliko dalį darbų. Kasė griovius. Tarpiniai darbai buvo aktuojami, bet tai nereiškia galutinio darbų priėmimo. Atliekant patikrinimą dalyvavo ieškovo, techninės priežiūros atstovas ir atsakovo atstovas. Nustatyta, kad darbai neatitiko techninių sprendinių. Trūkumai buvo nurodyti atsakovui. Jis su jais sutiko. Ieškovas negalėjo priduoti objekto kol nepašalinti trūkumai. Atsakovas teigė, kad netinkamas projektas, bet įrodymų dėl to nepateikė. Užsakovas ir projektuotojas su tuo nesutiko, reikalavo pašalinti trūkumus. Ieškovas atliko matavimus, atvaizdavo brėžiniuose, pateikė atsakovui, bet jis trūkumų vis vien nešalino. Siuntė jam raštus. Jokio atsakymo negavo. Todėl sutartį nutraukė. Ilgai užtruko, kol surado įmonę, kuri perdarytų darbus, nes nieks nenorėjo imtis nedidelės apimties dabų. Naujai rastas subrangovas pašalino trūkumus ir tada Infra darbus priėmė. Patirta žala finansiškai didesnė nei sutarties su atsakovu kaina, nes daug darbų reikėjo atlikti šalinant padarytus atsakovo ir atliekant juos iš naujo. Subrangovas turėjo pilnai padaryti darbus (100 proc. perdaryti atsakovo atliktus darbus). Neprisimena, kad atsakovas būtų pranešęs apie papildomus darbus. Teikdamas pasiūlymą atsakovas turėjo iš anksto įvertinti kiekius. Sutartyje atsakovas patvirtino, kad jo atsakomybė yra papildomos medžiagos ir papildomi darbai, jei jų poreikis iškils. Ieškovas yra žadėjęs pakalbėti su užsakovu ir įvertinti galimybę koreguoti projektą pagal atsakovo jau atliktus darbus, tačiau tam nepritarė projektuotojas ir užsakovas. Gavęs 2021-11-26 laišką atsakovas žadėjo trūkumus taisyti, todėl ieškovas sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovas laukė trūkumų šalinimo plano, tačiau nieko nevyko. Technine priežiūra rūpinosi Infra. Statybos darbų žurnalą pildė ieškovo darbų vadovas. Sakydamas „projektas nėra idealus“ ieškovas turėjo omenyje, kad jis gali būti kai kuriose vietose detalesnis, su platesniu aprašymu, bet nėra blogas. Pirmą dalį darbų ieškovas perdavė Infrai, kai gavo iš atsakovo. Antras perdavimas buvo 2023-09-30, kai darbus ištaisė Nordcross. Ši įmonė vadovavosi tuo pačiu projektu kaip ir atsakovas. Esminis dalykas, dėl ko darbai nebuvo atlikti tinkamai, tai nebuvimas žmogaus, kuris tikrintų aukščius, gylius (trūko geodezinių paslaugų).

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teisininkas D. J. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad projektavimo nurodymai yra svarbūs šlaitų statumui. Tai reikalavimai projektuotojui. Beveik visur 12 m šlaite mažiausia reikšmė 1:1,5. Žemesnė dalis turėjo būti 1:1,75. Šiuo atveju šlaitas buvo virš 8 m, todėl turėjo būti imamos atitinkamos reikšmės iš lentelės ir projektuotojas pakeisti projekto negalėjo (faktinė situacija pagal atliktus darbus neatitiko net minimalių reikšmių).

14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas D. L. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovo neatsakymas į ieškovo raštus rodo, kad šalys kalbėjosi telefonu arba abi nebendravo. Byloje nėra duomenų dėl netinkamai atliktų darbų. Statybos darbų žurnalas atsakovui nebuvo perduotas, jame atsakovas jokių įrašų neatliko. Ieškovas nepateikė jokių pastabų ir darbus perdavė Infrai. Nėra pateikta duomenų, kad pastabų turėjo Infra. Techininė priežiūra turėjo būti vykdoma nuolat. Turėjo būti nuolat kontroliuojama, bet tai nebuvo daroma. Topo nuotrauka padaryta, kai šlaite buvo didelis augalinis sluoksnis. Ieškovas turėjo suformuoti didelius nuolydžius. Pagrindinė problema buvo tai, kad trūko žvyro. Ieškovas jo netiekė. Dėl to atsakovas negalėjo tinkamai suformuoti šlaitų. Šlaitų nuolytis galėjo būti pakeistas, jei ieškovas būtų pristatęs daugiau žvyro. Atsakovas atliko apie 40 proc. sutartyje numatytų darbų. Negalėjo pasakyti, kas sudaro likusius 60 proc. Atsakovas gavo 2021-11-26 raštą, bet negalėjo atsakyti, kodėl nebendradarbiavo, neatrašė. Atsakovas nepripažįsta trūkumus dėl darbų, už kuriuos gavo (duomenys neskelbtini) Eur. Kitų darbų (už likusius (duomenys neskelbtini) Eur) atsakovas nepadarė. Negalėjo pasakyti, kodėl atsakovas nestabdė darbų trūkstant žvyro.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „LTG Infra“ atstovė J. Š. su ieškiniu sutiko.

16. Teismo posėdžio metu liudytojas M. S., UAB „Viamatika“ (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, parodė, kad atsakovas darbus pradėjo 2021-10-18. Jis iškirto krūmus ir atliko paruošiamuosius darbus. 2021-10-20 pradėjo kasti naujus griovius. Atsakovui buvo teiktos pastabos. 2021-11-16 buvo matuojami nuolydžiai. Pastebėti nuokrypiai nuo šlaito. Žiniaraštyje nurodyta, kas ne taip. Geodezininkai taip pat atliko matavimus ir nustatė tą patį. Rangovo darbų vadovo nebuvo. Kažkas iš darbuotojų pasakė, kad nuolydžius tvarkys. UAB „Vilniaus BDT“ visus trūkumus pagal 2021-11-25 laišką pripažino. Pagrindiniai UAB „Vilniaus BDT“ trūkumai: netaisyklingos formos dugnas ir projekto neatitinkanti nuolydis. Esant didesniam šlaitui didėjo jo nuslinkimo tikimybė. Mano, kad nors nuokrypiai nuo projekto buvo, bet esminės reikšmės sankasai neturėjo. Taip sprendė pagal Sankasų įrengimo taisykles. Žino, kad jos geležinkelio tiesimo darbams netaikomos. 2022 metais šlaito nieks netvarkė. Tik 2023-09-05 pamatė, kad jau viskas sutvarkyta.

17. Liudytojas K. Ž., 2020-2022 m. buvęs UAB „Vilniaus BDT“ (duomenys neskelbtini), parodė, kad jam buvo pavesta kuruoti darbus (duomenys neskelbtini). Objektas susidėjo ne vien iš šlaitų, bet ir griovių kasimo, sankasos peties įrengimo ir kt. Šlaitas neatitiko projektinių sprendinių. Jis buvo apaugęs miško paklote. Paklausus užsakovo kaip ir ką įrengti, jis atsakė, kad pats atsakovas turi galvoti, nes laimėjo konkursą. Užsakovas tiekė medžiagas, bet jų vis vien trūko. Informavus užsakovą apie didesnį medžiagų poreikį, jis nereagavo. Reikėjo nuimti daug augalinės dangos. Netiekiant daugiau medžiagų, darbai taip ir buvo baigti. Kiek ir kaip galėjo, taip šlaitą ir padarė. Elektroniniu paštu vis gaudavo pranešimus, kad šlaitas įrengtas netinkamai. Informavo vadovybę, bet ji nieko nedarė. Šlaitas buvo įrengtas paklaidos ribose. Jam nebuvo perduotas statybos darbų žurnalas. Darbus priimdavo A. K.. Jam ir nurodė, kad reikia papildomų medžiagų. Darbai dėl to nebuvo stabdomi. Informavo, kad projektas neatitinka realios, faktinės situacijos. Su M. S. nebendravo. Jokių pastabų statybos darbų žurnale nematė. Manė, kad klaidų yra projekte, neįvertintas realus medžiagų kiekis. Dalyvavo komisijoje pradinėje stadijoje, kai aptarė, ką reiks padaryti ir ieškojo šlaito. Prieš darbą buvo perduoti: medžiagų ir darbų kiekių žiniaraštis, projektas, aprašas. Medžiagų kiekių žiniaraštyje buvo neįvertintas medžiagų ir darbų kiekis. Nurodyta, kad elementarus augalinis sluoksnis, o faktiškai – miško paklotė. Dalyvaudamas konkurse atsakovas negalėjo to nustatyti, nes vertino pateiktą medžiagą. Į užsakovą dėl blogo projekto nesikreipė. Tik į savo įmonės vadovybę. Pastaroji liepė toliau vykdyti darbus. Juos atliko kiek galima pagal projektą. Darbų pridavime nedalyvavo. Matė lapkričio 15 d. elektroninį laišką, bet vadovybė nieko daryti neliepė. Mano, kad nuolydžio neatitikimas realios reikšmės neturi. Objektą buvo galima naudoti pagal paskirtį. Prieš pasirašant sutartį apžiūroje nedalyvavo. Mano, kad nuvykus į vietą, buvo galima įvertinti situaciją. Sutarties neturėjo ir nežinojo, kad joje buvo nurodytas kaip atsakingas už jos vykdymą. Siūlė užsakovui papildomų darbų sąmatą, bet sureaguota nebuvo. Darbų vykdymo metu jis atliko geodezinius matavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021-08-05 ieškovas UAB “Geležinkelio tiesimo centras” ir atsakovas UAB „Vilniaus BDT“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. S(GTC)-0193/21 dėl žemės darbų (duomenys neskelbtini). Konkretūs darbai nurodyti darbų kiekų žiniaraštyje. Tai esamo augalinio sluoksnio nukasimas ir išlyginimas, sankasos šlaito planiravimas gruntą stumdant į trūkstamas šlaito vietas ir sutankinimas, sankasos aikštelės kraštų ir sankasos šlaitų užpylimas 0/32 frakcijos smėlio žvyro mišiniu iki projektinių reikšmių ir sutankinimas, augalinio grunto sluoksnio įrengimas ir apsėjimas žole, kokoso pluošto įrengimas, gelžbetoninių latakų dangčių sumontavimas, vandens nuvedimo griovių kasimas, gofruoto PP vamzdžio įrengimas, grunto planiravimas, sankasos geometrinių parametrų atstatymas. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 darbai turėjo būti atlikti iki 2021 gruodžio 31 d. Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte nustatyta, kad darbų kaina – (duomenys neskelbtini) EUR be V. D. buvo vykdomi pagal Geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nelyginio kelio paprastojo remonto aprašą. Atlikęs dalį darbų atsakovas pateikė ieškovui 2021-12-01 pažymą apie atliktų darbų vertę ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM) ir tai pačiai sumai 2021-12-02 PVM sąskaitą faktūrą. 2022-01-17 ieškovas šią sąskaitą apmokėjo. Dar prieš pateikiant pažymą apie atliktų darbų vertę Nr.1, 2021-11-25 UAB “Viamatima” techninis prižiūrėtojas M. S. el. laišku informavo ieškovą, kad patikrino šlaitų skersinius profilius bei nustatė, kad: šlaitų nuolydžiai neatitinka projektinių ir yra per statūs; ruože (duomenys neskelbtini) rangovas šlaitų nuolydžius tvarkys; šlaitas nuo (duomenys neskelbtini) yra sutvirtintas kokoso pluošto priešeroziniu paklotu ir turi nežymų nukrypimą nuo projektinio (leidžiamas nuokrypis plius-minus 10 procentų). Šiame ruože projektinis šlaito nuolydis (1:1,5) yra netinkamas, nes pylimas yra apie 8,0 m aukščio – remontuojamas senas pylimas ir šis pylimo ruožas išsiskirs savo nuolydžiu su greta esančiu neremontuotu pylimo ruožu. Kad pasiekti projektinį šlaito nuolydį (1:1,5), tai pylimo apačioje reikia pripilti daug atvežtinio grunto, gruntas pilamas įrengiant pakopas pylimo šlaite; griovio dugnas turi būti trapecinės formos ir minimaliu 40 cm pločio. Rangovui (atsakovui) šiuos neatitikimus ieškovas nurodė 2021-11-26 elektroniniame laiške. 2022-05-09 ieškovas pateikė atsakovui raštą Nr. 2-164/22, kuriame informavo apie reikalavimą šalinti nustatytus darbų pagal sutartį defektus, o 2022-07-25 raštu Nr. 2-239/22 informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą ir patiriamus nuostolius, kurių dydis dar nėra žinomas. Trūkumų šalinimui ieškovas iniciavo pirkimo procedūras ir 2023-07-21 su UAB „Nordcros“ sudarė supaprastintą statybos subrangos sutartį Nr. S(GTC)-0797/23 (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbams. 2023-09-01 UAB „Nordcros“ atliko defektų šalinimo darbus ir pateikė ieškovui sąskaitas faktūras apmokėjimui už darbus pagal sutartį Nr. S(GTC)-0797/23. 2023-09-28 raštu ieškovas pareikalavo iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

19. Ieškovas ir atsakovas sutaria, kad juos siejo statybos rangos santykiai. Tai patvirtina tiek statybos rangos sutartis, tiek atsakovo vykdytų darbų pobūdis. Atsakovas kaip rangovas turėjo atlikti sutartyje (darbų kiekių žiniaraštyje) nurodytus darbus, vadovaudamasis darbų atlikimui keliamais reikalavimais. Šiuo atveju ieškovas UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“ buvo užsakovas rangovo UAB „Vilniaus BDT“ atžvilgiu pagal šias šalis siejusią sutartį, tačiau pagrindinis užsakovas šiuo atveju buvo trečiasis asmuo AB „LTG Infra“, kuriam darbus turėjo priduoti UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“.

20. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo.

21. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

22. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atlikdamas darbus, turėjo vadovautis sutartimi, projektu, paprastojo remonto aprašu. Jis turėjo atlikti tiek darbų, keik sutarė su ieškovu ir jie turėjo būti baigti iki 2021-12-31.

24. Ieškovas nurodė, kad atsakovas atliko dalį sutartį darbų. Tai patvirtino ir atsakovo atstovas, teigdamas, kad atlikta apie 40 proc. darbų, bet negalėjo paaiškinti, kokių darbų dar trūko. Palyginus darbų kiekių žiniaraštį ir atsakovo parengtą pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, matyti, kad atsakovas atliko visus sankasos šlaito planiravimo darbus, bet neatliko arba atliko mažiau nei nurodyta kitų darbų, t.y. vandens nuvedimo griovių kasimo kiekis žiniaraštyje nurodytas 1 550 kv.m., o faktiškai atlikta 1000 kv.m. visiškai neįrengtas gofruotas vamzdis, grunto planiravimo atlikta 1000 kv.m., o žiniaraštyje numatyta 1365 kv.m. Visgi pagal aukščiau nurodytus dokumentus tai (neatlikti darbai) sudaro nedidelę visų darbų dalį (apie 19 proc.), kas pinigine verte atitinka (duomenys neskelbtini) Eur skirtumą tarp žiniaraštyje ir pažymoje paskaičiuotų darbų. Atėmus (duomenys neskelbtini) Eur iš žiniaraštyje nurodytos (duomenys neskelbtini) Eur sumos gaunama (duomenys neskelbtini) Eur suma, kuri yra daugiau nei dvigubai didesnė, nei atsakovas nurodė pažymoje apie atliktų darbų vertę ((duomenys neskelbtini) Eur). Darytina išvada, kad, priešingai nei teigė atsakovo atstovas, atsakovas suvokė, kad jo nurodytus pažymoje kaip pilnai atliktus darbus jis atliko nepilnai arba netinkamai.

25. Papildomai šią išvadą pagrindžia tai, kad dar 2021-11-26 ieškovas elektroniniu laišku informavo atsakovą apie nustatytus darbų trūkumus: šlaitų nuolydžiai neatitinka projektinių ir yra per statūs; šlaitas (duomenys neskelbtini) yra sutvirtintas kokoso pluošto priešeroziniu paklotu ir turi nežymų nukrypimą nuo projektinio (leidžiamas nuokrypis plius-minus 10 procentų). Šiame ruože projektinis šlaito nuolydis (1:1,5) yra netinkamas, nes pylimas yra apie 8,0 m aukščio – remontuojamas senas pylimas ir šis pylimo ruožas išsiskirs savo nuolydžiu su greta esančiu neremontuotu pylimo ruožu; griovio dugnas turi būti trapecinės formos ir minimaliu 40 cm pločio. Atsakovas nei į šį laišką, nei į vėlesnį, siųstą 2022-05-09, kuriuo buvo reikalaujama šalinti darbų defektus, neatsakė.

Žemesnės instancijos teismas

26. Iš 2021-1125 UAB „Viamatika“ laiško ieškovui ir 2025-11-26 ieškovo laiško atsakovui galima daryti išvadą, kad atsakovas su tuo, kad šlaitus sutvarkė netinkamai, sutiko, nes laiške nurodyta, kad ruože (duomenys neskelbtini) rangovas šlaitų nuolydžius tvarkys. Teismo posėdžio metu ir pats atsakovo atstovas pripažino, kad trūko žvyro, todėl atsakovas negalėjo tinkamai suformuoti šlaitų. Tą patį parodė liudytojai M. S. ir K. Ž.. Pastarasis, kaip UAB „Vilniaus BDT“ statybos darbų vadovas, parodė, kad trūko medžiagų, šlaitą padarė pagal tai, kiek medžiagų buvo. Pripažino, kad elektroniniu paštu vis gaudavo pranešimus, kad šlaitas įrengtas netinkamai. Informavo vadovybę, bet ji nieko nedarė. Taigi tiek atsakovo atstovas advokato padėjėjas D. L., tiek liudytojas, buvęs atsakovo (duomenys neskelbtini) K. Ž. pripažino, kad darbai turėjo trūkumų.

27. Kaip jau nurodyta aukščiau, reikalavimus darbams gali nustatyti tiek teisės aktai, tiek rangos sutarties bei jos priedai.

28. Naujai projektuojamoms ir rekonstruojamoms 1520 (1524) mm pločio geležinkelių žemės sankasoms taikomi Geležinkelių žemės sankasų projektavimo nurodymai SN 449-72 Pagal Projektavimo nurodymų 5.3 punktą: šlaitų statumas parenkamas pagal 12 lentelę priklausomai nuo grunto rūšies ir pylimo aukščio.

29. AB „LTG Infra“ rengiant Geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) nelyginio kelio paprastojo remonto aprašą buvo atlikti inžineriniai – geologiniai tyrinėjimai. Ataskaita yra remonto aprašo sudėtyje ir atsakovui buvo žinoma. Iš jos matyti, kad šlaito aukštis buvo apie 8 metrai, o sankasa buvo supilta iš smulkaus ir vidutinio rupumo smėlio. Vadovaujantis šiais duomenimis buvo parinktas sankasos šlaito nuolydis - 1:1,5. Ši informacija buvo perduota atsakovui ir ja jis privalėjo vadovautis atlikdamas darbus.

30. Iš ieškovo su 2024-10-15 rašytiniais paaiškinimais pateikto geodezinių matavimų brėžinio skersinio matyti, kad dalis šlaito supilta per aukštai, o kai kur žvyro trūksta. Šis nuokrypis aiškiai matyti iš esmės per visa šlaitą, tik vienur jis didesnis, kitur mažesnis.

Žemesnės instancijos teismas

31. Nors teismo posėdžio metu abu liudytojai (M. S. ir K. Ž.) teigė, kad šie nuokrypiai neesminiai ir iš esmės atitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtintoms Statybos taisykles „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, visgi, pirma, rangovas turėjo vadovautis pateikta projektine, technine dokumentacija (projektu, paprasto remonto aprašu), o ne darbus atlikti savo nuožiūra, antra, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtintos Statybos taisyklių ST 8871063.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“4 punkte nustatyta, kad jos taikomos Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, vykdančiai įstatymo valstybinės reikšmės kelių tinklo tiesimo ir statinių statybos užsakovo funkcijas. Taisyklių 4.1. punkte nurodyta: šiose ST nurodytus techninius reikalavimus darbų atlikimui ir kokybei privalo vykdyti rangovai, atliekantys valstybinės reikšmės kelių žemės sankasos įrengimo darbus. Taigi, sutiktina su ieškovu, kad taisyklės taikomos tik automobilių kelių projektavimui ir negali būti taikomos geležinkelio sankasų projektavimui. Pažymėtina, kad geležinkelio kelias yra specifinis statinys, dėl traukinių judėjimo patiriantis ženkliai didesnes apkrovas nei automobilių keliai. Darytina išvada, kad atsakovas nesivadovavo ieškovo pateiktais reikalavimais darbų atlikimui.

32. Pažymėtina, kad trūkumai buvo nustatyti ne tik šlaitų įrengimui, bet ir dugnui (jo formai), t.y. iš esmės visiems atsakovo atliktiems darbams.

33. Atsikirsdamas į ieškovo teiginius dėl darbų trūkumų atsakovas remiasi tuo, kad pirma, ieškovas žadėjo projektą derinti, antra, pats ieškovas neužtikrino pakankamo medžiagų kiekio, trečia, dalį darbų ieškovas ir AB „LTG Infra“ priėmė.

34. 2021-11-26 elektroniniame laiške atsakovui ieškovas projektų vadovas A. K. nurodė, kad griovius reikia taisyti pagal nurodytą detalesnę informaciją, o dėl šlaito bandys derinti, kad pakoreguotų projektą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. K. paaiškino, kad toks jo pažadas derinti projekto koregavimą visiškai nereiškia, kad jis pripažino, jog projektas blogas. Priešingai, tai reiškia, kad jis siekė darbų tęstinumo pritaikant projektą prie jau atliktų darbų. Dėl to ir žadėjo pakalbėti su užsakovu bei įvertinti galimybę koreguoti projektą pagal atsakovo jau atliktus darbus, tačiau tam nepritarė projektuotojas ir užsakovas. Nors ieškovo atstovas buvo rašęs atsakovui, kad „projektas nėra idealus“, tačiau jis neteigė, kad jis blogas, o turėjo omenyje, kaip nurodė posėdžio metu, kad gali būti kai kuriose vietose detalesnis, su platesniu aprašymu. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai ieškovo siekį koreguoti projektą pagal jo atliktus darbus vertina kaip projekto, o ne jo paties darbų trūkumą, juo labiau, kad UAB „Norsdcros“ atliko darbus pagal tą patį projektą ir juos atlikus ieškovas darbus pridavė užsakovui.

35. Nors atsakovas teigė, kad jam trūko medžiagų (augalinio grunto), visgi iš geodezinių matavimų brėžinio skersinio matyti, kad yra dalis vietų, kur grunto (žvyro ir augalinio sluoksnio) supilta per daug. Kita vertus, iš darbų kiekių žiniaraščio matyti, kad augalinį gruntą įsipareigojo tiekti rangovas, todėl negali remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia netinkamai atliktus darbus.

36. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo nei sudarytas, nei pasirašytas. Atlikęs dalį darbų atsakovas pateikė ieškovui 2021-12-01 pažymą apie atliktų darbų vertę bei 2021-02-02 PVM sąskaitą faktūrą. 2022-01-17 ją apmokėjo. Visgi šis sąskaitos apmokėjimo faktas nepatvirtina darbų kokybės. Mokėjimas atliktas galiojant sutarčiai ir tikintis, kad darbai tęsis (2021-11-25 laiške nurodyta, kad rangovas šlaitų nuolydžius tvarkys), atsakovas ištaisys dar 2021-11-26 nurodytus darbų trūkumus (2021-11-25 laiške nurodyta, kad rangovas šlaitų nuolydžius tvarkys).

38. Atsakovas nepagrįsta remiasi LR CK 6.659 str. 1 d. dėl darbų stabdymo, kai užsakovo duota medžiaga yra netinkamos kokybės ir užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir tvirtumui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei, kad projektas buvo netinkamas, nei kad ieškovas davė kokius nors neteisėtus nurodymus. Jo reikalavimas ištaisyti darbų trūkumus nėra neteisėtas, juo labiau, kad ir pats atsakovas trūkumus iš pradžių žadėjo taisyti, o atsakovo argumentai, kad trūko medžiagų, dėl to jis padarė darbus pagal tai kiek turėjo, rodo jo paties nerūpestingą elgesį. Jei medžiagas būtų įsipareigojęs tiekti ieškovas ir jų nebūtų tiekęs, atsakovas galėjo stabdyti darbus (CK 6.58 str. 2 d. 2 p., 6.661 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju jis pats įsipareigojo pasirūpinti augaliniu gruntu, todėl jo pretenzijos ieškovui neturi pagrindo, juo labiau, nepateisina netinkamos darbų kokybės.

39. Taigi nei vienas iš aukščiau nurodytų atsakovo argumentų nepagrindžia, kad jis darbus atliko tinkamai arba, kad trūkumus lėmė ne jo, o ieškovo veiksmai/neveikimas.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas negalėjo priduoti objekto nepašalinus atsakovo atliktų darbų trūkumų, o jis pats jų nei gavęs 2021-11-26 elektroninį laišką, nei 2022-05-09 raštą nešalino ir apskritai su ieškovu nebendradarbiavo, į pretenzijas neatsakė.

41. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal šio įstatymo 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

42. Pagal kasacinio teismo praktiką priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2016 m. kovo 10 d nutartyje Nr. 3K-3-160-687/2016, reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti (duomenys neskelbtini) Eur ieškovo sumokėtą sumą atsakovui UAB „Vilniaus BDT“ už netinkamai atliktus darbus kaip CK 6.665 str. 1 d. 2 p. numatytą teisių gynybos priemonę – kainos sumažinimą iki 0. Atsakovas darbus atliko netinkamai, jų trūkumų netaisė, po ko ieškovas sutartį nutraukė. Neištaisius trūkumų objekto nebuvo galima priduoti ir naudoti pagal paskirtį. Trūkumų taisymą atliko ieškovas (t.y. jo samdytas kitas rangovas). Atsakovo atlikti darbai buvo pilnai perdaryti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti (duomenys neskelbtini) Eur, kuriuos sumokėjo atsakovui, bet faktiškai rezultato negavo, t.y. jį gavo netinkamą naudoti ir pilnai perdarė.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-540/2013 yra nurodęs, kad greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–249 straipsniai). Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.249 straipsnį – žala, kuri nepreziumuojama, todėl jos dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti reikalavimą pareiškęs asmuo.

45. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atsakovui netaisius darbų trūkumų, organizavo jų šalinimą pats. Bylos duomenys patvirtina, kad jis iniciavo pirkimo procedūras ir 2023-07-21 su UAB „Nordcros” sudarė supaprastintą statybos subrangos sutartį, pagal kurią UAB „Nordcros“ įsipareigojo už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM atlikti defektų šalinimo darbus (geležinkelio kelio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbai). 2023-09-01 UAB „Nordcros” atliko defektų šalinimo darbus ir pateikė ieškovui sąskaitas faktūras apmokėjimui už darbus. Ieškovas nereikalauja trūkumų šalinimo išlaidų, tačiau prašo kompensuoti (duomenys neskelbtini) Eur skirtumą tarp sutarties ir defektų šalinimo sutarties vertės, kas yra jo nuostoliai.

46. Šalių sudaryta statybos rangos sutartis patvirtina, kad atsakovas darbus turėjo atlikti už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM arba (duomenys neskelbtini) Eur su V. S. darbai pagal ieškovo ir UAB „Nordcros“ sutartį buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) Eur su V. Š. sumai išrašytos sąskaitos, t.y. UAB „Nordcros“, atlikusi darbus, išrašė 2023-09-01 sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Eur ir 2023-09-01 sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Eur. Darbų priėmimo perdavimo aktai Nr. GTC23-02 dėl sankasų nuolydžio taisymo ir GTC23-01 dėl griovių kasimo patvirtina, kad tai tie patys darbai, kuriuos darė atsakovas, bet jų trūkumus ištaisė ir darbus pabaigė „Nordcros“. Atitinkamai tarp pirminės sutarties, sudarytos su atsakovu, ir kitos sutarties, sudarytos su UAB „Nordcros“, susidarė (duomenys neskelbtini) Eur kainos skirtumas, kurio ieškovas nebūtų patyręs, jei ieškovas darbus būtų atlikęs tinkamai. Šis kainų skirtumas vertinamas kaip ieškovo nuostolis. Jis, kaip ieškovo patirta žala, įrodytas į bylą pateikta sutartimi su UAB „Nordcros“, darbų perdavimo aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis.

47. Ieškovo veiksmai – netinkamas darbų atlikimas ir trūkumų netaisymas, sutarties neužbaigimas nustatyti. Būtent šie veiksmai lėmė ieškovo patirtą žalą dėl kainų skirtumo, todėl laikytina, kad civilinės atsakomybės sąlygos priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) Eur nuostolių atlyginimą yra nustatytos. Kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes verslininko civilinė atsakomybė atsiranda ir be jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

48. Ieškovas kitą dalį nuostolių argumentuoja patirtomis (duomenys neskelbtini) Eur išlaidomis draudimo paslaugoms ir (duomenys neskelbtini) Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijai nuo 2022-01-31 iki 2023-09-28. Šias išlaidas patvirtina į bylą pateiktos civilinės atsakomybės sutartys su AAS „BTA Baltic Insurance Company“, prašymai apmokėti už draudimo paslaugas, sąskaitos išrašai. Žalos dydžio atsakovas neginčijo, bet teigė, kad šios išlaidos buvo nulemtos ne atsakovo veiksmų, o paties ieškovo, t.y. netinkamo projekto ir jo nekoregavimo. Teismas jau nustatė, kad už darbų trūkumus yra atsakingas ne ieškovas, o atsakovas. Nustatė, kad ieškovo atstovas buvo rašęs atsakovui, kad „projektas nėra idealus“, tačiau jis neteigė, kad jis blogas, o turėjo omenyje, kaip nurodė posėdžio metu, kad gali būti kai kuriose vietose detalesnis, su platesniu aprašymu. Projekto keisti ieškovas nebuvo įsipareigojęs, o jo priderinimas reiškė tik siekį koreguoti priderinant prie atsakovo atliktų darbų kaip nuolaidą jo padarytiems trūkumams, tačiau tai nereiškė nei pripažinimo, kad projektas blogas, nei įsipareigojimo jį keisti. Pažymėtina, kad UAB „Norsdcros“ atliko darbus pagal tą patį projektą ir juos atlikus ieškovas darbus pridavė užsakovui. Tai papildomai patvirtina, kad projektas buvo tinkamas darbams atlikti kokybiškai. Taigi esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, kurie priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kad atsakovui jų nepašalinus ir užtrukus ieškant kito rangovo bei pastarajam atliekant darbus, buvo priverstas pratęsinėti objekto draudimą ir garantiją, dėl ko patyrė papildomai (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų draudimo paslaugoms ir (duomenys neskelbtini) Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijai, šios išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Pažymėtina, kad atsakovas pats nurodė, kad 2021-12-01 išrašė pažymą už dalį atliktų darbų. Taigi net jei jis mano, kad darbai buvo atlikti tinkamai, pats sutiko, kad jie nebuvo atlikti pilnai, bet jų netęsė ir darbų neatliko nei iki 2021-12-31, nei vėliau, ieškovo apie ketinimus tęsti, taisyti darbus ar kitaip spręsti susidariusią situaciją ilgą laiką neinformavo, o tai sąlygojo atsakovo nuostolių didėjimą.

49. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Eur netesybų (delspinigių). Šiuos delspinigius ieškovui paskaičiavo jo užsakovas AB „LTG Infra“, o jis jų reikalauja iš rangovo UAB „Vilnius BDT“. Jų reikalauja kaip savo nuostolių kompensavimo. Į bylą ieškovas pateikė AB „LTG Infra“ raštus dėl priskaičiuotų delspinigių ir pažymas apie juos. Bendra paskaičiuotų delspinigių suma už uždelstą įvykdyti sutartį laikotarpį atitinka reikalaujamą ieškovo, t.y. sudaro (duomenys neskelbtini) Eur sumą. Atsakovas neginčijo nei delspinigių dydžių, nei skaičiavimo laikotarpio (apskritai jokių nesutikimo argumentų dėl delspinigių nepateikė). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas netesybas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, jų susidarymą sąlygojo netinkamai atsakovo atlikti darbai ir jų netaisymas bei veiksmų spręsti susidariusią situaciją nesiėmimas, t.y. civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys) nustatytos, ieškovui iš atsakovo priteisiama ši delspinigių suma.

50. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiamas 78 135,46 Eur nuostolių atlyginimas ((duomenys neskelbtini))

51. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (78,135 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą ieškinį ieškovas sumokėjo 1 838 Eur žyminio mokesčio, nors už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1 397 Eur. I. P. apylinkės teismo 2023-01-05 nutartimi buvo grąžinta 253 Eur žyminio mokesčio permoka. Dar liko negrąžinti 188 Eur. Atsižvelgiant į tai, 188 Eur žyminio mokesčio permoka grąžinama ieškovui, o likusi 1 397 Eur suma priteisiama iš atsakovo.

54. Ieškinį tenkinus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

55. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 39,65 išlaidų. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, j.a.k. 181628163, iš atsakovo UAB „Vilniaus BDT“, j.a.k. 125722762, 78 135,46 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius šimtą trisdešimt penkis eurus, 46 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (78 135,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 397 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, j.a.k. 181628163, 188 Eur (šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2023-12-18 per SEB banką (mokėjimo nurodymas Nr. 6422), permoką. Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia sutartimi.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus BDT“, j.a.k. 125722762, 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus, 62 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė