Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-634-560/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-10
Bylos Nr.: e2A-634-560/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-01205-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Donata Kravčenkienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Geležinkelio tiesimo centras“
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „LTG Infra“, akcinė bendrovė „Viamatika“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Insurance Company“, Lietuvoje

Kategorijos

3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-634-560/2025Teisminio proceso Nr. 2-38-3-01205-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1.; 2.1.7.2.; 2.6.18.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Donatos Kravčenkienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Geležinkelio tiesimo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „LTG Infra“, akcinė bendrovė „Viamatika“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per savo filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus BDT“ 78 135,46 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį dėl žemės darbų Lentvaris – Vievis I kelyje. Statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. gruodžio 31 d., sutarties kaina – 27 528,90 Eur be PVM. Atsakovei atlikus dalį sutartyje numatytų darbų ir 2021 m. gruodžio 1 d. pateikus pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų vertę bei 2021 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. VBDT01582, ieškovė sumokėjo atsakovei 10 633,00 Eur. 2021 m. lapkričio 15 d. techninis prižiūrėtojas M. S. (UAB „Viamatika“) el. laišku informavo ieškovę, kad patikrino šlaitų skersinius profilius bei nustatė trūkumus. Neatitikimai rangovei buvo pateikti el. paštu 2021 m. lapkričio 26 d. užsakovė informavo rangovę, kad dėl šlaito neatitikimo bus bandoma tartis su akcinės bendrovės (toliau - AB) „LTG Infra“ atstovais dėl projekto korekcijos. Vyko keli susitikimai tiek objekte, tiek nuotoliniu būdu, kuriuose dalyvavo rangovės atstovas, tačiau AB „LTG Infra“ nesutiko su rangovės pateiktais argumentais ir nurodė, kad darbai nebus priimti kol nebus jie atlikti pagal projektinę dokumentaciją. 2022 m. gegužės 9 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriame informavo apie reikalavimą šalinti nustatytus darbų pagal sutartį defektus, tačiau atsakovė jokio atsakymo į šį raštą nepateikė. 2022 m. liepos 25 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą ir apie ieškovės patiriamus nuostolius, kurių dydis dar nėra žinomas.

3. Siekdama pašalinti netinkamai atliktų darbų trūkumus, ieškovė iniciavo pirkimo procedūras ir 2023 m. liepos 21 d. su UAB „Nordcros“ sudarė supaprastintą statybos subrangos sutartį, pagal kurią UAB „Nordcros“ įsipareigojo už 66 000 Eur be PVM atlikti defektų šalinimo darbus (geležinkelio kelio Lentvaris – Vievis I kelio paprastojo remonto darbai). 2023 m. rugsėjo 1 d. UAB „Nordcros“ atliko defektų šalinimo darbus ir pateikė ieškovei sąskaitas faktūras apmokėjimui už darbus. 2023 m. rugsėjo 28 d. raštu ieškovė pareikalavo iš atsakovės atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovė geranoriškai nuostolių neatlygino. Ieškovės nuostolius sudaro: 35 471 Eur skirtumas tarp sutarties ir defektų šalinimo sutarties vertės, 10 633,00 Eur ieškovės sumokėta suma UAB „Vilniaus BDT“ už netinkamai atliktus darbus, patirtos papildomos 12 062,13 Eur išlaidos draudimo paslaugoms ir 446,7 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijai nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (ieškovė negalėjo priduoti objekto dėl neištaisytų defektų pagal sutartį, todėl buvo būtina pratęsinėti objekto draudimą ir garantiją), 8 443,6 Eur netesybos (delspinigiai), kuriuos ieškovei taikė AB „LTG Infra“. Iš viso dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 70 056,53 Eur nuostolių. Jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį, ieškovė nurodytų nuostolių nebūtų patyrusi.

4. Dublike papildomai nurodė, kad atsakovės argumentas apie ieškovės informavimą dėl šlaito dangos nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Darbų kiekių žiniaraštis nei patvirtina, nei paneigia atsakovės dėstomų aplinkybių, kad šlaito sluoksnis visiškai netiko šlaito planiravimo darbams. Techninis prižiūrėtojas, atlikęs patikrą, nustatė neatitikimus, kurių atsakovė nepašalino, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad atsakovė sutartį vykdė tinkamai. Aplinkybė, kad atsakovė pristatė į objektą didesnį medžiagų kiekį, nepagrindžia defektų pašalinimo ir jų tinkamo atlikimo. Sąskaitos apmokėjimas nepatvirtina ieškovės sutikimo su projekto trūkumais, tai buvo tik tarpinis atliktų dalies darbų aktavimas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

6. Nurodė, kad įrengiant šlaitą pastebėjo, jog reikia atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje, informavo ieškovę, kad šlaitas padengtas skaldos balasto nuovalų ir augalų mišiniu, peraugusių medžių šaknimis. Šlaitas buvo gerokai storesnis, negu nurodyta pašalinti pagal projektą, dėl to ieškovė žadėjo pateikti papildomas medžiagas šlaito geometrijai atstatyti. Darbų vykdymo metu paaiškėjo, kad to nepakanka. Ieškovę atstovaujantis projektų vadovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad dėl šlaito bandys derinti, kad pakoreguotų projektą. Apie esamą padėtį atsakovė informavo ieškovę, bet susidūrė su jos nepagrįstu vengimu priimti atitinkamus sprendimus aptariamu klausimu. Matydama, kad ieškovė nebendradarbiauja, atsakovė ėmėsi iniciatyvos ir pristatė į darbų atlikimo vietą didesnius augalinio grunto kiekius, suformavo statinį pagal keliamus statybos normatyvinius dokumentus, įvertinusi sankasos šlaitams galimą geometrinę paklaidą. Atlikus dalį sutartyje numatytų darbų ir 2021 m. gruodžio 1 d. pateikus pažymą apie atliktų darbų vertę bei 2021 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą, ieškovė atliktus darbus priėmė ir sumokėjo atsakovei 10 633 Eur, nenurodydama nei vieno komentaro ar pastabos dėl atliktų darbų, tokiais veiksmais patvirtindama, jog sutinka su atsakovės iniciatyva atliktais darbais pagal statybos normatyvinius dokumentus ir remiantis faktine situacija. 2022 m. gegužės 9 d. netikėtai gavo iš ieškovės raštą su reikalavimu šalinti nustatytus darbų pagal sutartį defektus. 2022 m. liepos 25 d. ieškovė sutartį nutraukė. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, nes sutartį vykdė tinkamai, darbų užbaigti negalėjo dėl ieškovės neveikimo.

7. Triplike papildomai nurodė, kad sutarties vykdymo metu atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad projektas netinkamas. Atsakovė stengėsi ištaisyti defektus tiek kiek galėjo nepakeitus netinkamos kokybės projekto – ėmėsi iniciatyvos ir pristatė į darbų atlikimo vietą didelius augalinio grunto kiekius, suformavo statinį pagal keliamus statybos normatyvinius dokumentus, įvertindama sankasos šlaitams galimą geometrinę paklaidą. Ieškovė nepagrįstai siekia naudotis dviem savo teisių gynimo būdais – nuostolių atlyginimu ir sumokėtų pinigų už darbus grąžinimu – kurie yra alternatyvūs ir ieškovė turėtų pasirinkti vieną iš jų, o ne abu. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti draudimo išlaidas, nes ieškinyje keliami reikalavimai atlyginti nuostolius yra už neva netinkamai atliktus darbus, o ne už darbų įvykdymo termino praleidimą; darbų būklę lėmė ne atsakovės darbo atlikimas, o netinkamas projektas.

8. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad projektas atitinka galiojančias normas bei taisykles ir užtikrina saugią statinio eksploataciją, be to, UAB „Nordcros“ defektų šalinimo darbus atliko būtent pagal šią projektinę dokumentaciją. Atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ iš atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ 78 135,46 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 397 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Teismas grąžino ieškovei 188 Eur žyminio mokesčio permoką; priteisė iš atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ 39,65 Eur pašto išlaidų valstybei.

10. Teismas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras” ir atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. S(GTC)-0193/21 dėl žemės darbų Lentvaris – Vievis I kelyje. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 darbai turėjo būti atlikti iki 2021 gruodžio 31 d. Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte nustatyta, kad darbų kaina – 27 528,90 Eur be PVM. Darbai buvo vykdomi pagal geležinkelio ruožo Vilnius - Klaipėda, tarpstočio Lentvaris – Vievis nelyginio kelio paprastojo remonto aprašą. Atlikusi dalį darbų atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. gruodžio 1 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (10 633 Eur be PVM) ir tai pačiai sumai 2021 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą. 2022 m. sausio 17 d. ieškovė šią sąskaitą apmokėjo.

11. 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „Viamatima“ techninis prižiūrėtojas M. S. el. laišku informavo ieškovę, kad patikrino šlaitų skersinius profilius bei nustatė, kad: šlaitų nuolydžiai neatitinka projektinių ir yra per statūs; ruože nuo 21+456 iki 21+620 km ir ruože nuo 22+837 iki 23+196 km rangovė šlaitų nuolydžius tvarkys; šlaitas nuo 26+775 iki 26+865 km yra sutvirtintas kokoso pluošto priešeroziniu paklotu ir turi nežymų nukrypimą nuo projektinio (leidžiamas nuokrypis plius-minus 10 procentų). Šiame ruože projektinis šlaito nuolydis (1:1,5) yra netinkamas, nes pylimas yra apie 8 m aukščio – remontuojamas senas pylimas ir šis pylimo ruožas išsiskirs savo nuolydžiu su greta esančiu neremontuotu pylimo ruožu. Kad pasiektų projektinį šlaito nuolydį (1:1,5), tai pylimo apačioje reikia pripilti daug atvežtinio grunto, gruntas pilamas įrengiant pakopas pylimo šlaite; griovio dugnas turi būti trapecinės formos ir minimaliu 40 cm pločio. Rangovei (atsakovei) šiuos neatitikimus ieškovė nurodė 2021 m. lapkričio 26 d. elektroniniame laiške. 2022 m. gegužės 9 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą Nr. 2-164/22, kuriame informavo apie reikalavimą šalinti nustatytus darbų pagal sutartį defektus, o 2022 m. liepos 25 d. raštu Nr. 2-239/22 informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą ir patiriamus nuostolius, kurių dydis dar nėra žinomas. Trūkumų šalinimui ieškovė iniciavo pirkimo procedūras ir 2023 m. liepos 21 d. su UAB „Nordcros“ sudarė supaprastintą statybos subrangos sutartį Nr. S(GTC)-0797/23 kelio Lentvaris – Vievis I kelio paprastojo remonto darbams. 2023 m. rugsėjo 1 d. UAB „Nordcros“ atliko defektų šalinimo darbus ir pateikė ieškovei sąskaitas faktūras apmokėjimui už darbus pagal sutartį Nr. S(GTC)-0797/23. 2023 m. rugsėjo 28 d. raštu ieškovė pareikalavo atsakovės atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovė nuostolių neatlygino.

Šalies argumentai

12. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atliko dalį sutartį darbų, tai patvirtino ir atsakovės atstovas, teigdamas, kad atlikta apie 40 proc. darbų, bet negalėjo paaiškinti, kokių darbų dar trūko. Palyginus darbų kiekių žiniaraštį ir atsakovės parengtą pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, matyti, kad atsakovė atliko visus sankasos šlaito planiravimo darbus, bet neatliko arba atliko mažiau nei nurodyta kitų darbų, t. y. vandens nuvedimo griovių kasimo kiekis žiniaraštyje nurodytas 1 550 kv. m, o faktiškai atlikta 1 000 kv. m, visiškai neįrengtas gofruotas vamzdis, grunto planiravimo atlikta 1000 kv. m, o žiniaraštyje numatyta 1 365 kv. m. Visgi neatlikti darbai sudaro nedidelę visų darbų dalį (apie 19 proc.), kas pinigine verte atitinka 5 241,90 Eur skirtumą tarp žiniaraštyje ir pažymoje paskaičiuotų darbų. Atėmus 5 241,90 Eur iš žiniaraštyje nurodytos 27 528,90 Eur sumos gaunama 22 340,10 Eur suma, kuri yra daugiau nei dvigubai didesnė, nei atsakovė nurodė pažymoje apie atliktų darbų vertę (10 633 Eur). Teismas darė išvadą, kad priešingai nei teigė atsakovės atstovas, atsakovė suvokė, kad jos nurodytus pažymoje kaip pilnai atliktus darbus ji atliko nepilnai arba netinkamai. Papildomai šią išvadą pagrindžia tai, kad dar 2021 m. lapkričio 26 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę apie nustatytus darbų trūkumus, atsakovė nei į šį laišką, nei į vėlesnį, kuriuo buvo reikalaujama šalinti darbų defektus, neatsakė. Iš 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „Viamatika“ laiško ieškovei ir ieškovės laiško atsakovei galima daryti išvadą, kad atsakovė su tuo, kad šlaitus sutvarkė netinkamai, sutiko, nes laiške nurodyta, kad ruože nuo 21+456 iki 21+620 km ir ruože nuo 22+837 iki 23+196 km rangovė šlaitų nuolydžius tvarkys. Teismo posėdžio metu ir pats atsakovės atstovas pripažino, kad trūko žvyro, todėl atsakovė negalėjo tinkamai suformuoti šlaitų. Tą patį parodė liudytojai M. S. ir K. Ž.. Pastarasis, kaip UAB „Vilniaus BDT“ statybos darbų vadovas, parodė, kad trūko medžiagų, šlaitą padarė pagal tai, kiek medžiagų buvo, elektroniniu paštu vis gaudavo pranešimus, kad šlaitas įrengtas netinkamai, informavo vadovybę, bet ji nieko nedarė. Taigi tiek atsakovės atstovas advokato padėjėjas D. L., tiek liudytojas, buvęs atsakovės statybos darbų vadovas K. Ž. pripažino, kad darbai turėjo trūkumų. Iš ieškovės pateikto geodezinių matavimų brėžinio skersinio matyti, kad dalis šlaito supilta per aukštai, o kai kur žvyro trūksta. Šis nuokrypis aiškiai matyti iš esmės per visą šlaitą, tik vienur jis didesnis, kitur mažesnis. Nors teismo posėdžio metu abu liudytojai (M. S. ir K. Ž.) teigė, kad šie nuokrypiai neesminiai ir iš esmės atitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtintoms Statybos taisykles „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, visgi rangovas turėjo vadovautis pateikta projektine, technine dokumentacija (projektu, paprasto remonto aprašu), o ne darbus atlikti savo nuožiūra; Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtintos Statybos taisyklių ST 8871063.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ 4 punkte nustatyta, kad jos taikomos Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, vykdančiai įstatymo valstybinės reikšmės kelių tinklo tiesimo ir statinių statybos užsakovo funkcijas. Teismas sutiko su ieškove, kad taisyklės taikomos tik automobilių kelių projektavimui ir negali būti taikomos geležinkelio sankasų projektavimui. Geležinkelio kelias yra specifinis statinys, dėl traukinių judėjimo patiriantis ženkliai didesnes apkrovas nei automobilių keliai.

13. Nors atsakovė teigė, kad jai trūko medžiagų (augalinio grunto), iš geodezinių matavimų brėžinio skersinio matyti, kad yra dalis vietų, kur grunto (žvyro ir augalinio sluoksnio) supilta per daug. Iš darbų kiekių žiniaraščio matyti, kad augalinį gruntą įsipareigojo tiekti rangovė, todėl atsakovė negali remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia netinkamai atliktus darbus. Darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo nei sudarytas, nei pasirašytas. Atlikusi dalį darbų atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. gruodžio 1 d. pažymą apie atliktų darbų vertę bei 2021 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė ją apmokėjo. Visgi šis sąskaitos apmokėjimo faktas nepatvirtina darbų kokybės, mokėjimas atliktas galiojant sutarčiai ir tikintis, kad darbai tęsis (2021 m. lapkričio 25 d. laiške nurodyta, kad rangovė šlaitų nuolydžius tvarkys), atsakovė ištaisys dar 2021 m. lapkričio 26 d. nurodytus darbų trūkumus. Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti 10 633 Eur, kuriuos sumokėjo atsakovei, bet faktiškai rezultato negavo, t. y. jį gavo netinkamą naudoti ir pilnai perdarė. Ieškovė, atsakovei netaisius darbų trūkumų, organizavo jų šalinimą pati – iniciavo pirkimo procedūras ir 2023 m. liepos 21 d. su UAB „Nordcros“ sudarė supaprastintą statybos subrangos sutartį. Ieškovė nereikalauja trūkumų šalinimo išlaidų, tačiau prašo kompensuoti 46 550,03 Eur skirtumą tarp sutarties ir defektų šalinimo sutarties vertės, kas yra jos nuostoliai. Šalių sudaryta statybos rangos sutartis patvirtina, kad atsakovė darbus turėjo atlikti už 27 528,90 Eur be PVM arba 33 309,97 Eur su PVM. Statybos darbai pagal ieškovės ir UAB „Nordcros“ sutartį buvo įvertinti 79 860 Eur su PVM. Šiai sumai išrašytos sąskaitos, t. y. UAB „Nordcros“, atlikusi darbus, išrašė sąskaitą – faktūrą 50 820 Eur ir 29 040 Eur. Darbų priėmimo perdavimo aktai Nr. GTC23-02 dėl sankasų nuolydžio taisymo ir GTC23-01 dėl griovių kasimo patvirtina, kad tai tie patys darbai, kuriuos darė atsakovė, bet jų trūkumus ištaisė ir darbus pabaigė „Nordcros“. Atitinkamai tarp pirminės sutarties, sudarytos su atsakove, ir kitos sutarties, sudarytos su UAB „Nordcros“, susidarė 38 471,10 Eur kainos skirtumas, kurio ieškovė nebūtų patyrusi, jei ieškovė darbus būtų atlikusi tinkamai. Šį kainų skirtumą teismas vertino kaip ieškovės nuostolius. Jis, kaip ieškovės patirta žala, įrodytas į bylą pateikta sutartimi su UAB „Nordcros“, darbų perdavimo aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis.

Žemesnės instancijos teismas

14. Ieškovė kitą dalį nuostolių argumentuoja patirtomis 12 062,13 Eur išlaidomis draudimo paslaugoms ir 446,7 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija. Šias išlaidas patvirtina į bylą pateiktos civilinės atsakomybės sutartys su AAS „BTA Baltic Insurance Company“, prašymai apmokėti už draudimo paslaugas, sąskaitos išrašai. Žalos dydžio atsakovė neginčijo, bet teigė, kad šios išlaidos buvo nulemtos ne atsakovės veiksmų, o ieškovės, t. y. netinkamo projekto ir jo nekoregavimo. Teismas jau nustatė, kad už darbų trūkumus yra atsakinga ne ieškovė, o atsakovė. UAB „Nordcros“ atliko darbus pagal tą patį projektą ir juos atlikus ieškovė darbus pridavė užsakovei. Tai papildomai patvirtina, kad projektas buvo tinkamas darbams atlikti kokybiškai. Taigi, esant nustatytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, kurie priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kad atsakovei jų nepašalinus ir užtrukus ieškant kito rangovo bei pastarajam atliekant darbus, ieškovė buvo priversta pratęsinėti objekto draudimą ir garantiją, dėl ko patyrė papildomai 12 062,13 Eur išlaidų draudimo paslaugoms ir 446,70 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijai, todėl teismas sprendė, kad šios išlaidos turi būti priteisiamos ieškovei iš atsakovės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 446,30 Eur netesybų (delspinigių). Ieškovė netesybas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, jų susidarymą sąlygojo netinkamai atsakovės atlikti darbai ir jų netaisymas bei veiksmų spręsti susidariusią situaciją nesiėmimas, t. y. civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys) nustatytos, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė šią delspinigių sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti.

16. Nurodė, kad atsakovė pradėjo vykdyti darbus, tačiau dar žemės darbų vykdymo metu atlikdama projekte numatytus šlaito įrengimo darbus atsakovė pastebėjo, jog egzistuoja poreikis atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti Sutartyje. Šlaito sluoksnis visiškai netiko šlaito planiravimo darbams. Sutarties vykdymo metu atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę, nurodydama, jog projektas yra netinkamas. Matydama, jog ieškovė nebendradarbiauja, atsakovė, vykdydama galiojančią sutartį, ėmėsi iniciatyvos ir pristatė į darbų atlikimo vietą didesnius augalinio grunto kiekius, suformavo statinį pagal keliamus statybos normatyvinius dokumentus, įvertinant sankasos šlaitams galimą geometrinę paklaidą. Nors byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog projektinė dokumentacija buvo netinkamos kokybės, teismas su tuo nesutiko, neįvertino rašytinių įrodymų ir kitų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimo taisykles ir nepagrįstai konstatavo, jog projektas yra tinkamos kokybės. Teismas, neįvertinęs aplinkybės, kad projektas yra netinkamos kokybės, nepagrįstai nepritaikė CK 6.659 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, jog rangovas turi sustabdyti darbą tais atvejais, kai užsakovo duota medžiaga yra netinkamos kokybės. Atsakovės veiksmai buvo teisėti, atsakovė, pastebėjusi projekto trūkumus, stabdė darbus ir kreipėsi į ieškovę, kuri patvirtino projekto trūkumus ir pažadėjo juos taisyti. Teismas klaidingai interpretavo pažymos apie atliktų darbų vertę reikšmę. Teismas padarė išvadą, kad pažyma apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimas neturi darbų priėmimo – perdavimo akto galios ir nepatvirtina darbų kokybės. Atliktų darbų pažyma turėjo būti prilyginama atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktui pagal savo turinį, kadangi joje yra nurodyti darbai, medžiagos, kiekiai, kaina ir skiltis pastaboms teikti. Teismas nesilaikė proceso teisės normų, įtvirtinančių teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą, tai lėmė neteisingą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą, skundžiamas sprendimas vertinamas kaip nemotyvuotas.

Atsiliepimas

18. Ieškovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

19. Nurodė, kad nepaisant to, kad atsakovė teigė, jog projektas yra netinkamos kokybės, savo teiginių ne tik kad nepagrindė reikšmingais įrodymais, tačiau nepaaiškino, kas konkrečiai lemia projekto netinkamą kokybę: ko projekte nėra, nors turėtų būti; kokie projekto duomenys/sprendiniai yra neteisingi ir kodėl neteisingi; kokių teisės aktų reikalavimų rengiant projektą buvo nesilaikyta ir pan. Kadangi atsakovė nenurodė, nepaaiškino ir įrodymais nepagrindė, kas konkrečiai projekte yra neteisinga, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Projektas buvo parengtas pagal galiojančius reikalavimus, o atsakovė netinkamai vykdė darbus. Ieškovės atstovo A. K. pažadas derinti projekto koregavimą visiškai nereiškia, kad jis pripažino, jog projektas blogas. Priešingai, tai reiškia, kad jis siekė darbų tęstinumo pritaikant projektą prie jau atliktų darbų, dėl to ir žadėjo pakalbėti su užsakove bei įvertinti galimybę koreguoti projektą pagal atsakovės jau atliktus darbus, tačiau tam nepritarė projektuotojas ir užsakove. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepagrįstai ieškovės siekį koreguoti projektą pagal jos atliktus darbus vertina kaip projekto, o ne jos pačios darbų trūkumą. UAB „Nordcros“ atliko darbus pagal tą patį projektą ir juos atlikus ieškovė darbus pridavė užsakovei AB „LTG Infra“. Nagrinėjamoje byloje be deklaratyvių atsakovės teiginių nėra jokių reikšmingų įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad projektas buvo nekokybiškas, todėl vien dėl to CK 6.659 straipsnis nėra taikytinas. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė pranešė ieškovei apie darbų sustabdymą. Priešingai, atsakovė vykdė darbus tol, kol ieškovė atsisakė juos priimti ir pareikalavo ištaisyti defektus. Atsakovės atsisakymas ištaisyti defektus negali būti vertinamas kaip darbų sustabdymas. Atsakovė raštu neinformavo ieškovės apie kokius nors konkrečius projekto trūkumus, dėl kurių atsakovė negalėtų vykdyti darbų, be to ir faktiškai vykdė darbus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju darbų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo nei sudarytas, nei pasirašytas. Mokėjimas atliktas galiojant sutarčiai ir tikintis, kad darbai tęsis. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, bei išsamiai ir aiškiai pasisakė tiek dėl ieškovės, tiek atsakovės išsakytų argumentų bei pateiktų įrodymų. Dėl visų reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. S(GTC)-0193/21 dėl žemės darbų Lentvaris – Vievis I kelyje. Konkretūs darbai nurodyti darbų kiekų žiniaraštyje: esamo augalinio sluoksnio nukasimas ir išlyginimas, sankasos šlaito planiravimas gruntą stumdant į trūkstamas šlaito vietas ir sutankinimas, sankasos aikštelės kraštų ir sankasos šlaitų užpylimas 0/32 frakcijos smėlio žvyro mišiniu iki projektinių reikšmių ir sutankinimas, augalinio grunto sluoksnio įrengimas ir apsėjimas žole, kokoso pluošto įrengimas, gelžbetoninių latakų dangčių sumontavimas, vandens nuvedimo griovių kasimas, gofruoto PP vamzdžio įrengimas, grunto planiravimas, sankasos geometrinių parametrų atstatymas. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 punktą darbai turėjo būti atlikti iki 2021 gruodžio 31 d. Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte nustatyta, kad darbų kaina – 27 528,90 Eur be PVM. Darbai buvo vykdomi pagal Geležinkelio ruožo Vilnius - Klaipėda, tarpstočio Lentvaris – Vievis (nuo 17+580.00 km iki 18+706.33 km; nuo 18+775.00 km iki 19+572.79 km ir nuo 19+626.14 km iki 28+300 km) nelyginio kelio paprastojo remonto aprašą. Atlikusi dalį darbų atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. gruodžio 1 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (10 633 Eur be PVM) ir tai pačiai sumai 2021 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą. 2022 m. sausio 17 d. ieškovė šią sąskaitą apmokėjo.

22. 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „Viamatima“ techninis prižiūrėtojas M. S. el. laišku informavo ieškovę, kad patikrino šlaitų skersinius profilius bei nustatė, kad: šlaitų nuolydžiai neatitinka projektinių ir yra per statūs; ruože nuo 21+456 iki 21+620 km ir ruože nuo 22+837 iki 23+196 km rangovas šlaitų nuolydžius tvarkys; šlaitas nuo 26+775 iki 26+865 km yra sutvirtintas kokoso pluošto priešeroziniu paklotu ir turi nežymų nukrypimą nuo projektinio (leidžiamas nuokrypis plius-minus 10 procentų). Šiame ruože projektinis šlaito nuolydis (1:1,5) yra netinkamas, nes pylimas yra apie 8,0 m aukščio – remontuojamas senas pylimas ir šis pylimo ruožas išsiskirs savo nuolydžiu su greta esančiu neremontuotu pylimo ruožu. Siekiant pasiekti projektinį šlaito nuolydį (1:1,5), tai pylimo apačioje reikia pripilti daug atvežtinio grunto, gruntas pilamas įrengiant pakopas pylimo šlaite; griovio dugnas turi būti trapecinės formos ir minimaliu 40 cm pločio.

23. Rangovui (atsakovei) šiuos neatitikimus ieškovė nurodė 2021 m. lapkričio 26 d. elektroniniame laiške. 2022 m. gegužės 9 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą Nr. 2-164/22, kuriame informavo apie reikalavimą šalinti nustatytus darbų pagal sutartį defektus, o 2022 m. liepos 25 d. raštu Nr. 2-239/22 informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą ir patiriamus nuostolius, kurių dydis dar nėra žinomas. Trūkumų šalinimui ieškovė iniciavo pirkimo procedūras ir 2023 m. liepos 21 d. su UAB „Nordcros“ sudarė supaprastintą statybos subrangos sutartį Nr. S(GTC)-0797/23 kelio Lentvaris – Vievis I kelio paprastojo remonto darbams. 2023 m. rugsėjo 1 d. UAB „Nordcros“ atliko defektų šalinimo darbus ir pateikė ieškovei sąskaitas faktūras apmokėjimui už darbus pagal sutartį Nr. S(GTC)-0797/23. 2023 m. rugsėjo 28 d. raštu ieškovė pareikalavo iš atsakovės atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovė nuostolių neatlygino.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesilaikė proceso teisės normų, įtvirtinančių teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą, tai lėmė neteisingą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą, skundžiamas sprendimas vertinamas kaip nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateikta teismų praktika sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip, kaip to norėjo apeliantė ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas nėra motyvuotas.

25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 78 135,46 Eur nuostolių atlyginimo. Bylos duomenys pavirtina, kad ieškovę ir atsakovę siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

26. Šiuo atveju atsakovė turėjo atlikti sutartyje numatytus darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė atliko ne visus darbus, o tik dalį – pats atsakovės atstovas patvirtino, kad atlikta apie 40 proc. darbų. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą kildina iš to, kad atsakovė darbus atliko su trūkumais: 2021 m. lapkričio 26 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę apie nustatytus darbų trūkumus: šlaitų nuolydžiai neatitinka projektinių ir yra per statūs; šlaitas nuo 26+775 iki 26+865 km yra sutvirtintas kokoso pluošto priešeroziniu paklotu ir turi nežymų nukrypimą nuo projektinio (leidžiamas nuokrypis plius-minus 10 procentų), šiame ruože projektinis šlaito nuolydis (1:1,5) yra netinkamas, nes pylimas yra apie 8,0 m aukščio – remontuojamas senas pylimas ir šis pylimo ruožas išsiskirs savo nuolydžiu su greta esančiu neremontuotu pylimo ruožu; griovio dugnas turi būti trapecinės formos ir minimaliu 40 cm pločio. Apeliantė šių trūkumų neištaisė, ieškovė trūkumų taisymui 2023 m. liepos 21 d. sudarė su UAB „Nordcros“ supaprastintą statybos subrangos sutartį, pagal kurią UAB „Nordcros“ įsipareigojo atlikti defektų šalinimo darbus.

27. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog ji darbus atliko su trūkumais. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įrodinėjimo taisykles ir nepagrįstai konstatavo, jog projektas yra tinkamos kokybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių projekto netinkamumą ar nekokybiškumą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad byloje teismas privalėjo taikyti CK 6.659 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog rangovas turi sustabdyti darbą tais atvejais, kai užsakovo duota medžiaga yra netinkamos kokybės. Šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovė, kaip užsakovė būtų atsakovei, kaip rangovei, davusi netinkamos kokybės medžiagas ar parengusi netinkamos kokybės projektą. Apeliantė, teigdama šias aplinkybes, nenurodo konkrečių projekto trūkumų, todėl tokie jos teiginiai laikytini deklaratyviais. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, UAB „Nordcros“, kuri ieškovės užsakymu taisė atsakovės darbų trūkumus, atliko darbus pagal tą patį projektą, kurio tinkamumą ginčija atsakovė, ir jos atliktus darbus ieškovė pridavė užsakovui, kas patvirtina projekto tinkamumą. Taigi, byloje apeliantei nepateikus konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad projektas buvo netinkamos kokybės, pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės teiginius pagrįstai atmetė kaip neįrodytus.

28. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad matydama, jog ieškovė nebendradarbiauja, atsakovė, vykdydama galiojančią sutartį, ėmėsi iniciatyvos ir pristatė į darbų atlikimo vietą didesnius augalinio grunto kiekius, suformavo statinį pagal keliamus statybos normatyvinius dokumentus, įvertinant sankasos šlaitams galimą geometrinę paklaidą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra paneigti kitų byloje nustatytų aplinkybių. Nors apeliantė byloje laikėsi pozicijos, jog darbai nebuvo atlikti dėl to, kad trūko augalinio grunto ir žvyro, tačiau iš ieškovės pateikto geodezinių matavimų brėžinio skersinio matyti, kad dalis šlaito buvo supilta per aukštai, o kai kur žvyro trūko, kas patvirtina, kad ne medžiagų trūkumas lėmė netinkamai atliktus darbus. Taip pat pagal darbų kiekių žiniaraštį matyti, kad augalinį gruntą įsipareigojo tiekti rangovas (apeliantė), todėl apeliantė nepagrįstai siekia remtis šia aplinkybe, norėdama pateisinti netinkamą darbų atlikimą.

29. Apeliantė apeliaciniame skundo nurodo, kad teismas klaidingai interpretavo pažymos apie atliktų darbų vertę reikšmę. Pasak apeliantės atliktų darbų pažyma turėjo būti prilyginama atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktui pagal savo turinį, kadangi joje yra nurodyti darbai, medžiagos, kiekiai, kaina ir skiltis pastaboms teikti. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Pagal savo teisinę prigimtį darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra sandoris, kuriuo viena Rangos sutarties šalis patvirtina perdavusi, o kita šalis priėmusi (su išlygomis ar be jų) tam tikrą sutartimi sulygtą darbų rezultatą ar jo dalį. Statybos darbų perdavimą ir priėmimą įforminantis aktas (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas būtų buvęs sudarytas. Atlikusi dalį darbų atsakovė ieškovei pateikė pažymą apie atliktų darbų vertę ir 2021 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis sąskaitos apmokėjimo faktas nepatvirtina darbų kokybės, kadangi mokėjimas atliktas dar vis galiojant sutarčiai ir ieškovei tikintis, kad darbai bus tęsiami ir atsakovė ištaisys 2021 m. lapkričio 26 d. nurodytus darbų trūkumus (kadangi atsakovė el. laišku trūkumus pripažino ir nurodė, kad juos taisys). Šios aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo atsakovės pateiktą pažymą laikyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo jos pateiktų įrodymų, netaikė jos nurodomų CK normų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

31. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėDonata KravčenkienėDainius Rinkevičius