- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-3018-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01029-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- B. L.
- Atsakovas
- MB „Polkorpa“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. L. patikslintą ieškinį atsakovei MB „Polkorpa“ dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir atsakovės MB „Polkorpa“ priešieškinį ieškovei B. L. dėl rangos darbų kainos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės MB „Polkorpa“ 4 641,56 Eur statybos rangos darbų trūkumams pašalinti ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad rangovą namo renovacijos darbams atlikti rinkosi internete, skelbime buvo nurodyta, kad atsakovė yra kvalifikuota statybų specialistė. Atsakovės vadovas buvo atvykęs į vietą, nurodė, kad gali padaryti visus darbus mažiausiomis kainomis. Jokių konfliktų su vadovu iš pradžių nebuvo. Bendravo su vadovu lenku kalba. 2019-09-23 su atsakove sudarė rašytinę paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo kokybiškai ir laiku atlikti jai ir jos sutuoktiniui V. L. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos ir remonto darbus. Sutarties projektą pateikė atsakovės vadovas. Pagal susitarimą atsakovė turėjo padaryti visų gyvenamojo namo pirmo ir antro aukštų patalpų (I aukštas: darbo kambarys, svetainė ir valgomasis, virtuvė, tualetas, koridorius, balkonas, II aukštas: miegamasis, du vaikų kambariai, vonia, koridorius) remontą.
3. Ieškovė teigia, kad atsakovė taip pat įsipareigojo atlikti šildymo sistemos keitimą iš radiatorių į grindinį šildymą, sienų glaistymą ir dažymą, senų durų demontavimą ir naujų montavimą, plytelių klijavimą ir jų tarpų glaistymą, lubų remontą (dažymą ir įtempimą), laminato klojimą, medinių laiptų rekonstrukciją, elektrotechnikos darbus ir kt. Sutarties 3 punkte buvo numatyta sutarties darbų pradžia – 2019 m. lapkričio vidurys, o pabaiga, kai pasirašomas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Šalys žodžiu susitarė, kad antro aukšto remontą atsakovė atliks iki 2019-12-24, tačiau darbus pabaigė 2020 m. sausio viduryje. Pirmo aukšto remontą atsakovė žadėjo atlikti 2020 m. kovo – balandžio mėn., darbus pradėjo 2019-11-19, tačiau darbų iki galo nebaigė. Darbus atlikinėjo įmonės vadovas S. D. ir jo darbuotojas Č. P.. Dėl bendros sutarties kainos nebuvo susitarta.
4. Ieškovė paaiškino, kad šalys susitarė, kad bus mokama etapais už faktiškai atliktus darbus, tai yra darbų įkainius padauginus iš atliktų darbų kiekių. Dėl darbų įkainių šalys susitardavo atskiru susitarimu. Atsakovei buvo mokama dalimis grynais, iš viso sumokėta 16 379,63 Eur suma. Sąskaitas-faktūras už visus atliktus darbus atsakovė žadėjo išrašyti, kai pabaigs visus darbus. Bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei 600 Eur ir 250 Eur (avansas) sumas. Likusi suma, t. y. 15 529,63 Eur, buvo sumokėti atsakovei grynais pinigais. Atsakovė 7 326,48 Eur sumai 2020-04-04 išrašė jai pinigų priėmimo kvitą, o 8 203,15 Eur sumai dokumento neišrašė. Pinigų priėmimo kvitų neišrašymas, gaunant grynais, yra pastovi atsakovės veiklos praktika.
5. Ieškovė teigia, kad gyvenamajame name atsakovė faktiškai atliko tokius pirmo aukšto darbus: įrengė šildomas grindis, nudažė sienas svetainėje, valgomajame, grindis išklojo plytelėmis, atliko židinio apdailą, paklojo tris akmeninius laiptus, valgomajame padarė lubų remontą, darbo kambaryje nudažė sienas ir išklijavo tapetais, suklijavo plyteles ant grindų, įtempė lubas, sumontavo 2 dvigubas duris, tualete suklijavo plyteles ir įrengė unitazą su praustuvu, virtuvėje įrengė palanges, tik dalį koridoriaus sienų nudažė dekoratyviniais dažais, nudažė koridoriaus lubas. Antrame aukšte atsakovė faktiškai atliko tokius remonto darbus: įrengė grindų šildymą, miegamajame išklijavo tapetais dalį sienų (viena siena liko nepabaigta), sudėjo grindų laminatą, vaikų kambariuose taip pat sudėjo grindų laminatą, pataisė nudažytas iki atsakovės atvykimo sienas (kadangi buvo betonuotos grindys), balkono duris demontavo ir sumontavo naujas, vonioje suklijavo plyteles ir sumontavo klozetą, vonią, vonios spintelę (vonia jau buvo paruošta plytelių klijavimui (be senų plytelių)), koridoriaus sienas nudažė dekoratyviniais dažais, sudėjo laminatą, nudažė lubas, demontavo 3 vidaus duris, sumontavo 4 naujas duris.
6. Ieškovė įrodinėja, kad pareikalavus išrašyti sąskaitas-faktūras, atsakovė atsisakydavo tai padaryti. Po darbų atlikimo atsakovė pateikė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą 10 850 Eur sumai. Tačiau pateiktas aktas buvo surašytas klaidingai, nes jame nebuvo nurodyti visi darbų kiekiai, darbų kaina, atsakovės gautų pinigų suma. Ieškovė atsakovei iš tikrųjų už atliktus darbus sumokėjo 16 379,63 Eur sumą. Tuo pagrindu 2020-06-23 pretenzija atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, pretenzijoje pažymėjo, kad atsakovė privalo tinkamai priduoti atliktus darbus surašydama atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir jame nurodydama tikslius darbų kiekius, jų kainas ir sumokėtų/gautų pinigų sumas. Taip pat atsakovei nurodė, kad yra nustatyti darbų defektai, pridėjo atliktų darbų defektų aktą. Pateikta pretenzija ieškovė ragino atsakovę pabaigti sutartus darbus bei ištaisyti nustatytus darbų defektus.
Šalies argumentai
7. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės pasitelktas advokatas 2020-07-10 raštu nurodė, kad atsisako atvykti pabaigti darbus ir ištaisyti nustatytus defektus. Ieškovė kreipėsi į ekspertą. Statybos ekspertas 2020-07-22 apžiūrėjo atsakovės vykdytus statybos rangos darbus, apžiūroje dalyvavo ir atsakovės vadovas S. D.. Eksperto parengtoje atliktų remonto darbų defektų fiksavimo ir ištaisymo kaštų ataskaitoje buvo užfiksuoti pagrindiniai defektai. Pagal pateiktą eksperto ataskaitą defektų ištaisymo/atstatymo kaštus 2020-07-22 datai sudaro 4 641,56 Eur suma. Nors realių defektų šalinimo išlaidų ieškovė dar nėra patyrusi, CK 6.249 straipsnio 3 dalies pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 4 641,56 Eur būsimų išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti. MB „Polkorpa“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, teisme atstovai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė 2019-09-23 sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl privataus namo renovacijos ir remonto darbų (duomenys neskelbtini) Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad darbų kainos bus skaičiuojamos darbo eigoje. Sutarties darbų pradžia – 2019 m. lapkričio vidurys, pabaiga – atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo diena. Taigi, dėl kiekvieno darbo, kainos ir termino su ieškove buvo tariamasi atskirai. Sutarties 2.2 punkto pagrindu atsakovė 2019-09-23 išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą 250 Eur avansiniam mokėjimui, kuri buvo apmokėta į atsakovės banko sąskaitą. 2019 m. lapkričio mėn. atsakovė pradėjo atlikti darbus. Iš pradžių atsakovė atliko grindų betono skaldymo darbus bei durų ir kitus demontavimo darbus. Suskaldyto grindų betono šalinimo darbų atsakovė neatliko, atliekas pašalino ieškovės sutuoktinis su savo darbuotojais. Po to atsakovė atliko grindinio šildymo įrengimo darbus, o ieškovė pati pasirūpino grindų betonavimo darbais. Taip pat atsakovė atliko kitus darbus, nurodytus 2020-06-18 darbų perdavimo-priėmimo akte: durų keitimą, palangių montavimą, elektros instaliacijos keitimą, rozečių/jungiklių montavimą antrame aukšte, OSB plokščių demontavimą, sienų dažymą, putplasčio lyginimą, santechnikos darbus, vonios kambario renovaciją, tualeto renovaciją, dekoratyvinio tinko dėjimą, židinio montavimą ir apdailą, medinių laiptų renovaciją, plytelių klijavimą, akmeninių laiptų montavimą, dekoratyvinio akmens klojimą, sienų ir lubų glaistymą ir dažymą. Kitų, akte nenurodytų darbų atsakovė neatliko. Už atliktus darbus 2020-03-20 atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą 7 326,48 Eur sumai, kuri buvo apmokėta grynais pinigais per kelis kartus ieškovės sutuoktinio. 2020-05-15 atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą 600 Eur sumai, kuri buvo apmokėta pavedimu į banko sąskaitą.
9. Atsakovė pabrėžė, kad po tam tikro laiko pradėjo reikštis ieškovės ir jos sutuoktinio nesąžiningumas. Pasikvietę taisyti darbų trūkumus ieškovė ir jos sutuoktinis nurodydavo dirbti naujus atskirai neaptartus darbus, taip pat nuo 2020-05-15 nustojo mokėti už atliktus darbus. Dėl šių priežasčių atsisakė toliau tęsti darbų atlikimą. Atsakovė 2020-06-17 išrašė ieškovei paskutinę sąskaitą-faktūrą 2 673,52 Eur sumai, kurios ieškovė neapmokėjo. Šią sumą sudaro atlyginimas už 1) tualeto renovaciją, 2) plytelių klijavimą, 3) dekoratyvinio akmens klojimą, 4) židinio montavimą. Be to, 2020-06-18 surašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurį pateikė ieškovei ir jos sutuoktiniui pasirašyti, tačiau ieškovė to nepadarė. Tuomet atliktų darbų aktą ieškovei išsiuntė paštu. Ieškovei atsisakius pasirašyti aktą, atsakovė aktą pasirašė vienašališkai. Gavo paštu ieškovės 2020-07-01 pretenziją, kurioje ieškovė nurodė 15 defektų, kuriuos reikalavo ištaisyti/pabaigti darbus. 2020-07-10 pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriuo nesutiko su ieškovės pretenzijos reikalavimais (išskyrus 6 ir 7 punktus) bei reikalavo sumokėti likusią 2 473,52 Eur sumą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2020-07-20 raštu informavo atsakovę apie 2020-07-22 kviečiamą statybos specialistą defektų nustatymui. 2020-07-22 defektų apžiūroje dalyvavo atsakovės atstovas S. D.. Pažymėjo, kad pagal 2020-06-18 atliktų darbų aktą ir išrašytas sąskaitas-faktūras iš viso ieškovė už atliktus darbus turėjo sumokėti atsakovei 10 850 Eur sumą. Iš viso yra apmokėta 8 176,48 Eur, neapmokėtas skirtumas yra lygus 2 673,52 Eur. Atsižvelgdama į defektus 2020-07-10 raštu sumažino reikalaujamą mokėti sumą 200 Eur. Todėl prašo priteisti iš ieškovės 2 473,52 Eur sumą. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktoje ataskaitoje užfiksuoti trūkumai darbų, kurių atsakovė apskritai neatliko, arba darbai, kurie nebuvo baigti, nes už juos nebuvo apmokėta, arba trūkumai, kurie atsirado ne dėl atsakovės kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės MB „Polkorpa“ ieškovės B. L. naudai 1 650,65 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Priešieškinį atmetė visiškai.
12. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad statybinių medžiagų, skirtų darbams atlikti, įgijimas buvo apmokėtas ieškovės lėšomis. Byloje nėra užfiksuota faktų, kad darbai nebuvo atliekami dėl medžiagų trūkumo, taip pat byloje nėra užfiksuota faktų, jog atsakovė dėl medžiagų kokybės ar kiekio būtų pareiškusi ieškovei pretenzijas sutarties 5.1 punkto pagrindu.
13. Iš pateikto darbų perdavimo-priėmimo akto įrašų teismas nusprendė, kad rangos darbų kaina yra 10 850 Eur. Teismas pabrėžė, kad aktas kitais įrodymais nėra nuginčytas, todėl galima remtis užfiksuota galutine darbų kaina. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad buvo atlikta darbų už 16 379,63 Eur sumą, o atsakovės į bylą pateiktos keturios sąskaitos-faktūros bei pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog gauti ieškovei sąskaitas–faktūras ar kitus mokėjimą patvirtinančius dokumentus atsakovė kliūčių nesudarinėjo. Teismas nurodė, kad liudytojo V. L. (ieškovės sutuoktinis) ir liudytojo V. P. V. (ieškovės tėvas) paaiškinimai nėra objektyvūs ir laikytini šališkais. Didesnės darbų kainos nepagrindžia ieškovės pateikti rašteliai, nes šie dėl jų neatitikimo CPK reikalavimams (neišversti į lietuvių kalbą) negali būti pripažinti įrodymais.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė išrašė bei pateikė apmokėti ieškovei tris sąskaitas–faktūras, o ieškovė atliko atsakovei šiuos mokėjimus: pagal atsakovės 2019-09-23 sąskaitą-faktūrą – 250 Eur avansinį mokėjimą (pervesta į atsakovės banko sąskaitą); pagal 2020-03-20 sąskaitą-faktūrą – 7 326,48 Eur mokėjimą (sumokėta grynais pinigais); pagal 2020-05-15 sąskaitą-faktūrą – 600 Eur mokėjimą (pervesta į atsakovės banko sąskaitą), t. y. iš viso ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 8 176,48 Eur sumą. Be šių mokėjimų atsakovė prieš darbų pabaigą 2020-06-17 išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti sąskaitą–faktūrą likusiai darbų kainai (2 673,52 Eur), tačiau šios sąskaitos ieškovė neapmokėjo dėl nustatytų darbų trūkumų taikydama mokėtinų lėšų sulaikymą Sutarties 2.3 punkto pagrindu.
15. Teismas, pasisakydamas dėl darbų defektų, konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti ieškovės pateiktos kvalifikuotos trūkumų fiksavimo Ataskaitos duomenimis. Ataskaita yra parengta atestuoto ir kvalifikuoto specialisto, o defektų remonto kaštų skaičiavimas atliktas remiantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, išdėstytais Aplinkos ministerijos 2006-02-07 skelbtose rekomendacijose, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, naudojant UAB „Sistela“ programinį kompleksą „Sąmata“, 2020-04 rekomendacijas Nr. B-20-018 dėl statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainų (XXXVI) 2020 m. balandžio mėn. Pateiktos ataskaitos duomenų atsakovė nenuginčijo. Tačiau teismas pažymėjo, kad ne visi į Ataskaitos lokalinę sąmatą įtraukti trūkumų šalinimo kaštai pripažintini rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidomis.
16. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai į trūkumų šalinimo išlaidas įtraukė LED prožektoriaus vertę (37,19 Eur, trūkumas Nr. 38, sąmatos pozicija 88001002), statybinio stalo vertę (47,15 Eur, trūkumas Nr. 36, sąmatos pozicija Nr. 88001001), pažeistų terasos plytelių atstatymo išlaidas (31,73 Eur, trūkumas Nr. 37, sąmatos pozicija Nr. F11-10-1) ir durų staktų defektų šalinimo išlaidas (201,32 Eur, trūkumas Nr. 4, sąmatos pozicija Nr. N2P-0303). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad prožektorius, stalas ir terasos plytelės nėra rangos darbų rezultatas, o durų staktų defektai, kaip patvirtino liudytojas Č. P., ieškovei buvo žinomi dar prieš jų montavimą, o už jų atsiradimą atsakovė nėra atsakinga. Atsižvelgdamas į tai, teismas sumažino ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti suma aptariamų išlaidų apimtimi (317,39 Eur).
17. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sutarties 2.3 punkto pagrindu ieškovė pagrįstai sulaikė 2 673,52 Eur sumą ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti padarytus nuostolius (trūkumų šalinimo išlaidas) į juos įskaitydama sulaikytą sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti suma buvo sumažinta ir 2 673,52 Eur suma, kuri šiuo atveju laikytina ieškovės nuostolių padengimo užtikrinimu. Įvertinęs sulaikytos sumos aplinkybę, teismas nusprendė iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 1 650,65 Eur (4 641,56 Eur – 317,39 Eur – 2 673,52 Eur) rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Ieškovė B. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog teismas teisingai įvertino ginčo esmę dėl dalies atliktų darbų. Tačiau nebuvo atsižvelgta, kad ieškovė nepasirašė ir ginčijo 2020-06-18 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2019/05 tiek savo raštuose dar prieš civilinės bylos iškėlimą, tiek bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą – priteisti iš atsakovės MB „.Polkorpa“ ieškovės B. L. naudai 3260,44 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Ieškovė sutinka taikyti įskaitymą iš dalies ir įskaityti tik tą dalį, kuri galioja pagal atsakovės atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, t.y. iš 2020-06-17 sąskaitos faktūros Nr. POL2020/03 sumos (2673,52 Eur) atimti atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto „Medinių laiptų renovacija - 660,00 Eur“ sumą, pusę 13 eilutės darbo sumą „Židinio montavimas, apdaila - 700,00 Eur“ ir pusę 6 ir 19 eilučių sumą (2673,52 Eur - 660,00 Eur - 700,00Eur /2 - 564,80Eur/2) ir tai lygu 1381,12 Eur. Apeliantei tinkamai nesuformulavus skundo dalyko, buvo pasiūlyta patikslinti savo reikalavimus. Apeliaciniame teisme 2021 m. gruodžio 13 d. gauti apeliantės paaiškinimai, kuriose nurodyta, kad ieškovė (apeliantė) apeliacinio skundo reikalavimo sumą mažina 116,07 Eur suma ir prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimą – priteisti iš atsakovės MB „Polkorpa“ ieškovės B. L. naudai 3144,37 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Ieškovė nurodė šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:
18.1. 2020-06-18 aktas yra klaidingas ir netinkamas, nes akte keliose eilutėse kartojasi tie patys darbai: sienų dažymas yra 6 ir 19 eilutėje, plytelių klijavimas yra 15 ir 16 eilutėje. Atsakovės vadovas S. D. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, už kokius konkrečiai darbus šiose eilutėse reikalaujama pinigų suma, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu pasakė neprisimenąs. Tai teikia pagrindą pripažinti iš dalies negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį darbų perdavimą dėl tokių darbų: 1) 6 eilutėje „sienų dažymas“ 66 m2 231,00 Eur; 2) 19 eilutėje „sienų ir lubų špakliavimas (glaistymas) ir dažymas“ 33,38 m2 333,80 Eur. Įvertinant, kad darbai kartojasi, per pusę sumažinta 6 ir 19 eilučių suma (nes atsakovė neįrodė tikslaus darbų pobūdžio ir kiekio, tie patys darbai kartojasi), t. y. 10850,00 Eur - 660,00 Eur - 700,00Eur /2 - 564,80Eur/2;
18.2. dėl akto 13 eilutėje nurodyto darbo – „Židinio montavimas, apdaila - 700,00 Eur“, ieškovė davė paaiškinimus, kad židinio apdailos darbai iki galo nebuvo baigti: a) nepriklijuotas dekoratyvinis akmuo. Liudytojas V. L. taip pat patvirtino šią aplinkybę. Liudytojas Č. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbų iki galo nepabaigė atsakovės vadovo nurodymu. Tokiu atveju 700,00 Eur suma mažintina per pusę;
18.3. darbų priėmimo–perdavimo akto 14 eilutėje nurodytas darbas – „Medinių laiptų renovacija - 660,00 Eur“, nebuvo atliktas ir bylos nagrinėjimo metu apklausiamas atsakovės vadovas S. D. neprisiminė, ar vykdė šį darbą, o liudytojas Č. P., kuris vykdė darbus kartu su atsakovės vadovu minėtame objekte, aiškiai patvirtino, kad šių darbų nevykdė. Tokiu atveju turi būti per pusę sumažinta 13 eilutės darbo suma „Židinio montavimas, apdaila - 700,00 Eur“ ;
18.4. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė durų staktų defektų šalinimo išlaidų (201,32 Eur, trūkumas Nr. 4, sąmatos pozicija Nr. N2P-0303). Eksperto parengtoje atliktų remonto darbų defektų fiksavimo ir ištaisymo kaštų ataskaitoje nurodytas 4 trūkumas –Pažeistos (nudaužtos/nuskeltos/išteptos dažais ir t.t.) durų staktos. Taigi yra aišku, kad durų stakta ne tik nudaužta/nuskelta. bet ir yra ištepta dažais. Yra nustatyti du pažeidimai, o sprendime šių išlaidų nepriteisimas grindžiamas tik tuo. kad liudytojas Č. P. paaiškino, kad durų staktos nuskilimas ieškovei buvo žinomi dar prieš durų montavimą. Tačiau tas pats liudytojas patvirtino, kad ištepė dažais minėtą durų staktą, todėl ieškovė nesutinka, kad jos prašoma defektų šalinimo išlaidų suma buvo sumažinta 201,32 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė MB „Polkorpa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:
19.1. atsakovės supratimu, ieškovė apeliacinį skundą grindžia dviem aplinkybėmis: 1) ieškovė sutinka defektų šalinimo išlaidų sumą sumažinti ne 2673,52 Eur, o 1381,12 Eur suma; 2) ieškovė nesutinka su teismo išvada nepriteisti durų staktų defektų šalinimo išlaidas – 201,32 Eur. Taigi, atsakovės supratimu, pagal ieškovės argumentaciją iš viso gaunasi: 4 641,56 – 1381,12 – 116,07 (317,39 - 201,32) = 3144,37 Eur. Kodėl apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje yra prašoma priteisti 3260,44 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, atsakovei nėra suprantama;
19.2. ieškovės procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme nėra tinkamo reikalavimo nuginčyti (iš dalies nuginčyti) 2020-06-18 atliktų darbų aktą. Taip pat teismo sprendime yra nurodyta, kad minimas darbų aktas nėra nuginčytas (Sprendimo 8 psl.). Taigi 2020-06-18 atliktų darbų aktas nebuvo ginčijamas pirmosios instancijos teisme. Be to, šis klausimas pirmos instancijos teisme net nebuvo keliamas, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis);
19.3. dėl durų staktų ištepimo dažais, jei tokie ir būtų, akivaizdu, kad nauji „Durų blokų montavimo“ darbai nėra būtini ir proporcingi dažų pašalinimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas 317,39 Eur suma mažindamas priteisiamą sumą, neatsižvelgė į 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, į kurį atsižvelgta sąmatoje nustatant visą 4641,56 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/05, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus – gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), renovacijos ir remonto darbus. Minėtas gyvenamasis namas yra ieškovės šeimos gyvenamasis būstas. Pagal minėtos sutarties 6 punktą atsakovė, įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti užsakovui, t.y. ieškovei, visus sutartyje nurodytus darbus. Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad pagal šalių susitarimą darbų kainos bus skaičiuojamos darbų eigoje, o už atliktus darbus ieškovė (užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti pagal tarpusavyje pasirašytus atliktų darbų aktus ir sąskaitą faktūrą per 14 kalendorinių dienų.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių sąskaitų–faktūrų ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad už atliktus darbus pagal Rangos sutartį Nr. 2019/05 atsakovė išrašė bei pateikė apmokėti ieškovei tris sąskaitas–faktūras. Byloje nustatyta, kad ieškovė atliko atsakovei šiuos mokėjimus: pagal atsakovės 2019-09-23 sąskaitą-faktūrą sumokėjo 250 Eur avansinį mokėjimą (pervesta į atsakovės banko sąskaitą); pagal 2020-03-20 sąskaitą-faktūrą sumokėjo 7 326,48 Eur mokėjimą (sumokėta grynais pinigais); pagal 2020-05-15 sąskaitą-faktūrą sumokėjo 600 Eur mokėjimą (pervesta į atsakovės banko sąskaitą). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 8 176,48 Eur sumą (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Apeliantė pripažįsta, jog atsakovė prieš darbų pabaigą 2020-06-17 išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti sąskaitą-faktūrą likusiai darbų kainai – 2 673,52 Eur, tačiau šios sąskaitos neapmokėjo dėl įrodinėjamų darbų trūkumų, taikydama mokėtinų lėšų sulaikymą Sutarties 2.3 punkto pagrindu. Ginčo dėl sulaikymo teisės nėra. Sulaikymo teisė yra nedali (CK 4.230 straipsnis), todėl kol nėra išspręstas ginčas, sulaikymas pripažįstamas teisėtu.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ataskaitos matyti, kad be kitų išlaidų į trūkumų šalinimo išlaidas ieškovė įtraukė LED prožektoriaus vertę (37,19 Eur, trūkumas Nr. 38, sąmatos pozicija 88001002), statybinio stalo vertę (47,15 Eur, trūkumas Nr. 36, sąmatos pozicija Nr. 88001001), pažeistų terasos plytelių atstatymo išlaidas (31,73 Eur, trūkumas Nr. 37, sąmatos pozicija Nr. F11-10-1).
24. Apeliantė apeliacinio skundo 12 punkte nurodė, kad sprendimo dalyje dėl LED prožektoriaus vertės, statybinio stalo vertės ir pažeistų terasos plytelių atstatymo išlaidų ieškovė neginčija. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ekspertas T. M. sudarė trūkumų ir defektų šalinimo darbų sąmatą už 4641,56 Eur. Apeliantė sutinka sumažinti 116,07 Eur suma sąmatos sumą (4641,56 Eur – 116,07 Eur = 4525,49 Eur).
Dėl durų staktų defektų šalinimo išlaidų
25. Pirmosios instancijos teismas iš liudytojo Č. P. parodymų nustatė, kad durų staktų defektai buvo žinomi dar prieš jų montavimą, o už jų atsiradimą atsakovė nėra atsakinga. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl nepriteistų durų staktų defektų šalinimo būsimų išlaidų (201,32 Eur). Anot apeliantės, nors Č. P. paaiškino, kad durų staktos nuskilimas ieškovei buvo žinomas dar prieš durų montavimą, tačiau atsakovė jos neinformavo apie tai, kad durų stakta turi kokių nors trūkumų. Apeliantė įrodinėja, kad pagal CK 6.648 straipsnio 2 dalį ji privalėjo būti informuota apie defektą, ir apie jokios durų staktos trūkumus jai nebuvo žinoma iš anksto.
26. CK 6.648 straipsnio 2 dalis numato, kad jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą.
27. Teismas pažymi, kad apeliantės nurodytas CK 6.648 straipsnis yra skirtas aptarti statybos procese naudojamas medžiagas, siekiant atskleisti kokių tai savybių medžiagos, įskaitant ir jų kokybinius rodiklius. Taip užtikrinama, kad būtų naudojamos tik saugios, tinkamos naudoti pagal paskirtį medžiagos, o pagamintas rangos rezultatas nekeltų jokių neleistinų rizikų aplinkiniams.
28. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad durų stakta yra daiktas, o ne statybinė medžiaga. Apeliantė, jei būtų pateikusi medžiagas staktos remontui, o šios medžiagos būtų su trūkumais, tai tik tuomet rangovui (atsakovei) būtų kilusi pareiga informuoti apie medžiagų netinkamumą. Šiuo atveju, apeliantei nuosavybės teise priklauso stakta, ir ji, kaip daikto savininkė, atsako už staktos komplektiškumą. Byloje nėra įrodymų, kad staktą sugadinimo atsakovė (CPK 12, 178 straipsniai). Atvirkščiai, teismas iš liudytojo Č. P. parodymų nustatė, kad durų staktų defektai buvo žinomi dar prieš jų montavimą.
29. Eksperto parengtoje atliktų remonto darbų defektų fiksavimo ir ištaisymo kaštų ataskaitoje buvo užfiksuota pažeista durų stakta (4 pozicija) ir varčia, ištepta sienų dažais/gruntu (30 pozicija). Ekspertas apskaičiavo, kad 2 durų staktos (Akto 4.6 punktas) remontas kainuotų 201,32 Eur. Sąmatos pozicijoje Nr. N2P-0303 nurodyti darbai: durų blokų montavimas (pažeistų staktų keitimas į patalpas 1-10 ir 1-14). Vadinasi, į sąmatą yra nepagrįstai įtraukta kaina už staktos pakeitimą (CPK 185 straipsnis).
30. Atkreipiamas dėmesys, kad eksperto sąmatoje yra nurodyta viena stakta, kuri yra apgadinta, o kita – ištepta dažais, tačiau abiem atvejais siūloma atlikti durų blokų montavimą (pažeistų staktų keitimas į patalpas 1-10 ir 1-14). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad sąmatoje nėra pagrįsta, kodėl ištepus staktos mažą dalį dažais reikia keisti visą durų bloką.
31. Atsakovė nurodė, kad dažų valiklio ir darbų kaina būtų 15 Eur. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas iš 201,32 Eur atima 15 Eur sumą už durų valymą, ir skundą dalyje dėl 186.32 Eur priteisimo atmeta (CPK 185 straipsnis). Bet kuriuo atveju, apeliantė prašė priteisti būsimas išlaidas. Jei ji patirtų išlaidų dėl durų nuvalymo nuo dažų, ji bet kuriuo atveju pateikusi sąmatą galėtų paprašyti atlyginti žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl sienų dažymo ir plytelių klijavimo darbų
32. Apeliantė nurodė, kad ji nepasirašė ir ginčijo 2020-06-18 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2019/05, nes jame yra neteisingi duomenys. Akte nurodyta 6 ir 19 eilučių suma turi būti padalinta per pusę, nes akte keliose eilutėse kartojasi tie patys darbai, t. y. sienų dažymas yra 6 ir 19 eilutėje. Lygiai taip pat kaip plytelių klijavimas yra 15 ir 16 eilutėje.
33. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2020-06-18 akto 6 eilutėje yra nurodyti sienų dažymo darbai, kurių suma 231 Eur (66 m ²). To paties akto 19 eilutėje nurodyta, kad 33,38 m² sienų ir lubų špakliavimas ir dažymas kainuoja 333 Eur. Sutiktina su apeliante, pirmosios instancijos teismas netyrė 2020-06-18 akto 6 eilutėje ir 19 eilutėje nurodytų darbo apimčių ir medžiagų kiekių. Atsakovė, kuri yra rangovė, privalo pagrįsti sumas atliktų darbų kiekiais. Tai, kad apeliantė neginčijo 2020-06-18 akto, nešalina atsakovės įrodinėjimo pareigos.
34. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
37. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
38. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011.).
39. Atsakovė pateikė paaiškinimus dėl 2020-06-18 akto 6 ir 19 eilučių: 6 eilutėje buvo atliktas tik sienų dažymas (66 m² x 3,50 Eur = 231 Eur), 19 eilutėje buvo atlikti špakliavimas (glaistymas) (33,38 m² x 6,50 Eur = 216,97 Eur) ir dažymas (33,38 m² x 3,50 Eur = 116,83 Eur), visa suma 333,80 Eur (216,97 + 116,83). 2020-06-18 akto 6 eilutėje nurodytas dažymas buvo 2 aukšte (vaikų kambarys ir miegamasis), o 19 eilutėje nurodyti špakliavimas ir dažymas buvo atlikti 1 aukšte.
40. Ieškovė (apeliantė) neneigė fakto, kad buvo atliekamas namo remontas visuose patalpose. Namo kvadratūros pagal kambarių plotą dydžiai nėra nuginčyti santykyje su 2020-06-18 akto 6 ir 19 eilučių įrašais (CPK 12, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta šioje dalyje apeliantės skundą (CPK 185 straipsnis).
41. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2020-06-18 akto 15 ir 16 eilutėse kartojasi darbai. Atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. paaiškinime nurodė, kad darbų akte 15 ir 16 eilutėse darbai yra nurodyta atskirai, nes buvo klijuotos skirtingos plytelės. Akto 15 eilutėje nurodytas plytelių klijavimas buvo paprasto sudėjimo, t. y. viena šalia kitos klijuojamos plytelės, o 16 eilutėje tarp 4 plytelių buvo klijuojama 5 mažesnė plytelė, dėl to dėjimas tapo sudėtingesnis ir kaina skirtinga: 15 eilutėje 10 Eur/m², 16 eilutėje 12 Eur/m². Apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti skirtingo dydžio plytelių klijavimo aplinkybę, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Dėl židinio montavimo darbų
42. Apeliantė nurodė, kad 2020-06-18 akto 13 eilutės, kurioje nurodyta: „Židinio montavimas, apdaila – 700,00 Eur“, darbo sumą reikia mažinti per pusę, nes židinio apdailos darbai iki galo nebuvo baigti – nepriklijuotas dekoratyvinis akmuo.
43. Atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. paaiškinime nurodė, kad darbų akte dėl 13 eilutės darbų buvo sudarytas žodinis susitarimas. Židinys montuotas nuo pradžių. Nebuvo susitarimo dėl dekoratyvinio akmens klijavimo ant židinio. Atlikti darbai: židinio įdėklo nustatymas, izoliacinės plokštelės montavimas, oro įsiurbimo ir išleidimo grotelių montavimas, židinio vamzdžių montavimas, židinio špakliavimas (glaistymas), apdaila dekoratyviniais dažais.
44. Apeliacinės instancijos, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl židinio montavimo darbų, daro išvadą, kad apeliantė neįrodė: a) susitarimo dėl dekoratyvinio akmens klijavimo ant židinio fakto, b) nenuginčijo, kad Akto 13 eilutės darbų įkainiai yra per dideli. Eksperto T. M. sąmatoje nėra nurodyti apskaičiavimai dėl Akto 13 eilutės darbų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad 700,00 Eur suma padalinta per pusę yra teisingas atlygis už darbus, kuriais atlikti darbai: židinio įdėklo nustatymas, izoliacinės plokštelės montavimas, oro įsiurbimo ir išleidimo grotelių montavimas, židinio vamzdžių montavimas, židinio špakliavimas (glaistymas), apdaila dekoratyviniais dažais, atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Dėl medinių laiptų renovacijos darbų
45. Apeliantė įrodinėja, kad nebuvo atlikta medinių laiptų renovacija. Atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. paaiškinime nurodė, kad Akte 14 eilutėje nurodytų darbų kainą sudarė šie darbai: buvo pilnai nuimtas laiptų rėmas (vienas), sutrumpinti visi turėklų stulpeliai (statramsčiai) ir atliktas turėklo montavimas. Stulpeliai buvo ant klijų, reikėjo juos gražiai išimti, sutrumpinti taip, kad atrodytų vienodai kaip antro turėklo stulpeliai.
46. Eksperto T. M. sąmatoje nėra nurodyti apskaičiavimai dėl Akto 14 eilutės darbų. Apeliantė iš esmės nepaaiškina, kodėl laiko, kad nebuvo atlikti Akto 14 eilutėje nurodyti darbai. Atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. paaiškinime nurodė, kad pateikti kitų įrodymų bei medžiagų įsigijimo dokumentų ir jų kiekių atsakovė neturi objektyvios galimybės, kadangi darbai buvo atliekami iš užsakovų (ieškovės ir jos sutuoktinio) pateikiamų medžiagų, o dėl kiekvienų darbų buvo susitariama atskirais žodiniais susitarimais.
47. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
48. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
49. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
50. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įskaitymą ir pilną 2020 m. birželio 17 d. sąskaitos faktūros Nr. POL2020/03 sumą (2 673,52 Eur) įskaitė į ieškovės prašomą defektų šalinimo išlaidų sumą, skunde nenurodo visų šį teiginį pagrindžiančių argumentų, išskyrus dėl durų ištepimo dažais, todėl apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo teiginius vertina kaip neargumentuotus ir nepagrįstus.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas iš esmės galėjo būti išspręstas neteisingai.
52. Įvertinant aplinkybę, kad apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nustatytas atsakovės darbų trūkumas – ištepta durų dalis dažai, o atsakovė nurodė, kad jų nuvalymo darbai su medžiagomis kainuotų 15 Eur, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, padidinat šia suma priteistą nuostolių dydį, t. y. iki 1 665,65 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.
54. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, apeliantei priteisimos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
55. Apeliantė sumokėjo 36 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1 000,00 Eur už advokato pagalbą teikiant konsultacijas ir surašant apeliacinį skundą (visa suma yra 1 036,00 Eur). Apeliantė nurodė, kad ji prašo priteisti 3144,37 Eur, o pirmosios instancijos teismas priteisė 1 650,65 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma padidinama iki 1 665,65 Eur. Apeliantės skundas tenkintas 1 proc., todėl jos naudai iš atsakovės priteisiama 10,36 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas ir ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis, jį padidinat 14,51 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
56. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
57. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
apeliantės B. L. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį atmesti visiškai.
Priteisti iš atsakovės MB „Polkorpa“, juridinio asmens kodas 304559716, ieškovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 665,65 (vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt penki Eur 65 ct) Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 1 130,51 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovės MB „Polkorpa“, juridinio asmens kodas 304559716, ieškovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 10,36 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.