Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Impecca“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti mažajai bendrijai „Impecca“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrijai bankroto bylą, atsisakant iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Pagal atskirųjų skundų bendrąją nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

13. CPK 322, 338 straipsniuose įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliantės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, juolab kad apeliantė nenurodė argumentų dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, atsisakant iškelti restruktūrizavimo bylą, išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantės prašymas netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

16. Pareiškėja VMI prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 26 d. balanso išrašą, kuriame nurodyta, kad bendrijos mokestinė nepriemoka yra 31 684,23 Eur.

18. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

19. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl apeliantės ir pareiškėjos VMI pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

21. Pažymėtina, kad duomenys apie bendrijos įsiskolinimus valstybės biudžetui (VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) yra vieši. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas gali naudoti viešų registrų ir informacinių sistemų duomenis, todėl teismas nepriima VMI pateikto naujo įrodymo ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas gali naudotis viešai prieinamais duomenimis.

22. CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama.

23. Apeliantės prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodytais rašytiniais paaiškinimais siekiama papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais. Kaip minėta, bylos apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės prašyme nurodytus rašytinius paaiškinimus, kaip atskirojo skundo papildymą.

Dėl nemokumo (restruktūrizavimo arba bankroto) bylos iškėlimo sąlygų

24. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.

25. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – juridinio asmens gyvybingumo išsaugojimas.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad MB „Impecca“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrijai restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad atsakovė netenkina JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, t. y. teismas priėjo prie išvados, jog bendrija nėra gyvybinga ir restruktūrizavimo procesas nepadės bendrijai įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

28. Apeliantė (bendrija), nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas formaliai įvertino įrodymus, pagrindžiančius bendrijos gyvybingumą. Anot apeliantės, bendrija yra moki ir gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas, aktyviai sudaro naujas sutartis su kontrahentais.

29. Taigi, apeliantė iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos vertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos egzistavimo.

30. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams.

31. Gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma juridinio asmens gyvybingumo), sprendžiama dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

32. Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021).

33. Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. bendrija turėjo 181 659 Eur vertės turto, jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 73 602 Eur. 2022 m. bendrijos turimo turto vertė sumažėjo iki 81 050 Eur, 2023 m. – iki 70 632 Eur. Pagal 2024 m. vasario 29 d. bendrijos preliminarų balansą turto vertė sudarė 68 291 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 104 890 Eur, t. y. skolos viršijo bendrijos turto vertę. Pažymėtina, kad, palyginus 2023 m. ir 2024 m. vasario 29 d. bendrijos finansinius rodiklius, matyti, jog bendrijos turto vertė sumažėjo, skolos išaugo nuo 101 124 Eur iki 104 890 Eur. Bendrijos nuostolinga veikla tęsiasi nuo 2022 m., kai buvo patirta 107 466 Eur nuostolių, o 2023 m. nuostoliai sudarė 31 083 Eur, 2024 m. vasario 29 d. – 6 107 Eur. Be to, nors 2022 m. bendrija turėjo 715 423 Eur pardavimo pajamų, tačiau 2023 m. pajamos sudarė tik 16 461 Eur, o pirmaisiais einamųjų metų mėnesiais bendrija negavo pajamų, t. y. faktiškai nevykdė veiklos.

35. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2022 m. bendrijos turto vertė sistemingai mažėja, skolos ir nuostoliai nuolat didėja. Be to, pagal aktualiausią bendrijos 2024 m. vasario 29 d. balansą beveik visą bendrijos turtą (64 716 Eur iš 68 291 Eur) sudaro kitas trumpalaikis turtas, kuris bendrijos restruktūrizavimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto atveju lentelėje įvardinamas, kaip trumpalaikės investicijos. Nurodytas turtas konkrečiai nedetalizuotas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks trumpalaikis turtas negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrijos įsipareigojimų mažinimui, t. y. turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai reiškia, kad šiuo metu bendrijos įsipareigojimai kreditoriams yra daug didesni nei bendrijos turimo turto vertė.

36. Kaip minėta, juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo vykdo minėtus įsipareigojimus.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrijos mokestinė nepriemoka 2024 m. vasario 14 d. buvo 12 677,98 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. sausio 3 d. Nors su bendrija 2023 m. birželio 16 d. buvo sudaryta sutartis dėl 19 244,12 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, tačiau bendrija savalaikiai nemokėjo įmokų, todėl mokestinės nepriemokos sutartis 2023 m. gruodžio 7 d. buvo nutraukta. VMI pareiškimo iškelti bendrijai bankroto bylą pateikimo metu jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 3 068,73 Eur. Iš apeliacinės instancijos teismui prieinamų viešų duomenų nustatyta, kad šiuo metu bendrijos mokestinė nepriemoka padidėjo iki 31 705,87 Eur, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – iki 3 761,29 Eur, bendrija nuo 2023 m. vasario 22 d. neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų, bendrija taip pat neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrija ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, jos skolos nuolat auga. Aplinkybės, kad bendrija yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, skolos nuolat didėja, patvirtina bendrijos negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrijos nemokumą.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl bendrijos gyvybingumo pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-600-577/2024, nagrinėdamas pareiškėjos VMI atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties atsisakyti iškelti bankroto bylą ir iškelti bendrijai restruktūrizavimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendrija savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir jos finansinė situacija realiai galėtų pagerėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrijos turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog restruktūrizavimo procesas sudarys galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendrijos restruktūrizavimo plane nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, nes bendrija nepagrindė (paskaičiavimais ir kitais įrodymais) tokių priemonių įtakos bendrijos pajamų pokyčiui, nenurodė jų įgyvendinimui reikalingų sąnaudų ir pan. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas panaikino Klaipėdos 2024 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

39. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims, įskaitant bendrijai, teisę iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateikti papildomus įrodymus, tačiau nei teismo nustatytu terminu, nei iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo bendrija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendrija yra gyvybinga, vykdo veiklą, gauna pajamas, jos finansinė situacija artimiausiu metu pagerės ir bendrija galės atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad bendrija atskirajame skunde pripažino, jog pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų nepakako tam, jog spręsti apie bendrijos turtinę padėtį, gyvybingumą, vykdomą veiklą, galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir laiku vykdyti turtines prievoles. Nors pirmosios instancijos teismas buvo suteikęs apeliantei galimybę įrodymais pagrįsti savo gyvybingumą, vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, tačiau apeliantė to nepadarė.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes apeliantė pati pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismui nėra pateikusi duomenų apie jos gyvybingumą, vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, nors byla dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos bendrijai iškėlimo teisme nagrinėjama beveik 9 mėnesius. Akivaizdu, kad, jei bendrija iš tiesų būtų gyvybinga, t. y. vykdytų veiklą, gautų pajamas, atsiskaitytų (bent iš dalies) su kreditoriais, tai bendrijai nebūtų kliūčių pateikti savo gyvybingumą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje nustatyta, kad bendrijos turtinė padėtis nuo 2022 m. nuolat blogėja (turtas mažėja, skolos auga), bendrija nemoka skolų valstybei, nuo 2023 m. neturi darbuotojų, 2024 m. negavo pajamų, t. y. nevykdo veiklos.

41. Taigi, apeliantė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, negauna pajamų, nėra gyvybinga, nors, sprendžiant dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis yra juridinio asmens vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrija atsiliepime į VMI pareiškimą iškelti bankroto bylą nurodė, jog per 2023 m. dėl finansinių sunkumų įmokos buvo mokamos iš asmeninių lėšų, nes bendrija nevykdė veiklos, o veiklą ketinama pradėti vykdyti 2024 m. kovo mėn. Nepaisant to, apeliantė iki šiol negauna pajamų ir nevykdo veiklos, nors veikla turėjo būti vykdoma nuo 2024 m. kovo mėn. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad vykdo veiklą, gauna pajamas, sėkmingai vykdo esamas sutartis, tačiau tuo pačiu metu nurodė, jog darbuotojus įdarbins tik po restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba galimai samdys subrangovus. Taigi, apeliantės argumentai dėl jos gyvybingumo yra deklaratyvūs ir prieštaringi.

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrija nevykdo prievolių, turi finansinių sunkumų, dėl kurių yra nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir bendrijos patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, nes bendrija nėra gyvybinga. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, bendrija realaus turto faktiškai neturi, o jos skolos viršija 100 000 Eur ir nuolat auga, todėl konstatuotina, kad bendrija atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog bendrijos restruktūrizavimo procesui (mokumo atkūrimo planui) pritarė dauguma kreditorių, nereiškia, jog tokiu atveju restruktūrizavimo byla turi būti iškelta besąlygiškai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien kreditorių pritarimas nėra sąlyga, lemianti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, restruktūrizavimo plano tvirtinimas yra teismo prerogatyva (JANĮ 24 straipsnio 1 dalis ir 111 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal JANĮ 24 straipsnio nuostatas, teismas turi spręsti ne tik dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, bet ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl bendrijos restruktūrizavimo plano nepagrįstumo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-600-577/2024 ir atkreipia dėmesį, jog bendrijos restruktūrizavimo plane iš esmės nenurodyta konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti bendrijos mokumo atkūrimą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bendrijos restruktūrizavimo plano projekte apsiribojama abstrakčiais, analitinio pobūdžio teiginiais, nors faktiškai pagal planą bendrija planuoja vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, kurios jau nevykdo ilgą laiką, ir kurios vykdymas lėmė bendrijos nemokumą, todėl nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant gyvybingumą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog bendrija yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą dėl bendrijos gyvybingumo ir veiklos vykdymo.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neigiamas turto ir skolų santykis, ilgalaikis nuostolingos veiklos vykdymas ir veiklos nevykdymas bei nuolatinis skolų didėjimas patvirtina, kad apeliantė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną, nes apeliantė yra nemoki ir negyvybinga. Apeliantė mokumo ir gyvybingumo atkūrimą išimtinai sieja tik su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, tačiau restruktūrizavimo procesas negali būti pradedamas juridiniam asmeniui, kuris nepagrindžia savo gyvybingumo ir ilgą laiką nededa pastangų veiklai stabilizuoti.

47. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir (ar) proceso teisės normas.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo ir gyvybingumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą ar restruktūrizavimo bylą (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju būtent bendrija turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį, gyvybingumą, vykdomą veiklą ir pan.

49. Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo ir siekdama restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna pajamas, yra gyvybinga, vykdo (bent iš dalies) turtines prievoles, tačiau to nepadarė, nors apeliantei buvo žinoma tiek apie Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, tiek apie pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, t. y. apeliantei buvo žinoma pareiga pagrįsti savo gyvybingumą, siekiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrija nepateikė aktualių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų už einamuosius metus, įrodymų, apie realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas). Kadangi bendrija nepateikė aktualių duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, apie bendrijos mokumą, gyvybingumą pagrįstai sprendė iš byloje esančių duomenų, nes išsamesnių duomenų bendrija pirmosios instancijos teismui nepateikė.

51. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo apeliantė, savo iniciatyva nesurinko daugiau įrodymų, nes tokius įrodomus turėjo pateikti pati apeliantė pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino JANĮ nuostatas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

52. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad MB „Impecca“ turtinė padėtis ir perspektyvos neleidžia atkurti jos gyvybingumo ir sėkmingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrijos nemokumą ir negyvybingumą, nes bendrijos restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl restruktūrizavimo bylos neiškėlimo ir dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrijai atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai). Be kita ko, bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes pagal JANĮ 78 straipsnio 3 dalį sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu MB „Impecca“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.