- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- 2YT-8483-1130/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pratęsimo, suinteresuoti asmenys byloje A. L. (A. L.) ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo teismo atnaujinti terminą palikimo priėmimui, atsiradusiam po palikėjo A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens A. L. atstovė teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad turi pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo 2022 m. balandžio 20 d. patvirtintą notaro.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, taip pat teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė jos sūnus A. L., kuris su sugyventine J. B. susilaukė sūnaus A. L., gimusio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus A. L., po jo mirties atsirado palikimas, t. y. nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. liepos 10 d. Šalčininkų pirmojo notaro biuro notarės sudarytą testamentą. Paaiškino, kad po A. L. mirties jo sūnui, t. y. A. L. atsirado teisė paveldėti palikimą po tėvo mirties, kaip pirmos eilės įpėdiniui, kadangi A. L. mirties dienai turėjo nemažai skolinių įsipareigojimų, t. y. 2 798,59 eurų skolą Privalomojo sveikatos draudimo fondui, taip pat 1 077,73 eurų skolą AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl A. L. motina J. B. veikdama nepilnamečio vaiko vardu ir interesais pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą dėl teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą atsiradusį po A. L. mirties, Vilniaus regiono apylinkės teismas tenkino J. B. prašymą bei civilinėje byloje Nr.eS2-4145-l 130/2022 priimta nutartimi teismas leido J. B. atsisakyti priimti nepilnamečio A. L. vardu palikimą atsiradusį po tėvo A. L. mirties, tik po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjai atsirado teisė paveldėti palikimą po A. L. mirties. Nurodė, kad po A. L. mirties (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje pas notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi kaip yra nurodžiusi, esant pirmos eilės įpėdiniui A. L. bei pastarajam tvarkant paveldėjimo klausimą, jai paveldėjimo teisė neatsirado bei pastarosios realizuoti negalėjo. Pažymėjo, kad po sūnaus A. L. mirties staigiai pablogėjo jos sveikata, kadangi dėl patirto streso ilgą laiką negalėjo atstatyti savo psichinės būklės bei jai buvo paskirtas ilgalaikis gydymas psichotropiniais vaistais, be to dėl patirto stipinkaulio lūžio taip pat turėjo tęsti gydymą, todėl neturėjo galimybės rūpintis palikimo priėmimo klausimu po sūnaus mirties, kadangi pačiai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Mano, kad šios paminėtos objektyvios priežastys, kurios visiškai nepriklausė nuo jos valios, paaiškina aplinkybes dėl kurių ji per trijų mėnesių laikotarpį negalėjo kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po sūnaus A. L. mirties. Pabrėžė, kad šiuo metu notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po A. L. mirties motyvuojant tuo, kad suėjo įstatymo nustatytas terminas per kurį ji privalėjo kreiptis pas notarą. Mano, kad paminėtos faktinės aplinkybės liudija tai, kad ji objektyviai negalėjo įgyvendinti teisę paveldėti palikimą ir to pasėkoje terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus A. L.. Iš 2022 m. liepos 12 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėja praleido palikimo priėmimo terminą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė pareiškėjai J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą atsisakyti priimti A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, savo nepilnamečio vaiko A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, ši nutartis neskundžiama.
Pareiškėja, būdama mirusiojo įstatyminis įpėdinė, dėl sūnaus palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleisdama palikimo priėmimo terminą.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėja negalėjo priimti palikimo, kol jo priimti neatsisakė pirmesnės eilės įpėdinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjos neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar jos nerūpestingumo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju subjektyvaus pobūdžio aplinkybės pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Be to, termino praleidimo terminas nėra nepagrįstai ilgas, nė vienas suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl termino atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jos sūnaus A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Palikimui priimti terminą nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.