Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29335-2025 (toliau – ir nutarimas) Z. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 170 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 6 d. gautas Z. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pripažinti jo atsakomybę dar vieną lengvinančią aplinkybę tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir pakeisti Institucijos priimtą nutarimą, t. y. už padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodoma, kad padaryto nusižengimo pareiškėjas neginčija, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl savo veiksmų. Pareiškėjas sutinka, kad yra nubaustas pagrįstai ir teisėtai, tačiau mano, kad net ir paskirta minimali nuobauda ir minimalus administracinės poveikio priemonės terminas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų šioje konkrečioje byloje. Institucija, nubausdama jį, atsižvelgė tik į tai, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitiktų įstatymo reikalavimą, bet neatsižvelgė į nuostatas, skirtas nuobaudai individualizuoti. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Institucija netinkamai įvertino jo padarytą nusižengimą, kadangi nors ir jo padarytas nusižengimas yra grubus, tačiau atsitiktinio pobūdžio. Pareiškėjas yra itin atsargus vairuotojas, ypač atlikdamas lenkimo manevrus, tą patvirtina ir tai, kad per (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą nebuvo nei karto baustas už analogiškų nusižengimų padarymą. Be to, eismas, nusižengimo padarymo vietoje, nebuvo intensyvus, transporto priemonė, kurią nusprendė aplenkti, važiavo lėtai. Prieš pradėdamas lenkti transporto priemones pareiškėjas įvertino, kad kelias yra tiesus, matomumas labai geras, priešpriešinio eismo juostos atkarpa laisva. Atliekant lenkimo manevrą, automobilio, kurį lenkė, vairuotojas padidino greitį, todėl iki perėjos nespėjo grįžti į savo kelio pusę. Lenkdamas kitą automobilį buvo susikoncentravęs į lenkimo manevro saugumą. Visuomet stebi kelio ženklus ir kelio žymėjimą. Realiai vertino eismo situaciją ir nesikliovė atsitiktinumu. Nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Pėsčiųjų perėjoje pėsčiųjų nebuvo, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, neteisėto lenkimo metu nekilo avarinė situacija.

Skunde pažymima, kad Institucija nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nusižengimą pareiškėjas padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų jo polinkį į alkoholio vartojimą ir dėl to kylančias problemas. Pareiškėjas nėra praeityje teistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėtų ir jokių ikiteisminių tyrimų. Nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Pareiškėjo vertinu, Institucija atsainiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nes net nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusižengimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų. Be to, nutarimu jam paskirtą baudą jis sumokėjo, atsakomybės nevengia. Per visą (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti. Per mėnesį jis vidutiniškai nuvažiuoja apie 2000 km. ir tai patvirtina, kad vairavimas yra jo nuolatinė ir neatsiejama darbo funkcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus jį charakterizuoja išimtinai teigiamai. Pareiškėjas nurodo, kad yra pensininkas, tačiau dar vadovauja ir įmonei. Jam tenka bendrauti su klientais, vykti pas juos, todėl teisė vairuoti jam yra labai reikalinga. Prie skundo pareiškėjas pridėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) seniūnaičio charakteristiką, kuri taip pat teigiamai charakterizuoja pareiškėją. Pareiškėjas yra vedęs, sportuojantis. Jo mobilumas yra ribotas, todėl pagal gydytojų rekomendacijas jam būtina vykti į baseiną. Pareiškėjas turi rimtų sveikatos problemų, dėl kurių teisė vairuoti jam yra labai reikalinga. Pareiškėjo vertinimu, Institucija nevertino administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumo ir proporcingumo požiūriu ir neatsižvelgė į jam būtinybę turėti teisę vairuoti. Be to, pareiškėjas yra aktyvus visuomenės narys, dalyvauja įvairiose akcijose, aukoja labdarai, remia Ukrainą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas atsiliepimo į Z. Š. pateiktą skundą nepateikė.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje be kitų pažeidimų numatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Minėto įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinių nusižengimų konstatavimui yra būtina nustatyti, ar KET reikalavimai buvo pažeisti, o jei pažeisti – nustatyti konkretų jų turinį.

KET 140 punktas numato vietas, kuriose lenkti draudžiama. Įvykio metu galiojančioje KET redakcijoje numatyta, kad (be kitų vietų) lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjoje (140.4 punktas).

Skundžiamu nutarimu Z. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2025 m. spalio 30 d., 11.11 val., Baltupio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje. Z. Š. už padarytą nusižengimą buvo paskirta minimali pagal sankciją administracinė nuobauda – 170 eurų dydžio bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 3 mėnesiams.

Teismo posėdžio metu Z. Š. paaiškino, kad yra atsakingas žmogus. Jį sustabdė už pusantro kilometro. Važiuodamas jis matė lėtai važiuojantį automobilį ir nusprendė šį aplenkti. Vėlavo į susitikimą. Jis susilygino su automobiliu, dar buvo nemažas atstumas iki perėjos, tačiau kitas automobilis padidino greitį. Dėl to ir jis padidino greitį, kad aplenktų automobilį. Pareigūnės prašė atsiųsti įrašą. Jį pasižiūrėjęs nenustatė, kad būtų labai gerai matomas jo pažeidimas, tačiau šį pripažįsta. Prašo teismo sušvelninti bausmę ir neatimti teisės vairuoti. To prašo dėl amžiaus, jam sunku vaikščioti. Jam siūlė operaciją daryti, bet jis atsisakė. Rekomendavo lankyti baseiną, plaukiokit, mažiau vaikščiokit ir pan. Vaikščiojimas jam yra sudėtingas. Transporto priemonė reikalinga ir darbui. Jis yra vadovas, susitikinėja su užsakovais, dažnai tenka važiuoti dirbti per visą Lietuvą. Ankščiau teisės jam atimtos nebuvo.

Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės Z. Š. neginčija, pripažįsta, jog vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje. Skundu iš esmės keliamas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma skundu. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, todėl prašo administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio nuostatas, neskirti. Būtent šie reikalavimai apibrėžia šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas.

Tiek pateikdamas teismui skundą, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, pareiškėjas prašė pripažinti jo atžvilgiu ir dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Z. Š. prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti Z. Š. reikalinga dėl darbinių aplinkybių ir dėl turimų sveikatos problemų, dėl kurių turi vykti į baseiną, gydymo įstaigas. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, sumokėjo paskirtą baudą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir gyvenamosios vietos seniūnaičio yra charakterizuojamas ypatingai teigiamai, yra aktyvus ir pilietiškas visuomenės narys, kuris dalyvauja įvairiose akcijose, labdaros renginiuose, remia Ukrainą, dėl padaryto nusižengimo padarė reikiamas išvadas ir yra pasiryžęs daugiau nedaryti pažeidimų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalyje ir ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos (kurios buvo tapačios dabartinei ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai normai), suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra: veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11), tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08), ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010), neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017), asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017), administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015), finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita.

Teismų praktikoje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo taip pat yra laikomasi pozicijos, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas, už kurį Z. Š. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, laikytinas išskirtiniu, pavojingu ir grubiu, dėl to už tokio pažeidimo padarymą yra numatyta griežta sankcija ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Savo neteisėtu elgesiu Z. Š. rizikavo tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumu ar net gyvybe, toks jo KET pažeidimas galėjo sukelti itin skaudžias ir neatitaisomas pasekmes, jo pasirinktas elgesio variantas – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą siekiant aplenkti kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, iš esmės parodo jo neatsakingumą ir abejingumą nustatytų taisyklių laikymuisi. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad nusižengimas buvo padarytas nesukeliant pasekmių, šviesiu paros metu, lėtai važiuojant nepateisina padaryto pažeidimo. Draudimas lenkti pėsčiųjų perėjose yra ne formalus ir pareiškėjas, turėdamas tokį ilgą vairavimo stažą, turėjo būti itin atsargus ir įvertinti, ar sugebės aplenkti kitą transporto priemonę iki pėsčiųjų perėjos.

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą administracinio nusižengimo byloje teismas nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visgi, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Z. Š. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo administracine tvarka buvo baustas penkis kartus, visi nusižengimai susiję tik su KET pažeidimais – pažeidėjas baustas vieną kartą už transporto priemonės pastatymą tam neskirtoje vietoje ir keturis kartus už nustatytą leistino greičio viršijimą, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. Toks nuolatinis pažeidimų darymas rodo, kas pareiškėjas nelinkęs keisti savo neteisėto elgesio ir padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, bet dėsningas pasirinkto neatsakingo elgesio padarinys. Tuo pačiu teismas įvertinta ir tai, kad Z. Š. praeityje nebuvo taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – kuri šiuo atveju yra privaloma.

Iš teismui pateiktos pareiškėją charakterizuojančios medžiagos matyti, kad Z. Š. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateikta charakteristika Z. Š. apibūdina kaip atsakingą, savarankišką ir reiklų sau žmogų. Minėtoje charakteristikoje pažymėtina, kad Z. Š. labai pergyvena dėl padaryto administracinio nusižengimo, neteisina savo elgesio. Pareiškėjas teismui pateikė ir gyvenamosios vietos seniūnaičio pasirašytą charakteristiką, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnaitis Z. Š. charakterizuoja itin teigiamai ir nurodo, kad pareiškėjas niekada neatsisako padėti kaimynams, teisė vairuoti Z. Š. reikalinga būnant aktyviu sodininku. Prie skundo buvo pridėti ir bankiniai mokėjimai, iš kurių matyti, kad Z. Š. yra aktyvus Ukrainos paramos fondo rėmėjas. Teismas įvertina duomenis, patvirtinančius Z. Š. turimas sveikatos problemas. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų duomenų visumą, kurie jį charakterizuoja teigiamai, išklausius Z. Š. paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismas nenustat4 pagrindo konstatuoti išimtines sąlygas ar ypatingas aplinkybes, dėl kurių nusižengimą padariusiam pareiškėjui būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti atsakomybę naikinant privalomą skirti administracinio poveikio priemonę. Visos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas išimtis, pažeidėjui buvo žinomos iki nusižengimo padarymo ir nelaikytinos išimtinėmis dėl padaryto pažeidimo. Žinodamas apie būtinybę naudotis teise vairuoti automobilį Z. Š. privalėjo būti atsakingu ir elgtis taip rūpestingai, kad išvengtų šiurkštaus pažeidimo padarymo. Teismo įsitikinimu šiuo atveju pažeidėjui taikyta švelniausia atsakomybė ir paskirta tiek minimali sankcijoje numatyta bauda, tiek trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka tiek padaryto pažeidimo turinį, tiek pažeidėjo asmenybės bruožus ir protingumo bei teisingumo kriterijus.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas žinodamas, jog dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nusižengimo nedaryti, tačiau taip nesielgė. Įstatymų leidėjas už tokio teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą ir privalomą administracinio poveikio priemonę tuo tik pabrėžia pažeidimo pavojingumą ir galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu, atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių administracinio poveikio priemonių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su jo asmens darbinėmis funkcijomis ar komfortiškesnio gyvenimo vykstant į gydymo įstaigas ir (ar) baseiną, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti pats Z. Š.. To nepadaręs pareiškėjas prisiėmė pasekmių kilimo jam dėl padaryto pažeidimo riziką. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas yra teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo interesas išvengti asmeninių nepatogumų, kylančių dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neturi esminio prioriteto svarstant klausimą dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo ar neskyrimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar asmeniniams interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Juolab, kad šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, Z. Š. buvo žinomos ir nusižengimo padarymo metu, tačiau tai akivaizdžiai nepaskatino Z. Š. atsakingiau naudotis šia teise ir rūpestingai laikytis KET reikalavimų, bei nesulaikė pareiškėjo nuo ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Paskirtas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas šiuo atveju nėra toks, kad neproporcingai paveiktų asmens profesinę veiklą, o šiuo atveju pažeidėjo poreikiai ir interesai gali būti išsaugoti trumpą laiką patiriant nepatogumus, tačiau savo mobilumui pasitelkiant papildomai kitas priemones. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą laikė pakankamai pavojingu eismo saugumui, kad už jo padarymą numatytų privalomai skirtiną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nagrinėjamu atveju Z. Š. ši administracinio poveikio priemonė paskirta minimaliam privalomam skirti terminui – 3 mėnesiams. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, jų visumą, daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ši Z. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismo vertinimu, ši administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirta tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę.

Kita vertus, pareiškėjo Z. Š. teisingai savo skunde pažymėjo, kad Institucija, priimdama nutarimą nepagrįstai jam nepripažino dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes administracinį nusižengimą Z. Š. padarė būdamas vyresnis nei 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir pažeidėjo amžių teismas šį pareiškėjo reikalavimą patenkina, dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą pakeičia ir pripažįsta Z. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ta, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo atveju net ir nustačius dar vieną pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri nepriklauso nuo pažeidėjo elgesio, teismas nemato pagrindo švelninti minimaliai pagal sankciją pažeidėjui taikytą atsakomybę. Jau minėta, kad šiuo atveju teismas nenustatė išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Z. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29335-2025 ir pripažinti Z. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ta, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.