Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams S. A. ir J. G.-V. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovė J. G.-V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė J. G.-V. su ieškinio reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad smulkau į brolio (atsakovo) situaciją nesigilino, tiesiog jis pasiūlė pirkti automobilį ir ji sutiko. Brangiau automobilio tikrai nebūtų pirkusi, brolio pasiūlyta kaina ją tenkino. Automobilis buvo registruotas jos vardu. Dabar juo nesinaudoja. Atsakovui sumokėjo tokią sumą, kokia ir nurodyta sandoryje, grynaisiais pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

10. Likučių derinimo išsamios ataskaitos duomenimis atsakovo S. A. 130404,66 Eur įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2010 m. gegužės 3 d. po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio patikrinimo (2015 m. vasario 9 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-78, 2015 m. balandžio 22 d. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-244).

16. Regionų administracinį teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1131-872/2024 atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 8 d.

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo.

27. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

28. Nagrinėjamu atveju neginčijamai byloje surinkta medžiaga yra nustatyta, kad atsakovas S. A. turi įsiskolinimą valstybei, t. y. ieškinio pateikimo dienai atsakovo mokestinė nepriemoka ieškovei sudaro 130404,66 Eur (gyventojų pajamų mokestis - 49235,33, bauda 28651,01, delspinigiai – 28651,01 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokos – 28576,05, bauda 2857,24, delspinigiai – 13941,80 Eur, žemės mokesčio delspinigiai – 0,12 Eur), įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2010 m. gegužės 3 d. po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio patikrinimo (2015 m. vasario 9 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-78, 2015 m. balandžio 22 d. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-244). Atsakovas S. A. teismo posėdžio metu iš esmės pats patvirtino ir pripažino, kad jis šiai dienai nėra sumokėjęs skolos.

29. Įvertinus šiuos įrodymus bei tai, kad iš atsakovas S. A. mokestinės nepriemokos skolos ieškovei nėra sumokėjęs, darytina išvada, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą S. A. ir šis reikalavimas atsirado iki ginčijamos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl darytina išvada, kad ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas, kai ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui S. A., nes atsakovas pažeidė įstatymus ir tinkamai nedeklaravo pajamų. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė atsakovo atžvilgiu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio ir ieškovė turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį, todėl pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta.

31. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 314-706/2016; kt.).

34. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti skolininko nemokumą arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebelieka.

35. Kaip patvirtina ieškovės prie ieškinio teismui pateikti AB „Regitra“ duomenys, jog atsakovo S. A. vardu įregistruotos transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išregistruota 1994 m. vasario 4 d., ir VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išregistruota 1995 m. balandžio 1 d., abiejų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, VĮ „Registrų centras“ duomenys, jog atsakovas S. A. nekilnojamojo turto neturi, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog atsakovas dirba, tačiau byloje nesant duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, įvertinus pačio atsakovo S. A. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad automobilį pardavė seseriai už grynus pinigus, kad turėtų iš ko gyventi, nes kaip minėjo, iš jo sąskaitos nurašomos visos lėšos, patvirtina, kad atsakovas jokio registruotino turto neturi, pajamų neužtenka pragyvenimui, tai yra nemokus.

36. Kaip minėta, tam, kad būtų konstatuotas kreditoriaus teisių pažeidimas nebūtina įrodyti skolininko nemokumo dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas jokio kito turto į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą neturi, o sudarydamas ginčijamą sandorį, dar labiau pablogino savo turtinę padėtį ir apsunkino ieškovės galimybę išieškoti skolą iš atsakovo vienintelio turto. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotinas ginčijamo sandorio sukeltas ieškovės interesų pažeidimas ir antrosios actio Pauliana taikymo sąlygos buvimas.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį.

37. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis.). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119- 421/2016, 22 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Neegzistavo joks skolininkui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovai gavę ieškinį teismui į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo privaloma sudaryti ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio įrodyta.

Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo.

39. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Be to, nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas). Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovo nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka pačiam atsakovui.

42. Kaip matyti iš byloje 2023 m. gegužės 22 d. tarp atsakovo S. A. ir atsakovės J. G.-V. sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas S. A. pardavė jam priklausantį automobilį (transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK) – PANNFTFH) MERCEDES BENZ GLA 250 4MATIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. G.-V., atsakovas transporto priemonės pardavė už 4950 Eur kainą, sutartyje nurodytas atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais. Grynųjų pinigų perdavimas ir priėmimas vyko tik tarp atsakovų, atsakovai šių aplinkybių neginčija, ieškovė jokių įrodymų ar duomenų, kad transporto priemonės buvo parduota už didesnę kainą, nei nurodyta Sutartyje, nepateikė, todėl šiuo atveju laikytina, jog atsakovė už transporto priemonę perdavė atsakovui grynais pinigais 4950 Eur sumą. Taip pat sutiktina su ieškove, jog ginčijamu sandoriu perleistos transporto priemonės vertė (4950 Eur) galimai yra didesnė, kuri pagal ieškovės pateiktus VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 39290 Eur (su PVM suma), tačiau byloje nesant konkrečių transporto priemonės duomenų, tikslios turto vertės nustatyti nėra galimybės. Nors atsakovas teigė, kad automobilis yra 2015 metų, ji rinkoje yra tris kartus pigesnė, tačiau duomenų, jog transporto priemonės rinkos vertė yra mažesnė, byloje nepateikė.

43. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakovų nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – atsakovui pirkimo-pardavimo sutartimi perleidus turtą savo seseriai (atsakovei), nepaneigta. Sudarydami ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį atsakovei galimai buvo žinoma apie atsakovo skolinius įsipareigojimus, atsakovas žinojo apie savo skolą valstybei, atsakovas savo skolinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, šios aplinkybės tik patvirtina, kad ginčijamas sandoris sudarytas siekiant atsakovui S. A. išvengti jo mokestinės nepriemokos išieškojimo nukreipimo į vienintelį jo turimą turtą, atsakovai taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandorio sudarymas pakenks atsakovo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovų nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu yra įrodytas.

Dėl ieškinio senaties.

44. Actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

45. Ieškovės ginčijama atsakovų transporto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023 m. gegužės 22 d. Ieškovė apie jos teises pažeidžiantį sandorį sužinojo 2024 m. birželio 8 d., kuomet įsiteisėjo Vilniaus regiono administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. priimtas sprendimas, administracinėje byloje Nr. eI3-1131-872/2024, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas atsakovo S. A. skundas dėl ieškovės 2023 m. sausio 11 d. priimto sprendimo Nr. (23.21-08) 327-3255 „Pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriuo buvo nuspręsta nepakeisti su atsakovu S. A. 2021 m. spalio 22 d. sudarytos Sutarties, panaikinimo ir dėl ieškovės 2023 m. vasario 20 d. priimto Sprendimo Nr. (23.24-08) 327-10622, kuriuo buvo nutraukta su atsakovu S. A. 2021 m. spalio 22 d. sudaryta Sutartis, panaikinimo, nes tik šiam sprendimui įsiteisėjus ieškovė įgijo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškinį teisme ieškovė pateikė 2024 m. birželio 17 d., t. y. nepraleisdama vienerių metų ieškinio senaties termino.

46. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytos visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovų 2023 m. gegužės 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia tenkintinas.

Dėl restitucijos taikymo.

47. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

48. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pripažinus ginčo transporto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė už transporto priemonę sumokėjo atsakovui 4950 Eur, taikoma dvišalė restitucija, atsakovui nuosavybės teise grąžinama transporto priemonė, o atsakovei J. G.-V. iš atsakovo S. A. priteisiama 4950 Eur suma (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų.

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

50. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinį patenkinus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis valstybės naudai priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis, kurie nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Priteistino žyminio mokesčio suma 167 Eur, kurią sudaro 112 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą ir apskaičiuotas už pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 4950 Eur transporto priemonės pardavimo kainą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai) bei 55 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys).

51. Teismas šioje byloje patyrė 57,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 28,90 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.))

52. Teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikė laikinąją apsaugos priemonę - atlikti viešame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į transporto priemonę ,,Mercedes Benz GLA 250 4MATIC“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės J. G.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkti, perduoti valdyti ir naudoti kitiems asmenims, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Ieškinį tenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2023 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. G.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas S. A. perleido atsakovei J. G.-V. transporto priemonę MERCEDES BENZ GLA 250 4MATIC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 4950 Eur sumą.

Taikyti dvišalę restituciją – grąžinti atsakovui S. A. nuosavybės teise transporto priemonę MERCEDES BENZ GLA 250 4MATIC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. G.-V. iš atsakovo S. A. priteisti 4950 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų) sumą.

Priteisti iš atsakovo S. A. 83,50 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 50 ct) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Priteisti iš atsakovės J. G.-V. 83,50 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 50 ct) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Priteisti iš atsakovo S. A. 28,90 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovės J. G.-V. 28,90 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.