Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos R. A. 2020 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 16 d. 08.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,43 promilių lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą R. A. paskirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas R. A. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 8 mėnesiams vietoje paskirto atėmimo 12 mėnesių, paliekant 800 Eur piniginę baudą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas nuobaudos individualizavimo aspektu.

6. Šiuo atveju, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 34 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies pakeitimai numatantys, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti; administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas (4 dalis); administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda (5 dalis); teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti; administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas (6 dalis).

7. Taip pat, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimai, numatantys, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Ši norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdama, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko išdėstytais argumentais, kad R. A. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

9. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog R. A. prisipažino transporto priemonę vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jaučia visas neigiamas savo poelgio pasekmes. Be kita ko, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad R. A. 2020 m. kovo 3 d. sumokėjo 800 Eur baudą (b. l. 9), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog 5 metų laikotarpyje jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat kitus pažeidimus, kas charakterizuoja jį kaip nelinkusį pažeidinėti KET (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. A. turi ilgametį vairuotojo stažą (b. l. 12). Nagrinėjamu atveju, jam nustatytas 0,43 promilių girtumas, o tai rodo, jog girtumas nebuvo ženkliai viršijantis ribą (t. y., daugiau negu 0,4 promilės, tačiau ne daugiau negu 1,5 promilės), nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra nustatyta jokių R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog R. A. ir jo šeima yra charakterizuojami tik teigiamai – 2020 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikose dėl R. A. ir N. A. nurodoma (b. l. 8 – 9), kad jų šeimoje auga du vaikai (b. l. 10), R. A. nuo 2009 m. dirba (duomenys neskelbtini), N. A. niekur nedirba, augina vaikus, jų šeima tvarkinga, abu darbštūs, be žalingų įpročių seniūnijos gyventojai, kaimynai apie jų šeimą atsiliepia gerai, seniūnija dėl jų elgesio jokių nusiskundimų nėra gavusi.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pagal bendrąsias eismo dalyvių elgesio taisykles, tiek pagal suformuotą teismų praktiką asmuo, prieš padarydamas tyčinį, itin pavojingą eismo saugumui KET pažeidimą, privalo numatyti galimas pasekmes (neigiamas sankcijas) ir prisiimti atsakomybę dėl jų. Asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, jo paties ar kitų asmenų sveikatos būklė ir kitos panašios aplinkybės, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą. Tokios lengvatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant tai patvirtinančių aplinkybių visumai.

12. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad R. A. vairuodamas transporto priemonę tik minimaliai viršijo leistiną neblaivumo ribą. Kadangi alkotesterio paklaida 0,01 promilės (b. l. 17 – 18), jam nustatytas 0,42 promilių (t. y. didesnis tik dviejų šimtųjų promilių dalimi) girtumas. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinus kraują nustatyta mažiausia koncentracija 0,33 promilių etilo alkoholio (b. l. 11, 22), už kurią jis išvis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad R. A. padaryta veika yra žymiai mažesnio nei įprasta šiam nusižengimui pavojingumo laipsnio.

13. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kad savo veiksmais jisai žalos niekam nesukėlė, kad kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo R. A. būtų nesilaikęs KET reikalavimų, taip pat nėra ir duomenų, kad jis anksčiau būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina apelianto poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas iš tiesų yra tik labiau atsitiktinis. Be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, kad R. A. piktnaudžiautų alkoholiu, kad girtas vairuotų transporto priemones.

14. Teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti pažeidėjo asmenybę, taip pat turi išsamiai išnagrinėti ar pažeidėjo, priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir tai yra tiesiog negatyvaus elgesio tąsa, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju R. A. yra vertinamas kaip teigiama asmenybė, o darydamas administracinį nusižengimą jis neleistinai pasielgė atsitiktinai, neįvertinęs savo fiziologinės organizmo būklės.

15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

16. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 13- 2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).

17. Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinant R. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 8 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotina, kad net ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalies vidurkyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu ir tai jam turės akivaizdų poveikį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, t. y. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-348/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-282/2020.

18. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis R. A. administracinio nusižengimo byloje keistina, apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą pakeičiant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos R. A. 2020 m. vasario 28 d. nutarimo dalį - R. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis šio kodekso 34 straipsnio 5 ir 6 dalimis skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.