Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Tomui Žukauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės bausmės neatliktos dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir R. K. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. M. ir D. P. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir jiems paskirtos bausmės, tačiau šių nuteistųjų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios V. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš D. P., D. M. ir R. K. priteista 400 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K., D. M. ir D. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: D. P. veikiant K. mieste, o D. M. ir R. K. atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodami, kad maltos bišono veislės šuniukų neturi parduoti bei neketindami to daryti, siekdami apgaule įgyti pinigines lėšas, 2021 m. vasario 23 d., 20:55 val., interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, iš IP adreso (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamus maltos bišono šuniukus. Į skelbimą atsiliepusiai V. K. vienas iš bendrininkų nurodė, kad pinigus už šuniuko rezervavimą reikia pervesti į R. K. sugyventinei G. Š. priklausančią AB „S.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ko, nukentėjusioji V. K., norėdama įsigyti prekę ir būdama suklaidinta, 2021 m. vasario 25 d. į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „S.“ AB, priklausančią G. Š., pervedė 150,00 Eur, po to, 2021 m. kovo 6 d., 13:39 val., paskambinus nukentėjusiajai V. K., pasakė, kad atveš šuniuką ir likusią pinigų sumą-250,00 eurų, reikia pervesti į R. F. sąskaitą (duomenys neskelbtini), dėl ko V. K., būdama suklaidinta ir tikėdama įsigyti prekę-maltos bišono šuniuką, į nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė likusius 250 eurų, tačiau maltos bišono šuniuko negavo. O nukentėjusiosios V. K. pervestus 150 eurų į G. Š. priklausančią sąskaitą 2021 m. vasario 26 d. nusirašė antstolis J. P., o 250 Eur – 2021 m. kovo 6 d. D. P. nurodymu, R. F., nesupratęs nusikalstamų veiksmų, pervedė į D. M. motinos N. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), kuri pinigus išgrynino bankomate ir juos perdavė Marijampolės pataisos namuose atliekančio bausmę sūnaus D. M. nurodytam nenustatytam asmeniui.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad, nors R. K. savo kaltę neigė, byloje surinktų įrodymų pakanka argumentuotai spręsti, kad jis, veikdamas bendrai, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą R. K., teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi nuteistojo R. K. apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad R. K. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų tyrimui reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Su šiais apelianto teiginiais aukštesnės instancijos teismas sutinka iš dalies. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą (4 t., b. l. 59-91). 2022 m. gegužės 24 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo apklausti kaltinamieji, išvardinti rašytiniai bylos įrodymai bei, atsižvelgiant į tai, kad R. K. kaltės nepripažino, nutarta kitame teismo posėdyje apklausti nukentėjusiąją V. K. (4 t., b. l. 118-123). Šiame teismo posėdyje apklaustas R. K. kaltės nepripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu metu atlikinėjo bausmę, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Pinigus į sugyventinės sąskaitą jam pervedė už telefoną A. Z.. Prašė, kad nebūtų pervedinėjami nelegaliai gauti pinigai, tačiau taip įvyko. Nurodė, kad jam buvo žinoma apie skelbimus, jog parduodami šuniukai. Iš pradžių į tai reagavo gerai, nes buvo siūloma užsidirbti pinigų, tačiau, prasidėjus byloms, daugiau šia veikla neužsiėmė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, jo parodymai buvo teisingi pirmos apklausos metu. Antros apklausos metu tyrėjas galimai suklastojo protokolą. Su moterimi dėl šuniukų nekalbėjo. 2022 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame teismo posėdyje buvo apklausta nukentėjusioji V. K. ir po šios apklausos įrodymų tyrimas paskelbtas baigtu. Nors teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, tačiau buvo padarytas BPK pažeidimas, kuris apribojo nuteistojo R. K.galimybes gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, kadangi, nuteistajam neigiant savo kaltę, nebuvo tiriamos jo išdėstytos versijos, apklausti liudytojai, kurie turi įtakos teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas neatitiko BPK XXI skyriuje nustatytų bendrųjų įrodymų tyrimo taisyklių, pagal kurias teismas privalo ištirti byloje surinktų duomenų visumą ir tinkamai šiuos duomenis įvertinti pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė procesinių veiksmų ne tik R. K. parodymuose esantiems prieštaravimams šalinti, bet, neištyręs ir neįvertinęs byloje kitų asmenų parodymų bei kitų bylos duomenų, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai teisingai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju įrodymų tyrimas apsiribojo kaltinamųjų ir nukentėjusiosios V. K. apklausomis, taip pat, tam tikrų rašytinių dokumentų išvardinimu. Nors nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pinigai į jo sugyventinės sąskaitą buvo pervesti už A. Z. parduotą telefoną, taip pat, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo suklastoti, tačiau dėl šių aplinkybių paaiškinimus galintys duoti liudytojai apklausti nebuvo. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio gali būti naikinamas visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo priimtas sprendimas atnaujinti įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus, kurie gali pagrįsti arba paneigti R. K. iškeltas versijas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Šių liudytojų apklausoje tiesiogiai dalyvavo ir pats nuteistasis, galėdamas minėtiems liudytojams užduoti klausimus. Kitų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų šioje byloje nenustatyta.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. Š. nurodė, kad ji yra R. K. sugyventinė, kartu augina du mažamečius vaikus, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad, kai į jos sąskaitą buvo pervesti V. K. pinigai, ji iš karto kreipėsi į pareigūnus. R. K. jai buvo sakęs, kad pinigai už telefonus.

8. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 83-85). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad ji pati apie šią situaciją Kretingos policijoje rašė pareiškimą, kad jos sugyventinis R. K., žinodamas jos sąskaitos numerį ir ją nurodydamas kitiems asmenims, pervedinėja į jos sąskaitą pinigus, kurie yra gauti nusikalstamu būdu. Pirmą kartą, kai ji apie tai sužinojo, tiksliai neprisimena kada, bet tai buvo tikriausiai 2021 m. vasario mėn., jai iš taksofono paskambinęs R. K. prašė nuimti pervestus pinigus ir paduoti kažkokiai moteriai. Tuo metu ji su juo susipyko, pasakė, kad jo nešvariuose reikaluose nedalyvaus ir jokių pinigų nenuiminės, bei pasakė, kad jai daugiau neskambintų. Po to jai dar ne kartą į jos mobilų telefoną skambino jai nepažįstami vyrai, kaip suprato bausmę atliekantys R. K. draugai, kurie jai grasinančiai liepė nuimti į jos sąskaitą pervestus pinigus. Ji nei karto nuo savo sąskaitos pervestų jai nepažįstamų asmenų pinigų nenuėmė. Kadangi jos sąskaita yra areštuota už skolas, todėl antstoliai patys nuskaičiuoja iš jos sąskaitoje esančius pinigus. Patikslindama parodė, kad V. K. į jos sąskaitą dėl jai nežinomų priežasčių pervedė 150 eurų, kurių ji nenuėmė ir jų savo reikmėms nepanaudojo. Tokiu pat būdu pavedimai buvo padaryti dar iš dviejų ar trijų jai nepažįstamų moterų. Viso į jos sąskaitą buvo pervesta 450 eurų. Tai padarė, kiek jai yra žinoma, jos vaikų tėvas R. K., kitų asmenų, kurie jai skambinėjo ir reikalavo nuimti pinigus bei perduoti jai nepažįstamiems asmenims, ji nežino, jų nepažįsta. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, G. Š. patvirtino, kad sakė tiesą. Tai, kad į jos sąskaitą pinigus pervedė R. K., ji suprato, nes jis žinojo G. Š. banko sąskaitą.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad kartu su R. K. atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tačiau apie pinigų pervedimus nieko nežino, R. K. nėra davęs G. Š. sąskaitos, su juo nėra turėjęs jokių bendrų reikalų. Su R. K. pataisos namuose gyveno ne vienose patalpose. A. Z. nuo 2020 m. rugsėjo iki 2022 m. rugsėjo 26 d. bausmę atlikinėjo drausmės grupėje, ten neturėjo telefono.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Č. parodė, kad šioje byloje ji atlikinėjo ikiteisminį tyrimą, atlikinėjo procesinius veiksmus, apklausė R. K.. Apklausa vyko darbo patalpose, R. K. buvo etapuotas. Parodymus rašė iš jo žodžių. Apklausoje dalyvavo R. K., jo advokatė ir konvojaus pareigūnai. Netiesa, kad liudytoja sugalvojo istoriją, mano, kad tai R. K. gynybinė versija. R. K. apklausos metu kaltę pilnai pripažino.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundą, baudžiamosios bylos medžiagą ir apylinkės teismo nuosprendį, taip pat, atlikusi įrodymų tyrimą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama nuteistojo išteisinimo, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, todėl atmetami. Apelianto kaltę, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas.

12. R. K. nuteistas už tai, kad kartu su D. P. ir D. M. veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. V. K. priklausančius 400 Eur, kuriuos ji pervedė į bendrininkų nurodytas banko sąskaitas už tariamai parduodamą šuniuką.

13. Byloje nėra ginčo, kad nusikalstamos veikos bendrininkai, žinodami, kad maltos bišono veislės šuniuko neturi parduoti bei neketindami to daryti, siekdami apgaule įgyti pinigines lėšas, 2021 m. vasario 23 d., 20 val. 55 min. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) iš IP adreso (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamus maltos bišono šuniukus. Į skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai V. K. vienas iš bendrininkų nurodė, kad pinigus už šuniuko rezervavimą reikia pervesti į R. K. sugyventinei G. Š. priklausančią banko sąskaitą. V. K., norėdama įsigyti prekę ir būdama suklaidinta, 2021 m. vasario 25 d. į R. K. sugyventinės banko sąskaitą pervedė 150 Eur. 2021 m. kovo 6 d., 13 val. 39 min. paskambinus nukentėjusiajai V. K. ir pasakius, kad atveš šuniuką, buvo paprašyta pervesti likusią pinigų sumą – 250 Eur, į R. F. sąskaitą. Pervedus nurodytas suma, V. K. šuniuko negavo.

14. Nors nuteistasis R. K. savo kaltę dėl įvykdyto sukčiavimo neigia ir nurodo, kad pinigai į jo sugyventinės sąskaitą buvo pervesti už A. Z. pataisos namuose parduotą telefoną, o jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra suklastoti, tačiau tokia nuteistojo versija, teisėjų kolegijos nuomone, tėra jo gynybinė pozicija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. R. K. kaltę byloje patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tarp kurių yra telekomunikacijos ryšiais perduodamos informacijos analizės.

15. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo planuojama ir padaryta veikiant pagal tam tikrą schemą, kurioje kiekvienas bendrininkas turėjo jam priskirtą vaidmenį. R. K. vaidmuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė aktyviu dalyvavimu, o būtent skelbimo įdėjimu, bendravimu su nukentėjusiąja, asmens, į kurio sąskaitą pervedami apgaulės būdu gauti pinigai, suradimu ir minėtų pinigų perdavimo nusikalstamos veikos bendrininkui organizavimu. Akivaizdu, kad R. K. veiksmai padėjo nusikalstamos veikos bendrininkams apgaulės būdu gautą turtą užvaldyti bei juo disponuoti. Vien tik tai, kad minėti pinigai realiai buvo neperduoti, nes G. Š. sąskaitai buvo taikomas areštas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia. Minėtas aplinkybes iš esmės patvirtina paties nuteistojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 22 d. duoti parodymai apie tai, kad bausmės atlikimo metu asmuo, kurio tiksliai neprisimena, sugalvojo ir pasiūlė sukčiavimo būdu užsidirbti pinigų. Buvo sugalvota patalpinti į internetinį tinklapį skelbimą apie parduodamus šuniukus ir pagal šį skelbimą atsiliepę asmenys, kurie nori įsigyti šuniukus, turėtų pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą už jų rezervavimą. 2021 m. vasario mėnesį kažkas jam perdavė telefoną, kuriuo naudodamasis R. K. patalpino skelbimą. Po skelbimo įdėjimo praėjus kelioms dienoms, paskambinusi moteris jo pasiteiravo, ar jis parduoda pagal skelbimą šuniukus. Atsakė, kad taip ir jeigu ji nori įsigyti šuniuką, reikės už jo rezervaciją sumokėti 100 eurų, kadangi dar šuniukai maži ir jie bus parduoti tik po mėnesio. Pažymėtina, kad už minėtos teisės pažeidimo padarymą R. K. buvo nubaustas administracine tvarka, priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs (3 t., b. l. 21-26). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. taip pat nurodė, kad prieš prašydamas pervesti pinigus jis iš to pačio telefono G. Š. skambino ir jos paklausė, koks jos sąskaitos numeris. Jis G. Š. iš to telefono skambino dar keletą kartų, jie bendravo savo asmeniniais reikalais, kadangi jis su ja yra geruose santykiuose, ji liko auginti du jo mažamečius vaikus. Nuteistasis taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario mėn., tai galėjo būti 25 d., į jo turimą telefoną kažkas paskambino. Jis atsiliepė ir moteriškas balsas pasakė, kad ji skambina pagal skelbimą ir nori įsigyti šuniuką. Jis jai, kaip ir pirmajai jam skambinusiai moteriai, pasakė išgalvotą versiją, tai, kad šuniukų dar nepardavinėja, nes jie dar maži ir galės tik po mėnesio juos pasiimti, po paskutinio skiepo, o šiuo metu už jo rezervaciją, jeigu nori, gali pervesti 150 eurų. Pagal skelbimą skambinusi moteris (V. K.) pasakė, kad ji nori maltos bišono šuniuko ir paklausė į kokią sąskaitą pervesti pinigus. Jis jai nurodė savo sugyventinės G. Š. sąskaitos numerį. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai. Iš tarnybinio pranešimo dėl telefonų išklotinių analizės matyti, kad susipažinus ir išanalizavus G. Š. naudojamo telefono informaciją nustatyta, kad su telefono abenentu, kuriuo naudojantis buvo patalpintas melagingas skelbimas, laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 21 d. iki 2021 m. vasario 25 d. buvo bendrauta 54 kartus (2 t., b. l. 175-176). Pastebėtina, kad bendravimas tarp abonentų 2021 m. vasario 25 d., t. y. dieną, kuomet į G. Š. sąskaitą buvo pervesti nukentėjusiajai priklausantys pinigai, buvo ypač aktyvus. Iš telefoninių išklotinių analizės taip pat matyti, kad nukentėjusioji iš savo telefono numerio su abonentu, kuris patalpino skelbimą, pirmą kartą susisiekė 2021 m. vasario 25 d., 10 val. 39 min. (1 t., b. l. 192). Praėjus vos kelioms minutėms, t. y. 2021 m. vasario 25 d., 10 val. 45 min. buvo fiksuojamas skambutis G. Š. (2 t., b. l. 182).

16. Nors nuteistasis teigia, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 22 d. buvo neteisingi, kadangi tyrėja juos išgalvojo, tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus visiškai paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdžiu apklausta tyrėja L. Č., kuri patvirtino, kad parodymus rašė iš nuteistojo žodžių. Šiame kontekste taip pat atsižvelgtina į tai, jog R. K. versijos, kodėl antrosios apklausos metu duoti parodymai turėtų būti laikomi nepatikimais, proceso metu nebuvo nuoseklios. Nuteistasis teigdamas, kad jo parodymai buvo išgalvoti tyrėjos, kartu pripažįsta, kad jis tokius parodymus iš tiesų davė, tačiau taip pasielgė, nes jam buvo leista susitikti su sugyventine. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie R. K. parodymai negali būti patikimais, taip pat, nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymai, kuomet jis kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino, yra nuoseklūs, papildo kitus įrodymus. Apklausos metu R. K. nurodė ne tik pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau ir tas, kurios jam galėjo būti žinomos tik tiesiogiai padarius nusikalstamą veiką, nors su baudžiamosios bylos metu dar nebuvo supažindintas. Pažymėtina, kad R. K. patvirtino, kad nukentėjusiajai sakė, jog šuniuką atiduos tik po vakcinacijos, būtent tokias pat aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji. Taip pat R. K. pripažino, kad turėdamas mobilųjį telefoną intensyviai bendravo su sugyventine, minėtos aplinkybės dėl bendravimo aktyvumo yra įrodytos ir rašytiniais bylos duomenimis. Nuteistasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė vardą, kuriuo prisistatęs kalbėjo su nukentėjusiąja V. K., skelbimo pobūdį. Kartu atmetant nuteistojo gynybinę versiją, jog 2022 m. vasario 22 d. apklausos metu jo parodymai buvo kaip nors įtakoti ikiteisminio tyrimo subjektų, pažymėtina, jog minėtoje apklausoje dalyvavo ir nuteistojo gynėja, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad apklausos protokole užfiksuotas paties R. K. parodymų turinys.

17. Tuo tarpu nuteistojo R. K. versija, kad pinigai G. Š. buvo pervesti, nes jis kitam nuteistajam A. Z. pardavė telefoną taip pat buvo paneigta apeliacinės instancijos teisme apklausus liudytoją A. Z.. Minėtas liudytojas paneigią R. K. iškeltą versiją, patvirtino, kad jokių reikalų su nuteistuoju nėra turėjęs, taip pat, kaltinime nurodytu metu telefono neturėjo, nes bausmę atliko drausminėje grupėje. Pažymėtina, kad šiuo metu A. Z. yra paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, todėl jokio pagrindo apkalbėti R. K. nenustatyta. Tuo tarpu pats R. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad iš pradžių jis pritarė idėjai užsidirbti pinigų talpinant melagingus skelbimus, tačiau, jo atžvilgiu pradėjus bylas, daugiau nusikalstamų veikų nedarė. Iš pažymos apie administracinius baustumus matyti, kad R. K. už nedidelės vertės sukčiavimą, kuris padarytas 2021 m. vasario 24 d., buvo nubaustas 2021 m. liepos 26 d. nutarimu. Šioje gi byloje R. K. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2021 m. vasario 25 d., t. y. dar nepaaiškėjus aplinkybėms dėl R. K. patraukimo atsakomybėn.

18. Visi aukščiau aptarti ir apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti bei įvertinti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

19. R. K. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

20. Apylinkės teismas, parinkdamas R. K. tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, taip pat, bendrindamas nuteistajam atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, atsižvelgė į tai, kad R. K. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, taip pat baustas administracine tvarka, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė kaltininko vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, taip pat tai, kad užvaldyto turto vertė neženkliai viršija 5 MGL sumą ir sprendė, kad R. K. skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

21. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Be to, teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 64 straipsnyje. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, R. K. paskirtų bausmių nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą R. K., D. P., D. M. (4 t., b. l. 175; 5 t., b. l. 8; 5 t., b. l. 14; 5 t., b. l. 28; 5 t., b. l. 37; 5 t., b. l. 55).

23. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

24. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjai jiems buvo paskirti vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. R. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie jo turimą turtą ir pajamas byloje nėra. Taigi, byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, bei tai, kad minėtos išlaidos iš nuteistojo nebuvo priteistos ir apylinkės teisme, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų R. K., D. M. ir D. P. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.