- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- 2-5097-911/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02896-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- UAB „Aros Marine“
- Advokatai
- Mauras Urbonavič
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinė bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui UAB „Aros Marine“ dėl darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kitų reikalavimų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-20 sprendimą ir priteisti 3030 Eur darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, teisės aktų nustatytas palūkanas nuo uždelstos sumokėti sumos ir kompensaciją už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-01-11 iki visiško atsiskaitymo dienos, taip pat prašo priteisti 500 Eur už lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) bei bylinėjimosi išlaidas (7-9 b.l.).
Ieškinyje nurodo, kad atsakovas jam nesumokėjo už 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. 3530 Eur darbo užmokesčio, atostoginių. 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo neįmanoma identifikuoti kiek atsakovas mokėjo ieškovui atlyginimo, kiek dienpinigių, už kiek dienų išmokėjo atostoginių, už ką sumokėtas avansas. Atsakovas neteikė ieškovui net jam prašant atsiskaitymo lapelių, kuriuos atsakovas privalo pateikti, iš kurių būtų matomas konkretus atlyginimas, dienpinigiai, atostoginiai ir kitų išmokų dydis. Ieškovo paskaičiavimu už 3 metų darbo laiko laikotarpį vietoje 84 atostogų dienų, atsakovas suteikė jam 21 dieną apmokamas atostogas ir už 63 dienas sumokėjo ieškovui tik 25,59 Eur kompensaciją. Tokiu būdu atsakovas atleisdamas ieškovą iš darbo nesumokėjo 750 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovas ieškovui nesumokėjo pagal pateiktus dokumentus 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius už skrydžių į (duomenys neskelbtini) bilietus - 500 Eur. Atsakovas nesumokėjo ieškovui už (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. dirbtas valandas, sutartas atlyginimas buvo 12 Eur už darbo valandą, o atsakovas jam mokėjo tik po 9 Eur, todėl už 2015 m. lapkričio mėn. už išdirbtas 240 val. nesumokėta 720 Eur. Už 2015 m. gruodžio mėn. dirbtas 130 val. ieškovui atsakovas iš viso nesumokėjo. Atsakovo skola sudaro 1560 Eur. Iš viso atsakovas liko skoloje 3530 Eur ir nesumokėtų mokesčių už neprimokėtą atlyginimą ir atostoginius. Atsakovas manipuliavo mokėjimo pavedimuose paskirtimi siekdamas išvengti tikslaus sumokėtų sumų paskirties identifikavimo. Mano, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes ji netyrė kiek darbdavys priskaičiavo ir kiek faktiškai išmokėjo darbo užmokesčio, dienpinigių, atostoginių, netyrė faktinio ieškinio pagrindo, todėl neatskleidė ginčo esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nesilaikė Darbo kodekso (toliau – DK) 202 straipsnio 2 dalies ir ieškovui neteikė atsiskaitymo lapelių kiek kas mėnesį išmokėta darbo užmokesčio, dienpinigių, socialinio draudimo įmokų, kiek apskaičiuota sumų, kiek dirbta valandų. Dėl šios priežasties atsakovas apsunkino ieškovo padėtį įrodyti aplinkybes kiek ieškovas gavo darbo užmokesčio, kiek dirbo, kiek išmokėta dienpinigių. Darbo ginčų komisija netinkamai taikė DK 226 straipsnį, kuris draudžia išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacijų ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Mano, kad 297,79 Eur išskaita iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra neteisėta.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas vietoje ieškinyje nurodytos 500 Eur sumos už lėktuvo bilietus prašo priteisti premiją pagal 2015-10-30 darbo sutarties pakeitimo 7.16 punktą. Paaiškino, kad ieškovas įteikė 2016-01-12 atsakovui pretenziją, po to jis buvo iš darbo atleistas. Šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui 100 procentų dienpinigius, tačiau atsakovas šio susitarimo nevykdė. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad jam atsakovas nesumokėjo dienpinigių. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ieškovo yra nepasirašyti, todėl reiktų vadovautis ir ieškovo argumentais. Ieškovas (duomenys neskelbtini) dirbo ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Atsakovas nepateikė žiniaraščių, su kuriais ieškovas būtų supažindintas. L. T. pas notarę davė parodymus, jog (duomenys neskelbtini) dirbo po 11-12 valandų per dieną, taip pat savaitgaliais. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovas nurodė neteisingas valandas. Ieškovui taip pat atsakovas neišmokėjo 250 Eur premiją pagal darbo sutartį. Dienpinigių dydis sumažintas ne darbo sutartimi, bet darbdavio įsakymu. Atsakovas piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl ieškovas negali tiksliai suskaičiuoti jam priklausančių dienpinigių, darbo užmokesčio sumų. Atsakovo pateiktos į bylą pažymos dėl ieškovo gautų pajamų yra prieštaringos. 2016 m. sausio mėn. pažyma yra ieškovui palankesnė, o 2016 m. gegužės mėn. pažyma - ieškovui nepalanki. Nurodė, kad ieškinyje prašomos priteisti teisės aktų palūkanos nuo uždelstos atsiskaityti sumos yra 5 procentai metinės palūkanos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio pagridndu, kurias ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių darbo užmokesčio ar kitų sumų (komandiruotpinigių) apskaičiavimą ir/ar išmokėjimą, todėl atsakovas atsikirsti į reiškiamus nekonkretizuotus reikalavimus, kaip ir į reikalavimą priteisti iš atsakovo 500 Eur už lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini), atsakovas neturi galimybės. Ieškovas nurodo įsivaizduojamas sumas, nepagrįstas jokiais įrodymais, nurodo jų apytikslę vertę, tačiau prašymuose teismui jau dėsto galutines sumas. Įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui neatitinka darbo ginčų nagrinėjimo nuostatų, nei CPK 12, 178 str. nuostatų ir sudaro prielaidas manyti, kad ginčas galimai bus nagrinėjamas šališkai, priverčiant atsakovą patirti dokumentų, kurių pateikimu turėjo pasirūpinti ieškovas, rengimo sąnaudas. Darbo ginčų komisijos nagrinėjamoje byloje buvo išreikalauti ir pateikti visi ieškinyje reikalaujami įrodymai, tačiau ieškovas nesiteikė net su jais susipažinti, nedalyvaudamas bylos nagrinėjime nerealizavo pareigos tirti pateikti dokumentų turinį, tačiau ieškinyje teigia, kad informacija nuo jo slepiama, pakartotinai prašo tuos dokumentus išreikalauti. Nurodo, kad atsakovas su ieškovu tinkamai atsiskaitinėjo tiek jo darbo metu, tiek atleidus iš darbo, jokių ieškovo pretenzijų dėl netinkamo atsiskaitymo nuo pat darbo sutarties sudarymo nebuvo gauta. Su ieškovu atsakovas atsiskaitė. Pažymi, kad nuo 2016-01-04 iki 2016-01-25 nepertraukiamai tęsėsi ieškovo pravaikštos. Teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos atsiskaitant su darbuotoju, išskaidyti darbuotojui išmokamų sumų į atskiras eilutes kaip to reikalauja ieškovas (komandiruotpinigius, darbo užmokestį ir pan.). Prašo nutraukti bylą kaip nepagrįstą įrodymais, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad šalys sutarė, kad atsakovas mokės ieškovui darbo užmokestį ir ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių. Ieškovas su tuo sutiko. Atsakovas su ieškovu atsiskaitydavo tinkamai, todėl ieškovas važiavo į paskutinę komandiruotę (duomenys neskelbtini). Atsakovas mokėjo ieškovui ne tik darbo užmokestį, bet ir avansą. Atsakovas permokėjo ieškovui didesnes sumas, todėl atleidžiant ieškovą buvo atlikti paskaičiavimai ir permokėtas avansas išskaičiuotas iš ieškovo užmokesčio kaip permoka. Negali paaiškinti, ar avanso sumos patenka į pažymos apie darbo užmokestį 5 ar 8 eilutė (11 b.l.). Iš ieškovo atlyginimo taip pat buvo daromi atskaitymai antstoliams pagal vykdomuosius dokumentus. Kiek vykdomųjų dokumentų vykdoma buvo negali nurodyti. Šalių sudarytos darbo sutarties buvo tik vienas pakeitimas. 250 Eur priemoka pagal darbo sutarties pakeitimą ieškovui buvo išmokėta. Nurodė, kad į ieškovo banko sąskaitą daryti pavedimai nereiškia, kad buvo išmokėti dienpinigiai, darbo užmokestis ar avansas. Norint suskaičiuoti kokias sumas atsakovas permokėjo ieškovui, reikia skaičiuoti per visą ieškovo darbo laikotarpį jam priskaičiuotas sumas. Jei mokėjimo pavedime nurodyta, kad tai avansas, iš tikrųjų nereiškia, jog tai ir buvo kaip avansas išmokėtos lėšos, galėjo būti išmokėta ir kaip atlyginimas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015-11-02 iki 2015-12-17. Atsakovo darbuotojų dirbtą laiką fiksuoja projekto vadovas, kuris pildė žiniaraščius ir jų duomenis siuntė buhalterei. Ieškovas (duomenys neskelbtini) nedirbo viršvalandžių, švenčių ir savaitgalių dienomis. Ieškovas per visą darbo laikotarpį atostogavo 21 dieną. Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad ieškovui bus mokama po 12 ar po 9 Eur. Ieškovas pats turi tikrintis atlyginimą, atsakovas teikė į bylą pažymas. Ieškovas neprašė, kad jam būtų duodami atsiskaitymo lapeliai, todėl jam ir nedavė. Negali paaiškinti, kodėl 2016 m. gegužės mėn. pažymoje apie ieškovo pajamas 5 eilutėje nurodytas darbo užmokestis už 2015 m. gegužės mėn. yra mažesnis nei už 2015 m. rugpjūčio mėn., nors dirbta buvo tiek pat valandų. Nurodo, kad 2016 m. gegužės mėn. pažyma apie ieškovo gautas pajamas yra tikslesnė nei 2016 m. sausio mėn. pažyma. Atsakovas į bylą pateikė visus įrodymus apie ieškovui išmokėtas sumas, ieškovas įrodymų pagrindžiančių šias sumas į bylą nepateikė. Darbdavys neprivalo teikti išmokėtų sumų iššifravimo. Ieškovą tenkino atsiskaitymo tvarka ilgą laiką. Ieškovas pats galėjo tiksliai susiskaičiuoti kiek jam yra neišmokėta pinigų. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad šalys 2013-03-12 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 494, pagal kurią ieškovas pas atsakovą nuo 2013-03-29 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), dirbant 8 val. darbo dieną, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 1305 Lt mėnesinį atlyginimą, bet ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, padauginus iš koeficiento 1,3 plius 5 Lt (1000x1,3+5), išmokant 2 kartus per mėnesį (iki kito mėnesio 15 ir 25 dienos). Minėtos darbo sutarties 7.1 punkte šalys susitarė, kad darbuotojo komandiruotės vykdomos darbo sutarties, 2010-07-15 atsakovo įsakymo Nr. 1K/2010 bei individualaus įsakymo dėl komandiruotės nustatyta tvarka ir pagrindu. Darbuotojas prieš siunčiant jį į komandiruotę pasirašo darbo sutartį ar sutarties pakeitimą. Darbo sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, kad nustatomi dienpinigiai ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos toje šalyje (pagal LR finansų ministro 1996-11-21 įsakymą Nr. 116 (2008-04-01 įsakymo Nr. 1K-123 redakcija)).
2015-10-30 šalys pasirašė priedą prie darbo sutarties, kuriuo pakeitė darbo sutarties 7.16 – 7.18 punktus. 7.16 punktas numatė, kad šalys susitaria, kad 2015 m. balandžio – gruodžio mėn. atsakovas siųs ieškovą į komandiruotę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (konkreti komandiruotės data ir trukmė nustatoma atskiru įsakymu). Darbuotojas dės maksimalias pastangas atlikti pavestą darbą, laikytis drausmės darbo ir poilsio vietoje. Darbdavys, darbuotojui vykdant šį susitarimą papildomai išmokės darbuotojui šias sumas: 7.16.1. už nepriekaištingą darbuotojo darbą ir disciplinos laikymąsi (nesant projekto vadovo raštu nurodytų disciplinos ir darbo kokybės pažeidimų) darbo ir poilsio vietose darbdavys išmokės darbuotojui papildomą 200 Eur (neto/į rankas) sumą. Darbdavys savarankiškai nuspręs kokiu būdu išmokėti premiją – padidinant išmokamą dienpinigių sumą ar kitais LR teisės aktų reikalavimus atitinkančiais būdais. 7.16.2 punktas nustatė, kad už kelionėje (į (duomenys neskelbtini) ir atgal) praleistą laiką darbdavys išmokės darbuotojui papildomą 50 Eur (neto/į rankas) sumą. Darbdavys savarankiškai nuspręs kokiu būdu išmokėti premiją – padidinant išmokamą dienpinigių sumą ar kitais LR teisės aktų reikalavimus atitinkančiais būdais. Darbdavys savarankiškai nuspręs kokiu būdu išmokėti premiją – padidinant išmokamą dienpinigių sumą ar kitais LR teisės aktų reikalavimus atitinkančiais būdais (124 b.l.).
Atsakovas 2015-10-30 įsakymu komandiravo ieškovą į (duomenys neskelbtini), nuo 2015-11-02 iki 2015-12-17 dirbti vidaus apdailos darbus objekte „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu atsakovas nustatė, kad savaitgaliai ir šventinės dienos pagal įmonės nustatytą tvarką laikomi poilsio dienomis. Atsakovas kompensuoja: 1) 50 procentų dienpinigių pagal LR finansų ministro patvirtintą dienpinigių normą. Darbdavys turi teisę savo nuožiūra/sprendimu nustatyti/išmokėti didesnę nei 50 procentų dienpinigių normą; 2) dokumentų, susijusių su komandiruote, tvarkymo išlaidas; 3) gyvenamojo ploto nuomos išlaidas; 4) kurą, pagal nustatytą kuro normą (132 b.l.). 2015-12-18 atsakovo įsakymu leista ieškovui neatvykti į darbą nuo 2015-12-18 iki 2015-12-31 dėl šeimyninių aplinkybių. Nuo 2016-01-25 ieškovas pas atsakovą nebedirba. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2016-02-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymą atsakovui dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimu atmetė.
Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą kad ieškovo reikalavimas atsakovui dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo yra pagrįstas iš dalies.
Iš byloje esančių 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio mėn. 21 darbo dieną, o 2015 m. gruodžio mėn. – 13 darbo dienų (74-75 b.l.). Nustatyta, kad 2013-03-12 darbo sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas moka ieškovui 377,95 Eur (1305 Lt) mėnesinį atlyginimą, bet ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, padauginus iš koeficiento 1,3 plius 5 Lt, t.y. iš viso 492,79 Eur (377,95 Eur (1305 Lt) x 1,3 + 1,42 Eur (5 Lt). Laikytina, kad už darbą 2015 m. lapkričio mėn. atsakovas turėjo išmokėti ieškovui 377,95 Eur atlyginimą, kadangi ieškovas dirbo visą mėnesį, o už 2015 m. gruodį – atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 233,97 Eur atlyginimą (377,95 Eur / 21 darbo dienos =17.20 Eur x 13 darbo dienų =233,97 Eur). Atsakovas 2016-01-13 ir 2016-05-25 pažymose bei asmens kortelėje nurodo, kad ieškovui už 2015 m. lapkričio mėn. paskaičiuotas atlyginimas yra 423,95 Eur, o už 2015 m. gruodžio mėn. 265,61 Eur (110-111, 125 b.l.). Kadangi atsakovo paskaičiuotos sumos iš esmės nėra mažesnės nei paskaičiuotos teismo, atsakovas teiktuose dokumentuose jas nurodo vienodas, teismas sprendžia, kad atsakovas pripažįsta jo paties paskaičiuotas ieškovo darbo užmokesčio už 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. sumas, jas nurodydamas teiktose pažymose, todėl sprendžia, kad atsakovas ieškovui už 2015 m. lapkričio mėn. turėjo sumokėti 423,95 Eur, o už 2015 m. gruodžio mėn. - 265,61 Eur darbo užmokestį, t.y. iš viso 689,56 Eur.
Iš darbo ginčų komisijos pateiktos medžiagoje esančių atlyginimo žiniaraščių už 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. matyti, kad pagal vykdomuosius raštus ieškovui nebuvo išskaitytos sumos. Iš į bylą atsakovo teiktų 2016-01-16 ir 2016-05-25 pažymų apie išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas ieškovui išskaičiavo 2015 m. lapkričio mėn. pagal vykdomuosius dokumentus 129,17 Eur, už 2015 m. gruodžio mėn. – 113,38 Eur (111, 125 b.l.). Iš byloje esančios ieškovo asmens kortelės matyti, kad 2015 m. lapkričio mėn. išskaičiuota buvo 129,17 Eur suma „alimentai“ ir 56,03 Eur pagal „vykdomąjį raštą 50 ir 70 proc.“, 2015 m. gruodžio mėn. išskaičiuota 113,38 Eur „alimentai“ (110 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad negali nurodyti kiek jo atžvilgiu iš jo darbo užmokesčio yra vykdoma vykdomųjų dokumentų. Atsakovo atstovas nurodė, kad taip pat negali nurodyti pagal kokius vykdomuosius dokumentus yra vykdomi atskaitymai iš ieškovo gaunamų pajamų. Esant į bylą pateiktiems prieštaringiems dokumentams apie ieškovo atžvilgiu atsakovo atliktas išskaitymo sumas iš ieškovo atlyginimo, teismas sprendžia, kad pareiga pateikti tikslius įrodymus apie išskaitomas sumas iš darbo užmokesčio tenka atsakovui. Atsakovas yra darbdavys, stipresnioji šalis, savo veikloje privalanti vesti buhalterinę apskaitą, kurios duomenys turi būti tikslūs. Esant byloje atsakovo dokumentams, kurie akivaizdžiai yra prieštaringi, bei atsakovui nurodžius, kad negali pateikti informacijos kiek vykdo ieškovo atžvilgiu vykdomųjų dokumentų, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybių apie iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiuotas sumas pagal vykdomuosius dokumentus (CPK 178 str.).
Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad dienpinigių norma vykstant į komandiruotę (duomenys neskelbtini) yra 76 Eur. Iš byloje esančio 2015-11-30 įsakymo, 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas komandiruotėje (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2015-11-02 iki 2015-12-17 (74-75, 87 b.l.). Nustatyta, kad ieškovas komandiruotėje (duomenys neskelbtini) išbuvo iš viso 46 kalendorines dienas (2015 m. lapkričio mėn – 29 dienas, o 2015 m. gruodžio mėn. – 17 dienų), todėl darytina išvada, kad ieškovui turėjo būti paskaičiuoti 3496 Eur (76 Eur x 46 dienos) dydžio dienpinigiai, iš kurių 2204 Eur už 2015 m. lapkričio mėn. (76 Eur x 29 dienos) ir 1292 Eur už 2015 m. gruodžio mėn. (76 Eur x 17 dienų).
Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su komandiruote, darbuotojams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2004-11-03 nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkte nustatyta, kad, jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. 6 punktas numato, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas teigia, kad šalys darbo sutartyje susitarė dėl dienpinigių normos sumažinimo. Teismas su šia atsakovo pozicija nesutinka, kadangi darbo sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, kad nustatomi dienpinigiai ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos toje šalyje (pagal LR finansų ministro 1996-11-21 įsakymą Nr. 116 (2008-04-01 įsakymo Nr. 1K-123 redakcija)). Pripažintina, kad šalys darbo sutartyje nesusitarė, kad dienpinigių dydis yra mažinamas konkrečia suma - 50 procentų. Šalys susitarė, kad dienpinigių norma ieškovui vykstant į komandiruotę bus ne mažesnė kaip 50 procentų dienpinigių sumos toje šalyje, t.y. dienpinigių norma gali būti, pavyzdžiui, ir 50 ar 60, 80 ir t.t. procentų suma. Tai, kad 2015-10-30 įsakyme atsakovas nurodė, kad jis įsipareigoja kompensuoti 50 procentų dienpinigių, nustatytų pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą dienpinigių normą, negali būti laikoma šalių susitarimu. Lietuvos kasacinis teismas pasisakydamas dėl darbdavio ir darbuotojo teisės susitarti dėl dienpinigių mažinimo konstatavo, kad toks darbdavio veiksmas yra neteisėtas, jei tai padaroma darbdavio įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2004 m., 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2004, 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2008). Pripažintina, kad šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą išmokėti ieškovui už jo buvimą komandiruotėje (duomenys neskelbtini) visą dienpinigių normą, kuri pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“ yra 76 Eur dienai.
Atsakovas nurodė, kad ieškovui buvo permokėjęs pinigines sumas, todėl jį atleidžiant iš darbo visas išmokėtas ieškovui sumas perskaičiavo ir gavosi permoka, todėl ieškovui už jo darbą 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. yra sumokėta. Atsakovo atstovas negalėjo nurodyti nei kada konkrečiai buvo permokėtos ieškovui piniginės sumos, nei kokios jų sumos, nei per kokį laikotarpį. Nurodė, kad norint tai sužinoti, reikėtų skaičiuoti visas išmokas ieškovui sumokėtas per jo visą įmonėje darbo laikotarpį. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. nesumokėtų piniginių sumų. Iš byloje esančios ieškovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas išmokėjo ieškovui 2015-10-30 500 Eur sumą, nurodydamas „avansas“, 2015-12-16 – 1734,63 Eur sumą, nurodydamas „alga, dienpinigiai“, 2016-01-26 – 25,59 Eur, nurodydamas „kompensacija už nepanaudotas atostogas“ (10-28 b.l.).
Nustatyta, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 2234,63 Eur sumą: 2015-10-30 – 500 Eur avansą ir 2015-12-16 – 1734,63 Eur, kurią sudaro atlyginimas ir dienpinigiai už 2015 m. lapkričio mėn.. Šalys darbo sutarties 3 punkte susitarė, kad darbo užmokestis bus mokamas iki kito mėnesio 15 ir 25 dienos, du kartus. Darytina išvada, kad atsakovas ieškovui už darbą 2015 m. lapkričio mėn. turėjo sumokėti gruodžio mėn., o už darbą 2015 m. gruodžio mėn. – turėjo atsiskaityti 2016 m. sausio mėn.. Kadangi ieškovas buvo komandiruojamas nuo 2015-11-02 į (duomenys neskelbtini) (87 b.l.), atsakovas jam sumokėjo 500 Eur avansą (DK 220 str. 2 d., Vyriausybės 2004-11-03 nutarimas Nr. 1365). Atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 2204 Eur (76 Eur x 29 d.) už 2015 m. lapkričio mėn. ir 1292 Eur (76 Eur x 17 d.) už 2015 m. gruodžio mėn. dienpinigių. Pripažintina, kad atsakovas ieškovui 2015-12-16 sumokėjo 423,95 Eur darbo užmokestį už 2015 m. lapkričio mėn. bei 2015-10-30, 2015-12-16 sumokėjo 1810,68 Eur dienpinigius už 2015 m. lapkričio mėn. (1734,63-423,95+500 Eur). Darytina išvada, kad atsakovas ieškovui nesumokėjo 393,32 Eur dienpinigių už 2015 m. lapkričio mėn., 265,61 Eur darbo užmokesčio už 2015 m. gruodžio mėn., 1292 Eur dienpinigių už 2015 m. gruodžio mėn., todėl šios sumos priteisiamos ieškovui iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kuomet iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti išskaitos: grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.
Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis davė nurodymą apie išskaitų iš ieškovo darbo užmokesčio atlikimą. Priešingai, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokiu pagrindu, kada ir už kokį laikotarpį buvo atliktos išskaitos iš ieškovui priklausančio darbo užmokesčio už 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn..
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas už jo darbą (duomenys neskelbtini) už 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. nesumokėjo viso atlyginimo, kadangi sutartas atlyginimas buvo 12 Eur už valandą, o atsakovas jam už 2015 m. lapkričio mėn. dirbtas valandas mokėjo tik po 9 Eur (8 b.l.). Teismas sprendžia, kad ieškovas šių aplinkybių byloje neįrodė (CPK 178 str.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie šalių galimai sudarytą susitarimą dėl mokėjimo už darbo valandą kainos, priešingai - iš byloje esančios 2013-03-12 darbo sutarties ir jos 2015-10-30 priedo matyti, kad šalys susitarė dėl mėnesinio atlyginimo dydžio, o ne dėl valandinio uždarbio dydžio. Ieškovas 2016-05-27 teismo posėdžio metu nurodė, kad negali pateikti jokių įrodymų apie šalių susitarimą dėl valandinio atlyginimo, atsakovo atstovas neigė tokį susitarimą buvus. Konstatuotina, kad ieškovas aplinkybės dėl valandinio darbo užmokesčio susitarimo su atsakovu neįrodė (CPK 178 str.).
Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 500 Eur už lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) (7-9 b.l.). Teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad šis reikalavimas yra ieškinyje netiksliai nurodytas, ieškovas iš tikrųjų prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur premiją, kuri buvo susitarta 2015-10-30 darbo sutarties priede. Nustatyta, kad ieškovas ieškinio CPK nustatyta tvarka netikslino. Tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo pareiga. Ieškovas tinkamai šios pareigos nevykdė, todėl šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Pripažintina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas patyrė 500 Eur dydžio išlaidas už bilietus į (duomenys neskelbtini), todėl šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.). Paminėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas teigė, kad ieškovui buvo sumokėta 250 Eur dydžio premija pagal 2015-10-30 šalių sudarytą darbo sutarties priedo 7.16 punktą.
Ieškovas prašo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad atsakovas jam nesumokėjo 750 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, už 3 metų darbo laikotarpį pas atsakovą, ieškovui vietoje 84 dienų atostogų, buvo suteikta tik 21 diena apmokamų kasmetinių atostogų. Už 63 dienas nepanaudotų atostogų atsakovas ieškovui sumokėjo tik 25,59 Eur dydžio kompensaciją (7 b.l.). Atsakovas nurodė, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta.
DK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015-03-18 iki 2015-04-03 (17 kalendorinės dienos už darbo laikotarpį nuo 2013-03-29 iki 2014-03-29), nuo 2015-06-30 iki 2015-07-14 (14 kalendorinės dienos), taigi iš viso 31 kalendorinė diena. Nustatyta, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2013-03-29 iki 2016-01-25. Iš darbo ginčų komisijos teiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ne kartą naudojosi nemokamomis atostogomis: nuo 2013-07-26 iki 2013-08-12, nuo 2013-10-04 iki 2013-10-18, nuo 2013-10-19 iki 2013-10-24, nuo 2014-01-02 iki 2014-01-09, nuo 2014-03-03 iki 2014-03-05, nuo 2014-03-06 iki 2014-03-10, nuo 204-03-24 iki 204-03-26, nuo 2014-04-14 iki 2014-04-30, nuo 2014-05-01 iki 2014-05-20, nuo 2014-05-21 iki 2014-05-31, nuo 2014-06-01 iki 2014-06-26, nuo 2014-10-13 iki 204-10-31, nuo2014-12-08 iki 2014-12-31, nuo 2015-02-23 iki 2015-02-25, nuo 2015-04-07 iki 2015-04-16, nuo 2015-07-15 iki 2015-07-30, nuo 2015-10-13 iki 2015-10-18, nuo 2015-12-18 iki 2015-12-31. DK 170 straipsnio 1 dalis nustato, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos nemokamos atostogos iki 14 kalendorinių dienų. Laikytina, kad už darbo metus, už kuriuos ieškovui turi būti skaičiuojamos kasmetinės atostogos, turi būti įskaičiuojamas ne ilgesnis kaip 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų laikotarpis. Dėl šių priežasčių remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas daro išvadą, kad atsakovo pažymoje apie kompensacijos už nepanaudotas atostogas nurodytas dienų skaičius – 46,35, yra teisingas.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 ,,Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimu Nr. 1288, kuris įsigaliojo 2015-01-01), 7. 1 punktas nustato kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Pažymėtina, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, yra neįskaitomi į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą (6.5 punktas). Pagal darbdavio pažymą ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis (skaičiuotas už 2015 m. spalio – gruodžio mėn.) sudaro 20,09 Eur. Minėto teisės akto 8 punktas numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Laikytina, kad ieškovui už nepanaudotas atostogas priklauso 931,17 Eur dydžio kompensacija, neišskaičiavus privalomų mokesčių (20,09 Eur vidutinis darbo užmokestis už 2015 m. spalio – gruodžio mėn. x 46,35 nepanaudotos atostogų dienos). Atsakovas sumokėjo ieškovui 25,59 Eur sumą kaip kompensaciją už nepanaudotas atostogas (28 b.l.). Dėl šių priežasčių iš atsakovo ieškovui priteisiama 905,58 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas (931,17 Eur – 25,59 Eur).
Pažymėtina, kad šalys į bylą neteikė jokių kitų paskaičiavimų, o tik apsiribojo paaiškinimų davimu: ieškovas, jog jam nesumokėta visa suma už atostogas, o atsakovas – jog su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, kuriuos teismas vertina kaip deklaratyvius. Nesant į bylą šalių teiktų įrodymų apie ieškovui priskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais. Spręstina, kad atsakovas ieškovui turi sumokėti 905,58 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, neišskaičiavus privalomų mokesčių.
Ieškovas prašo priteisti teisės aktų nustatytas palūkanas nuo uždelstos atsiskaityti sumos bei kompensaciją už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-01-11 iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovo atstovas nurodė, kad prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis. DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-209-469/2015; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016). Dėl šios priežasties ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
DK 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis).
DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas, plėtodamas ir pildydamas teismų praktiką vėliau priimtomis nutartimis yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Šios darbdavio prievolės neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku.
Byloje nustatyta, kad su ieškovu yra neatsiskaityta dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nuo 2016-01-25 pas atsakovą nebedirba. Iš ieškovo paaiškinimų, duotų jam dalyvaujant parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, bei jo atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovas yra įsidarbinęs kitoje įmonėje, išvyko dirbti į užsienį, todėl į teismo posėdį negalėjo atvykti. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovo nevisiškas atsiskaitymas su ieškovu, jį atleidžiant iš darbo, nesukėlė ieškovui itin neigiamų pasekmių, ieškovo materialiniai interesai, dėl neišmokėtų lėšų iš esmės nenukentėjo, nes kaip minėta, ieškovas po atleidimo iš karto įsidarbino kitoje įmonėje ir gavo darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui nesumokėjo darbo užmokestį už 2015 m. gruodžio mėn. – 265,61 Eur. Kadangi atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu, o ieškovas reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį 2016-01-11 iki visiško atsiskaitymo pripažintina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas iš dalies. Teismas taiko atsakovui DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją, t.y. už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui iš atsakovo nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-01-25) skaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-07-18).
Iš atsakovo teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 20,09 Eur (neatskaičius mokesčių). Vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-01-25). Nuo šios dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-07-18) buvo 120 darbo dienos, todėl iki teismo sprendimo priėmimo ieškovui priteistina suma sudarytų 2410,80 Eur (20,09 Eur x 120 d.d.) vidutinio darbo užmokesčio, o nuo teismo sprendimo priėmimo (2016-07-18) po 20,09 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). Kasacinio teismo konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra taikomas proporcingumo principas, kuris yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Kasacinis teismas, plėtodamas DK 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo praktiką nurodo, kad DK 141 str. 3 d. nustatytos sankcijos mažinimui gali turėti įtakos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės kaip trumpas įmonėje dirbtas laikotarpis (pvz. Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010), įmonės turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011) ir kt. Vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, atsižvelgiama ir į tai, ar netrukus po darbo sutarties nutraukimo darbuotojas buvo įsidarbinęs pas kitą darbdavį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).
Nagrinėjamu atveju, vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas, gindamas savo teises, nebuvo aktyvus, byla galėjo būti išnagrinėta kur kas greičiau: su advokatu I.Balčiūnu ieškovas sudarė atstovavimo sutartį bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje dieną – 2016-05-26, dėl ko atstovas nesusipažino su byla, teismas turėjo byloje paskirti antrąjį parengiamąjį teismo posėdį. 2016-05-16 ieškovas su minėtu advokatu nutraukė atstovavimo sutartį, tačiau tinkamu atstovavimu nepasirūpino, nors 2015-05-17 parengiamojo teismo posėdžio metu tokia teisė ieškovui buvo išaiškinta. 2016-05-27 teismo posėdį teismas turėjo atidėti, ieškovui nurodžius, kad pageidauja byloje turėti atstovą. Pripažintina, kad byla galėjo būti išnagrinėta žymiai greičiau, kas turi įtakos kompensacijos už pradelstą atsiskaityti laikotarpį skaičiavimo dydžiui. Teismas vertina ir tai, kad ieškovui atsakovas nesumokėjo darbo užmokestį už 2015 m. gruodžio mėn., kuris sudaro 265,61 Eur, ieškovas, nutraukęs su atsakovu darbo sutartį, įsidarbino kitoje įmonėje ir gavo atlyginimą, todėl ieškovo materialiniai interesai dėl neišmokėtų lėšų iš esmės nenukentėjo. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos proporcingumo teisės pažeidimui bei mažinimo kriterijų, bei atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismas mano, kad būtina sumažinti kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu dydį - vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį mažinamas ir priteisiamas konkrečia 200 Eur dydžio suma. Teismas vertina, kad tokio dydžio sumažintos vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmokos priteisimas išlaikys abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).
Teismas, nagrinėdamas darbo bylą, turi teisę viršyti pareikštus reikalvimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 str.).
Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl yra teisinis pagrindas Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-20 sprendimą panaikinti. Teismas taip pat pažymi, kad Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija, priimdama 2016-02-20 sprendimą, vadovavosi tuo metu byloje esančiais įrodymais. Nustatyta, kad ieškovas nagrinėjant ginčą privaloma ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje buvo neaktyvus, neteikė jokių įrodymų, nedalyvavo posėdžio metu, neįrodinėjo reiškiamų reikalavimų atsakovui, kas kliudė darbo ginčų komisijai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių priežasčių darbo ginčų komisija sprendimą priėmė pagal esamus byloje įrodymus. Kadangi bylą nagrinėjant teisme yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl teismas Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-20 sprendimą panaikina.
Ieškovas prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie suklastotų dokumentų pateikimą į bylą. Teismas sprendžia, kad šis ieškovo prašymas yra nepagrįstas, iš byloje esančių rašytinių dokumentų padaryti išvados, kad jie yra galimai suklastoti, nėra pagrindo. Ieškovui išaiškinama, kad jis turi teisę pats kreiptis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo institucijas, teikdamas pareiškimą.
Taigi, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteisiamas 265,61 Eur darbo užmokestis (neiškaičius mokesčių), 1685,32 Eur dienpinigiai (neišskaičius mokesčių) (393,32 Eur už 2015 m. lapkričio mėn. ir 1292 Eur už 2015 m. gruodžio mėn.), 905,58 Eur (neišskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas, 200 Eur kompensacija vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nustatyta, kad šalys į bylą neteikė įrodymų apie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų buvimą. Kadangi teismas pripažįsta ieškovo ieškinį pagrįstu iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 92 Eur žyminis mokestis už priteistas ieškovui pinigines lėšas, susijusias su darbo užmokesčiu (3056,51 Eur x 3/100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-20 sprendimą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aros Marine“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 265,61 Eur (du šimtai šešiasdešimt penki eurai 61 centas) darbo užmokestį (neiškaičius mokesčių), 1685,32 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 32 centai) dienpinigiai (neišskaičius mokesčių), 905,58 Eur (devyni šimtai penki eurai 58 centai) (neišskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 200 Eur (du šimtai eurų) kompensaciją ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo UAB „Aros Marine“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 92 Eur (devyniasdešimt du eurai) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.