- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-11
- Bylos Nr.
- 3K-3-63/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Virgilijus Grabinskas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo prašymą išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovams laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ ir valstybinei įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, vykdymo tvarką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis A. Selezniovas nurodė, kad vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė pripažinti negaliojančia žemės nuomos sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotus 47 676 kv. m ploto uosto žemės sklypą, 101–104 krantines. Vykdomajame rašte nenurodytas konkretus žemės sklypas su aiškiomis ribomis, nurodytas tik žemės sklypo plotas, t. y. idealioji dalis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis negali savo iniciatyva nustatyti sklypo ribų. Dėl to antstolis negali perduoti sklypo priverstinai išieškotojui. Pareiškėjas prašė teismo išaiškinti, ar antstolis, nustatęs, kad teismo sprendime nėra nurodyta reali grąžinama uosto žemės dalis ir vieta, turi surašyti aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti, ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui, ar turi paimti 47 676 kv. m uosto žemės bet kurioje vietoje ir perduoti išieškotojui.
Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė teismo pripažinti, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl restitucijos UAB „Birių krovinių terminalas“ yra išieškotojas; panaikinti vykdomojo rašto, išduoto VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, dalį dėl restitucijos taikymo; išaiškinti nurodytą teismo sprendimą taip: 47676 kv. m ploto žemės sklypas yra pažymėtas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2004 m. gruodžio 22 d. parengtame žemės sklypo plane; taikant restituciją VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai grąžinama 47 646 kv. m ploto žemės pagal nurodytą žemės sklypo planą; išaiškinti, ar nurodyto teismo sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 kv. m ploto uosto žemės ir 101–104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo nurodytas turtas yra grąžintas valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Suinteresuoto asmens nuomone, vienoje civilinėje byloje dėl to paties sprendimo, priimto vieno ieškovo naudai, per klaidą išduoti du vykdomieji raštai: ieškovui UAB „Birių krovinių terminalas“ ir atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pastarasis tapo išieškotoju vykdant restituciją, nors byloje buvo atsakovas, nesutikęs su ieškiniu ir skundęs teismo sprendimą. Dėl to jis yra nesuinteresuotas sprendimo įvykdymu, nors pateikė antstoliui vykdomąjį raštą. Dviejų vykdomųjų dokumentų išdavimas dėl tos pačios teismo sprendimo dalies vykdymo (restitucijos taikymo) pažeidžia CPK 647 straipsnio 1 dalį ir UAB „Birių krovinių terminalas“ teises. Vykdymo procese dėl restitucijos taikymo išieškotoja turėtų būti pripažinta UAB „Birių krovinių terminalas“, nes ji pareiškė ieškinį, kuris patenkintas dėl to, kad buvo pažeisti ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ teisėti interesai. CPK nėra normos, kuri tiesiogiai nustatytų procesinę galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto panaikinimo. Vadovaudamasis įstatymo analogija teismas gali remtis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, 589 straipsnio 1 dalimi ir išaiškinti, kieno naudai priimtas sprendimas, kas yra išieškotojas ir kam turi būti išduotas vykdomasis raštas. Išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką, teismas turėtų apibrėžti konkrečią ginčijamo žemės sklypo vietą, kuri yra nustatyta šalių suderintame brėžinyje (plane). Be to, nei krantinių, nei uosto žemės realiai fizine prasme nereikia perduoti, todėl, UAB „Birių krovinių terminalas“ nuomone, jie jau yra grąžinti teismo sprendimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo A. Selezniovo prašymą patenkino iš dalies ir išaiškino, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti grąžintas žemės sklypas pagal jo ribas, nustatytas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. suderintame žemės sklypo plane. Teismas nurodė, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ susitarė dėl individualaus daikto, todėl antstolis neturi teisės grąžinti žemės sklypo savo nuožiūra. Dėl to antstolis privalėjo pasiūlyti UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pateikti žemės sklypo planą (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nurodyto plano nepateikė, nors 2002 m. sausio 16 d. susitarime ir 2002 m. vasario 4 d. susitarime tiksliai nurodyta žemės sklypo vieta ir dydis. Analogiškomis aplinkybėmis žemės sklypo planą būtų sudaręs bet kuris protingai ir apdairiai veikiantis asmuo. Teismas taip pat akcentavo tai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė teismui UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtą žemės sklypo planą, kurį užsakė UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kuris 2002 m. balandžio 19 d. suderintas su LKAB „Klaipėdos Smeltė“. Jame nurodytas 58 086 kv. m ploto žemės sklypas. Šalys dėl 10 410 kv. m ploto žemės sklypo, kuriame yra UAB „Birių krovinių terminalas“ pastatai, jau susitarė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šalys yra susitarusios dėl 47 676 kv. m ploto žemės sklypo vietos. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. balandžio 25 d. kreipėsi į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją dėl 47 676 kv. m žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Nors nurodytame plane nurodyta, kad jis yra 2002 m. gegužės 8 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, kuri nebuvo sudaryta, priedas, bet tai nedaro šio plano negaliojančio. Teismas netenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes jis yra iš esmės analogiškas pareiškėjo antstolio A. Selezniovo prašymui, taip pat netenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo panaikinti vykdomąjį raštą, kuris išduotas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nes ji yra žemės nuomotoja, turinti teisę reikalauti, kad nuomininkė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžintų žemės sklypą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo paliko nepakeistą; išaiškino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą, nurodydama, kad yra pripažinta negaliojančia ir niekine 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, dalis dėl 47676 kv. m uosto žemės sklypo, kurio buvimo vieta yra UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. su AB ,,Klaipėdos Smeltė“ suderintame žemės sklypo plane; netenkino UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašymo panaikinti 2006 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą, išduotą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, esant pareikštam UAB ,,Birių krovinių terminalas“ prašymui išaiškinti teismo sprendimą, nepagrįstai atsisakė jį tenkinti, motyvuodamas sprendimo vykdymo išaiškinimu. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendime yra nurodytas žemės sklypo plotas – 47 676 kv. m, tačiau nenurodyta tiksli žemės sklypo buvimo vieta, jo ribos. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad šalys, suderinusios 2002 m. balandžio 14 d. žemės sklypo planą, nustatė šio sklypo buvimo vietą ir kad šalių ginčas šioje byloje vyko būtent ir dėl to žemės sklypo, kuris pažymėtas 2002 m. balandžio 17 d. plane, kurį parengė UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“. Pasisakydama dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, teisėjų kolegija nurodė, kad šalių suderinimai dėl 47 676 kv. m žemės sklypo buvimo vietos yra pakankamai pagrįsti byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu nustatyta konkreti 47 676 kv. m žemės sklypo, kurį pagal teismo sprendimą LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ grąžina VĮ Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijai, buvimo vieta. Kolegija nesutiko su LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ prašymu išaiškinti, kad sprendimas vykdytinas grąžinant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tokio dydžio uosto žemės sklypą, koks yra reikalingas UAB ,,Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti, o likusią dalį žemės ploto LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ grąžinant bet kurioje vietoje, suderinus su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žemės sklypo vietą ir ribas, bei išaiškinti, kad UAB ,,Birių krovinių terminalas“ interesą vykdymo procese turi tik dėl tos dalies, kuri susijusi su žemės sklypu, reikalingu nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti. Kolegija pažymėjo, kad dėl jau aptartų motyvų UAB ,,Birių krovinių terminalas“ turi interesą dėl viso 47 676 kv. m žemės sklypo, pažymėto 2002 m. balandžio 17 d. plane, todėl išaiškinti teismo sprendimo vykdymą taip, kaip prašo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, būtų neteisinga, ir toks išaiškinimas pakeistų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pasisakydama dėl LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ prašymo nutraukti civilinę bylą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, motyvuojant, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas yra įvykdytas, kolegija nurodė, kad nėra pagrindų, nustatytų CPK 293 straipsnyje, nutraukti bylą. Nei UAB ,,Birių krovinių terminalas“, nei LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ savo atskirųjų skundų neatsisakė. Pareiškėjas A. Selezniovas taip pat neatsisakė savo pareiškimo išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti arba perduoti ją nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui arba išaiškinti, kad sprendimas vykdytinas grąžinant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tokio dydžio uosto žemės sklypą, koks yra reikalingas UAB ,,Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti, o likusią dalį žemės ploto LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ grąžinant bet kurioje vietoje, suderinus su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žemės sklypo vietą ir ribas, bei išaiškinti, kad UAB ,,Birių krovinių terminalas“ interesą vykdymo procese turi tik dėl tos dalies, kuri susijusi su žemės sklypu, reikalingu nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, pažymėjo, kad CPK 278 ir 589 straipsniai sudaro vieną visumą, todėl turi būti suprantama, kad pagal CPK 589 straipsnį teismas antstolio prašymu vykdymo procese turi teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, nes šie klausimai tarpusavyje susiję. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jei jis dar neįvykdytas. Kasatoriaus nuomone, jei sprendimas jau įvykdytas, negalima aiškinti ir jo vykdymo tvarkos, o prašymą išaiškinti vykdymo tvarką priėmus, byla turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas buvo įvykdytas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2007 m. balandžio 27 d. sudarius sutartį, kuria pakeistos ir papildytos anksčiau jų sudarytos žemės nuomos sutartys ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nebenuomoja 47 676 kv. m teritorijos ties 101-104 krantinėmis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindų, nustatytų CPK 293 straipsnyje, bylai nutraukti. Tai, kad UAB ,,Birių krovinių terminalas“, LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ neatsisakė savo atskirųjų skundų, o antstolis – prašymo, neturi jokios teisinės reikšmės.
2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl daugumos LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ atskirojo skundo argumentų: dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nenuoseklumo, negalimumo aiškinant teismo sprendimą, keisti jo turinį, Antstolių įstatymo, įrodinėjimą reglamentuojančių normų, taip pat lygiateisiškumo, teisės į tinkamą teismo procesą, teisės būti išklausytam, sprendimo ir nutarties privalomumo principų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismui nepasisakius dėl skundo argumentų, laikytina, kad jo priimta nutartis yra be motyvų, todėl konstatuotinas absoliutus jos negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo 7 punktu, kuriame nustatyta, jog sprendimas turi būti išdėstytas taisyklingai, suprantamai, sudaryti vieningą visumą, be to, visos jo dalys tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios, viena kitai neprieštaringos. Skundžiama nutartis neatitinka šių reikalavimų. Teismas įžanginėje dalyje nurodė, jog nagrinės antstolio prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau iš motyvuojamosios dalies matyti, jog nagrinėjo ne tik antstolio prašymą, bet ir UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kurio netenkino. Nutarties rezoliucinėje dalyje pateikta teismo išvada atitinka UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą išaiškinti teismo sprendimą, o ne antstolio prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Dėl to liko neaišku, kokius ir kieno reikalavimus nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Esant neaiškiam nagrinėjimo dalykui, byla išnagrinėta netinkamai, neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo ištaisyti šių trūkumų, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Teismas pažeidė Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, CPK 589 straipsnio 1 dalį bei dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Tik antstolis turi teisę kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolis yra savarankiškas bylos dalyvis, kurio procesinių teisių įgyvendinimui yra taikytinas dispozityvumo principas, t. y. antstolis turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Antstolis nurodė, kokia apimtimi jam neaiškus teismo sprendimas, nekėlė klausimo, ar jis vykdytinas pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą, todėl laikytina, kad teismas, pažeisdamas dispozityvumo principą, išaiškino teismo sprendimą taip, kaip antstolis neprašė.
5. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ne tik antstolio, bet ir UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą pažeidė teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą ir šalių lygiateisiškumo principus, nes nesuteikė teisės tinkamai pasirengti ir atsikirsti į UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo argumentus. Teismo posėdžio metu teismas nurodė, jog UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas pridedamas ne kaip procesinis dokumentas, bet kaip rašytiniai įrodymai, paaiškinantys asmens poziciją dėl pateikto antstolio prašymo. Be to, teismas viešo posėdžio metu paskelbė, jog nagrinės tik antstolio prašymą, o UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas nebus nagrinėjamas, todėl šalys nereikalavo leisti pasirengti UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo nagrinėjimui, pozicijos suformavimui. Taigi, UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas buvo išnagrinėtas nepranešus apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskelbus, jog toks prašymas nebus nagrinėjamas, todėl nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Teismai skundžiamomis nutartimis pakeitė išaiškinamo sprendimo turinį, nes konstatavo, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas konkretus uosto žemės sklypas, nors žemės sklypo vietos ir ribų klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pakeista teismo sprendimo dalis, kurioje nurodytas 47 676 kv. m ploto žemės sklypas, tuo tarpu skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas žemės sklypo planas, kuriame yra 58 086 kv. m ploto uosto žemės sklypas. Taigi, teismas neišaiškino teismo sprendimo vykdymo tvarkos, bet padarė jį nesuprantamą.
7. Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas ir su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderintas žemės sklypo planas nesusijęs su šia byla, nes yra kitos (ne ginčo) sutarties priedas, kuri buvo rengiama, bet nebuvo sudaryta. Tai, kad žemės nuomos sutartis pagal minėtą planą nebuvo sudaryta, įrodo, jog LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ susitarimas dėl konkretaus žemės sklypo nebuvo sudarytas. Teismai vadovavosi tokiu įrodymu, kuris šią bylą iš esmės nagrinėjusių teismų nebuvo pripažintas tinkamu įrodymu žemės sklypo vietos klausimui, ir skundžiama nutartimi padarė išvadas, priešingas teismų padarytoms išvadoms nagrinėjant bylą iš esmės. Įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimui.
8. Teismai pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo ir nutarties privalomumo principą, nes neatsižvelgė į priimtus teismų sprendimus, kuriais nustatyta, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas ir su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderintas žemės sklypo planas nėra 2002 m. sausio 16 d. susitarimo Nr. 904/9 bei 2002 m. vasario 4 d. papildomo susitarimo Nr. 1022/9 priedas. Be to, skundžiamomis nutartimis teismo sprendimas išaiškintas taip, jog buvo paneigta civilinėje byloje dėl teisės pripažinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo priimtų teismų sprendimų ir nutarčių esmė ir turinys. Teismo sprendimas ar jo vykdymo tvarka šioje byloje turi būti aiškinama taip, kad, vykdant šį teismo sprendimą, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ privalo grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tokio dydžio uosto žemės sklypą, koks yra reikalingas UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o likutį (iki 47 676 kv. m) LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžina bet kurioje vietoje, suderinusi šį klausimą su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Būtent toks teismo sprendimo aiškinimas užtikrins, jog skirtingose bylose priimti teismų sprendimai vienas kitam iš esmės neprieštaraus ir iš esmės nebus paneigta nė vieno jų teisinė galia ir privalomumas, atitiks bendruosius teises principus, užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ prašo palikti galioti apskųstus teismų sprendimus ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas bei savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Faktas, kad pagal pakeistas žemės nuomos sutartis LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nebėra 47 676 kv. m sklypo nuomininkė, ir sklypo faktinis grąžinimas nuomotojui nėra tolygūs.
2. Reikalavimas motyvuoti sprendimą ar nutartį nereiškia, kad turi būti išsamiai pasisakyta dėl kiekvieno teiginio. Reikalavimą atitinka pakankami sprendimą pagrindžiantys motyvai. Skundžiama apeliacinio teismo nutartis nėra nemotyvuota tokiu laipsniu, kad būtų galima teigti, jog yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Daugelis LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirojo skundo motyvų buvo susiję su klausimu, ar teismas kartu su antstolio prašymu išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką turėjo teisę nagrinėti ir UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą. Dėl šio klausimo teigiamai jau buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 26 d. nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo prasmės šio klausimo analizuoti iš naujo.
3. Kasacinio skundo argumentas, kad neaišku, kieno prašymą – antstolio ar UAB „Birių krovinių terminalas“ - išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįstas, nes aiškinti teismo priimto sprendimo vykdymo tvarką yra teismo prerogatyva, ir teismas nėra saistomas vykdymo proceso dalyvių siūlymų bei valios, todėl teismo sprendimo išaiškinimas nebūtinai turi atitikti antstolio pateiktą pasiūlymą.
4. Kasatoriaus argumentą dėl Antstolių įstatymo ir dispozityvumo principo pažeidimo paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis. Prasidėjus vykdymo procesui CPK 278 straipsnyje nurodyti asmenys ir teismas gali inicijuoti procesinio sprendimo išaiškinimą iki jis neįvykdytas. Pagal CPK 589 straipsnį antstolis gali tik pasiūlyti teismui sprendimo vykdymo aiškinimo variantą, o teismas jo nėra saistomas, todėl kasatorius nepagrįstai teigia apie Antstolių įstatymo ir dispozityvumo principo pažeidimą.
5. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytam nebuvo apribota, kasatoriaus atstovai, susipažinę su UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymu, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo.
6. Argumentas dėl teismo sprendimo išaiškinimo konkretaus turinio susijęs su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinis teismas jo neturi tirti. Be to, kasatorius pats nepaaiškino, kurioje vietoje yra 47 676 kv. m ploto sklypas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartyje nenurodytos konkrečios ginčo sklypo ribos ir vieta, būtent kasatoriaus sklypo neperdavimas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai trukdo susitarti dėl konkretaus sklypo nuomos.
7. Septintasis kasacinio skundo argumentas susijęs su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinis teismas jo taip pat neturi tirti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikia savo nuomonę, kad kasacinis skundas netenkintinas, nes jo argumentai negali būti pagrindas skundžiamiems procesiniams sprendimams peržiūrėti. Kol vykdomasis raštas nėra grąžintas išieškotojui, negalima laikyti, kad teismo sprendimas jau įvykdytas, todėl teismas turėjo teisę jį išaiškinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu iš dalies patenkino UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ieškinį – pripažino 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, dalį dėl 47 676 kv. m uosto žemės sklypo ploto nuomos, 101-104 krantinių naudojimo, kaip numatyta UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas taikė restituciją – LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 kv. m uosto žemės, 101-104 krantines grąžino VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kaip nurodyta UAB ,,Birių krovinių terminalas“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 1 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė (ekstraordinari) teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma, galima tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 340, 341 straipsniai) ir tik esant CPK 346 straipsnyje nurodytiems kasacijos pagrindams. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, taip pat atsikirtimai į juos, išdėstyti CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktuose atsiliepimuose į kasacinį skundą, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir (ar) nutartį kasacine tvarka yra tik tuo atveju, kai konstatuojamas toks materialinės ir (ar) procesinės teisės normų pažeidimas, kuris turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir jeigu nustatoma, kad jis turėjo arba galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo teismas pripažino 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, dalį dėl 47 676 kv. m uosto žemės sklypo ploto nuomos, 101-104 krantinių naudojimo, kaip numatyta UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, išaiškinimo ir šio sprendimo vykdymo išaiškinimo.
Antstolio A. Selezniovo, kuris kreipėsi dėl šio sprendimo vykdymo išaiškinimo, nuomone, galimas dvejopas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo išaiškinimas: pirma – konstatavus, kad sprendimo įvykdyti negalima, nes jame nenurodyta reali grąžinama uosto žemės dalis ir vieta, vykdomasis raštas turi būti grąžintas išieškotojui; antra – vykdydamas sprendimą, antstolis turi paimti 47 676 kv. m uosto žemės bet kurioje vietoje ir perduoti ją išieškotojui. Suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“, kuris kreipėsi dėl šio sprendimo išaiškinimo, nuomone, teismo sprendimas turi būti išaiškintas taip, kad, taikant sprendime nurodytą restituciją, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai grąžinamas 47 646 kv. m ploto žemės sklypas, pažymėtas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2004 m. gruodžio 22 d. parengtame žemės sklypo plane. Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ taip pat prašė išaiškinti, ar Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. teismo sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 kv. m ploto uosto žemės ir 101-104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo nurodytas turtas jau yra grąžintas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi išaiškino, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti grąžintas žemės sklypas pagal jo ribas, nustatytas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. suderintame žemės sklypo plane. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, 2006 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – antstolio A. Selezniovo kontoros prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką atmetė, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą, nutraukė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininko I. Udovickio kasacinį skundą, 2007 m. kovo 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išaiškinusi CPK 589 straipsnį kaip specialiąją teisės normą, reglamentuojančią vykdymo proceso metu antstolio teisę prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką, nurodė, kad šioje byloje sprendimo išaiškinimas ir sprendimo vykdymo išaiškinimas yra tarpusavyje susiję ir todėl Apeliacinis teismas turėjo teisę nagrinėti atskirąjį skundą ir pasisakyti dėl antstolio bei dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje iš esmės pasisakė ir dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo vykdytinumo, nurodžiusi, jog nors teismas pritaikė vieną iš civilinių teisių gynimo būdų, nustatytų CK 1.138 straipsnio 2 punkte, bet buvusi iki teisės pažeidimo padėtis realiai gali būti atkurta tik pritaikius priverstines vykdymo priemones, t. y. teisėjų kolegija konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas savaime nesukėlė teisinių pasekmių, todėl jam taikytina vykdymo procedūra.
Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, teismas turi teisę jį išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Įvertinus tai, kad prašomu išaiškinti sprendimu (Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas) buvo patenkintas UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinys, šio sprendimo teisingam išaiškinimui svarbus byloje (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-207-10/2004) pareikšto ieškinio turinys, iš kurio matyti, kad ginčijama buvo AB „Klaipėdos Smeltė“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudarytos sutarties dalis, kuria AB „Klaipėdos Smeltė“ buvo išnuomotas žemės sklypas, kuriame ieškovas planavo statyti statinius (inžineriniai tinklai, trąšų sandėliai), ir kuris buvo pažymėtas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. su AB Klaipėdos Smeltė“ suderintame žemės sklypo plane. Dėl šio žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2002 m. vasario 4 d. buvo susitarusi su AB „Klaipėdos Smeltė“, kuri buvo įsipareigojusi atsisakyti su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarytos nuomos sutarties dalies, kuria buvo išnuomotas šis 47 676 kv. m ploto žemės sklypas. Kasatorius nepagrįstai nurodo (šeštasis kasacinio skundo argumentas), kad dėl to, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas žemės sklypo planas, kuriame yra ne 47 676 kv. m, o 58 086 kv. m ploto uosto žemės sklypas, teismai neišaiškino sprendimo vykdymo tvarkos, bet padarė jį nesuprantamą. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sprendimą, detaliai nurodė, o byloje esantys įrodymai (T. 3, b. l. 48) patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendime nurodytas 47 676 kv. m žemės sklypas yra dalis 58 086 kv. m žemės sklypo, kuri gaunama atėmus iš šio sklypo pagal 2001 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį nuomojamą 10 410 kv. m žemės sklypą. Kasacinio skundo argumento, kad žemės sklypo vietos ir ribų klausimas nebuvo bylos, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija nevertina, nes jis susijęs su sprendimų, kurie nėra šios bylos kasacijos objektas, vertinimu.
Konstatavusi, kad skundžiamose nutartyse, nekeičiant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo turinio, teisingai išaiškinta, jog pagal šį sprendimą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti perduotas žemės sklypas, nurodytas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. su AB Klaipėdos Smeltė“ suderintame žemės sklypo plane, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir septintąjį bei aštuntąjį kasacinio skundo argumentus. Apeliantas nepagrįstai šiais argumentais teigia, kad skundžiamomis nutartimis teismo sprendimas išaiškintas taip, jog buvo paneigta civilinėje byloje dėl teisės pripažinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo priimtų teismų sprendimų ir nutarčių esmė ir turinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, nebuvo sprendžiamas nuomos teisės pripažinimo UAB „Birių krovinių terminalas“ klausimas, o tai, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai grąžinamas 47 676 kv. m žemės sklypas, dar nereiškia, jog kartu į šį sklypą nuomos teisės pripažįstamos UAB „Birių krovinių terminalas“.
Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę išaiškinti sprendimą, jeigu jis dar neįvykdytas. Kasatoriaus teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas buvo įvykdytas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2007 m. balandžio 27 d. sudarius sutartį, kuria pakeistos ir papildytos anksčiau jų sudarytos žemės nuomos sutartys ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nebenuomoja 47 676 kv. m teritorijos ties 101-104 krantinėmis, todėl byla turi būti nutraukta (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Vertindama šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu pripažino 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, dalį dėl 47 676 kv. m uosto žemės sklypo ploto nuomos, 101-104 krantinių naudojimo, kaip numatyta UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nusprendė taikyti restituciją ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotus 47 676 kv. m uosto žemės sklypą, 101–104 krantines grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Vadinasi, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti perduotas ne bet koks 47 676 kv. m uosto žemės sklypas, o tas, kuris buvo numatytas UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ir LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022. Minėta, kad skundžiamose nutartyse, nekeičiant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d sprendimo turinio, teisingai išaiškinta, jog pagal šį sprendimą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti perduotas žemės sklypas, nurodytas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. parengtame ir 2002 m. balandžio 19 d. su AB „Klaipėdos Smeltė“ suderintame žemės sklypo plane. Vadinasi, kasatoriaus nurodomas faktas, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2007 m. balandžio 27 d. sudarius sutartį, kuria pakeistos ir papildytos anksčiau jų sudarytos žemės nuomos sutartys ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nebenuomoja 47 676 kv. m teritorijos ties 101-104 krantinėmis, nėra pagrindas išvadai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas įvykdytas, daryti.
Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir trečiąjį bei penktąjį kasacinio skundo argumentus, kuriuose kasatorius teigia, kad, esant neaiškiam nagrinėjimo dalykui, byla išnagrinėta netinkamai, neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ne tik antstolio, bet ir UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą, ir nesuteikęs teisės tinkamai pasirengti ir atsikirsti į UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo argumentus, pažeidė teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą ir šalių lygiateisiškumo principus, todėl šis prašymas išnagrinėtas nepranešus apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad kasatorius buvo atstovaujamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir žinojo apie UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą, todėl nekonstatuotinas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Kiti trečiojo bei penktojo kasacinio skundo argumentų teiginiai neįrodo procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta ši byla. Be to, minėta, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje 2007 m. kovo 26 d. nutartimi, panaikinusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartį, nekonstatavo nei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei procesinės teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui, ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismui.
Kasatorius nepagrįstai teigia (antrasis kasacinio skundo argumentas), kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl daugumos LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ atskirojo skundo argumentų, todėl konstatuotinas absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įvertinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, taip pat atsižvelgdama į tai, jog dėl kai kurių LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ atskirojo skundo argumentų šioje byloje iš esmės 2007 m. kovo 26 d. nutartimi buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog ši nutartis yra be motyvų, nes teismas nurodė ir vertino įrodymus, kuriais grindė išvadas, argumentavo jas, o tai, kad nepasisakė dėl kai kurių LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ atskirojo skundo argumentų, nėra pagrindas išvadai, kad nutartis yra be motyvų, daryti.
Kaip teisiškai nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir ketvirtąjį kasacinio skundo argumentą dėl dispozityvumo principo pažeidimo teismui išaiškinant sprendimą taip, kaip antstolis neprašė. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek ir savo iniciatyva, tačiau nekeisdamas jo turinio. Vadinasi, aiškindamas procesinį sprendimą ir jo vykdymą tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų (CPK 278 straipsnis) ar antstolio (CPK 589 straipsnis) siūlomas aiškinimo variantas pakeistų procesinio sprendimo turinį, teismas nėra saistomas tokių siūlymų ir netgi privalo sprendimą išaiškinti kitaip, t. y. taip, kad nebūtų pakeistas sprendimo turinys.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie turėjo arba galėjo turėti įtakos neteisingam šios bylos išsprendimui, todėl kasacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.