Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, turinti 35 proc. darbingumą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki gruodžio 18 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdama tikslą paveikti liudytoją G. S., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-42862-17 dėl R. M. nužudymo, telefoninio pokalbio metu prašė liudytojos G. S., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jai žinomų įvykio aplinkybių, t. y. kad sakytų, jog Č. N. nemušė R. M. arba kad sakytų, jog sudavė R. M. tik vieną kartą.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo, V. N. kalta neprisipažino, nurodė, kad su kaltinamąja bendravo tol, kol ši gyveno su jos sūnumi Č. N.. Ji paskambino sūnui, sūnus gerokai išgėręs pasakė, kad turbūt užmušė ar primušė žmogų. Paklausus G., ji atsakė, kad nieko jis neužmušė. Kitą rytą nuvažiavo pas juos, bet sūnus sakė, kad nieko neįvyko. Po to ji su G. ėjo apsipirkti ir jos paprašė papasakoti, kas įvyko. Suprato, kad jie ten gėrė, susimušė, G. išėjo su jos sūnumi, paliko R. su kitu sugėrovu gyvą. Po dviejų parų jai paskambino tyrėja iš Kauno, pasakė, kad sulaikytas jos sūnus ir paprašė jos atvykti į Kauną. Nuvykusi tyrėjai pasakė, ką žinojo apie įvykį. Po to G. S. irgi buvo sulaikyta, bet ją paleido. Ji G. S. leido gyventi pas sūnų, sutarė, kad nebegers, bet ji pradėjo valkatauti, gerti, su „bomžais“ susidėjo. Po kurio laiko per pažįstamą susisiekė su G., pasakė, kad baigtų gerti, tvarkytųsi gyvenimą. Susiskambinus G. paprašė jos duoti raktus nuo namo, sakė gyvens pas jos sūnų. Ji davė jai raktus, bet G. dingo iš Jonavos ir iš namų. Ji rašė G., skambino, prašė pažįstamų surasti ją, nes G. telefonas buvo išjungtas. Galiausiai jos susiskambino, ji liepė iš namų pasiimti savo daiktus, G. grįžo namo, pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo. Po visko ją ištiko infarktas - atsigulė į ligoninę, po to sanatoriją, namo grįžo 2017 m. gruodžio vidury. Su G. ji susisiekdavo, siūlė jai kartu važiuoti į pasimatymą pas sūnų Č. Ji nevažiavo. Grįžusi iš pasimatymo su sūnumi, atvažiavo pareigūnai pasakė, kad yra skundas. Ji kalbėdavosi su G. telefonu, jos viena kitai skambindavosi, kalbėjosi apie sūnų Č., apie įvykį taip pat. Kalbantis apie įvykį, G. keitė pasakojimus, sakė, kad vieną kartą sudavė, tai du kartus. Ji G. sakė, kad ji visą laiką skirtingai pasakoja, tai ką ji sakys, kai jos policijoje paklaus. Neprašė G. ir jai nesakė, ką jai sakyti per tyrimą, neprašė G., kad ji pasakytų, kad sūnus nemušė ar sudavė tik kartą. Ji pati Kaune tyrėjai pasakė, kad žino, jog visi gėrė ir susimušė. Apie G. S. duotus parodymus ji nežinojo. Gruodžio viduryje skambino G. S. ne kartą, sūnus prašydavo irgi jai paskambinti. Paskambinusi G. pasakojo, kad buvo Kaune pas tyrėją, bet jos ten neklausinėjo, atvežė į Jonavą ir po to parvežė namo, G. parodė kaip mušėsi. Ji G. nenurodė, ką sakyti. Turbūt apie parodymų patikrinimą ji žinojo, nes ji jai sakė. Skambino, nes ji sakė paskambins, kai grįš iš Kauno. Kodėl G. S. sako, kad ji jos prašė duoti melagingus parodymus, nežino, gal iš piktumo ją apkalba. Ji nedarė spaudimo G., kalbėdavo bendrais reikalais, nenorėjo, kad G. S. duotų melagingus parodymus. Ji pati nedalyvavo įvykyje, todėl, duodama parodymus, nenurodė suduotų smūgių skaičiaus.

2018 m. balandžio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. R. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42862-17, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 20 d. R. M. nužudymo ir vagystės, kurioje pareikšti įtarimai Č. N. ir J. S.. Šio ikiteisminio tyrimo metu, papildomos apklausos metu liudytoja G. S. parodė, kad įtariamojo Č. N. motina jai nuolat skambina telefonu ir liepia pakeisti parodymus dėl Č. N. veiksmų R. M. atžvilgiu, t. y. sakyti, kad Č. N. nemušė R. M. (b. l. 11).

2018 m. vasario 13 d. G. S. apklausos protokolu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42862-17 nustatyta, kad nedalyvaus jokiose akistatose, nes Č. N. motina jai nuolat skambina telefonu ir liepia pakeisti parodymus dėl Č. N. veiksmų R. M. atžvilgiu. Dėl tokio V. N. jai poveikio, ji pakeitė gyvenamąją vietą, jaučia nuolatinę įtampą, baimę (b. l. 12, 13).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. R. pranešimu dėl G. S. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42862-17 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 20 d. R. M. nužudymo ir dėl vagystės, pradėtas 2017 m. rugpjūčio 22 d. Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2017 m. rugpjūčio 24 d., 2018 m. vasario 13 d. 2017 m. gruodžio 18 d. nuo 14:23 val. iki 16:26 val. su G. S. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. 2018 m. sausio 16 d. - akistata (b. l. 39).

Tarnybiniu pranešimu dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nustatyta, kad išanalizavus V. N. (8 608 - ******30) ir G. S. (8 602 ****61) telefoninių pokalbių išklotines, nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 29 d. bendrauta tarpusavyje. 2017 m. lapkričio 29 d. 19:37:34 skambinta iš G. S. numerio į V. N. numerį; 2017 m. lapkričio 30 d. 13:04:10 SMS iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. lapkričio 30 d. 13:04:14 SMS iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. lapkričio 30 d. 14:04:29 SMS iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. lapkričio 30 d.16:05:45 skambinta iš G. S. numerio į V. N. numerį (skambutis praleistas); 2017 m. lapkričio 30 d. 16:05:56 skambinta iš G. S. numerio į V. N. numerį (skambutis praleistas); 2017 m. gruodžio 11 d. 09:20:24 SMS iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. gruodžio 13 d. 15:14:42 skambinta iš G. S. numerio į V. N. numerį; 2017 m. gruodžio 13 d. 19:30:07 skambinta iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. gruodžio 13 d. 20:00:07 skambinta iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. gruodžio 14 d. 15:54:59 skambinta iš G. S. numerio į V. N. numerį; 2017 m. gruodžio 17 d. 11:53:58 SMS iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. gruodžio 17 d. 14:58:48 SMS iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. gruodžio 18 d. 14:12:46 skambinta iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. gruodžio 18 d. 16:02:11 SMS iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. gruodžio 18 d. 16:36:07 SMS iš G. S. numerio į V. N. numerį; 2017 m. gruodžio 18 d. 16:37:49 SMS iš G. S. numerio į V. N. numerį; 2017 m. gruodžio 18 d. 16:45:42 SMS iš V. N. numerio į G. S. numerį; 2017 m. gruodžio 18 d. 18:08:52 skambinta iš G. S. numerio į V. N. numerį (b. l. 46–49).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pateikti melagingą informaciją liudytojas gali būti veikiamas prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, siekia, jog šis baudžiamojoje byloje pateiktų melagingą informaciją, ir tokio liudytojo elgesio nori, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, kaltininkas klaidina asmenį arba jam trukdo, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji V. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad niekada neprašė nukentėjusiosios G. S. duoti melagingus parodymus R. M. nužudymo byloje: 2018 m. balandžio 13 d., apklausiama liudytoja, paaiškino, kad G. S. – jos sūnaus Č. N. sugyventinė, su kuria nuolat bendravo, bet jos niekada neprašė pakeisti parodymų sūnaus byloje, 2018 m. birželio 20 d., apklausiama įtariamąja, taip pat paaiškino, kad ir po sūnaus suėmimo ji toliau bendravo su G. S., nes ši gyveno jos sūnaus name, jos viena kitai skambindavosi, tačiau ji niekada nėra prašiusi nukentėjusiosios keisti parodymų, jai negrasino, 2018 m. spalio 2 d. vykusios akistatos metu išsakyti teiginiai iš esmės analogiški duotiems paaiškinimams minėtose apklausose ir 2018 m. spalio 12 d. įtariamosios apklausos protokole. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji taip pat teigė, kad apie įvykį, kai buvo nužudytas R. M., ji sužinojo iš savo sūnaus Č. N. ir nukentėjusiosios G. S.. Tiek iki jos sūnaus suėmimo, tiek vėliau ji su G. S. bendravo, rūpinosi ja, siekė pakeisti jos gyvenimo būdą, kad ši negertų, bendrautų su savo neauginamais vaikais, leido ir toliau gyventi sūnaus name, kalbėdavosi tiek gyvenimiškais klausimais, tiek apie R. M. nužudymą, pati G. kiekvieną kartą skirtingai jai pasakodavo, kiek smūgių mirusiajam sudavė jos sūnus. Kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios bendravimas buvo abipusis ir nuolatinis, patvirtina tiek byloje esantis tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. kaltinamoji ir nukentėjusioji viena kitai skambino, rašė SMS žinutes, tiek G. S. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad V. N. visada rūpinosi, kad ji su sugyventiniu gyventų gražiai, skambindavo, liepdavo negerti, savo vaikus susigrąžinti, po 2017 m. rugpjūčio 24 d. vykusios apklausos, kitą dieną ji nuvyko pas nukentėjusiąją, tiek ji kaltinamajai, tiek kaltinamoji jai skambindavo.

Jokių objektyvių duomenų, kas konkrečiai būdavo kalbama telefoninių pokalbių metu tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, byloje nėra, o nukentėjusiosios G. S. parodymai, kuriais iš esmės ir yra grindžiamas visas kaltinimas, nėra nuoseklūs – jie prieštaraujantys tarpusavyje. Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai 2018 m. vasario 12 d. G. S., apklausiama baudžiamojoje byloje dėl R. M. nužudymo, atsisakė duoti papildomus parodymus, dalyvauti akistatoje su Č. N., nurodydama, kad Č. N. motina jai nuolat skambina telefonu ir liepia pakeisti parodymus dėl Č. N. veiksmų, liepia sakyti, kad Č. N. nemušė R., jaučia nuolatinį spaudimą, įtampą, baimę dėl savo saugumo. Tačiau apklausiama praėjus vos dviem mėnesiams, ji jau teigė, kad V. N. tik vieną kartą, o ne nuolat, kaip teigė anksčiau, telefonu jos prašė pakeisti parodymus, negrasino, nieko už tai nežadėjo, kalbėjo ramiu balsu, V. N. ji nebijo, o jai pasakius, kad parodymų nekeis, tuo pokalbis ir baigėsi. Kodėl anksčiau teigė, kad V. N. jai nuolat skambina ir prašo keisti parodymus, nurodyti negalėjo. Prašymą pakeisti parodymus, pasak G. S., apklausiamos 2018 m. balandžio 26 d., kaltinamoji išsakė tą dieną, kai ji buvo vežama į parodymų patikrinimą vietoje, t. y. 2017 m. gruodžio 18 d., tačiau 2018 m. spalio 2 d. vykusios akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios metu, nukentėjusioji jau nurodė, kad V. N. jai skambino ir prašė pakeisti parodymus ne tą pačią dieną, kai ji vyko į parodymų patikrinimą vietoje, o prieš tai, bet tikslios datos nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pateikė dar kitokius duomenis, t. y. jau nurodė, kad V. N. ne vieną kartą prašė keisti parodymus, kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu, o du - vieną kartą 2017 m. gruodžio mėnesį, o kitą – 2018 m. sausio mėnesį, papildomai nurodė, kad jokio V. N. spaudimo ji nejautė, baimės, psichologinės įtampos nebuvo, o tyrėjui galėjo nurodyti tokias aplinkybes tik dėl to, duodama parodymus buvo neblaivi, papildomus parodymus nužudymo byloje duoti ir dalyvauti akistatoje su Č. N. atsisakė tik dėl to, kad Č. N. buvo jos sugyventinis ir ji turėjo teisę daugiau jokiuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose nedalyvauti. Nukentėjusiosios parodymai nesutampa ir kitose detalėse – ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama 2018 m. balandžio 26 d. ji nurodė, kad tik sužinojusi, kad R. M. nužudytas, kitą dieną kalbėjosi su V. N. ir ji pati papasakojo jai, kaip Č. N. su Jurijumi mušė R. M., papasakojo viską, ką matė, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad Č. N. po įvykio jai liepė nieko nepasakoti jo motinai V. N., todėl ji jai nieko ir nepasakojo, gal sakė, kad buvo susistumdymas, bet apie smūgius nekalbėjo.

Taigi, kaip matyti iš išdėstyto, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu prieštaringi, todėl tai duoda teismui pagrindą suabejoti jų teisingumu. Be to, vertinant nukentėjusiosios parodymus, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ji pati iš karto po to, kai galimai V. N. jos prašė duoti melagingus parodymus, nesikreipė į pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. N. atžvilgiu, apie tai tyrėjui V. F. prasitarė tik tada, kai buvo apklausiama, siekiant išsiaiškinti, kodėl ji neatvyksta į akistatą. Būtent tada savo atsisakymą ji motyvavo tuo, kad V. N. jos nuolat prašo pakeisti savo parodymus dėl Č. N. veiksmų R. M. nužudymo byloje, tačiau jau teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad atsisakymo dalyvauti akistatoje kaltinamosios prašymas keisti parodymus niekaip neįtakojo, be to, ji vėliau davė parodymus Kauno apygardos teisme, nužudymo bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose.

Teismas byloje esančius įrodymus turi vertinti itin atsargiai ir negali jų laikyti pakankamais, norėdamas pašalinti byloje esančius prieštaravimus, t. y. kaltinamosios versiją, kad nors ji ir skambindavo kaltinime nurodytomis dienomis nukentėjusiajai, tačiau niekada nėra prašiusi jos duoti melagingus parodymus nužudymo byloje, ir jų pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be nukentėjusiosios prieštaringų ir nenuoseklių parodymų, byloje daugiau nesant jokių kitų patikimų duomenų, kad V. N. telefoninio pokalbio metu prašė liudytojos G. S., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jai žinomų įvykio aplinkybių, t. y. kad sakytų, jog Č. N. nemušė R. M. arba kad sakytų, jog sudavė R. M. tik vieną kartą, nėra pagrindo besąlygiškai tikėti minimais nukentėjusiosios parodymais ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis iš esmės vien tik jais. Duomenų, kad kaltinamoji žinojo, jog nukentėjusioji kviečiama į parodymų patikrinimą vietoje ir kaltinime nurodytu laikotarpiu nukentėjusiajai skambino, taip pat nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes skambučiai buvo abipusiai, jų tarpusavio bendravimas telekomunikacijos priemonėmis buvo įprastas, esant susiklosčiusiems šeimyniniams santykiams (nukentėjusioji – kaltinamosios sūnaus sugyventinė), o jų turinys nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar kaltinime nurodyto turinio pokalbis apskritai buvo.

Pažymėtina, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad V. N., turėdama tikslą paveikti liudytoją G. S., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-42862-17 dėl R. M. nužudymo, telefoninio pokalbio metu prašė liudytojos G. S., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jai žinomų įvykio aplinkybių, t. y. kad sakytų, jog Č. N. nemušė R. M. arba kad sakytų, jog sudavė R. M. tik vieną kartą. Todėl kilus pagrįstoms abejonėms, teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negalint pašalinti jų, abejones vertintina kaltinamosios naudai ir kaltinamoji išteisintina pagal pareikštus kaltinimus, nesant jos veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kompaktinis diskas su telefoninių pokalbių išklotinėmis paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kompaktinį diską su telefoninių pokalbių išklotinėmis palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.