Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Daugiabučio namo A. g., Vilniuje, savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo A. g., Vilniuje, savininkų bendrijos ieškinys atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Daugiabučio namo A. g., Vilniuje, savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 341,54 Eur skolos ir 3820,14 Eur bendrijos turtinės žalos atlyginimui, priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 29 kv.m. ploto butą, adresu A. g., Vilniuje. Taip pat jis yra Daugiabučio namo A. g., Vilniuje, savininkų bendrijos narys, kuris kategoriškai atsisako įleisti į savo butą rangovus atlikti šildymo sistemos atnaujinimo darbus. 2012-10-23 Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu Nr. 2 buvo nuspręsta pradėti reikalingus veiksmus dalyvauti namo renovacijos programoje, parengti investicinį namo atnaujinimo planą, techninį projektą. Analogiškas bendrijos narių ir namo gyventojų sprendimas patvirtintas 2013-05-07 susirinkime. 2013-05-29 balsavimu raštu patvirtintas investicinis planas. Sutartis su UAB „Autairas“ dėl projektavimo ir rangos darbų pasirašyta 2014-12-19. Bendrijos sprendimai priimti teisės aktų nustatyta tvarka, yra nenuginčyti ir galiojantys. 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje visi rangos darbai buvo pabaigti ir galėjo būti priduoti, tačiau atsakovas sąmoningai trukdo renovacijos procesui ir jo užbaigimui. Dėl atsakovo kaltės laiku nevykdoma sutartis valstybės paramai 40 proc. vertės renovacijos sumai, namo gyventojams negalėjo būti laiku įjungtas šildymas, padaryta turtinės ir neturtinės žalos. 2015-10-02 antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, jog bendrijos pirmininko ir rangovo į butą atlikti reikalingų darbų atsakovas neįleido. Ieškinio pateikimo dienai atsakovas yra skolingas ieškovui 341,54 Eur, dėl jo kaltės ieškovas patyrė 3820,14 Eur turinę žalą, kuri kas mėnesį didėja. Atsakovas neįleidžia į savo butą įrengti šildymo sistemos elementų, dėl ko nėra galimybių rangos darbų ir renovacijos proceso užbaigimui. 2014-07-13 buvo pateikta paraiška daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kreditui gauti AB Swedbank. 2014-07-29 priimtas banko sprendimas, kad kreditas bus suteiktas. 2014-12-19 buvo pasirašyta Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito sutartis su AB Swedbank. Kredito suma – 352954,12 Eur, 3 proc. fiksuotos palūkanos, grąžinimo laikotarpis 20 m., kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis 12 mėn., kredito panaudojimo periodas 11 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ne ilgesnis nei iki 2015-10-20. Visi rangos darbai atlikti nuo 2015 m. liepos mėnesio ir galėjo būti priduoti, tačiau atsakovas sąmoningai trukdė ir trukdo renovacijos procesui. Renovacija yra baigta 99,9 proc., reikia tik pakeisti/prijungti radiatorius atsakovo bute ir subalansuoti šildymo sistemą, surašyti priėmimo-perdavimo aktą, priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, statybų inspekcijai, gauti bei parengti visus dokumentus renovacijos proceso užbaigimui iki 2016-05-01. Tik tada bendrijai bus skirta 40 proc. renovacijos vertės valstybės lėšų pagal renovacijos programą. Gyventojams sumažės išlaidos už šilumos energiją ir kredito palūkanas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų žala dėl permokos už šilumos energiją yra 2461,39 Eur, žala dėl permokamų palūkanų bankui yra 1358,75 Eur. Visa atsakovo padaryta žala ieškovui yra 3820,14 Eur, o atsakovui tęsiant neteisėtus veiksmus, kiekvieną mėnesį ji didėja. Atsakovas neįsileidžia į savo patalpas rangovų, trukdo atnaujinti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą.

A. V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad elektros laidai iki skaitiklio, vandens vamzdžiai iki skaitiklių, butuose esantys termofikacinio vandens stovai, iš kurių karštas vanduo yra siunčiamas į butuose esančius radiatorius, ir visa kita įranga, esanti bute, yra skirta tik paslaugų priėmimui, todėl nėra bendro naudojimo įranga ir negali būti laikoma bendra jungtine nuosavybe. Radiatorius yra tik to buto nuosavybė ir yra skirtas tik konkretų butą šildyti. Butų radiatoriai, prieš juos keičiant, turėjo būti patikrinti ir tik nustačius, jog jie yra netinkami naudojimui, turėjo būti surašyti defektiniai aktai, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovo bute esantys radiatoriai nebuvo patikrinti. Radiatoriai ir vamzdžiai yra idealaus techninio stovio. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog sistema, kurią sudaro daugiau kaip šimtas radiatorių, esant neprijungtiems 2 radiatoriams, išsibalansuoja ir negalima jos subalansuoti. Visą finansinę atsakomybę, kad sistema iki šiol tinkamai neveikia, privalo prisiimti bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba. Būtinybė keisti radiatorius ieškovo neįrodyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 341,54 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (341,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, jog ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įsiskolinimo už mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, kitas paslaugas patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: A. g., Vilniuje, komunalinių mokesčių mokėjimo suvestinės. Teismas nustatė, kad pagal komunalinių mokesčių suvestines atsakovas už komunalinius mokesčius mokėjo savo pasirinkimu, o ne pagal pateiktas sąskaitas: laikotarpyje nuo 2012 metų spalio iki 2014 metų gruodžio sumokėjo 673,86 Lt, laikotarpyje nuo 2014 metų gruodžio iki 2015 metų spalio 135 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, nors teismo posėdžio metu ir teigė, jog nuolat mokėjo ieškovo paskaičiuotus mokesčius, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl bendrijos narių teisėtų interesų pažeidimo laikytinos deklaratyviomis, nes nėra pagrįstos į bylą pateikiamais įrodymais, o be to, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas padarė išvadą, jog byloje nesant duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, ieškovo prašoma priteisti 341,54 Eur suma priteistina ieškovui iš atsakovo.Teismas konstatavo, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo žalą dėl 2461,39 Eur permokos už šilumos energiją ir 1358,75 Eur permokos už sumokėtas palūkanas bankui, rėmėsi ta aplinkybe, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – trukdymo namo renovacijos procesui ir jo užbaigimui (atsakovas neįleidžia į savo butą įrengti šildymo sistemos elementų, dėl ko nėra galimybių baigti rangos darbų) gyventojai moka daugiau už šilumos energiją bei palūkanas bankui už suteiktą kreditą.Teismas atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant namo savininkų kaip bendraturčių teises ir pareigas susiklostę išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai tarp bendraturčiams atstovaujančios bendrijos ir trečiųjų asmenų nelemia bendrijos atsakomybės už bendraturčių prievoles, t.y. bendraturčių pareigos mokėti palūkanas bankui. Kadangi bendrija neatsako už namo butų ir kitų patalpų savininkų prievoles bankui, todėl negali patirti žalos dėl didesnių palūkanų, kurias bankui moka bendraturčiai, mokėjimo. Atitinkamai ir su bendraturčių prievole apmokėti už šilumos energiją, nors bendrija ir administruoja mokesčius, tačiau energijos tiekėjui mokėti už bendraturčiams priklausančiam turtui tiektą šilumos energiją, prievolės neturi. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, konstatavo, jog bendrija, būdama namo ir investicinio projekto administratore, žalos dėl vieno iš bendraturčių veiksmų nepatyrė, todėl nėra ir teisinio pagrindo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimui. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, padarė išvadą, jog ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Daugiabučio namo A. g., Vilniuje, savininkų bendrija prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo 3820,14 Eur ieškovo naudai turtinės žalos atlyginimui, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priėmė formalų ir paviršutinišką sprendimą, visapusiškai neįvertinęs šioje byloje surinktų įrodymų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis tokios kategorijos bylose, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, proporcingumo, bonus pater familias kriterijais ( CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.137 straipsnis), netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas (LR CPK 329, 330 straipsniai). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrija, būdama namo ir investicinio projekto administratore, žalos dėl vieno iš bendraturčių veiksmų nepatyrė, todėl nėra ir teisinio pagrindo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimui. Tenkinant Bendrijos narių ir visų butų bei kitų patalpų A. g. savininkų poreikius ir interesus, Bendrijai 2012-10-23 Visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo Nr. 2 pagrindu pavesta imtis veiksmų dalyvaujant namo renovacijos programoje. 2013-05-29 Bendrijos balsavimu raštu inter alea „[...] nuspręsta įgalioti Namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją Namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su patvirtinto Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su protokole nurodytų butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų įvykdymu, įskaitant pateikti paraišką ir visus reikalingus dokumentus kreditui gauti, pasirašyti kreditavimo sutartį, jos pakeitimus, teikti prašymus kredito išmokėjimui [...]“. 2014-12-19 Bendrija pasirašė Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito sutartį su AB Bankas Swedbank. Kredito suma - 352 954,12 Eur, 3 proc. fiksuotos palūkanos, grąžinimo laikotarpis 20 m., kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis 12 mėn., kredito panaudojimo periodas 11 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ne ilgesnis nei iki 2015-10-20. Bendrija, teisėtai veikdama ir atlikusi jai pavestas funkcijas renovacijos procese dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolių. Bendrijos patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė tuo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. (2016-02-02 įvykdyta LAP nutartis ir į butą patekta priverstinai su antstolio ir policijos pareigūnų pagalba) atsakovas neįleido į savo butą įrengti šildymo sistemos elementų bei subalansuoti šildymo sistemos, dėl ko laiku nebuvo įmanomas rangos darbų ir renovacijos proceso užbaigimas, kas sąlygojo ženklius nuostolius (permokas bankui Swedbank ir Vilniaus energijai). Be to, nėra galimybės gauti valstybės paramą 40 proc. projekto vertės. 2015 m. spalio 21 d. Bendrijos narių, butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo sprendimu nuspręsta įpareigoti Bendriją kreiptis į teismą dėl atsakovo veiksmų, visų gyventojų valios renovacijai nevykdymo, dėl daugumos gyventojų patiriamos žalos atlyginimo, dėl trukdymo renovacijos procesui ir visų gyventojų norui renovuoti A. g. namą. Ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai nedraudžia priimti tokius Bendrijos sprendimus ir jais vadovaujantis ginti savininkų teisėtus interesus, priešingu atveju. Bendrijos kaip juridinio asmens, negalinčio tinkamai atstovauti ir ginti jos narių interesų, egzistavimas netektų prasmės.Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų kaip žalos atsiradimo ir nuostolių priteisimo prielaidų. Atsakovo veiksmai – kai jis neįsileidžia į savo patalpas rangovų, trukdo atnaujinti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą, t.y. tokio turto, kurio valdymo teisė pagal teisės normas yra priskirta Bendrijai, tai yra inter alia ir šildymo sistemų, o šios nuosavybės priežiūrą pagal DNSBĮ nuostatas yra atsakinga Bendrija, - yra tiesioginis teisės normų pažeidimas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra padaryta 2461,39 Eur žala, kurią sudaro permoka už šilumos energiją, bei 1358,75 Eur žala, kuri susidaro mokant didesnes palūkanas. Viso žalą sudaro 3820,14 Eur, kuri atsakovui tęsiant neteisėtus veiksmus kiekvieną mėnesį didėja. Ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo grindžiama CK, DNSBĮ nuostatomis ir LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 07 13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007.Ieškovo teigimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos dėl nuostolių priteisimo: atsakovo veiksmų neteisėtumas – CK teisės normų tęstinis pažeidimas bei sąmoningas ignoravimas, kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų nepaisymas; padaryta žala – 3 820.14 Eur žala jau padaryta ir ji didėja kiekvieną mėnesį, tiek didesnės išlaidos už šilumos energiją, tiek mokamos palūkanos nuo didesnės sumos, nei būtų, jei atsakovas nutrauktų neteisėtus veiksmus; žalą padariusio asmens kaltė - atsakovas suvokė ir suvokia, kad elgiasi neteisėtai, jo neteisėti veiksmai nepagrįsti jokiais logiškais ir teisiškai reikšmingais motyvais bei yra tęstiniai, be to, raštu pažadėjęs neteisėtus veiksmus nutraukti, atsakovas juos tęsia iki šiol; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – žala kilo išimtinai dėl atsakovo neteisėtų ir piktybiškų veiksmų, nukreiptų prieš Bendrijos priimtus teisėtus sprendimus ir visų A. g. namo butų savininkų teises ir teisėtus interesus. Tik dėl atsakovo veiksmų rangovams negalint atlikti likusio 1 proc. darbų, Bendrija patiria nuostolius, kilo reali grėsmė prarasti valstybės paramą, mokėti padidintas palūkanų sumas visą 20 m. laikotarpį.Atsakovo asmeninių niekuo nepagrįstų ambicijų iškėlimas aukščiau Bendrijos ir visų jos narių teisių ir teisėtų interesų, taip pat teisėtai priimtų, galiojančių ir nenuginčytų sprendimų ignoravimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl netoleruotinas, kadangi kiti Bendrijos nariai turi teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų tinkamą naudojimą ir priežiūrą, jų atitiktį visų Bendrijos narių bendrosioms teisėms ir teisėtiems interesams bei lūkesčiams bei žalos atlyginimą juos pažeidus. Visos nurodytos aplinkybės ir teisiniai argumentai rodo vienareikšmišką Ieškovės teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimą. Teismo šie teisėti Ieškovės ir jos narių lūkesčiai ir teisės nepagrįstai liko neapginti, nors kyla teisėtai priimtų ir galiojančių sprendimų pagrindu.

A. V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į ieškinį. Papildomai nurodė, kad namo bendrija nepatyrė nuostolių, nes namo butai buvo šildomi, o tai reiškia, jog šildymo sistema buvo subalansuota. Leidimas šildyti namą buvo gautas, o jis išduodamas tik esant subalansuotai šildymo sistemai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Ginčas byloje kilęs dėl žalos atlyginimo todėl ieškovas turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nustatytas CK 245 - 249 straipsniuose: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, atsakovo kaltę dėl žalos padarymo bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Apeliantas žalą dėl 2461,39 Eur permokos už šilumos energiją ir 1358,75 Eur permokos už sumokėtas palūkanas bankui, kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie, jo manymu, pasireiškė trukdymu namo renovacijos procesui ir jo užbaigimui, nes atsakovas neįleidžia į savo butą įrengti šildymo sistemos elementų, dėl ko nėra galimybių baigti rangos darbų, gyventojai moka daugiau už šilumos energiją bei palūkanas bankui už suteiktą kreditą. Kolegija sutinka, jog tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip neteisėti nevykdant bendrijos narių susirinkimų sprendimų dėl renovacijos proceso. Tačiau kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų permokėdami už šilumos energiją 2461,39 dėl didesnių mokėtinų palūkanų 1358,75 Eur galėjo patirti tik butų savininkai, o ne bendrija, kuri tik vykdo namo administravimo ir priežiūros funkcijas. Remiantis daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 punktą daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.Pažymėtina jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktika, kurioje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, jog namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį bei bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti rangos, kreditavimo ir kt. sutartis. Ši bendrijos veikla atitinka Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą bendrijos pareigą saugoti ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir ekonominius bei kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu (LAT 2013 05 08nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013; 2013 09 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 452/2013).Pirmosios istancijos teismas taip pat tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas pasisakydamas, jog pagal Daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 4 punktą bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos civilinio kodekso (toliau tekste CK) ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą ir, kad pagal CK 4.244 straipsnio 1 dalies nuostatą administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu. Iš to kas pasakyta pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog įgyvendinant namo savininkų kaip bendraturčių teises ir pareigas susiklostę išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai tarp bendraturčiams atstovaujančios bendrijos (vykdančios administratoriaus funkcijas) ir trečiųjų asmenų nelemia bendrijos atsakomybės už bendraturčių prievoles, t.y. bendraturčių pareigos mokėti palūkanas bankui. Kadangi bendrija neatsako už namo butų ir kitų patalpų savininkų prievoles bankui, todėl negali patirti žalos dėl didesnių palūkanų, kurias bankui moka bendraturčiai, mokėjimo. Atitinkamai bendrija nors ir administruodama mokesčius energijos tiekėjams, prievolės apmokėti už bendraturčiams teikiamą energija jos tiekėjams neturi. Todėl bendrija nėra patyrusi žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2015 10 21 Bendrijos narių, butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta įpareigoti Bendriją kreiptis į teismą dėl atsakovo veiksmų, visų gyventojų valios renovacijai nevykdymo, dėl daugumos gyventojų patiriamos žalos atlyginimo, dėl trukdymo renovacijos procesui ir visų gyventojų norui renovuoti A. g. namą nekeičia teisinės ginčo situacijos. Nors kaip teisingai nurodo apeliantas bendrijos nariai savo sprendimu galėjo įpareigoti Bendrijos pirmininką kreiptis į teismą dėl žalos butų savininkams atlyginimo ir jokie teisės aktai nedraudžia priimti tokius Bendrijos sprendimus ir jais vadovaujantis ginti savininkų teisėtus interesus, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2015 10 21 bendrijos narių susirinkimo protokolo kopijos, šis namo gyventojų susirinkimas buvo nusprendęs iškelti ieškinį atsakovui dėl visų gyventojų valios nevykdymo dėl daugumos gyventojų patiriamos moralinės žalos, esant namui nešildomam dėl trukdymo renovacijos procesui ir visų gyventojų norui renovuoti namą. Susirinkimas pavedė bendrijos pirmininkui surasti advokatą, kuris atstovautų Bendrijos interesams bei paskirstyti gyventojams visas patiriamas išlaidas ieškinio metu. Taigi susirinkimas nebuvo įpareigojęs Bendrijos ginti jos narių turtines teises konkrečiai pareiškiant ieškinį dėl turtinės gyventojų patiriamos žalos atlyginimo, namo gyventojams bendrijos nariams bet ne Bendrijai. Bendrija gali būti įpareigota ginti gyventojų, bet ne bendrijos kaip juridinio asmens turtinius interesus reikalaujant priteisti žalą (nuostolius) gyventojams, o ne bendrijai. Susirikimas yra įpareigojęs apeliantą atstovauti namo gyventojus teisme, bet ne prisiteisti žalą sau.Apelianto nurodyta kasacinio teismo 2007 07 13 nutartyje civilinėje Nr. 3K-3-314/2013 suformuota praktika netaikytina ginčui spręsti, kadangi minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi, apelianto cituojamoje byloje ginčas buvo kilęs dėl trukdymo naudotis bendro naudojimosi patalpomis, kurių valdymas priskiriamas bendrijos kompetencijai, bendrija reiškė ieškinį vienam iš bendrasavininkių dėl trukdymo naudotis bendro naudojimo patalpomis. Tuo tarpu šioje byloje kilęs turtinis ginčas dėl žalos atlyginimo. Todėl tinkamais ieškovais, reiškiant tokius reikalavimas galėtų būti tik žalą patyrę asmenys namo bendrasavininkiai, kuriems ir turėtų būti priteisiama žala (nuostoliai). Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.