Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos atstovams advokatei Ievai Balčiūnaitei ir A. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo Algirdo g. 9A, Vilniuje, savininkų bendrijos ieškinys atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos ieškinys atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 29 kv.m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas yra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos narys, kuris kategoriškai atsisako įleisti į savo butą rangovus atlikti šildymo sistemos atnaujinimo darbus. 2012-10-23 Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu Nr. 2 buvo nuspręsta pradėti reikalingus veiksmus dalyvauti namo renovacijos programoje, parengti investicinį namo atnaujinimo planą, techninį projektą. Analogiškas bendrijos narių ir namo gyventojų sprendimas patvirtintas 2013-05-07 susirinkime. 2013-05-29 balsavimu raštu patvirtintas investicinis planas. Sutartis su UAB „Autairas“ dėl projektavimo ir rangos darbų pasirašyta 2014-12-19. Bendrijos sprendimai priimti teisės aktų nustatyta tvarka, yra nenuginčyti ir galiojantys. 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje visi rangos darbai buvo pabaigti ir galėjo būti priduoti, tačiau atsakovas sąmoningai trukdo renovacijos procesui ir jo užbaigimui. Dėl atsakovo kaltės laiku nevykdoma sutartis valstybės paramai 40 proc. vertės renovacijos sumai, namo gyventojams negalėjo būti laiku įjungtas šildymas, padaryta turtinės ir neturtinės žalos. 2015-10-02 antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, jog bendrijos pirmininko ir rangovo į butą atlikti reikalingų darbų atsakovas neįleido. Ieškinio pateikimo dienai atsakovas yra skolingas ieškovui 341,54 Eur, dėl jo kaltės ieškovas patyrė 3820,14 Eur turinę žalą, kuri kas mėnesį didėja. Atsakovas neįleidžia į savo butą įrengti šildymo sistemos elementų, dėl ko nėra galimybių rangos darbų ir renovacijos proceso užbaigimui. 2014-07-13 buvo pateikta paraiška daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kreditui gauti AB Swedbank. 2014-07-29 priimtas banko sprendimas, kad kreditas bus suteiktas. 2014-12-19 buvo pasirašyta Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito sutartis su AB Swedbank. Kredito suma – 352954,12 Eur, 3 proc. fiksuotos palūkanos, grąžinimo laikotarpis 20 m., kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis 12 mėn., kredito panaudojimo periodas 11 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ne ilgesnis nei iki 2015-10-20. Nurodė, kad visi rangos darbai atlikti nuo 2015 m. liepos mėnesio ir galėjo būti priduoti, tačiau atsakovas sąmoningai trukdė ir trukdo renovacijos procesui. Pažymėjo, kad renovacija yra baigta 99,9 proc., reikia tik pakeisti/prijungti radiatorius atsakovo bute ir subalansuoti šildymo sistemą, surašyti priėmimo-perdavimo aktą, priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, statybų inspekcijai, gauti bei parengti visus dokumentus renovacijos proceso užbaigimui iki 2016-05-01. Tik tada bendrijai bus skirta 40 proc. renovacijos vertės valstybės lėšų pagal renovacijos programą. Gyventojams sumažės išlaidos už šilumos energiją ir kredito palūkanas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų žala dėl permokos už šilumos energiją yra 2461,39 Eur, žala dėl permokamų palūkanų bankui yra 1358,75 Eur. Visa atsakovo padaryta žala ieškovui yra 3820,14 Eur, o atsakovui tęsiant neteisėtus veiksmus, kiekvieną mėnesį ji didėja. Atsakovas neįsileidžia į savo patalpas rangovų, trukdo atnaujinti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 341,54 Eur skolos ir 3820,14 Eur bendrijos turtinės žalos atlyginimui, priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad renovacijos procesas yra tęstinis procesas, kurio metu bendrija kiekviename etape turi atlikti tam tikrus veiksmus. Renovacija ir gyventojų pritarimai, sprendimų priėmimai dėl jos jau vyksta nuo 2012 metų. Bendrija į bylą yra pateiktus eilę įrodymų, patvirtinančių bendrijos nuoseklius veiksmus, reikalingus renovacijai atlikti. Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų paneigiančių ieškovo išdėstytas aplinkybes. 2013-05-29 įvyko balsavimas raštu, kurio metu buvo patvirtintas investicinis planas. Dauguma gyventojų pasisakė už dalyvavimą renovavimo ir modernizavimo procese. Visi sprendimai buvo priimti 2013, 2014 metais, jie nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys. Pažymėjo, kad renovacijos procesas dėl atsakovo veiksmų jau vieną kartą buvo sustabdytas. Laiku neatlikus darbų, kyla didelė grėsmė prarasti 40 proc. valstybės paramos. Atsakovas nevykdo bendrijos priimtų sprendimų. Atsakovo skola už paslaugas sudaro 341,54 Eur, žala sudaro 3820,14 Eur. Užbaigus renovaciją sumažėtų šilumos energijos suvartojimo kiekis, todėl gyventojai turėtų mažiau išlaidų. Nurodė, kad pats šildymo sezonas buvo pavėlintas dėl atsakovo veiksmų. Žala yra įrodyta, paskaičiuotos konkrečios sumos, žala atsirado dėl atsakovo veiksmų. Įrodymų dėl šildymo įrenginių neigiamų pasekmių byloje nėra. Pažymėjo, kad po renovacijos pabaigos palūkanos bankui būtų mokamos tik nuo tos sumos, kurios nepadengia 40 proc. valstybės skirtų lėšų. Kiekvieną mėnesį, uždelsiant su renovacijos pabaigimu, gyventojai permoka ir už šildymą ir už palūkanas bankui. Atsakovo atsisakymas prijungti radiatorius yra vienintelė kliūtis bendrijai baigti renovaciją. Namo viduje šildymas yra paleistas, bet jis nesubalansuotas. Name yra pakeista vamzdžių sistema, šiuo metu yra dvivamzdė sistema, o ketaus radiatoriai pritaikyti vienmazdžiai sistemai. Nesubalansavus šildymo sistemos, bendrija negali namo priduoti energetikos inspekcijai. Atsakovo veiksmai yra vienintelė kliūtis priduoti namą. Po renovacijos sumažės išlaidos šildymui pagal investicinį projektą 60 proc. Investiciniame projekte yra nurodyti realūs paskaičiavimai. Skaičiuojant žalą ir skolą, ieškovas remiasi investiciniu projektu ir techniniu projektu. Investiciniame projekte yra numatyta keisti radiatorius, o techninis projektas pasako koks bus tiksliai radiatorius pagal statybos reglamentą. Šiuo atveju yra numatytas ne ketaus radiatorius. Ketaus radiatorius galima prijungti prie dvivamzdės sistemos, bet jo kubatūra turi būti kitokia. Rangovas nesutiko prijungti seno radiatoriaus atsakovui, kadangi atsakovas atsisakė pasirašyti dėl atsakomybės, nes nėra žinomos pasekmės. Yra galimybė pasilikti senus ketaus radiatorius, tačiau turėjo būti kitoks projektas. Pažymėjo, kad padavimo vamzdžiai yra kitokie nei ketaus radiatoriaus. Rangovas jau buvo sutikęs pastatyti atsakovo ketaus radiatorių, tačiau atsakovas piktybiškai neleido pastatyti jo. Ieškovas moka palūkanas nuo visos sumos, kadangi nėra gauta valstybės parama. Nuo sausio mėnesio bendrija turės bankui grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas nuo visos sumos. Projektas buvo numatytas be ketaus radiatorių. Teismo prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2008-01-08 buvo įsteigta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrija (tomas 2, e.b.l. 64). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 29 kv.m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas yra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos narys. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-10-23 Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu Nr. 2 buvo nuspręsta pradėti reikalingus veiksmus dalyvauti namo renovacijos programoje, parengti investicinį namo atnaujinimo planą, techninį projektą. Analogiškas bendrijos narių ir namo gyventojų sprendimas patvirtintas 2013-05-07 susirinkime. 2013-05-29 balsavimu raštu patvirtintas investicinis planas (2013-06-20 protokolas Nr. 1, tomas 1, e.b.l. 65-68). 2013-05-06 buvo sudarytas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektas, namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (tomas 1, e.b.l. 36-56). Ieškinyje nurodyta, kad sutartis su UAB „Autairas“ dėl projektavimo ir rangos darbų pasirašyta 2014-12-19. 2014-07-13 ieškovas pateikė paraišką daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kreditui gauti AB Swedbank (tomas 1, e.b.l. 64). 2014-07-29 bankas priėmė sprendimą dėl kredito ieškovui suteikimo (tomas 1, e.b.l. 78). 2014-12-19 buvo pasirašyta Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito sutartis su AB Swedbank. Kredito suma – 352954,12 Eur, 3 proc. fiksuotos palūkanos, grąžinimo laikotarpis 20 m., kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis 12 mėn., kredito panaudojimo periodas 11 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ne ilgesnis nei iki 2015-10-20 (tomas 1, e.b.l. 79).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo skolos už ieškovo paskaičiuotus mokesčius bei žalos atlyginimo.

Dėl skolos priteisimo.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio, 3 dalis).

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įsiskolinimo už mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, kitas paslaugas patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, komunalinių mokesčių mokėjimo suvestinės ( 1 t. e.b.10,11). Pagal komunalinių mokesčių suvestines atsakovas už komunalinius mokesčius mokėjo savo pasirinkimu, o ne pagal pateiktas sąskaitas: laikotarpyje nuo 2012 metų spalio iki 2014 metų gruodžio sumokėjo 673,86 Lt, laikotarpyje nuo 2014 metų gruodžio iki 2015 metų spalio 135,00 Eur ( 1 t. e.b.10,11). Atsakovas, nors teismo posėdžio metu ir teigė, jog nuolat sumokėjo ieškovo paskaičiuotus mokesčius, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teismas atsakovo nurodytos aplinkybės dėl bendrijos narių teisėtų interesų pažeidimo laiko deklaratyviomis, nes nėra pagrįstos į bylą pateikiamais įrodymais, o be to, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje neesant duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, ieškovo prašoma priteisti 341,54 Eur suma priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 4.82 str., 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 341,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Dėl žalos atlyginimo.

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo žalą dėl 2461,39 Eur permokos už šilumos energiją ir 1358,75 Eur permokos už sumokėtas palūkanas bankui, remiasi ta aplinkybe, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų – trukdymo namo renovacijos procesui ir jo užbaigimui (atsakovas neįleidžia į savo butą įrengti šildymo sistemos elementų, dėl ko nėra galimybių baigti rangos darbų) gyventojai moka daugiau už šilumos energiją bei palūkanas bankui už suteiktą kreditą.

Pagal LR daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 punktą daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai įvertinęs namo savininkų bendrijos ir bendraturčių veiklą bei daugiabučių namų modernizavimą reglamentuojančias teisės normas, suformavo teisės aiškinimo taisyklę ir pasisakė, jog namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę Bendriją ar sudarę Jungtinės veiklos sutartį bei Bendrijos įstatų ar Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti rangos, kreditavimo ir kt. sutartis. Ši Bendrijos veikla atitinka Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą Bendrijos pareigą saugoti ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir ekonominius bei kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 452/2013).

Pagal LR daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 4 punktą bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą, o CK 4.244 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu. Įgyvendinant namo savininkų kaip bendraturčių teises ir pareigas susiklostę išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai tarp bendraturčiams atstovaujančios bendrijos ir trečiųjų asmenų nelemia bendrijos atsakomybės už bendraturčių prievoles, t.y. bendraturčių pareigos mokėti palūkanas bankui. Kadangi bendrija neatsako už namo butų ir kitų patalpų savininkų prievoles bankui, todėl negali patirti žalos dėl didesnių palūkanų, kurias bankui moka bendraturčiai, mokėjimo. Atitinkamai ir su bendraturčių prievole apmokėti už šilumos energiją, nors bendrija ir administruoja mokesčius, tačiau energijos tiekėjui mokėti už bendrataučiams priklausančiam turtui tiektą šilumos energiją, prievolės neturi. Įvertinus nurodytus argumentus, konstatuotina, jog bendrija, būdama namo ir investicinio projekto administratore, žalos dėl vieno iš bendraturčių veiksmų nepatyrė, todėl nėra ir teisinio pagrindo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškinys šioje dalyje atmetamas.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 Eur atstovavimo išlaidos (1 t. e.b.l. 161-163) ir 413,50 Eur antstolio paslaugos ( 2 t. e.b.l. 7-14). Pažymėtina, jog ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys, patikslintas ieškinys, atsiliepimai į atsakovo skundą ir prašymą), teismo posėdžių skaičių (2 posėdžiai su pertrauka), byloje keliamus reikalavimus, yra ne didesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968) rekomendacijose. Patenkinus 8,20 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 115,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti .

Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas atleistas, t.y. 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 3,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 str. ,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos, j.a.k. 301506772, naudai 341,54 Eur (trys šimtai keturiasdešimt vienas Eur 54 Eur ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (341,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,90 Eur (šimtas penkiolika Eur 90 Eur ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio ir 3,12 Eur (trys Eur 12 Eur ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.