Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2568-1080/2020 pagal ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. Š. 1 665,18 Eur skolą, 602,82 Eur palūkanų, 135,10 Eur administravimo mokestį, 274,53 Eur mokėjimo palūkanų, 20,73 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY (www.gosavy.com). Atsakovė 2017 m. vasario 28 d. pateikė vartojimo kredito paraišką platformoje, siekdama sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotu skolintoju. Buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 1 700 Eur paskola 36 mėnesių terminui su 22 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, todėl ieškovas 2019 m. liepos 29 d. nutraukė sutartį, tačiau atsakovė susidariusio įsiskolinimo iki šiol negrąžino (CK 6.38 str., 6.881 str., 6.886 str.).

2. Atsakovė L. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ofertą prilygina paskolos sutarčiai. Atsakovė ofertos nepriėmė, lėšų iš ieškovo negavo. Lėšas atsakovei paskolino kiti asmenys, todėl ieškovas negali veikti jų vardu. Panašiu laikotarpiu, neteisėtai pasinaudodama atsakovės 2016 m. kovo 17 d. įgaliojimu, atsakovės vardu veikė R. M., kuri pasirašė paskolos sutartis ne tik su ieškovu, bet ir su kitomis kredito įstaigomis (CK 6.162 str., 6.167 str., 6.173 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui UAB „Bendras finansavimas“ iš atsakovės L. Š. 1 665,18 Eur negrąžintą paskolą, 602,82 Eur palūkanų, 135,10 Eur administravimo mokesčio, 274,53 Eur mokėjimo palūkanų, 20,73 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą 2 698,36 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 709 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 28 d., 19.15 val. atsakovė pateikė vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. 176078 dėl kredito sutarties sudarymo su ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ administruojamojoje platformoje (portale www.gosavy.com) registruotu (-ais) skolintoju (-ais) 1 700 Eur sumai. Portalo registruoti skolintojai finansavo atsakovės kredito sumos suteikimą, todėl tarp atsakovės, skolintojų ir ieškovo (organizatoriaus) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią buvo paskolinta 1 700 Eur vartojimo kredito suma 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafiką ir sumokėti 22 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kredito suma. 2019 m. liepos 29 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo nedelsiant grąžinti pagal sutartį mokėtinas sumas.

5. Teismas nustatė, kad atsakovės skolą ieškovui sudaro 1 665,18 Eur negražintos paskolos dalis, 602,82 Eur palūkanų, 135,10 Eur administravimo mokesčio, 274,53 Eur mokėjimo palūkanų, 20,73 Eur delspinigių, iš viso 2 698,36 Eur.

6. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas ofertą prilygina paskolos sutarčiai, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovė pasirašė paraišką. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, 2017 m. vasario 27 d., 18.26 val., atlikdama 0,06 Eur mokesčio mokėjimą iš savo sąskaitos gavėjui UAB „Bendras finansavimas“, patvirtino paraišką Nr. 176078. Paysera pervedimo išrašas patvirtina, kad 2017 m. kovo 1 d. ieškovas į atsakovės asmeninę sąskaitą pervedė 1 521,50 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, pervesdama 0,06 Eur iš savo asmeninės sąskaitos į ieškovo sąskaitą, ne tik išreiškė norą sudaryti vartojimo kredito sutartį, bet ir suteikė visus ieškovui reikalingus bei patikimus duomenis, siekiant identifikuoti klientą, t. y. aiškiai sutiko su oferento pateiktu pasiūlymu sudaryti vartojimo kredito sutartį. Teismas pažymėjo, kad, suteikiant atsakovei paskolą, buvo įvertintas jos kreditingumas, gaunamos pajamos (174 Eur/mėn.), įsipareigojimų kitoms finansų įstaigoms suma (0,00 Eur).

7. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad, pasinaudodama atsakovės vardu 2016 m. kovo 17 d. išduotu įgaliojimu, paskolos sutartis su ieškovu ir kitomis kredito įstaigomis pasirašė R. M. Teismas pažymėjo, kad atlikti paraiškos paskolai gauti patvirtinimą gali pats asmuo, sumokėdamas 0,06 Eur iš savo asmeninės sąskaitos, prie kurios jungiamasi, naudojant asmens duomenis. Įrodymų, kad kitas asmuo, o ne atsakovė, buvo perdavusi (ar netekusi) savo asmens duomenis, kuriais galėjo būti pasinaudota, sudarant sutartį, atsakovė teismui nepateikė. Įgaliojimas atstovauti atsakovės interesus kitose institucijose neįrodo, kad atsakovės vardu kitas asmuo pateikė vartojimo kredito paraišką (ofertą) ieškovo platformoje, siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registru skolintoju (-ais).

8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė prievoles ieškovo atžvilgiu, todėl jai kilo civilinė atsakomybė grąžinti paskolą ir susijusias sumas (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.162 str., 6.167 str., 6.173 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.256 str., 6.881 str., 6.874 str., 6.886 str.; Vartojimo kredito įstatymo 21 str.; CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė skolą, nes atsakovė su ieškovu nebuvo sudariusi jokios sutarties. Neaišku, kodėl ofertą ieškovas prilygina paskolos sutarčiai, tačiau ir šiuo atveju byloje nėra įrodymų apie ofertos akceptavimą, paskolos sutarties sudarymą ar lėšų gavimą. Toks veiksmas, kai ieškovui buvo pervesta 0,06 Eur suma, yra skirtas asmens identifikavimui, o ne sandorio sudarymo faktui patvirtinti. Ieškovas neįvykdė prievolių, susijusių su atsakingu skolinimu, neįvertino atsakovės mokumo, neįsitikino, ar atsakovė sugebės grąžinti paskolą. Ieškovas taip pat nurodė, kad lėšas atsakovei paskolino skolintojai, tačiau byloje neįrodyta, jog jų vardu gali veikti ieškovas. Teismas neįvertino, kad panašiu laikotarpiu atsakovės vardu neteisėtai paskolos sutartis su ieškovu ir kitomis kredito bendrovėmis sudarė R. M., kuriai pagal 2016 m. kovo 17 d. notarinį įgaliojimą buvo leista atstovauti tik teismuose. Atsakovė nemoka naudotis elektronine bankininkyste, todėl jokių sutarčių su ieškovu negalėjo sudaryti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2019 m. liepos 18 d. nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51131-17, kuriame nagrinėjami neteisėtų asmenų veiksmai atsakovės atžvilgiu, įskaitant neteisėtą naudojimąsi atsakovės prisijungimu prie banko duomenų, todėl teismas galėjo visus duomenis išsireikalauti iš policijos ir tokiu būdu teisingai išspręsti bylą (CPK 178 str.).

10. Ieškovas UAB „Bendras finansavimas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovės L. Š. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra tarpusavio skolinimo platformos organizatorius. Atsakovės paskolą yra investavęs 81 skolintojas ieškovo platformoje. Ieškovas atstovauja šiuos skolintojus, nes Bendrųjų sąlygų nustatyta tvarka yra perėmęs reikalavimo teises byloje. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos elektroninės bankininkystės duomenimis buvo pasinaudota neteisėtai. Jei atsakovės duomenimis buvo iš tiesų pasinaudota neteisėtai, tai atsakovei neužkirstas kelias teikti ieškinį tretiesiems asmenims dėl nuostolių atlyginimo (CPK 178 sr., 185 str.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Paskola atsakovei buvo suteikta ieškovo administruojamojoje skolinimo platformą SAVY, kurioje asmenys, kuriems reikalinga paskola, gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o skolinimo platformoje registruoti fiziniai asmenys (skolintojai) gali dalyvauti aukcione, investuodami į tokias paskolas. Atsakovė nesutinka, kad yra skolinga ieškovui, nurodydama, jog ieškovas jai pinigų neskolino, jos vardu sutartį sudarė kitas asmuo.

13. Pagal CK 6.167 str. 1–2 d. pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta). Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu (CK 1.173 str. 1 d.). Tam, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).

14. Pagal CK 6.886 str. 1 d. vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).

15. Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

16. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 str. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kreditoriui įstatymo draudžiama perleisti: reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 str. 3 d.). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 str.). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė L. Š. 2017 m. vasario 27 d. atliko 0,06 Eur mokesčio mokėjimą iš savo sąskaitos gavėjui UAB „Bendras finansavimas“. 2017 m. vasario 28 d. atsakovė L. Š. elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. 176078 dėl kredito sutarties sudarymo su ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ administruojamojoje platformoje (portale www.gosavy.com) registruotu (-ais) skolintoju (-ais) 1 700 Eur sumai, nurodydama, kad jos pajamos per mėnesį yra 580 Eur, įsipareigojimų neturi. Ieškovas atsakovės kreditingumą vertino pagal išorinių registrų informaciją (Gyventojų registro tarnyba, SODRA) ir nustatė, kad atsakovės pajamos sudarė 340,52 Eur, iš kurių 257,26 Eur sudarė darbo užmokestis už 2017 m. sausio mėn., nes atsakovė pradėjo dirbti Vilniaus lopšelyje–darželyje. Ieškovas atsakovės darbo užmokesčio pajamas už mėnesį nelaikė tvariomis, nes pajamos nebuvo gaunamos bent 4 mėnesius. Ieškovas atsakovės kreditingumą vertino, remdamasis atsakovės 174 Eur pajamų suma, kuri buvo gaunama, kaip pastovi išmoka nuo 2015 m. birželio 1 d. Portalo registruoti skolintojai finansavo atsakovės kredito sumos suteikimą, todėl tarp atsakovės, skolintojų ir ieškovo (organizatoriaus) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią buvo paskolinta 1 700 Eur vartojimo kredito suma 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafiką ir sumokėti 22 procentų metines palūkanas už naudojimąsi kredito suma. 2017 m. kovo 1 d. ieškovas į atsakovės asmeninę sąskaitą pervedė 1 521,50 Eur. 2019 m. liepos 29 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo nedelsiant grąžinti pagal sutartį mokėtinas sumas, o skolintojų reikalavimo teisės į atsakovę perima ieškovas.

18. Ieškovo valdomo SAVY portalo naudojimosi sutarties 9.7 p. nurodyta, kad skolintojas ir paskolos gavėjas sutinka ir patvirtina, kad organizatorius gali perimti skolintojų reikalavimo teises šios sutarties, paskolos ar vartojimo kredito sutarties numatytais atvejais, bei kai tai yra būtina užtikrinti paskolos sutarties vykdymą ir skolos išieškojimą, su tikslu organizatoriui vykdyti visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą. Automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas (su teise perleisti trečiajam asmeniui) įvyksta kai organizatorius išsiunčia skolintojui portalo duomenų bazėje turimu el. paštu pranešimą apie automatinį reikalavimo teisės perėmimą. Organizatorius išsiunčia pranešimą paskolos gavėjui apie paskolos (vartojimo kredito) sutarties nutraukimą ir reikalavimo teisės perleidimą portalo duomenų bazėje esančiu el. pašto adresu, ar paskutiniu žinomu paskolos gavėjo gyvenamosios vietos adresu. Automatinis reikalavimo teisės perleidimas laikomas su atidėtu mokėjimu ir organizatorius grąžins skolintojui reikalavimo teisės lėšas, kurias atgaus skolų išieškojimo metu, organizatoriui išskaičius mokesčius, nurodytus paslaugų įkainiuose. Paskolos gavėjas patvirtina, kad skolintojo asmuo neturi jam esminės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nurodytomis taisyklėmis privalo susipažinti visi prie ieškovo valdomos skolinimosi platformos SAVY siekiantys prisijungti asmenys, t. y. skolintojai ir kredito gavėjai.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kadangi apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota ne tik nurodytu 2020 m. liepos 29 d. pranešimu, bet apie tai jai turėjo būti žinoma ir iš SAVY portalo naudojimosi sutarties nuostatų, laikytina, kad būtent ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakovė įvykdytų pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovas UAB „Bendras finansavimas“ neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo išsireikalauti duomenis, kurie patvirtintų, jog lėšas skolinimosi platformoje paskolino ne atsakovė, o kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, įtvirtinta CPK 198 str. 1 d. ir konkretizuota CPK 199 str. CPK 199 str. 5 d. nurodyta, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Vadinasi, teismas gali išreikalauti įrodymus tada, jei tokio įrodymo negali gauti proceso šalis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2019 m. liepos 18 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51131-17 atnaujinimo nurodyta, kad atsakovę ikiteisminiame tyrime atstovavo advokatė I. M. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, turėdama profesionalų atstovą (advokatą) ikiteisminiame tyrime, turėjo galimybę pati kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įrodymų, patvirtinančių, kad vartojimo kredito sutartį skolinimosi platformoje sudarė ne atsakovė, pateikimo. Atsakovė jokių aktyvių veiksmų neatliko, o tik deklaratyviai nurodė, jog teismas turėjo išreikalauti įrodymus iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagos.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariato 2019 m. liepos 18 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51131-17 atnaujinimo nurodyta, kad 2016 m. kovo 16 d. atsakovė 2016 m. kovo 17 d. suteikė įgaliojimą R. M. atstovauti ją teismuose. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis ieškovo platformoje buvo sudaryta ne pagal atsakovės išduotą įgaliojimą, o per elektroninę bankininkystę. Atsakovės tapatybė skolinimosi platformoje buvo patvirtinta 2017 m. vasario 27 d, kai atsakovė, norėdama atlikti paraiškos paskolai gavimo patvirtinimą, į ieškovo sąskaitą pervedė 0,06 Eur. 2017 m. kovo 1 d. paskolos lėšos taip pat buvo pervestos į atsakovės sąskaitą. Akivaizdu, kad įgaliojimo atstovauti teisme kitam asmeniui išdavimas nepatvirtina, jog vartojimo kredito sutartį sudarė ne atsakovė, nes tokios sutarties sudarymui buvo reikalingi asmeniniai prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys, kurie turi būti konfidencialūs, t. y. juos turi žinoti tik pati atsakovė. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos asmeniniais elektroninės bankininkystės duomenimis turėjo galimybę naudotis kiti asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti duomenų iš ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje tiriami veiksmai, susiję su neteisėtu įgaliojimo atstovauti atsakovę teismuose panaudojimu, nes šioje byloje vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta naudojantis elektronine bankininkyste, t. y. nesinaudojant rašytiniu įgaliojimu.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal savo turinį nagrinėjamu atveju paskolos sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi (CK 6.886 str. 1 d.; Vartojimo kredito sutarties 2 str. 14 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė. Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

24. Pagal CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą CK 6.210 str., 6.261 str.). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015).

25. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

26. Pagal CK 6.870 str. paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.).

27. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

28. Netesybos (bauda, delspinigiai) tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

30. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Vadinasi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

31. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2 str., 6.221 str.). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

33. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo iki sutarties nutraukimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva sumažinti ieškovo reikalavimą dalyje dėl mokėjimo palūkanų priteisimo nuo 602,82 Eur iki 563,65 Eur, nes ieškovo pateiktos įsiskolinimą sudarančių sumų paskaičiavimo lentelės duomenimis likusi 39,17 Eur palūkanų suma buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2019 m. liepos 19 d. iki sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos (paskutinė įmoka turėjo būti sumokėta 2020 m. kovo 15 d.). Kadangi teismas turi pareigą atlikti vartojimo kredito sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 602,82 Eur mokėjimo palūkanų, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 563,65 Eur palūkanų sumą.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo pateiktoje įsiskolinimą sudarančių sumų paskaičiavimo lentelėje nurodyta, jog ieškovas paskaičiavo ne tik 602,82 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola (pelno, mokėjimo), bet ir 20,73 Eur delspinigių bei atskirai išskirtų 274,53 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų už tą patį laikotarpį. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 p., 5.4 p. nurodyta, kad už naudojimąsi kreditu atsakovė privalo mokėti bendra norma išreikštas palūkanas, kurias apskaičiuoja ieškovas ir procentine išraiška pateikia sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas, bei sumokami administravimo mokesčiai. Atsakovei praleidus palūkanų mokėjimo terminą, ieškovas gali skaičiuoti padidintas palūkanas pagal portale ar sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus dydžius (5.2. punktas). Tuo atveju, kai atsakovė laiku neperveda lėšų pagal kredito grąžinimo grafiką ir mokėjimo pranešimą į atsiskaitomąją sąskaitą, yra laikoma, kad atsakovė netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir papildomai privalo mokėti nuo pirmos mokėjimo praleidimo dienos delspinigius nuo pradelsto kredito ir palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną (8.1 p., 8.1.1 p.). Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 p. nurodyta, kad atsakovė sutinka ir patvirtina, kad jai praleidus palūkanų mokėjimo terminą bus laikoma, kad ji iš esmės pažeidė šią sutartį, ir ieškovas skaičiuos padidintas palūkanas, kurios nebus laikomos delspinigiais.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo apskaičiuotos 274,53 Eur mokėjimo palūkanos iš esmės atlieka kompensacinę funkciją už termino įvykdyti prievolę pažeidimą, nes palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už tą patį laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Įvertinus nurodytas vartojimo kredito sutarties nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomas priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18 procentų metinių palūkanų norma, tačiau ne už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį). Darytina išvada, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo paskaičiuotų mokėjimo palūkanų, kurios iš esmės laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, sumą nuo 274,53 Eur iki 200,59 Eur ((1 665,18+563,65)/0,05 %x180). Kadangi pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, ieškovo paskaičiuota 20,73 Eur delspinigių suma įskaitytina į didesnę 200,59 Eur kompensacinių palūkanų sumą.

36. Kasacinis teismas, aiškindamas atsakingo skolinimo principą, pažymėjo, kad bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad, priimant sprendimą skolinti, nebūtų pažeisti tiek paties skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Bankams ir kitiems subjektams, kurie teikia kreditavimo paslaugas, pažeisdami kitų asmenų teises ir saugomus interesus, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tokia banko atsakomybė gali atsirasti kliento (skolininko) arba trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014).

37. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 str. 1 d., 7 d. prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien vartojimo kredito gavėjo deklaracijos apie savo finansinę padėtį pateikimas vartojimo davėjui, šių deklaruotų duomenų nepatvirtinus tai pagrindžiančiais įrodymais, negali būti vertinamas, kaip tinkamas vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą atlikimas. Kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

38. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 9 p. nurodyta, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus nuostatų 9¹ punkte nurodytą išimtį. Kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš likusios kredito trukmės. Pagal nuostatų 9¹ punktą didesnis nei 9 p. nustatytas vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų. Pagal nuostatų 22–23 p. laikoma, kad vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, jeigu vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino pakankamos informacijos ir įrodymų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, arba vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito davėjui ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, nesilaikantiems nuostatuose nustatytų reikalavimų, gali būti taikoma atsakomybė Vartojimo kredito įstatymo nustatyta tvarka.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas vertino atsakovės kreditingumą pagal išorinių registrų informaciją (Gyventojų registro tarnyba, SODRA) ir nustatė, kad atsakovės pajamos sudarė 340,52 Eur, iš kurių 257,26 Eur sudarė darbo užmokestis už 2017 m. sausio mėn., nes atsakovė pradėjo dirbti Vilniaus lopšelyje–darželyje. Ieškovas atsakovės darbo užmokesčio pajamas už mėnesį nelaikė tvariomis, nes pajamos nebuvo gaunamos bent 4 mėnesius. Ieškovas atsakovės kreditingumą vertino, remdamasis atsakovės 174 Eur pajamų suma, kuri buvo gaunama, kaip pastovi išmoka nuo 2015 m. birželio 1 d. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Ieškovo pateikta įsiskolinimą sudarančių sumų paskaičiavimo lentelė patvirtina, kad atsakovė per mėnesį turėjo mokėti iš viso 68,66 Eur vartojimo kredito įmoką, kuri neviršijo leistino dydžio, t. y. daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų (39,46 procentų). Vadinasi, ieškovas tinkamai įvertino kredito gavėjos turtinę padėtį bei gebėjimą įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą, nepaisant to, jog atsakovė deklaravo 580 Eur mėnesines pajamas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Vartojimo kredito įstatymo 8 str. 7 d. nustatytų kreditingumo neįvertinimo pasekmių.

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą dėl negrąžintos paskolos priteisimo išsprendė iš esmės teisingai, tačiau nepagrįstai neįvertino ieškovo reikalaujamų palūkanų ir delspinigių dydžio ir susidarymo pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį iš dalies ir priteisti iš atsakovės L. Š. 1 665,18 Eur negrąžintos paskolos, 563,65 Eur palūkanų, 135,10 Eur administravimo mokesčio, 200,59 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą 2 564,52 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 1.112 str., 1.173 str., 6.38–6.37 str., 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.213 str., 6.256 str., 6.261 str., 6.228⁴ str., 6.870–6.873 str., 6.886 str.; Vartojimo kredito įstatymo 8 str., 11 str.; CPK 178 str., 185 str., 198–199 str.).

41. Pagal CPK 93 str. 5 d. jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir pirmosios instancijos teismo susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

42. Ieškovas UAB „Bendras finansavimas“ už ieškinio pareiškimą sumokėjo 61 Eur ir 648 Eur advokatui už teisinę pagalbą. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 2 698,36 Eur sumą, iš kurios priteisiama 2 564,52 Eur, t. y. ieškinys tenkinamas 95,04 procentų. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės L. Š. ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ naudai priteistina pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti 673,86 Eur suma, susidedanti iš 58 Eur žyminio mokesčio ir 615,86 Eur už advokato teisinę pagalbą.

43. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

44. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau–Rekomendacijos).

45. Ieškovas UAB „Bendras finansavimas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 324 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 324 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.9 p. nustatytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmestas 95,04 procentų, ieškovui iš atsakovės priteistina 307,93 Eur suma apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

46. Atsakovė L. Š. už apeliacinį skundą sumokėjo 61 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 4,96 procento, todėl atsakovei iš ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ priteistina 3,02 Eur suma apeliaciniame teismo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įskaičius šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 304,91 Eur suma apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti (307,93-3,02).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. Š. 1 665,18 Eur negrąžintos paskolos, 563,65 Eur mokėjimo palūkanų, 135,10 Eur administravimo mokesčio, 200,59 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą 2 564,52 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 673,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ naudai.“

Priteisti iš atsakovės L. Š. 304,91 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ naudai.