Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž. , a.k. ((duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

P. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

D. S., a.k. ((duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

D. B., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. ir D. B. veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

R. Ž. ir D. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2019-03-01 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ priėjo prie nepilnamečių M. P., gim. (duomenys neskelbtini)., D. D., gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini). R. Ž. arčiau priėjęs prie D. D. pareikalavo atiduoti jo turimus pinigus, D. D. pasakius, kad jis neturi pinigų, D. B. iš nukentėjusiojo D. D. atėmė čiulpinuką, o R. Ž. vieną kartą kumščiu sudavė D. D. į krūtinę, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. D. fizinį skausmą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjo prie šalia stovėjusio M. P. ir pareikalavo atiduoti jo turimus pinigus, M. P. pasakius, kad jis neturi pinigų, R. Ž. sudavė jam ranka tris kartus į krūtinę, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmą ir taip atėmė galimybę jam priešintis, ir liepė rodyti kišenes bei piniginę, M. P. parodžius piniginę, kad neturi pinigų, R. Ž. iš už nugaros pakišo M. P. koją bei jį pastūmė, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, M. P. atsistojus R. Ž. sudavė jam dar vieną smūgį į krūtinę, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs arčiau prie nukentėjusiojo D. G., pareikalavo atiduoti jo turimus pinigus ir liepė rodyti kišenes, tuo metu D. B. paėmė nukentėjusįjį D. G. už rūbų ir pakėlęs jį nuo žemės, pareikalavo atiduoti jo turimus pinigus ir tokiu būdu atėmė galimybę jam priešintis, dėl ko nukentėjusysis D. G. išsigando bei atidavė jiems turėtus 2 eurus. Šiais veiksmais R. Ž. ir D. B. panaudoję fizinį smurtą pagrobė D. G. priklausančius 2 eurus, padarydami nukentėjusiajam D. G. 2 eurų turtinę žalą ir neturtinę žalą, o nepilnamečiams nukentėjusiesiems D. D. ir M. P. fizinę ir neturtinę žalą, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. Ž. ir P. B. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą automobilį, o būtent:

R. Ž. ir P. B. turėdami tikslą pagrobti automobilį, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2019-03-08 d. apie 13.00 val. iki 2019-03-10 d. apie 10.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. V., pavogė automobilio užvedimo raktą, po ko R. Ž. ir P. B. panaudoję iš anksto pavogtą automobilio, Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. V., raktą, pateko į automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. Ž. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o P. B. atsisėdo į vairuotojo vietą ir raktu užvedė automobilį ir išvažiavo. Tokiu būdu R. Ž. ir P. B. pagrobė G. V. priklausantį automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajam 600 eurų turtinę žalą ir nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019-03-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, išdaužęs automobilio BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio B. D., priekinio dešinės pusės lango stiklą, pateko į automobilį ir iš jo vidaus pagrobė B. D. priklausančią žemųjų dažnių kolonėlę „JBL“, kurios vertės ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, tokiu būdu pagrobė B. D. priklausančią žemųjų dažnių kolonėlę „JBL“ ir savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. Ž. panaudojęs nešaunamąjį ginklą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

R. Ž. , turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. P., kuris veikos darymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, 2019-04-02 apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje „Toliminkiemo“, priėjęs prie mažamečių nukentėjusiųjų I. J., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., pareikalavo nukentėjusiojo I. J. atiduoti jo turimus pinigus. Nukentėjusiajam I. J. atsisakius atiduoti pinigus, R. Ž. iš megztinio išsitraukė peilį, atlenkė jo geležtę ir laikydamas jį prie nukentėjusiojo I. J. pilvo, parodė ir pasakė, kad durs žemiau pilvo, jei nebus įvykdytas jo reikalavimas, tokiu būdu panaudojęs psichologinį smurtą, I. J. atėmė galimybę priešintis, po ko I. J. atidavė jam 2 eurus. Tuo metu A. P., kuris veikos darymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, pareikalavo nukentėjusiojo A. K. atiduoti jam 1 eurą, A. K. pamačius R. Ž. laikomą peilį, pastarasis išsigando ir atidavė R. Ž. 1 eurą, tokiu būdu R. Ž. panaudodamas psichologinį smurtą pagrobė I. J. priklausančius 2 eurus, padarydamas nukentėjusiajai I. J. 2 eurų turtinę žalą, bei pagrobė V. K. priklausantį 1 eurą, padarydamas nukentėjusiajai 1 euro turtinę žalą, o nepilnamečiams nukentėjusiesiems I. J. ir A. K. neturtinę žalą. Šiais veiksmais R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje

Be to, R. Ž. ir P. B. veikdami bendrininkų grupėje panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

R. Ž. ir P. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2019-04-02 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje „Karaliaučiaus“ priėjo prie nepilnamečio M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir pagrasinę fiziniu susidorojimu, kad jį sumuš, pareikalavo atiduoti jo turimus pinigus. M. Š. atsisakius atiduoti pinigus, R. Ž. vieną kartą ranka sudavė M. Š. į kairės pusės smilkinio sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo bei galva atsitrenkė į stotelės paviljono stiklą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą, dėl ko jis išsigandęs atidavė R. Ž. turėtus 8 eurus, priklausančius R. Š., tokiu būdu panaudodami psichologinį ir fizinį smurtą R. Ž. ir P. B. pagrobė R. Š. priklausančius 8 eurus, padarydami nukentėjusiajai R. Š. 8 eurų turtinę žalą, o nepilnamečiui nukentėjusiajam M. Š. fizinę ir neturtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. Ž. ir P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. B. panaudodamas fizinį smurtą įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent:

P. B. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018-12-07 apie 07.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią laiptinę, kur pirmame aukšte priėjęs iš už nugaros prie mažamečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., uždengė jam akis bei ranka suspaudė krūtinę, kad pastarasis negalėtų judėti, tokiais savo veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis bei grasindamas nukentėjusiajam J. S. jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą – sumušti ir užmušti jį, pareikalavo jį įleisti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. S.. J. S. įleidus jį į butą, jis pareikalavo atiduoti turimus pinigus, tačiau nukentėjusiajam J. S. atsakius, kad pinigų neturi, pareikalavo atiduoti ir paėmė nešiojamą garso kolonėlę „JBL Charge3“, priklausančią J. S., 138 eurų vertės su dėžute bei dokumentais ir virtualios realybės akinius „Modecom Volcano Blaze 3D“, priklausančius J. S., 32 eurų vertės. Tokiu būdu P. B. prieš J. S. panaudojęs psichologinį ir fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai J. S. priklausančią garso kolonėlę „JBL Charge3“, 138 eurų vertės su dėžute bei dokumentais ir virtualios realybės akinius „Modecom Volcano Blaze 3D“, 32 eurų vertės, t.y. padarė nukentėjusiajai J. S. 170 eurų turinę žalą, o mažamečiui nukentėjusiajam J. S. neturtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalį.

Be to, P. B., veikdamas bendrininkų grupėje ir panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

P. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2018-12-18 apie 13.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), priėjo prie mažamečio nukentėjusiojo T. J., gim. (duomenys neskelbtini)., ir mažamečio nukentėjusiojo L. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir liepė L. K. rodyti kuprinėje esančius daiktus, o pastarajam pasakius, kad nieko neturi, liepė T. J. nueiti su juo į nuošalesnę vietą, prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos esančių rampų, kur grasindamas T. J. fiziniu susidorojimu, kad jį suluošins, sumuš, išveš su mašina ir nukentėjusysis T. J. negalės vaikščioti ir atsidurs ligoninėje, pareikalavo iš nepilnamečio nukentėjusiojo T. J. rodyti kuprinę bei atiduoti turimus pinigus, dėl ko T. J. bijodamas fizinio susidorojimo iš kuprinėje buvusios piniginės ištraukė 25 eurus, priklausančius nukentėjusiajam V. J., bei atidavė juos P. B., tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du jo bendrininkai, grasindami L. K. fiziniu susidorojimu, kad duos jam į veidą, pareikalavo iš nepilnamečio nukentėjusiojo L. K. rodyti kuprinę ir kišenes ar jose nėra elektroninės cigaretės, L. K. parodžius kišenes bei kuprinę, pasakė, kad jam reikia namo ir pabėgo, tokiu būdu prieš T. J. ir L. K. panaudojęs psichologinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam V. J. priklausančius 25 eurus, padarydamas nukentėjusiajam 25 eurų turtinę žalą, o mažamečiams T. J. ir L. K. neturtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. B. ir D. S. veikdami bendrininkų grupėje panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

P. B. ir D. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2019-04-04 apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), priėjo prie mažamečio nukentėjusiojo M. K., gim. (duomenys neskelbtini). P. B. priėjo iš priekio, o D. S. atsistojo nukentėjusiajam už nugaros ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui ir tokiu būdu atėmę nukentėjusiajam galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti jo turimus pinigus, nukentėjusiajam nieko neatsakius, P. B. liepė D. S. išversti jo reikalavimą į rusų kalbą, D. S. išvertus reikalavimą atiduoti jo turimus pinigus, nukentėjusysis M. K. pasakė, kad pinigų neturi. Tada P. B. pastūmė nukentėjusįjį M. K., dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, nukentėjusiam atsikėlus, sugriebė kaire ranka jam už kaklo ir laikė stipriai suspaudęs, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, dėl ko išsigandęs M. K. ištraukė iš kuprinės 1 eurą, kurį kartu su buvusiais rankoje 0,60 eurų atidavė P. B.. Tokiu būdu P. B. ir D. S. panaudoję psichologinį ir fizinį smurtą pagrobė J. K. priklausančius 1,60 eurų, padarydami nukentėjusiajai 1,60 eurų turtinę žalą, o mažamečiui nukentėjusiajam fizinę ir neturtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. B. ir D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. B. panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

P. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019-04-04 apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) priėjo prie nepilnamečių A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pagrasinęs fiziniu susidorojimu – išmušti nukentėjusiajam dantis, pareikalavo A. S. atiduoti pinigus ir elektroninę cigaretę, A. S. atsisakius atiduoti daiktus ir pinigus, jis sudavė vieną kartą kumščiu A. S. į veidą, o nukentėjusiajam A. S. nueinant, pastarąjį pasivijo ir sudavė dar vieną smūgį į veidą bei du smūgius į galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą, po ko tęsdamas savo veiką, V. K. bandant apginti A. S., sudavė jam vieną kartą kumščiu į akių sritį, dėl ko pastarajam sudužo akiniai ir jis nukrito bei suplėšė kelnes bei nubrozdino kelius, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu, panaudodamas psichologinį ir fizinį smurtą pasikėsino pagrobti nenustatytą sumą pinigų ir elektroninę cigaretę priklausančius A. S., padarydamas nepilnamečiams A. S. ir V. K. fizinę žalą. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2018 m. gruodžio 7 d. įvykdyto plėšimo

Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino ir nurodė, kad kažkuris iš pažįstamųjų jam pasakė apie butą (duomenys neskelbtini). P. B. nuėjo į tą laiptinę ir laukė, kol iš namų išeis vaikas. Vaiko jis nepažinojo, dabar žino, kad tai J. S.. P. B. uždengė J. S. akis ir nuvedė iki J. S. namų. Namuose jis paėmė garso kolonėlę, akinius ir išėjo. Kur šiuos daiktus padėjo nepamena. Jis pripažįsta ieškovės ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos.

Mažametis nukentėjusysis J. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. pas jį atėjo klasiokas į namus, norėjo kartu eiti į mokyklą. Kai išėjo, maždaug prie durų jam kažkas uždengė akis, jis nieko nematė. Jis atidengė akis, pamatė, kad tai P. B.. P. B. norėjo ateiti į namus ir sakė, kad užmuš. Klasiokas buvo ramus, nes pažinojo P. B.. P. B. kažkas jau sakė, kad J. S. turi kolonėlę. P. B. sakė, reikia 160 eurų nusipirkti mašinai. J. S. bandė išsisukti, bet P. B. jam grasino. J. S. verkė. P. B. pamatė kolonėlę ir ją paėmė. Jis taip pat paėmė virtualios realybės akinius, kolonėlės čekį ir dėžutę. Įvykio metu klasiokas buvo prie jo, jis vaikščiojo paskui jį. Po to atėjo klasioko brolis, P. liepė jam išeiti. Išeidamas pasakė, kad tėvams pameluotų, kad su kolonėle vaikščiojo prie stotelės ir iš jo kolonėlę atėmė pacanai. J. S. verkė, o P. B. tada pasakė, kad „jei verksi, gausi“. J. S. praleido pirmą pamoką, jam buvo didelis stresas. Tėvai tik susirinkime sužinojo apie įvykį. Pradžia buvo apie pusė 8, gruodžio mėnesį, gal 19 dieną, jo laiptinėje (duomenys neskelbtini), kartu buvo jo klasiokas R. U.. Dėl įvykio kalbėjo su klasiokais, apie tai pasakojo auklėtojai. Per klasės valandėlę auklėtoja paklausė, kodėl nebuvo pirmoje pamokoje, todėl jai apie tai papasakojo. Dabar ten eidamas visada apsidairo. (I t., b.l. 106-109)

Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-12-11 apie 18.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (duomenys neskelbtini), sūnaus J. S. klasės tėvų susirinkime klasės auklėtoja V. L. pranešė jai, kad jos sūnus J. 2018-12-07 nedalyvavo 1 pamokoje motyvuodamas tuo, kad jį užpuolė laiptinėje, atėmė garso kolonėlę ir todėl nespėjo į pamoką. Jos nusprendė, kad J. išsigalvojo pateisinamą priežastį. Jai išėjus iš klasės, pasitiko ją sūnus J., su kuriuo ėjo kartu į namus. Ji paklausė apie išsigalvojamą užpuolimą ir garso kolonėlės vagystę, tačiau sūnus atsakė, kad neišsigalvoja, o taip buvo iš tiesų. Jis jai pasakė, kad 2018-12-07 apie 07.30 val. išeinant iš laiptinės kartu su R. U., jam P. B. iš už nugaros uždengė akis ir grasindamas sumušti liepė eiti į jų butą, nes jam staigiai reikia pinigų automobiliui. Visiems trims užėjus į butą, P. B. dairėsi vertingų daiktų ir sūnui liepė duoti jam pinigų, įėjęs į svetainę pastebėjo „JBL Charge3“ garso kolonėlę, kurią paėmė ir grasindamas sumušti liepė duoti jos dėžutę su pirkimo dokumentais, eidamas toliau sūnaus kambaryje pamatė virtualios tikrovės akinius „Modecom Volcano Blaze 3D“, kuriuos paėmė ir liepė duoti maišą daiktams sudėti, išeidamas sūnui pasakė, kad tėvams pasakytų, jog sūnui neva būnant „Sietyno“ sustojime, priėjo nepažįstami asmenys ir pavogė garso kolonėlę. Sūnus rado jo anketą socialiniame tinklalapyje www.facebook.lt, kur jis pasivadinęs „P. Nesvarbu“, jai jam parašius, kad grąžintų visus daiktus gražiuoju ir pamirš, į ką P. B. atrašė „neišsigalvok“, kad supainiojo žmones ir jis ją užblokavo, dėl to rašytų žinučių neturi. 2018-12-13 vakare jis parašė jai, kad grąžins daiktus, bet ne visus, nes virtualios realybės akinių neturi, todėl grąžins geresnę kolonėlę, į žinutes jam neatrašė ir kreipėsi į policiją su pareiškimo. Dėl įvykio patirta 170 € turtinė žala, žalą patvirtinančių dokumentus pateikti nėra galimybės, nes garso kolonėlė pavogta kartu su pirkimo dokumentais (I t., b.l. 86-89).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas R. U. nurodė, kad jį tėtis atvežė anksčiau į mokyklą. Jis sugalvojo su klasioku iš ryto pažiūrėti „Simpsonus“, buvo pas jį ir kai jie išeidinėjo, laiptinėje stovėjo P. ir sakė J. rakinti duris arba papjaus, ir paklausė, kur rasti kolonėlę, dar norėjo papuošalų, bet jų neėmė. R. U. P. B. liepė niekur neiti, o J. su P. vaikščiojo po kambarius. Vėliau jis irgi nuėjo pasižiūrėti ką jie ten daro, bet nieko nesakė, nes bijojo P.. P. nepažįsta, tik žinojo, kad jis chuliganas. P. iš buto paėmė kolonėlę ir virtualios realybės akinius. Kolonėlė buvo svetainėje, ji buvo padėta po televizoriumi, spintelėje ir P. pasakė, kad jam lombarde be dėžutės nelabai ką duos, todėl liepė duoti ir dėžutę ir tuomet J. atidavė ir dėžutę, o virtualios realybės akiniai buvo kambaryje, juos greičiausiai į maišelį įsidėjo. J. norėjo dar pasiūlyti Samsung S8, bet jis jo neėmė, nes buvo sudaužytas, jis pasiėmė virtualios realybės akinius ir pasakė J., kad niekam nesakytų. P. išėjo su tais daiktais gal namo, o jie su J. į mokyklą išėjo, nes jiems reikėjo į pamoką (I t., b.l. 135-138).

2018 m. gruodžio 15 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2018-12-07 apie 07.30 val. J. S. sūnų J. S., gim. (duomenys neskelbtini), išėjus iš buto (duomenys neskelbtini), laiptinėje užpuolė P. B., kuris laikydamas už veido, uždengęs akis, grasino sumušti ir liepė įleisti į namus, įėjus į namus, jis paėmė garso kolonėlę, virtualios realybės akinius, ir grasindamas sumušti liepė atiduoti garso kolonėlės dėžutę su pirkimo dokumentais. Dėl įvykio sūnus J. S. labai išsigando, patyrė psichologinį smurtą, dėl įvykio materialinės žalos vertė yra 170 eurų. (I t., b.l. 62-64)

2018 m. gruodžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Namas yra penkių aukštų, į laiptinę galima užeiti telefonspynelėje surinkus buto numerį. Įėjus į laiptinę yra antros durys, atidarytos į dešinę pusę, praėjus durys po kairę pusę yra 3 butas, įėjimo į butą durys šarvuotos, atsidaro iš dešinės į kairę pusę. Butas yra trijų kambarių, kuriame yra virtuvė, vonios kambarys, sandėliukas ir virtuvė. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. (I t., b.l. 71-84)

2019-04-11 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - žinutės, kurias pateikė 2018-12-15 liudytoja J. Ž.. Žinutės rašytos iš socialiniame tinklalapyje www.facebook.com paskyros „P. Nesvarbu“, kuri priklauso P. B.. Žinučių turinys: P. Nesvarbu rašo 8:48 PM (data neužfiksuota) „Esi“; „Krc turiu pasiulyma; Nes su mentais man nereikia bedu nes grotos gresia man o as noriu po bsk susitvarkyti gyvenima ir baik visas sitas huinias nes pzd man bus“. P. Nesvarbu rašo THU AT 9:41 PM (data neužfiksuota) „Nori kalbeti ar ne? Nes tp kalonele turiu bet kita jinai didesne,geresne ir brangesne nei jo o akiniu ntr Nnr susitikt pakalbet? Bet ti ne snd; ?; Jeigu nebusiu on tai va mano nr. +(duomenys neskelbtini); Tik pasakyk iskarto skambinsi ne nes nepazystamiems nekeliu; Tai susitikt snd nenorit?“ P. Nesvarbu rašo FRI AT 11:45 AM „Gali atrasyt kazka pasakai taip arba ne nu kaip mazas vaikas“; P. Nesvarbu rašo FRI AT 11:50 AM „Ne nu tai as nzn kiek jum metu nes is pirmu sms atrodo lyg butu kokiu 16-17 (šypsenėlė) o tokiems dalykams niekados nera velu (mirksinti šypsenėlė) tsg kai paraset labai pasimeciau ir nezinojau ka daryt tai taip ir gavosi... o jei susitiktume manau susitartume, pasikalbetume jeigu jus sudomintu td butu galima vsk sprest be mentu“; Kitas apžiūros objektas yra „P. Nesvarbu“ paskyra socialiniame tinklalapyje www.facebook.com. Paskyroje „P. Nesvarbu“ yra 5 asmeninės nuotraukos, kuriose užfiksuotas pats P. B.. Vienoje iš nuotraukų su dviem draugais, kurių asmenybės nenustatytos. Paskyroje yra užfiksuota, kad „P. Nesvarbu“ 2019-03-27 pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. (I t., b.l. 139-146)

Pagal 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis P. B. tyčia panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą - priėjęs iš už nugaros prie mažamečio J. S. uždengė jam akis bei ranka suspaudė krūtinę, kad pastarasis negalėtų judėti, tokiais savo veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis bei grasindamas nukentėjusiajam J. S. jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą – sumušti ir užmušti jį, pareikalavo jį įleisti į butą, priklausantį J. S.. J. S. įleidus jį į butą, jis grasindaas pareikalavo atiduoti turimus pinigus, tačiau jų neturint, paėmė nešiojamą garso kolonėlę „JBL Charge3“ ir virtualios realybės akinius „Modecom Volcano Blaze 3D“, priklausančius J. S.. Tokiu būdu P. B. prieš J. S. panaudojęs psichologinį ir fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai J. S. 170 eurų vertės turtą įsibrovęs į patalpą. Todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo P. B. kaltė visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų J. S., J. S. parodymais, liudytojo R. U. parodymais bei susirašinėjimo socialiniame tinklalapyje www.facebook.com medžiaga. Nusikaltimas padarytas tyčia.

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl 2018 m. gruodžio 18 d. įvykdyto T. J. ir L. K. apiplėšimo

Kaltinamasis P. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus (VI t., b.l. 169, 173).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino ir nurodė, kad viso įvykio gerai nepamena. Gali būti, kad buvo su dar dviem asmenimis. Jis mano, kad greičiausia žodžiais pagąsdino nukentėjusįjį T. J. ir jis atidavė jam pinigus. Jis nepamena, kad būtų kraustęs kuprinę ar kišenes, o taip pat kur išleido pinigus. Jis mano, kad juos pasiliko sau. Dėl nusikaltimo gailisi ir su T. J. ieškiniu sutinka.

Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2018-12-18 apie 13.07 val. jo sutuoktinei L. J. paskambino verkiantis sūnus T., kuris pranešė, kad ką tik iš jo pažįstamas vaikinas vardu P. atėmė 25 eurus. Grįžęs sūnus papasakojo, kad jam einant po pamokų, prie progimnazijos vartų jį sutiko iš matymo pažįstamas vaikinas vardu P. (taip sūnus pavadino P. B.), kuris prieš metus laiko mokėsi aštuntoje (duomenys neskelbtini) progimnazijos klasėje. P. pakalbino sūnų, jis paklausė jo ar sūnus eis kartu su juo, ar jiedu eis pas jų sūnų. Sūnus pagalvojo, kad P. juokauja, todėl nuėjo nuo jo. P. pasivijo sūnų prie žaidimų aikštelės, kur vėl jį pradėjo kalbinti. Pokalbio metu P. tikino sūnų eiti kartu su juo į nuošalesnę vietą. Sūnui nesutikus, P. paprašė sūnaus parodyti kas yra jo turimoje kuprinėje. Sūnus žinodamas, kad P. yra vyresnis ir stipresnis, nuėmė kuprinę nuo peties ir padavė ją P.. Vaikinas peržiūrėjo kuprinėje esančias knygas ir pastebėjęs viduje piniginę, pasiteiravo, kiek yra joje pinigų. Sūnus atsakė, kad iš viso ten yra 35 eurai. Tuomet P. pasakė, kad sūnus atiduotų jam turimus pinigus. Sūnui nesutikus bei prašius neimti pinigų, P. grasino sakydamas, kad juos paims bloguoju. P. grasino, kad sūnų kartu su savo draugais išveš turimu automobiliu į mišką, kur su juo padarys bet ką. Sūnus minėtus grasinimus suprato kaip realius, kadangi žinojo, jog P. yra piktybinis. Išsigandęs sūnus padavė P. 25 eurus (dvi kupiūros po 5 eurų,15 eurų po 1 ir 2 eurų monetomis). Prie sūnaus su P. priėjo sūnaus klasiokai, tuo nepatenkintas P. nusivedė sūnų prie didžiausios rampos, esančios žaidimų aikštelėje. Tuo metu gatvėje prie sūnaus su P. sustojo pilkos spalvos džipas, markės ir modelio sūnus neįsidėmėjo, iš kurio išlipo nepažįstamas vyras. Minėtas vyras priėjęs prie P., paklausė, ką jis „chimičina“, bei paėmęs jį už pakarpos įsodino į automobilį. Automobilis nuvažiavo link Karaliaučiaus gatvėje esančios parduotuvės MAXIMA. Minėtas vyras buvo apie 40-50 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, žilstelėjęs, vilkėjo džinsines kelnes, šviesiai rudos spalvos striukę. Šalia stovėję sūnaus klasiokai spėjo, kad tai buvo moksleivio J. tėtis, tačiau sūnui atrodė, kad tai galimai buvo P. giminaitis. Kiek jis žino, P. kabinėjosi prie sūnaus ne pirmą kartą. Šią vasarą jis sūnui siūlė pirkti elektronines cigaretes. Jo šeimai yra žinoma, kad P. buvo iš vieno progimnazijos moksleivio buto pavogęs kolonėlę ir virtualios realybės akinius. Dėl nusikaltimo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir prašo ją priteisti iš P. B. (II t., b.l. 21-22).

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis nukentėjusysis T. J. apklausos metu parodė, kad tą dieną ėjo iš mokyklos namo. Įėjo į kiemuką. Ėjo šaligatviu, pamatė P. B., jis jį sustabdė ir pasakė, kad eis pas jį į namus. Jis apkaltino jį, kad turi elektroninę cigaretę ir turi jam tai parodyti. P. B. liepė eiti su juo prie mokyklos, matyt tam, kad ten nėra kamerų. Nuėjus pasakė, kad rodytų kuprinę. Kuprinėje buvo piniginė su 35 eurais. P. B. sakė, kad atiduotų pinigus ir jis jį paleis. Po to dar kalbėjo apie 10 minučių, sakė, kad jam reikia 20 eurų. T. J. pasakė, kad tai ne jo pinigai. Tada P. B. pradėjo jam grasinti. Grasindamas P. B. sakė, kad jį suluošins, sumuš, išveš su mašina. Tada nežinojo, ar jis gali jį sumušti, todėl jam pasidavė. Pinigus davė pats, nes jis jį palaužė. Piniginėje buvo banko kortelės, pinigų banknotai ir metalinės monetos. Jis davė tik kelis banknotus ir metalo pinigus. Jis jam peiliu negrasino, bet pažįstamiems grasino. Jis sakė, jei parašys pareiškimą, jis jį suluošins, negalės vaikščioti, jis atsidurs ligoninėje. Taip pat sakė, kad niekam apie tai nesakytų ir jis jį susiras per Facebook ir grąžins tuos pinigus. Tada prie jų atbėgo jų draugai, bet jie jam nieko nedarė, kadangi jo bijojo. Po to stotelėje, P. tikrino draugą, kuris turėjo eiti pas korepetitorių. Draugas vėlavo, jam paskambino korepetitorė. Tada atvažiavo korepetitorės vyras, išlipo iš mašinos ir paėmęs už pakarpos P. B. pasakė, ką tu čia „chimičini“ ir nusitempė į mašiną. Galvojo, kad čia jo pažįstamas, tada jį su mašina nusivežė. Mašina buvo džipas. T. J. paskambino mamai ir pasakė, kas įvyko. (II t., b.l. 37-41)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. D. nurodė, kad moko privačiai mokyklinukus matematikos, 2018-12-18 apie 13.10 val. pas ją eilinei pamokėlei turėjo ateiti L. K.. L. nesulaukus, paskambino jam į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė kada jis žada ateiti į pamoką. L. atsiliepė uždusęs ir pasakė, kad šiandien neateis, nes bėga namo, jį vejasi du kažkokie vaikinai, vėliau paminėjo, kad jis atitrūko nuo jų, greitai paminėjo, kad prie mokyklos kraustė (tikrino) jo kuprinę. Ji jam pasakė, kad jis eitų namo, o ji privažiuos prie jo namų su savo buvusiu vyru M. D.. Po kelių minučių ji su savo buvusiu vyru M. ir savo automobiliu Volvo XC 60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiavo prie L. K. namų ir paskambino L., kad jis išeitų, nes jo laukia. Už kelių minučių iš laiptinės pasirodė L., kuris atsisėdo į jos automobilį, gale. Vyrui M. kilo mintis apvažiuoti Pilaitės mikrorajoną ir paieškoti L. skriaudėjo. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) progimnaziją skverelyje priešais mokyklą, L. K. nurodė du vaikinus, kurie buvo užsidėję kapišonus, jis juos atpažino, kaip vaikinus, kurie prie (duomenys neskelbtini) apieškojo jo kuprinę, tačiau kaip suprato, nieko nerado. Jie su automobiliu sustojo ir jos vyras M. išlipo iš automobilio, priėjo prie vaikinų ir pasičiupo aukštesnį vaikiną, t. y. paėmė už kapišono ir atvedė į automobilį, kai vaikinas atsisėdo į jų automobilį, pažino šį vaikiną kaip P. B., o vėliau jis ir pats prisistatė kaip P.. Kitas vaikinas, kuris buvo su P., kaip supranta pabėgo. M. D. iš karto P. pasakė, kad ką jis čia dabar daro, kad veš į policiją. P. ramiausiai pasakė, kad vežkit jį kur norit, man vistiek, kad jam ne pirmas kartas, kad jis neva nieko nebijo. Ji su vyru, L. K. ir P. B. nuvažiavo į Kelių policiją, Mėnulio, kur M. D. su L. nuėjo į policiją, o ją paliko automobilyje su P.. Kaip vėliau suprato, kad buvo iškviesti Vilniaus m. 5 PK pareigūnai, kurie P. ir pasiėmė į Vilniaus m. 5 PK. (II t., b.l.72)

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2018-12-18 apie 13.00 val. jis kartu su T. J. išėjo iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos, praėjo kažkiek tai metrų, prie jų priėjo iš matymo pažįstamas P., kuris užsiiminėja visokiais negerais dalykais. Su P. buvo dar du 7 klasės moksleiviai, kurių jis nepažįsta, tik žino, kad jie mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Iš karto P. priėjo prie T. ir paklausė ar neturi elektroninės cigaretės, T. pasakė, kad jis neturi, tačiau P. liepė greitai rodyti ką jis turi kuprinėje, tada T. išsigandęs nusiėmė nuo pečių kuprinę ir P. parodė, kad kuprinėje jokių elektroninių cigarečių neturi. Jis neprisimena, ar P. T. grasino, tiksliai pasakyti negali. P. T. nusivedė į šalį, kiek toliau nuo jo ir 7 klasės moksleivių. Tada abu 7 klasės moksleiviai pasakė, kad parodytų, ką turi kuprinėje, jis tik truputį prasegė kuprinę, tačiau iki galo jos neatsegė, nors turėjo vertingų daiktų, jie pasižiūrėjo, tačiau nieko nepamatė, jį paleido, pasakydami, kad eitų ir pažiūrėtų, kur yra T. Ėjo link savo namų ir žvalgėsi į visas puses, gal pamatys T. Einant namo, jam paskambino matematikos korepetitorė, kuri paklausė ar jis ateis į pamokėlę, o jis pasakė, kad į pamoką vėluos, nes labai bijo, papasakojo visą situaciją, kuri įvyko netoli mokyklos. Korepetitorė ne už ilgo su savo vyru atvažiavo prie jo namų ir kartu nusprendė pavažiuoti aplink (duomenys neskelbtini) progimnaziją bei paieškoti jo ir T. skriaudiko. Netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos jis pamatė P., kuris kalbėjosi su T. bei iš karto pasakė korepetitorei. Korepetitorės vyras sustabdė automobilį ir išlipęs priėjo prie P., bei jį atvedė į automobilį, kuriame galinėje sėdynėje sėdėjo jis. P. pasodino prie jo, kaip suprato P. net neįsivaizdavo už ką jį čia sulaikė, korepetitorė jam pasakė, kad sulaikė už tai, kad tikrina vaikų kuprines. P. tik nusijuokė ir pasakė, kad jam visai nesvarbu ir kad tegu jį veža kur nori, jis viską gerai supranta ką daro. Tada jie visi kartu jį nuvežė į policiją. Vėliau iš T. sužinojo, kad, kai jis išėjo namo, P. iš jo atėmė 25 eurus bei grasino, kad jei neatiduos tai paims prievarta. Kaip suprato, T. buvo truputį išsigandęs. Kadangi 7 klasės moksleiviai yra už jį vyresni ir jie pažįsta kitų vaikinų, kurie taip pat užsiima negerais dalykais, tai jis jų labai bijojo, kad jie jam nieko blogo nepadarytų (II t., b.l. 49-50, 61-64)

2018-12-18 protokolu-pareiškime nurodyta, kad V. J. sūnus T. J., gim. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad 2018-12-18 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), prie rampos, iš matymo pažįstamas vaikinas vardu P., kuris ankščiau mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, grasindamas fiziniu susidorojimu, iš jo atėmė 25 eurus, kurie buvo įdėti į kuprinėje esančią piniginę. (II t., b.l. 4-5)

2018-12-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra apsnigta gatvės atkarpa, esanti priešais (duomenys neskelbtini) progimnazijos aptvertą teritoriją. Ant progimnazijos pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra įmontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Prie progimnazijos teritorijos yra viešojo transporto sustojimo stotelė (duomenys neskelbtini). Kitoje gatvės pusėje, priešais progimnazijos teritoriją yra JAMMI kebabinė, prekybinis kioskas, Skytepark aikštelė. Apsnigtoje žaidimų aikštelėje arčiau šaligatvio ir prekybinio kiosko yra aukščiausia aikštelėje esanti rampa. Aikštelė nėra stebima vaizdo kameromis. (II t., b.l. 9-13)

2019-11-29 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra garso įrašo, atsiųsto 2019-04-12 į tarnybinį el. paštą egle.tuciuviene@policija.lt bendrojo pagalbos centro el. pašto bpc.vilnius@112.lt. Programoje Windows Media Player paleidus garso įrašą, girdisi skambučio signalas. 5 garso įrašo sek. atsiliepia BPC operatorius: BPC operatorius (toliau BPC): 112. Skambinantis vyras (toliau vyras): Laba diena. BPC: laba diena. Vyras: sakykit, kokia čia procedūra, kai iš vaiko prie mokyklos ten atėmė pinigus, 25 eurus? BPC: kada čia įvyko? Vyras: nu, darbar, va, vaikas grįžo iš mokyklos. BPC: adresą pasakykit, koks miestas? Vyras: Vilnius. BPC: aha, kokioj mokykloj čianais, koks adresas mokyklos? Vyras: kokia mokykla čia skaitosi? Girdisi moters balsas, kuri sako: (duomenys neskelbtini). Vyras: (duomenys neskelbtini). Ten grasino susidoroti jį. BPC: pačioje mokykloje, taip? (duomenys neskelbtini) gimnazija čia, taip? Vyras: jo. Toliau suprantama, kad vyras kažko klausia: pačioj mokykloj? Girdisi vaiko - berniuko balsas: nea, prie mokyklos (toliau nesuprantami žodžiai) Vyras: nu, šalia mokyklos kažkaip. BPC: šalia mokyklos, tai gatvės nepasakys, korioj vietoj? Vyras: gatvės tai jis nepasakys. Toliau vyras kažko klausia: prie rampų? Girdisi vaiko - berniuko balsas: (duomenys neskelbtini) gatvė. BPC: (duomenys neskelbtini), taip? (duomenys neskelbtini)gatvė? Vyras: (duomenys neskelbtini). Nu ten rampos kur tai yra, kebabinė, kažkur tai ten tam rajone. BPC: Prieš kiek laiko sakėt buvo? Vyras: nu, tai čia jis grįžo iš mokyklos, tai čia 15 minučių. BPC: prieš 15 minučių, taip? Vyras: nu, kakur tai taip. BPC: tai kas tenai, pažįstami iš matymo ar nepažįstami. Vyras: kažkoks P. išmestas iš mokyklos. BPC: pažįstamas, taip? Vienas buvo, ar kiek? Toliau vyras kažko klausia: vienas buvo? Girdisi vaiko - berniuko balsas: vienas. Vyras: vienas buvo. BPC: berniukas, taip, pažįstamas? Vyras: jo. Girdisi vaiko - berniuko balsas: po to atbėgo mano klasiokai ir pasakė, kad (toliau nesuprantami žodžiai). BPC: tai, tai ką jisai paėmė? Atėmė pinigus? Vyras: jo, ten. BPC: apiplėšė, taip? Jėga atėmė, ar kaip? Vyras: taip. BPC: grasino, ar ką padarė? Vyras: tai grasino ten susidoroti, jei kreipsis ten, išveš į miška, ten kažkas tokio. BPC: taip, bet kaip jisai atėmė? Liepė atiduoti, ar mušė, ar pagriebė? Kaip ten buvo? Ar pagrasino? Kaip? Vyras: nu ten jį...nu aš nežinau, aš gi ten nebuvau, jis pasakojo, kad jį. BPC: duokit ragelį tam vaikui. Čia sūnus Jūsų? Vyras: nu, gerai. Toliau su BPC operatoriumi kalba vaikas – berniukas. Vaikas: klausau. BPC: labas, koks tavo vardas? Vaikas: T. BPC: T. Tai papasakok man, klausyk, kaip ten buvo? Ar tau pagrasino, ar paėmė iš rankų, ar ištraukė, ar mušė tave? Kaip ten buvo? Vaikas: jisai mane, sakė, einam su manim. Tada nusivedė mane prie tokios aikštelės, ten, kur yra tie rampos, riedlenčių parkas. Tada jisai man viską pasakojo, kad ten aš, man sakė, kad aš turiu elektroninę cigaretę, nors aš nieko neturiu. Jisai mano kuprinę pradėjo tikrinti, tada rado piniginę ir paklausė, kiek ten pinigų yra. Aš pasakiau, nes turėjau 35 eurus. BPC: tai atėmė pinigus tavo, taip? Vaikas: 35 aš turėjau. Ir tada sako: klausyk, man reikia tavo pinigų, sako 20, tada pagalvojo ir sako, ne, 25, ir liepė man juos duot. Paskui sakė per Facebooką parašys man, kad ryte atiduos, o paskui atvažiavo kažkoks vyras, jį už pakarpos paėmė ir nusitempė į mašiną ir išvežė, o draugai sako, kad čia vienas septintoko tėtis. BPC: tai, tai čia jisai, tai jis paėmė tavo pinigus? Vaikas: taip, paėmė ir jį nusitempė. BPC: tai tu jam davei tuos pinigus, nes tu išsigandai, ar tu norėjai jam paskolinti tų pinigų, kaip ten buvo? Vaikas: ne, aš išsigandau ir jis mane vertė juos duot. BPC: supratau, supratau, grąžink tėčiui telefoną. Vaikas: grasino. BPC: telefoną grąžink. Vaikas: aha. Toliau su BPC operatoriumi kalba vyras. Vyras: klausau. BPC: o dabar, šiuo metu kur Jūs esate? Savo, namuose esate? Vyras: namuose, (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), taip? Vyras: jo. BPC: o durų kodas yra? Vyras: yra. BPC: sakykit, prašom. Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC:, taip? Vyras: jo. BPC: savo vardą, pavardę pasakykit, prašom. Vyras: V. J.. BPC: informuojame policiją, laukite, prašom, namuose, gerai? Vyras: gerai. BPC: viso gero. Garso įrašas baigiasi. Garso įrašo trukmė - 4 min ir 5 sek. (II t., b.l. 17-18)

2018-12-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 18 d. apie 15.50 val. atlikus įvykio vietos apžiūrą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštinės darbuotoja M. N., kuri paaiškino, kad dėl vaizdo įrašo reikia kreiptis pas progimnazijos pavaduotoją E. T., tel. (duomenys neskelbtini), kuris darbo dienomis progimnazijos patalpose būna iki 15.30 val. M. N. priėjimo prie vaizdo kamerų neturi, dėl to peržiūrėti įrašo nebuvo galimybės. Paklausius darbuotojos ar jų progimnazijoje anksčiau mokėsi moksleivis vardu P., bei kuris praeitais metais buvo pašalintas iš progimnazijos, M. N., patikrinusi per duomenų bazes, nustatė, kad praeitais metais iš 7C klasės buvo pašalintas P. B.. Daugiau moksleivių P. vardu registruotu duomenų bazėje nebuvo. Pagal turimą informaciją darbuotoja nurodė, kad minėtas moksleivis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. (II t, b.l. 73)

Plėšimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis (BK 180 straipsnio 1 dalis). Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo P. B. kaltė tyčia panaudojant psichologinį smurtą ir neteisėtai pagrobiant iš T. J. 25 Eur įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų T. J. ir L. K. parodymais, liudytojų I. D. ir V. J. parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, vienas kitą papildo. Nors kaltinamasis prisipažįsta kaltu, tačiau jis nenurodo visų aplinkybių, teigdamas, kad nepamena. Priešingai nei kaltinamasis, nukentėjusieji T. J. ir L. K., apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo nuoseklūs, jų parodymai išsamūs, tarpusavyje sutampa, o juos papildo liudytojų I. D. ir V. J. parodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Atsižvelgiant į tai, P. B. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

P. B. kaltę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės konstatavimui būtina sąlyga nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų bei savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atskleidžiant tiek savo, tiek kitų bendrininkų veikas. Šiuo atveju kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu visiškai atsisakė duoti parodymus, teismo posėdžio metu nurodė tik tai, kad prisipažįsta kaltu, tačiau plačiau veikos aplinkybių nenurodė, nurodydamas, kad neprisimena, taip pat neatskleidė kitų dviejų kartu dalyvavusių asmenų. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

Dėl 2019 m. kovo 1 d. įvykdyto M. P., D. D. ir D. G. apiplėšimo

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad viso įvykio gerai nepameną. 2019 m. kovo 1 d. jis išėjęs iš namų sutiko kaltinamąjį D. B. ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę netoli jų namų. Jiems trūko pinigų, todėl nuėjo į autobusų stotelę ir atėmė iš ten buvusio vaikino 2 eurus. Jis nepamena, kad jie būtų paėmę čiulpinuką arba kad būtų pargriovę nukentėjusįjį.

Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad M. P. ir D. D. nepažįsta, taip pat, kad 2019-03-01 vykusį įvykį atsimena, tačiau atsimena tik tiek, kad tai buvo įtarime nurodytu adresu ir trenkė tik vienam vaikui, stovėjusiam stotelėje, pačiam aukščiausiam, kai paprašė 50 centų, o jis jį išvadino debilu, vagimi, todėl jam trenkė kumščiu kaire ranka į jo dešinę ranką. Daugiau niekam netrenkė tą dieną ir nieko pinigų neprašė, A. P. irgi niekam netrenkė ir nieko pinigų neprašė. (VII t., b.l. 104-106)

Teismo posėdžio metu D. B. kaltu prisipažino ir nurodė, kad viskas įvyko labai spontaniškai, t.y. jie atėjo, atėmė pinigus ir išėjo. Jis liepė duoti nukentėjusiajam 2 eurus ir šis jam atidavė. D. B. nepamena ar grasino nukentėjusiajam. Jis taip pat nepamena ar jis su R. Ž. paėmė čiulpinuką, tačiau neatmeta galimybės, jog taip galėjo būti. Jis nematė ar R. Ž. sudavė vienam iš vaikinų į krūtinę, tačiau mano, jog taip galėjo būti. Visų aplinkybių neprisimena, nes viskas vyko labai seniai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas (nukentėjusysis) D. D. parodė, kad viskas vyko prieš dvi savaites, po septynių pamokų, buvo antra valanda, jis buvo su klasiokais. Jis, M. P., K. A., V. L., dar du nepažįstamieji, iš kitų klasių, vienas buvo J., kitas D., pavardžių nežino. Jie ėjo į kioskelį. Priėjo prie kioskų kalbėjosi, jis nepastebėjo prie jų priėjo R. Ž., jo draugas. Nežino draugo vardo pavardės ir buvo sesė Ž. Jis R. Ž. pažįsta iš praeitų įvykių, kai kuomet buvo prikibęs prie jo draugo D. Ž.. Kad tai yra R. Ž. sužinojo iš klasiokų. Vaikai kalbėjo, kad draugas D., yra iš kolonijos ir ant kojos turėjo kažkokį aparatą. Jis buvo už jį aukštesnis, apie metro šešiasdešimt kelių, sportiškas, su striuke juoda, šviesaus gymio. Iš pradžių R. Ž. M. P. paklausė „ar jis turi elektroninę cigaretę?“, jis atsakovė, kad neturi. Tada R. Ž. trenkė kelis kartus M. P.. R. Ž. klausė ir D. D. ar turi pinigų. Sakė „duok pinigų“, ir tai buvo ne prašymas, o reikalavimas. D. D. atsakė, kad neturi pinigų. Tada R. priėjo prie D. ir liepė parodyti kišenes. Jis priėjo ir paėmė už megztinio. D. tada davė jam pinigų. Nežino, kiek pinigų davė. Kiti tuo metu stovėjo ir žiūrėjo. R. Ž. tada jo klausė, ar jis turi pinigų, sakė neturi, tada jis trenkė jam vieną kartą kumščiu į saulės rezginį. Kai jis jam trenkė į saulės rezginį, suėmė kvėpavimą, liko stovėti ir tada jis nuėjo prie M.. M. sakė „duok pinigų“, jis sakė neturi, jis jų neturėjo, jis kelis kartus trenkė jam trenkė M.. D. D. skaudėjo, negalėjo kvėpuoti. Trenkė ir draugui, jis parkrito. Draugas jo žiūrėjo, paskui pabėgo, kaip yra kioskelis link „Rimi“. Po įvykio jis bijo išeiti iš mokyklos, visą laiką dairosi į šalis. Kitas asmuo, buvęs su R. Ž., kai R. Ž. klausinėjo, mušdamas į saulės rezginį, dar iš jo ištraukė čiulpinuką. (II t., b.l. 91-93)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas (nukentėjusysis) M. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad su draugais penktadienį po pamokų nusipirko kioskelyje saldumynų prie mokyklos. Jiems esant, atėjo R. Ž. su draugu ir mergina, kurių jis nepažįsta. Jie pasisveikino su vienu iš jo draugų, tada prikibo prie D. D., nes jis, kaip suprato, nepasitraukė iš kelio. Po to pradėjo klausti apie pinigus ir bandė juos atimti iš D. D.. Jis visa tai stebėjo, tada jo paklausė, ko žiūri ir prikibo prie jo, pradėjo prašyti pinigų, o jis pasakė, kad neturi. R. Ž. pamatė, kad jis turi piniginę užpakalinėje kelnių kišenėje. R. Ž. jam pasakė „parodyk“, jis parodė, kad neturi. Jis pradėjo sakyti, kad „parodyk“. Jis trenkė jam į krutinę ir vėl pasakė „parodyk“, o jis vėl, nežino ką ir kur. Jam trenkė tris kartus į krutinę ir tada jį pargriovė. Parodė piniginėje esantį popierinių pinigų skyrelį ir tada jis atstojo. Tada jis prilindo prie kito draugo. Jie buvo keturi berniukai ir dvi mergaitės. R. Ž. su savo draugu prikibo prie trečio berniuko. Tą trečią berniuką suėmė už rūbų prie kaklo ir liepė duoti pinigus, trečias berniukas atidavė 2 eurus. O tada R. Ž. juos paliko. R. Ž. prašė parodyti piniginę. Į krutinę jam trenkė kumščiu. Toje vietoje, kur jam trenkė, jautė mažą skausmą. Jautė didesnį išgąstį, nei skausmą. Berniuką R. Ž. pargriovė pakišus koją už nugaros ir pastūmus. Trenkė keturis kartus. Visus kartus jam trenkė į krutinę. Kai jam trenkė, R. Ž. sakė „parodyk“, bet nesuprato, kur parodyti, tada jis jam trenkė dar kartą ir vėl pasakė „parodyk“. Parodžius popierinių pinigų skyrelį piniginėje, jis nuo jo atstojo. Jį pargriovė, jis atsistojo ir tada jam vėl trenkė. Iš jo nieko nepaėmė. Piniginės monetų skyrelyje nieko nebuvo. Tik kišenėje turėjo centų, bet kišenių netikrino. Kortelės jam nerūpėjo, popierinių pinigų neturėjo. Jam trenkė ne gulinčiam, o kai atsistojo po pargriovimo. Iš jo draugo D. G. R. Ž. paėmė 2 eurus, o iš pirmo draugo nepamena ką paėmė. R. Ž. draugas, kuris pakėlė jo draugą D. G. už rūbų ties kaklu, sakė jam duoti pinigus, parodyti kišenes. Tas R. draugas daugiau nieko nedarė. Buvo jis, J. J., D. G. ir D. D.. Jis prilindo prie pirmo draugo D. D., atėmė čiulpinuką ir paerzino jo draugą, o tada atidavė. Čiulpinuką lygtais atėmė R. Ž. draugas. Mergina, atėjusi su jais, tik stovėjo ir žiūrėjo. Žino, kad R. terorizuoja vaikus. Jis stengiasi jo vengti. R. Ž. tą žiemą stipriai sumušė jo draugą. Susitiko R. Ž. antrą kartą, jis prieš tai yra prikibęs prie jo draugų, bet prie jo – ne. (II t., b.l. 125-128)

Nepilnametis liudytojas (nukentėjusysis) D. G. apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis stovėjo prie kiosko ir atėjo du berniukai ir pradėjo sakyti „duodi pinigus“. Jis vieną iš jų pažinojo, jie ten grasino, vienam berniukui trenkė, jam pasakė „duodi pinigus“, jis pasakė „va, imk du eurus ir viskas“. Viskas vyko kažkur žiemą. Įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos kiosko. Tuo momentu jis buvo, iš kitos klasės keturi berniukai ir mergaitė. Mergaitės vardas V., pavardė iš L raidės, o kitas M.. Jie tada buvo penkiese, keturiese, o jie atėjo trise. Vieną jis žino iš jų, R. Ž., kito nežino, jam rodos iš D raidės vardas, buvo su apykoje. Jie prie kiekvieno ėjo ir prašė pinigų, jis vienintelis davė du eurus. Iš jo prašė abudu pinigų, o padavė tam, kuris su apykoje buvo. Jie kalbėjo ir rusiškai, ir lietuviškai, bet su juo lietuviškai. Jie vėliau ten su jo pažįstamu kažką pakalbėjo ir viskas. Pažįstamo vardas gal M., tiksliai nežino vardo. Kitiems jo draugams, jei abudu grasino, sakė „sudaužysiu tave, mes tave dar sutiksim“. Kažkuriam dar jie trenkė, bet jis nematė kuriam, nes nuėjo toliau. Jie abudu trenkė, bet negali pasakyti, kuris daugiau kartų trenkė. Apie tuos vaikinus jis nieko nežino. Sudavė smūgius vienam vaikinui, gal dėl to, kad pinigų nedavė, bet jie jau seniau prie jo lįsdavo. Jam draugas kažkada sakė, kad jau ne primą kartą prie jo lenda. Tai sakė M. ir tas kitas, kurio vardo nepamena. Tas kitas jo ūgio, su akiniais. Nelabai pamena dėl ko prie jo lįsdavo. Sakė grasindami, kad sudaužys, duos į galvą, ne jam sakė šituos grasinimus, tai jis nieko ir nedarė. Jo draugai išsigando. Jis juos pažįsta, dėl to ir žino, kad jie išsigando. Iki to įvykio buvo sutikęs R. Ž., jie draugavo ir kartais dar susitinka. Tą kitą vaikiną buvo matęs porą kartų. Jo draugas A. irgi iš Pilaitės. Nepažįsta D. B., bet čia turbūt ir yra tas R. draugas. (II t., b.l. 168-171)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vaikų socialinės globos namuose socialine darbuotoja. Jų namuose gyvena vaikas vardu D. G., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, bus septintokas. Kai sužinojo, kad jis galimai nukentėjo nuo plėšimo, ji buvo nustebusi, nes jis jiems nieko apie tai nepasakojo. Jie su juo pakalbėjo ir jis pasakė, kad jis buvo apiplėštas, iš jo paėmė du eurus, bet kadangi tai įvyko pakankamai senai, jis ne viską prisimena, bet prisiminė, kad vieną dieną po pamokų, kai D. stovėjo prie mokyklos su draugais ir tuomet prie jų priėjo R. Ž. ir dar vienas berniukas, kurio D. nepažįsta. Tas kitas berniukas buvo su apykoje ir jis liepė vaikams iškraustyti savo kuprines, grasino ir paėmė iš D. 2 eurus (II t., b.l. 151)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. D. parodė, kad ji yra D. G. motina. A. D. gyveno globos namuose, kurie šiuo metu yra Pilaitės mikrorajone, todėl jis lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jos vaikas yra uždaras, nieko nepasakoja. Paklausus jis papasakojo, kad kažkada prie jo ir jo klasiokų priėjo kažkokie vaikinai, iš jo atėmė 2 eurus. Nesakė ar mušė jį, ar kitus vaikus, tik pasakė, kad šiuo metu nėra dėl ko jaudintis, nes tie vaikai, kurie juos užpuolė jau sėdi kalėjime. Taip daugiau nieko iš jo ir nesužinojo. Gal dėl to, kad jis su ja visai neseniai pradėjo gyventi. Dėl D. apiplėšimo jokių turtinių pretenzijų neturi. (II t., b.l. 153)

Iš 2019-03-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. D. iš jam pateiktų atpažinimui šešių fotonuotraukų atpažino asmenį, kuris yra pirmoje fotonuotraukoje, tai yra R. Ž. ir nurodė, kad būtent jis prieš kelias savaites priėjęs su draugu ir mergina Vilniuje, priešais (duomenys neskelbtini) progimnaziją esančių kioskų, prašė elektroninės cigaretės, sudavė smūgį į saulės rezginį. (II t., b.l. 99-100)

Iš 2019-04-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. P. iš jam pateiktų atpažinimui šešių fotonuotraukų jis atpažino Nr. 1 fotonuotraukoje asmenį, tai yra R. Ž., kuris Vilniuje, Pilaitėje, prieš mėnesį, prieš (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kitoje kelio pusėje, prašė iš jo pinigų ir sudavė smūgius į krutinę. (II t., b.l. 134-137)

2019-03-01 BPC kortelėje (ROIK 0119000101500), nurodyta, kad šiandien sūnus M. P. su draugais po pamokų (mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje) nuėjo į kioskus, esančius kitoje (duomenys neskelbtini) g. pusėje, prieš mokyklą. Nusipirko užkandžių, stovėjo ir kalbėjosi. Prie jų priėjo du vaikinas ir mergina. Pradėjo kabinėtis ir prašyti pinigų. Pradėjo tyčiotis, trenkė kiekvienam vaikui atskirai ir reikalavo pinigų. Prie M. priėjo, prašė pinigų, o kai jis parodė piniginę, kad neturi, gavo į krūtinę keturis smūgius ir buvo paguldytas ant žemės. Kai parodė visą piniginę, kad pinigų neturi, chebrytė nuėjo. Jų vaikai taip pat išsiskirstė namo. Sūnus teigia, kad mušė ir pinigų prašė R. Ž.. Prieš tai jis buvo sumušęs kitą M. klasioką ir daug rimčiau. (II t., b.l. 79)

2019-03-01 BPC kortelėje (ROIK 0119000101495) nurodyta, kad šiandien apie 15 val., iškart po pamokų D. D. buvo sumuštas stotelėje prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklos. Sumušė R. Ž., reikalavo pinigų, tyčiojosi ir mušė. Kartu su R. buvo jo draugas, kuris tyčiojosi, grasino taip pat. Buvo sumuštas dar vienas vaikas, grasinama mergaitėms. Tai kartojasi ne pirmą kartą, neseniai buvo sumuštas klasiokas, kurio tėvai taip pat kreipėsi į policiją. R. Ž. pakankamai dažnai būna šioje stotelėje ir naudoja smurtą, reikalaudamas pinigų. Kažkas iš mačiusiųjų iškvietė policiją, bet terorizuojančių vaikų ir nukentėjusiųjų jau nebebuvo, išskyrus jo sūnų, kai pro šalį važiavo policijos pareigūnai. (II t., b.l. 80)

2019-03-13 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2019-03-07 dirbant pagal medžiagą Nr. 0119000100495, susisiekė su D. D. motina L. D.. Pokalbio metu L. D. nurodė, kad 2019-03-01 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, priešais (duomenys neskelbtini) progimnaziją esančioje „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, tarp jos sūnaus D. D. ir R. Ž., bei kartu su R. Ž. buvusio vaikino įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. D. buvo įžeidinėjamas ir iš jo buvo prašoma pinigų. Konflikto metu D. D. nenukentėjo, sužalojimai jam nepadaryti, jokie daiktai iš jo neatimti. L. D. taip pat nurodė, kad R. Ž. kabinėjasi prie jos sūnaus ir reikalauja pinigų jau ne pirmą kartą, todėl apie minėtą įvykį jos sutuoktinis D. D. pranešė per e-policiją, kadangi dėl tokių R. Ž. veiksmų jos sūnus negali saugiai sugrįžti namo. (II t., b.l. 83)

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teimas daro išvadą, kad byloje visiškai įrodyta, kad R. Ž. ir D. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, autobusų stotelėje panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą tyčia pagrobė iš D. G. 2 eurus, o iš D. D. – čiulpinuką. R. Ž. ir D. B. kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiųsjų M. P., D. G. ir D. D. parodymais, taip pat liudytojų D. L. ir M. D. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais ir kita bylos medžiaga. R. Ž. ir D. B. nusikaltimą padarė tyčia, o jų veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis R. Ž. neigia, kad atėmė čiulpinuką, nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir aiškūs nustatyta, kad čiulpinukas iš D. D. buvo atimtas. Be to, iš dalies šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis D. B., kuris nurodė, kad nepamena ar jis su R. Ž. paėmė čiulpinuką, tačiau neatmeta galimybės, jog taip galėjo būti.

Kaltinamųjų R. Ž. ir D. B. atsakomybę sunkinančių ir lenvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl automobilio Volvo S60 vagystės

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. kaltę pripažino ir nurodė, kad vienas ėjo iš mokyklos ir pamatė aikštelėje stovintį užvestą automobilį Volvo. Eidamas pro tą vietą po poros valandų pamatė, jog automobilis tebestovi atrakintas, todėl jis paėmė automobilio raktus, o automobilį užrakino. Po to susitiko su P. B. ir padavė jam raktus. Po kurio laiko jie tą automobilį nuvarė į mišką. Automobilį vairavo P. B., o R. Ž. buvo kitoje mašinoje. Automobilį paėmė tiesiog taip pasivažinėti, jį rodė draugams. Važinėjant Gudelių miške pradūrė padangą, todėl automobilį paliko ten. Su ieškiniu kaltinamasis dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Ž. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliai datos pasakyti negali, jis ėjo iš mokyklos ir pakeliui pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį užvestą automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. JBO, skaičių nepamena. Priėjo prie automobilio ir pamatė, kad pastarasis yra atrakintas ir užvestas, automobilio užvedimo raktas buvo spynelėje. Nusprendė nueiti iki namų persirengti ir tada eiti į kiemą. Tai padaręs nuėjo iki minėto automobilio, atsisėdo į minėto automobilio vairuotojo pusę, užgesino automobilį, ištraukė automobilio užvedimo raktą, išlipęs iš automobilio, pastarąjį užrakino ir išėjo iki savo draugo P. B. namų. P. namuose nebuvo, todėl jis jam parašė per „Messenger“ programėlę bei jie susitiko. Jis P. padavė automobilio „Volvo S60“ užvedimo raktą ir pasakė, kad šitas automobilis yra ne jo ir nurodė automobilio buvimo vietą. P. pasakė, kad viskas gerai ir pasakė jam, kad reikia palaukti keletą dienų, ar niekas to automobilio užvedimo rakto nepasiges. Jeigu viskas bus gerai ir niekas nieko neieškos, tai tada kartu su P. eitų pasivažinėti automobiliu „Volvo S60“. Po kelių, datos tiksliai pasakyti negali, susitiko su P. ir nuėjo iki automobilio „Volvo S60“, minėtą automobilį vairavo P., nes jis nemoka vairuoti automobilio su mechanine pavarų dėže. Jis važiavo kitame automobilyje, kurį vairavo jo pažįstamas „Kostikas“. Kurį laiką važinėjo, po ko P. nusprendė sustoti ir bandė priparkuoti automobilį prie šaligatvio, bet važiavo per dideliu greičiu, todėl atsitrenkė automobiliu į šaligatvį ir tokiu būdu nuleido priekinę dešinės pusės padangą. Automobiliu „Volvo S60“ važiuoti nebuvo galimybės, todėl P. minėtą automobilį nuvairavo iki Lazdynų mikrorajone esančio Gudelių miško, kur minėtą automobilį paliko. P. planavo pakeisti automobilio ratą ir toliau važinėti minėtu automobiliu. P. jam sakė, kad važinės automobiliu, kol pagaus policija, o jeigu nepagaus, tai minėtą automobilį parduos. Kiek jam P. pasakojo, kad jis jų bendro pažįstamo E. prašė padėti pakeisti automobilio ratą, paskolinti įrankių. Jis daugiau prie minėto automobilio atvažiavęs nebuvo ir P. jo taisyti nepadėjo. Žino tik tiek, kiek jam pasakojo P.. Po kelių dienų jam P. pasakė, kad nori parduoti automobilį „Volvo S60“, nes minėtas automobilis yra paieškomas kaip vogtas. Kartu su A., P. ir E. nuvažiavo iki Fabijoniškių mikrorajono, kur P. turėjo susitikti su automobilio pirkėju. Jis su A. liko stovėti už kelių namų, o P. ir E. nuėjo iki jam nepažįstamo asmens ir kalbėjo. Ką jie tarpusavyje kalbėjo, nežino. P. jam tik pasakė, kad nepardavė automobilio. P. norėjo minėtą automobilį parduoti, nes sakė, kad pirks kitą, todėl jam reikia pinigų. Jis ir P. žinojo, kad automobilis „Volvo S60“ yra vogtas. Po kurio laiko P. jam papasakojo, kad paprašė E. su milteliniu gesintuvu pašalinti pirštų antspaudus ir tuo metu, kai šis ėjo iki Gudelių miško, jį sulaikė policiją. Nuo to laiko, kai automobilis „Volvo S60“ buvo paliktas Gudelių miške, R. Ž. ten nebuvo, automobiliu nesinaudojo, viską darė P. ir žino tiek, kiek jam pastarasis pasakojo. Pats kartu su P. nebuvo ir ką jis darė su automobiliu nematė. P. visą laiką turėjo automobilio užvedimo raktą ir jo žinioje buvo automobilis. Jis šiuo automobiliu nesinaudojo, nes nemoka vairuoti automobilio su mechanine pavarų dėže ir yra žemo ūgio, todėl nepasiekia pedalų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, suprato, kad negalima vogti automobilių (VII t., b.l. 80). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad automobilio Volvo S60 nevogė, jį pavogė P. su savo draugais (su kažkokiu D.) (VII t., b.l. 117).

Kaltinamasis P. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad jam R. Ž. atnešė automobilio raktus. Po poros dienų jie nusprendė juo pasivažinėti. Paėmė automobilį su juo nuvažiavo į Gudelių mišką, kuriame bevažiuojant pradūrė padangą, todėl automobilį paliko miške. Vėliau norėjo pataisyti automobilį ir toliau važinėti, tačiau juos prie automobilio sulaikė policija. Parduoti automobilio jie neketino, sutinka su ieškiniu dėl padarytos vagyste žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. 6-7 dienomis, tiksliai datos pasakyti negali, iki jo atėjo jo pažįstamas R. Ž., kuris jam parodė automobilio užvedimo raktą nuo automobilio „Volvo“. R. jam pasakė, kad automobilis ilgą laiką stovi nenaudojamas automobilių stovėjimo aikštelėje, Karaliaučiaus g., Vilniuje, tiksliai adreso nepamena. R. jam papasakojo, kad minėtu laikotarpiu šis automobilis stovėjo aikštelėje apie 4 valandas užvestas, todėl R. priėjo prie minėto automobilio, pastarasis buvo atrakintas, todėl R. užgesino automobilio variklį ir pasiėmė užvedimo raktą. Jis kartu su R. tuo metu, kai jis ėmė šio automobilio užvedimo raktą nebuvo ir nematė, ar tas automobilis iš tikrųjų tiek laiko stovėjo užvestas. Iškart kartu su R. nuėjo iki minėtos aikštelės, pastarasis jam parodė automobilį „Volvo“, valst. Nr. nepamena, tamsiai mėlynos spalvos su tamsiai žaliu priekiniu bamperiu. R. jam davė automobilio užvedimo raktą ir paprašė jo palaikyti šitą raktą savo namuose, nes R. gali jį pamesti. R. jam pasakė, kad tai užvedimo raktas nuo vogto automobilio „Volvo“, todėl iki 2019-03-08 šitas raktas buvo pas jį. Iškart su R. automobiliu nesinaudojo, nes laukė, ar neatsiras šio automobilio savininkas, nes jeigu toks būtų atsiradęs užvedimo raktą tiesiog būtų išmetę ir tiek. Kadangi iki 2019-03-08 niekas automobilio užvedimo rakto nepasigedo, o automobilis „Volvo S60“ stovėjo toje pačioje vietoje, todėl kartu su R. nuėjo iki aikštelės ir nusprendė pasivažinėti minėtu automobiliu. Automobilis buvo atrakintas, todėl jis sėdo už automobilio „Volvo S60“ vairo, užvedimo raktu užvedė šį automobilį, o R. sėdėjo šalia jo keleivio vietoje. Kartu su R. nuvažiavo iki Lazdynų mikrorajone esančio Gudelių miško. Kadangi dideliu greičiu važiavo žvyrkeliu, pataikė į duobę, todėl nuleido dešinės pusės priekinį ratą ir toliau važiuoti negalėjo. Automobilį „Volvo S60“ kartu su R. paliko minėtame miške. Kadangi minėtu automobiliu negalėjo važinėti, todėl pradėjo ieškoti būdu kaip pakeisti sugedusią padangą, parašė per „Messenger“ programėlę savo draugui E. ir paklausė, ar turi paskolinti raktą-atsuktuvą, kad galėtų numontuoti ratą. Tiksliai datos pasakyti negali, susitiko su E., kuris jam paskolino raktą-atsuktuvą. Kartu su E., nuėjo iki minėto miško, parodė, kur stovi ir kaip atrodo minėtas automobilis. Kartu su E. numontavo nuleistą ratą, tačiau kito rato neturėjo, todėl automobilį paliko be rato. E. automobiliu „Volvo S60“ nevažinėjo, tik jame sėdėjo tuo metu, kai buvo keičiamas ratas. Nepavykus pakeisti rato, su E. išėjo namo. E. žinojo, kad automobilis yra vogtas, jis jam apie tai pasakė. Dar keletą kartų buvo atvykęs prie minėto automobilio kartu su R., bet automobiliu nevažinėjo, pastarasis visą laiką stovėjo miške. Su R. nusprendė, kad automobilį „Volvo S60“ reikia parduoti, nes jis kelia daug rūpesčių ir negali jo sutaisyti. Parašė E.i ir paklausė, ar nėra norinčių pirkti automobilį „Volvo S60“, o pastarasis pasiūlė savo pažįstamam E.. E. jis nepažinojo, pastarąjį pamatė tik nuvažiavęs iki jo namų, parodyti parduodamo automobilio „Volvo S60“ nuotraukas. Tikslios datos nepamena, jis kartu E. autobusu, nuvažiavo iki E. namų, Fabijoniškių mikrorajone, tiksliai adreso nežino, kur E. parodė telefone turimas automobilio „Volvo S60“ nuotraukas, pasakė, kad automobilis yra vogtas ir automobilio kaina 250 eurų. E. pradėjo skambinti savo pažįstamiems, klausti ką daryti ir patikrino, kad automobilis „Volvo S60“ kol kas nepaieškomas. E. pasakė, kad jam reikia apžiūrėti parduodamą automobilį. Vis patikrindavo, ar automobilis „Volvo S60“ nėra paieškomas, nes bijojo, kad nebūtų problemų. Susitiko su E., jam perdavė šio automobilio užvedimo raktą ir paprašė, kad pastarasis milteliniu gesintuvu panaikintų pirštų pėdsakus automobilio išorėje ir viduje. Taip padarė, kadangi nepavyko greitai parduoti automobilio „Volvo S60“. Už šį parduotą automobilį, turėjo kartu su R. ir E. pinigus pasidalinti dalimis, bet kadangi nepavyko to greitai padaryti, todėl nusprendė palikti šį automobilį miške, E. būtų išvalęs visus pirštų pėdsakus, o automobilį gal kažkas kažkada būtų suradęs. Daugiau minėtu automobiliu naudotis neplanavo. Tiksliai datos nepamena, E. ėjo link automobilio „Volvo S60“ kartu su E. ir juos sulaikė policiją. Raktas buvo pas E., nes jis pastarajam jį buvo perdavęs. E. ir E. minėtu automobiliu nevažinėjo, šiuo automobiliu važinėjo tik jis su R.. Žinojo, kad automobilis „Volvo S60“ yra vogtas ir juo naudojosi, norėjo pasivažinėti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. (VI t., b.l. 127-128). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu P. B. atsisakė duoti parodymus (VI1 t., b.l. 173).

Teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2019-03-01 jis pirko automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje iš fizinio asmens Š. J.. 2019-03-02 minėtą automobilį atsivarė ir pastatė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tikslios datos pasakyti negali, tačiau laikotarpyje nuo šių metų kovo 7 iki kovo 9 dienos dar buvo nuėjęs prie automobilio ir pakeitė akumuliatorių. Ar po to jį užrakino, nepamena, tačiau gali būti kad raktelį paliko spynelėje, nes šiuo metu jo neturi. 2019-03-14 apie 10.00 val., atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę pastebėjo, kad automobilio nėra. Įtaria, kad jį galėjo pavogti P. B., nes socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Pilaitės gyventojų bendruomenė“ pasidalino, kad jo automobilis pavogtas bei įkėlė automobilio nuotrauką. Po pasidalinimo jam privačia žinute parašė L. Ž., kuris nurodė, kad automobilį galimai pavogė P. B. (jo tel. (duomenys neskelbtini)), nes apie vagystę girdėjo mokykloje. Automobilį pirko tam, kad galėtų jį parduoti dalimis. Pirkimo sandoryje dalyvavo tik jis vienas. Nusipirkęs automobilį gavo tik vieną raktą, kurio niekam nedavė. Automobilis jo vardu nebuvo perregistruotas, turi pirkimo - pardavimo sutartį. Minėtą automobilį bandė parduoti, skelbimą įkėlė į autoplius.lt portalą. Įdėjęs skelbimą sulaukė daug skambučių, tačiau apžiūrėti automobilio buvo atvykęs tik vienas žmogus 2019-03-14 (kuomet jau buvo pastebėjęs, kad jis pavogtas). Minėto automobilio užvedimo raktą galimai buvo pametęs arba palikęs automobilyje. Mašinos spynelių nekeitė, papildomų raktų nesidarė, rakteliu su niekuo nesidalino. Nuo pirkimo automobilis stovėjo vienoje vietoje, jo niekas neremontavo. Automobilyje buvo įrengta gamyklinė bei veikianti signalizacija, tačiau ar ją buvo įjungęs, negali pasakyti. Papildomų apsaugos priemonių nebuvo. Automobilis nebuvo draustas bei neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Automobilis sekamas nebuvo, kadangi skolų neturėjo, nemano, kad jį galėjo vogti už skolas. Kiek automobilį turi, jo pavogti ankščiau nėra bandę. Automobilis varomas dyzelinu kuru, bake buvo apie 40 ltr. dyzelino.

Automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 600 eurų vertės. Policijos pareigūnai suradę jo automobilį, jam jį grąžino ir grąžino automobilio „Volvo S60“užvedimo raktą. Po vagystės automobilyje „Volvo S60“ padaryti šie sugadinimai: sulaužytas priekinis bamperis, sudaužytas keleivio priekinis sparnas, sulankstytos priekinės ir galinės keleivio pusės durelės, subraižyta galinė arka, sprogusi priekinė keleivio pusės padanga ir sulankstytas ratlankis, pažeista priekinė važiuoklė, išsinėrusi „granata“, sulaužytas duslintuvas, sulaužytas kapoto atidarymas, sudaužytas galinių durelių vairuotojo pusės langas, išvažinėta 40 litrų dyzelinio kuro, sugadintas rankinis stabdys, neveikia ABS sistema, automobilio salonui reikalingas cheminis valymas. „Volvo S60“. (III t., b.l. 24-27, 38)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad 2019-03-14 d., apie 10.00 val., jam paskambino G. V. ir pasakė, kad iš jo yra pavogtas automobilis Volvo S60. Kadangi prieš maždaug pusmetį iš tos pačios vietos iš jo bandė pavogti automobilį, jis įtarė, kad tai galėjo atlikti tie patys asmenys, t. y. R. Ž. su P. B.. Jis juos iš matymo žino, todėl nusprendė paskambinti R. broliui K. Ž. ir sužinoti, galbūt jis kažką žino. Kol kalbėjosi telefonu, prie K. atėjo R. Ž., kuris išgirdo, kad jie kalbasi su juo dėl automobilio vagystės ir jis pasakė, kad žino kas pavogė automobilį. Anot jo, tai padarė P. B. su savo draugais. Tuomet P. R. Ž. parašė, kad jis ateitų iki jo pasišnekėti. Jis kartu su R. ir K. Ž. nuvyko iki P. namų. Bendraujant su juo jis pasakė, kad raktus jam davė R. Ž., o automobilis stovi prie Senųjų Gudelių gatvės. Kartu su policijos pareigūnais atvykę į P. nurodytą vietą surado pavogtą ir apgadintą automobilį. (III t., b.l. 42-44)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Ž. nurodė, kad dėl automobilio Volvo vagystės gali paaiškinti, kad, nežino kaip jo brolis R. yra prie to prisidėjęs. Jis pažįsta automobilio Volvo savininką, jo vardas G. V.. Vieną dieną jis buvo su draugu M. P., kuriam paskambino G. ir pasakė, kad iš jo pavogė automobilį Volvo. Tada jie su juo susitiko ir kažkaip, kaip tiksliai, šiuo metu neprisimena, sužinojo, kad automobilį galėjo pavogti toks P.. Jie nuėjo pas tą P. namo, jis paaiškino kur yra automobilis Volvo, prie upės, važiuojant vakariniu aplinkkeliu, netoli Pilaitės. Jie pasiūlė jam važiuoti su jais ir parodyti, kur yra automobilis, bet P. išsigando ir nenorėjo važiuoti. Tuomet jis su M. nuvažiavo į P. nurodytą vietą ir surado automobilį. Kai jį surado, pranešė apie tai G., o jis, tikriausiai, apie tai pranešė policijai ir pats atvažiavo prie surasto automobilio, o vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Po to jie su M. jau išvažinėjo iš tos vietos ir pamatė einančius du vaikus. Dėl to paskambino G. ir jis su pareigūnais sustabdė tuos vaikus bei, kaip vėliau sužinojo, rado pas juos raktus nuo vogto automobilio Volvo. Nežino kaip prie šios vagystės yra prisidėjęs jo brolis. (III t., b.l. 94)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. Ž., kurio atžvilgiu 2019-07-19 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apklausos metu parodė, kad 2019-03-10 jam per programėlę „Messenger“ parašė jo pažįstamas P. parašė, kad nusipirko automobilį „Volvo“, tačiau automobilio yra sugedęs ratas. P. jo paprašė padėti jam pakeisti automobilio ratą ir jis sutiko. Sutarė su P. susitikti Lazdynų mikrorajone, prie prekybos centro „Aibė“, po ko su P. ėjo į mišką, kur P. buvo palikęs automobilį „Volvo“. Atėjus į mišką, pamatė, kad stovi automobilis „Volvo“, juodos spalvos, šonuose buvo žalios spalvos. Minėto automobilio ratas buvo sprogęs ir nuleistas, todėl jį reikėjo pakeisti. Matė, kad šio automobilio priekinis bamperis buvo nuplėštas, duslintuvas buvo sugedęs, akumuliatorius išsikrovęs, priekinis automobilio stiklas iš kairės pusės buvo truputį įskilęs. P. jam pradėjo pasakoti, kad minėtą automobilį kartu su savo draugu R., pavogė iš Pilaitės mikrorajone esančios automobilių stovėjimo aikštelės, adreso nežino ir važinėjo, važiuodamas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bordiūrą. Po smūgio sprogo automobilio padanga, todėl P. su nuleista padanga, nuvažiavo iki artimiausio miško ir paliko minėtą automobilį ten. P. jam pasakojo, kad automobilį „Volvo“, pavogė 2019-03-08 d. P. teigė, kad automobilis minėtoje aikštelėje stovėjo nenaudojamas metus laiko, todėl pastarasis sugalvojo pasivažinėti. Atėjo prie automobilio „Volvo“, kuris buvo atrakintas, sėdo į vairuotojo vietą, daiktadėžėje rado automobilio užvedimo raktą ir užvedęs automobilį išvažiavo. Neturėjo su kuo atsukti nuleistos automobilio padangos, todėl P. paprašė nepažįstamo pro šalį važiavusio asmens, kad padėtų numontuoti ratą. Asmuo padėjo ir ratas buvo numontuotas. Numontuotą ratą P. padėjo į automobilio saloną ir tą dieną jie išėjo namo. Automobilis liko miške. 2019-03-12 vėl buvo susitikęs su P. ir jo draugu R. ir A.. P. jam pasakė, kad jam reikia surasti automobilio „Volvo“ pirkėją, kadangi jam reikėjo pinigų. Jis norėjo P. padėti, todėl iškart per „Messenger“ programėlę parašė savo draugui E. ir pasiūlė susitikti. Autobusu kartu su P., R. ir A. nuvažiavo iki E. namų, esančių (duomenys neskelbtini). R. ir A. stovėjo už kelių namų ir kartu su juo ir P. niekur nėjo. Jis kartu su P. atėjo iki E. kiemo, tada P. pasiūlė E. įsigyti automobilį „Volvo“ už 250 eurų. P. parodė per savo telefoną automobilio „Volvo“ nuotraukas ir E. pasakė, kad automobilis yra pavogtas. E. iškart pasakė, kad jokio vogto automobilio jis nepirks. Po šio pokalbio jie išsiskirstė. 2019-03-14 susitiko su P., pastarasis jam perdavė automobilio užvedimo raktą ir paprašė jo su milteliniu gesintuvu nuimti nuo automobilio „Volvo“ piršto antspaudus. P. pasakė, kad minėtą gesintuvą nusipirktų pats, o jis jam už tą pirštų panaikinimą nuo automobilio sumokės 100 eurų, bet jokių pinigų jis negavo. Automobilio užvedimo raktą turėjo kur nors išmesti, pirštu antspaudus panaikinti, o patį automobilį palikti ten, kur jis stovėjo. Sutiko P. padėti, bet eiti vienas nenorėjo, todėl susitiko su savo draugu E. ir kartu ėjo į mišką Lazdynuose, kur P. buvo palikęs automobilį. E. jo paprašė parodyti automobilio „Volvo“ užvedimo raktą, jis ištraukė pastarąjį iš kišenės ir davė E., o šis įsidėjo minėtą raktą sau į kišenę. Taip raktas ir atsidūrė pas E.. Jiems einant link minėto automobilio, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė už automobilio „Volvo“ vagystę. Tačiau jis automobilio „Volvo“ nevogė, jo nevairavo, nes nemoka vairuoti, tik vieną kartą sėdėjo šiame automobilyje, kai P. norėjo numontuoti sugadintą padangą. Niekada nevykdė jokių vagysčių, nėra teistas, kas vagia automobilius, nežino. E. taip pat nevogė automobilio „Volvo“, kadangi jis jo draugas, todėl jį lydėjo iki miško, kur stovėjo automobilis „Volvo“. P. padėjo kaip pažįstamam, nežinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. (VI t., b.l. 22)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. P., kurio atžvilgiu 2019-07-10 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausos metu parodė, kad 2019-03-12 jam per „Messenger“ programėlę parašė jo draugas E. Ž. ir paklausė, ar neturi atsarginio rato su penkiomis „skylėmis“. Pagalvojo, kad E. reikalingas dviračio ratas, o tik vėliau pastarasis atsakė, kad jam reikia automobilio atsarginio rato. Jis E. paklausė, kam jam reikalingas ratas, o pastarasis atsakė, kad reikia kažkokiam jo turimam automobiliui, kurio sugedo ratas ir jam reikia naujo rato. Suprato, kad E. gali daryti kažką negero, todėl atsakė, kad neturi rato, nes nenorėjo turėti problemų. Tą pačią dieną vakare, E. jam vėl parašė ir paklausė, ar neturi automobilio rakto, jis atsakė, kad neturi ir daugiau šio nieko neklausė. E.pasakė, kad jam reikia automobilio rakto 17 milimetrų, kad sutvarkytų automobilio ratą. Daugiau minėtą dieną su E. jis nebendravo ir susitikęs nebuvo. 2019-03-13 jam paskambino E., kuris pasakė, kad reikia pasikalbėti ir jis kartu su savo pažįstamu P. atvažiuos iki jo namų. E. su P. iki jo dabartinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo autobusu. Jis išėjo į kiemą, E. pažįstamą P., matė pirmą kartą, jo anksčiau nepažinojo. P. jam siūlė įsigyti automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. nežino, kuri šiuo metu stovi miške prie Lazdynų mikrorajono, automobilis nevažiuoja, nes reikia sutaisyti automobilio ratą. E. jam per „Messenger“ programėlę atsiuntė filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje yra nufilmuotas parduodamas automobilis ir matosi kaip jis atrodo. P. pasakojo, kad parduoda šį automobilį už 300 eurų, nes jam neapsimoka jo taisyti, nurodė, kad automobilis „Volvo S60“ nevogtas. P. pasakė, kad automobilio registracijos dokumentų neturi, o jis jo ir neklausė kodėl. E. jam paaiškino, kad rato jam reikėjo būtent šitam automobiliui sutaisyti, o rakto, tam kad galėtų atsukti seną ratą ir jį numontuoti, nes savo raktą-atsuktuvą kažkur pametė. Jis E. ir P. atsakė, kad pagalvos dėl šio automobilio pirkimo ir pastarieji išvažiavo. Susitiko su savo sesers vyru, kuriam parodė parduodamą automobilį, pasakė pardavimo kainą, o šis jam atsakė, kad reikia patikrinti, ar automobilis nevogtas, ir jeigu tvarkingi dokumentai, tada galima tokį automobilį pirkti. Sesers vyras jam pasakė nuvažiuoti ir apžiūrėti automobilį, o vėliau jau spręsti, ką toliau daryti. 2019-03-14 jam per „Messenger“ programėlę parašė E. ir pasiūlė susitikti, sutarė susitikimo vietą Lazdynuose. Su E. susitiko ir turėjo eiti link automobilio „Volvo S60“, ten turėjo jį apžiūrėti. E. jam pradėjo sakyti, kad automobiliui reikalingas remontas, kažką minėjo apie automobilio savininką, bet nepamena ką ir nurodė, kad automobilio kaina nukrito iki 200 eurų. Paklausė, ar nėra tas savininkas susijęs su policija, o E. jam atsakė, kad tikrai ne. Einant link automobilio, paprašė E., kad parodytų automobilio užvedimo raktą. Šis ištraukė raktą iš kišenės, padavė jį jam, o jis apžiūrėjo ir įdėjo jį į savo striukės kišenę. Nieko blogo negalvojo. Pakeliui einant link Gudelių miško, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė, po ko važiavo link miške stovinčio automobilio „Volvo S60“. Ten pirmą kartą šį automobilį ir pamatė. Jis nežinojo, kad šis automobilis yra vogtas, pats jo nevairavo, nevogė ir juo nesinaudojo. Nėra teistas, vagysčių niekada nevykdė ir apie vykdomas automobilio vagystes nieko nežino. (VI t., b.l. 58)

2019-03-14 pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019-03-08 d., apie 13.00 val., iki 2019-03-14 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo pavogtas G. V. priklausantis automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Padaryta 600 eurų turtinė žala. (III t., b.l. 1-3)

2019-03-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima automobilių stovėjimo aikštelė yra neaptverta, patekimas į ją laisvas. Įvažiavimas į aikštelę yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Aikštelės danga yra iš skaldos, stovėjimo vietos baltomis linijomis yra nepažymėtos. Apžiūros metu automobilių stovėjimo aikštelėje vyksta transporto priemonių judėjimas, aikštelėje stovi automobiliai. Automobiliai sustatyti aikštelės kraštuose bei viduryje. Šalia aikštelės yra įrengta „(duomenys neskelbtini)“ autobusų sustojimų stotelė. Žvelgiant tiesiai nuo minėtos stotelės į aikštelės pusę, apie 10 m. nuo kelio krašto yra stovėjimo vieta, kurioje stovėjo pavogtas automobilis. Apžiūrėjus aplinkinių pastatų fasadus vaizdo kamerų nepastebėta. (III t., b.l. 6-11)

2019-03-14 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis VOLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, kėbulo tipas: sedanas. Automobilio tiksli stovėjimo vieta X(Šiaurės platumos) 54.678255 Y(Rytų ilgumos) 25.162702, (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi neasfaltuotoje neaptvertoje aikštelėje penkių metrų atstumu nuo Neries upės šlaito. Stovėjimo aikštelė yra apaugusi medžiais ir krūmais, šalia yra miškas. Automobilis be dešinės pusės priekinio rato (kiti likę trys automobilio ratai yra lieti lengvo lydinio). Iš dešinės pusės ties priekinėmis keleivio durelėmis po automobiliu padėtas ratas, kurio ratlankis skardinis juodos spalvos. Matomi apgadinimai ant automobilio priekinių ir galinių dešinės pusės durelių. Priekinis automobilio bamperis nulaužtas, tačiau laikosi. Ant vairuotojo durelių spynelės atrakto matomų apgadinimų nėra. Taip pat apgadinimų nepastebėta ir ant užvedimo spynelės atrakto. Iš automobilio salono nuo vairuotojo sėdynės buvo paimtas odorologinis kvapo pėdsakas, kuris užkonservuotas stiklainyje Nr. 1, ant kurio priklijuota etiketė su paaiškinimais, o stiklainis užplombuotas priklijuojama plomba, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo paimtas odorologinis kvapo pėdsakas ir nuo priekinės keleivio sėdynės, kuris užkonservuotas stiklainyje Nr. 2, ant kurio priklijuota etiketė su paaiškinimais, o stiklainis užplombuotas priklijuojama plomba, kurios numeris 088069. Iš automobilio salono paimtas foninis kvapo pėdsakas, kuris užkonservuotas stiklainyje Nr. 3, ant kurio priklijuota etiketė su paaiškinimais, o stiklainis užplombuotas priklijuojama plomba, kurios numeris 088070. Taip pat iš automobilio nuo vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių buvo paimtos mikrodalelės, kurio įpakuotos voke Nr. 1 ir Nr. 2, ant vokų parašyti paaiškinimai, o vokai užklijuoti. Daugiau pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Automobilyje yra signalizacija. (III t., b.l. 12-18)

2019-03-18 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantis E. Ž.. Apžiūros metu mobiliojo ryšio telefono aparate buvo rastas vaizdo įrašas, kurio trukmė 3 sekundės. Vaizdo įrašė užfiksuota kaip P. B., gim. (duomenys neskelbtini), sėdi prie VOLVO markės automobilio vairo. Taip pat susirašinėjimo nuotraukos, kuriose yra susirašinėjimas ir bendra nuotrauka, kurioje E. Ž. ir P. B. prie Volvo markės automobilio (tamsiai mėlynos spalvos). (III t., b.l. 45-59)

2019-03-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą, prie rasto automobilio Volvo S60, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio (duomenys neskelbtini)gatvėje buvo pastebėti du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pamatę pareigūnus jie staiga nusuko į šalia miškelio esantį keliuką. Tai sukėlė įtarimų, todėl kartu su Vilniaus apskr. VPK KTS specialistu S. L., atsisėdo į tarnybinį automobilį ir prisivijo juos. Privažiavę prie jų pastebėjo, kad E. Ž. rankose yra raktelis nuo automobilio. Po to minėti jaunuoliai atsakinėdami į jų pateiktus klausimus, pradėjo painiotis, kaip pas juos atsirado automobilio rakteliai, kokiu tikslu jie ėjo link automobilio. Įtariant jog minėti asmenys galimai įvykdė minėto automobilio vagystę, jie buvo sulaikyti ir ekipažo V1744 pristatyti į pirmąjį policijos komisariatą. (III t., b.l. 61)

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismo posėdžio metu ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad R. Ž. bendrininkaudamas su P. B. pavogė svetimą automobilį Volvo S60. Abu kaltinamieji kaltais prisipažino ir paaiškino, kad R. B. pavogė iš automobilio vidaus automobilio Volvo raktą, kurį vėliau padavė pasaugoti P. B.. Kitą dieną panaudojant raktą jie abu automobilį pavogė. Analogiškai kaltu dėl automobilio vagystės prisipažino ir kaltinamasis P. B.. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo G. V. parodymais, liudytojų E. Ž., E. P., K. Ž. ir M. P. parodymais, taip pat nuotraukomis E. Ž. telefone, automobilio apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamieji R. Ž. ir P. B. nusikaltimą padarė tyčią, o jų veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veka, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Nors R. Ž. bando sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, teigdamas, kad jis nuvarant automobilį nesėdėjo automobilyje VOLVO, tačiau jis pavogė automobilio raktus, perdavė juos P. B. siūlydamas pavogti automobilį, be to, P. B. vagiant automobilį važiavo iš paskos kitu automobiliu, visa tai rodo, kad jis buvo nusikaltimo bendrininkas. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šiuo atveju abu kaltinamieji yra nusikaltimo vykdytojai, nors atliko skirtingus veiksmus.

Kaltinamųjų R. Ž. ir P. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl garso kolonėlės vagystė iš automobilio BMW

Kaltinamasis R. Ž. dėl kolonėlės vagystės teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad ėjo kartu su A. P. ir dviem V. pasivaikščioti, kokiu tiksliu adresu negali nurodyti, eidamas pamatė kieme stovinčią BMW mašiną, prie kurios norėjo nusifotografuoti, A. jį nufotografavus, pamatė, kad mašinos priekinis keleivio vietos stiklas išdaužtas ir mašinos viduje, ant priekinės keleivio sėdynės gulėjo kolonėle „JBL“ , kurią paėmė ir išėjo. Kolonėlę grįždamas namo padėjo rūsyje. Kitą dieną kolonėlę atėmė brolis K. Ž. iš jo ir ją, kiek žino, sugrąžino savininkui. (VII t., b.l. 104-106, 209, 112-113)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. D. parodė, kad 2019-03-14 apie 19.53 val. (duomenys neskelbtini) prie statomo (duomenys neskelbtini) namo, pastebėjo, kad yra išdaužtas jam priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinis lango stiklas, išdaužto stiklo vertė be montavimo darbų yra 30 eurų. Dėl minėto įvykio jis iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus į įvykio vietą, užpildė prašymą ir jam buvo išduota pažyma. Išvykus policijos pareigūnams, detaliau apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad nėra žemųjų dažnių kolonėlės „JBL“, kurią buvo palikęs ant automobilio priekinės sėdynės. Apie įvykdytą vagystę 2019-03-14 jis parašė internete „(duomenys neskelbtini) gyventojų bendruomenę“ skelbimą, nurodydamas, kad už vertingą informaciją bus atlyginta. Tą patį vakarą jis pradėjo gauti „Facebook“ tinklalapyje žinutes iš nepažįstamų asmenų, kurie nurodė, kad tai padarė nepilnametis R. Ž.. Taip pat jam nežinomi asmenys atsiuntė nuorodą į jo profilį „Facebbok“, ir nurodė, kad tai padarė būtent jis. Tą patį vakarą parašė asmuo, prisistatęs P. B., kuris paaiškino, kad ryt, tai yra, 2019-03-15 jis padės sulaikyti jam gerai žinomą R. Ž. ir padės jį pristatyti policijos pareigūnams su kolonėle rankose. 2019-03-15 P. B. per „Facebook“ susirašinėjimo programėle „Messenger“ informavo, kad pats ieškojo R. Ž., tačiau jo nerado. 2019-03-15 apie 17.00 val. per „Messenger“ susirašinėjimo programėlę jis gavo pranešimą iš nežinomo asmens, kuriame jis informavo, kad žino kur yra jo kolonėlė, ir paprašė išpirkos. Vėliau susirašinėjant su nežinomu asmeniu, kuris buvo pasivadinęs anketą „tavo kaimynas“, buvo susitarta susitikti 2019-03-18 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini). Dėl tokio susitarimo su nežinomu asmeniu jis 2019-03-18 apie 17.35 val. informavo bendrąjį pagalbos centrą, ir apie 18.10 val. atvyko policijos pareigūnai. Kartu su policijos pareigūnais laukiant susitarimo vietoje asmens, jis sutartoje vietoje nepasirodė. Apie 18.55 val. jis gavo SMS žinutę iš P. B. (tel. (duomenys neskelbtini)), kuris nurodė jam atvykti į (duomenys neskelbtini) greta esančio taromato. Kartu su policijos pareigūnais jis nuvyko P. B. nurodytu adresu. Sutartoje vietoje buvo du vaikinai ir dvi merginos. Greta keturių asmenų ant žemės buvo padėta jo, iš automobilio 2019-03-14 pavogta žemųjų dažnių kolonėlė. Asmuo, su kuriuo susirašinėjo, kuris buvo „Facebook“ pasivadinęs P. B., policijos pareigūnams taip pat prisistatė, kaip P. B.. Policijos pareigūnams, kitas vaikinas kuris stovėjo prie P. B. prisistatė, kaip K. K.. Jis girdėjo, kaip K. K. policijos pareigūnams nurodė, kad turimą žemųjų dažnių kolonėlę jam prieš kelias dienas davė patikrinti jo draugas iš Pilaitės R. Ž.. K. K. nurodė policijos pareigūnams, kad jis nežinojo, kad turima garso kolonėlė yra vogta. Policijos pareigūnai užsirašė visų keturių asmenų duomenis ir jis nuo žemės pasiėmė jam priklausančią garso kolonėlę. Dėl žemųjų dažnių kolonėles materialinė žala nepadaryta. (III t., b.l. 72-73)

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas P. B. parodė, kad R. Ž. pažįsta, vienoje mokykloje mokėsi anksčiau. Tiesiog R. Ž. priėjo prie kregždės (BMW automobilis) ir bandė nuleisti stiklą, tačiau jam nepavyko. R. Ž. seniai buvo jį nužiūrėjęs. Apie tai jau jam kalbėjo. R. Ž. priėjo prie automobilio, bandė nuleist stiklą, bet neatsidarė, stiklas buvo truputėlį pravertas, pabandė jį atidaryti, tada paėmė „subą“ ir pabėgo. Stiklą jis bandė nuleist, bet jis jį palenkė į save ir stiklas sudužo, įlindo per vidų, paėmė subą, subas buvo padėtas ant galinės sėdynės, gale ar bagažinei, šito nežino, jam atrodo, kad gale. Paslėpė jo draugo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vėliau jis jam parodė kolonėlę ir jo paprašė, kad jis patikrintų, ar jis veikia. Tipo, jis jam papasakojo kaip viskas buvo, patikrint ar subas veikia. Tada jis pakvietė draugą ir jis atvažiavo patikrint, K. (duomenys neskelbtini) metų, Lazdynuose atvažiavo jau buvo tamsu, čia buvo gal penktadienis, buvo vakaras, su savo drauge, jis, K. ir jo drauge nuvažiavo į Lazdynus, iki K. mašinos ten tikrino kolonėlę, tada jis grįžo namo, kolonėlė liko pas K., jis grįžo vėlai jau namo, Kitą rytą K. pasakė, kad kolonėlė veikia, tada P. B. nuėjo namo ir parašė tam žmogui ar iš jo nedingo kolonėlė. Tada P. B. per Messenger su tuo žmogumi susitarė vietą ir, kad jam už kolonėlę sumokės 250 Eur, ne skelbime buvo parašęs, kad duos penkis šimtus eurų. P. B. parašė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“ ir tas asmuo atvažiavo su dviem ekipažais policijos ir kolonėlę paėmė. R. kartu nebuvo. (III 3 t., b.l. 87-90)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Ž. apklausos metu nurodė, kad praeitais metais, gal pavasarį, jis ėjo namo, laiptinėje pamatė savo brolį R. su kitais vaikais, jie turėjo kolonėlę. Jis pagalvojo, kad jis gali būti pavogtas. Atėmė iš R. tą kolonėlę ir nunešė jį rūsį, apie tai pranešė tėvui. R. sakė, kad tas subas yra jo draugo ir jis jam jį turi atiduoti. R. Ž. verkė, kol paėmė raktus nuo rūsio ir su kažkuo paėmė tą subą, žino, kad subą turėjo atiduoti kažkokiam nepilnamečiui, kuris važinėja automobiliu. Apie tai, kad subas buvo pavogtas, R. jam nieko nesakė. (III t., b.l. 94)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. A. apklausos metu parodė, kad neprisimena tikslios datos, pareitais metais, tai tikrai buvo ne žiemą, ji buvo draugų kompanijoje su K. K., P. ir viena mergaite, kurios vardas yra V., o pavardės jos nežino. K. tuomet paskambino vienas berniukas, kuriam tuo metu, atrodo, (duomenys neskelbtini) metų buvo, ir pasiūlė jam nupirkti subuferį. K. sutiko jį nupirkti ir jie visi nuvažiavo į Pilaitės mikrorajoną, kur R. namo sandėliuke R. perdavė K. tą subuferį, nieko nesakydamas, iš kur paėmė jį. K. jam pinigų nedavė, tačiau R. ir taip perdavė jam jį, nežino kodėl. Tuomet pora dienų jie visa kompanija važinėjosi K. automobiliu BMW, į kurio bagažinę buvo padėtas subuferis. O vėliau, neprisimena kas iš jų kompanijos pranešė, kad Facebook'e yra įkeltas skelbimas, kad ieškomas iš automobilio pavogtas subuferis, suradusiam subuferį, bus atsilyginta. Gali būti, kad P. susirašinėjo su tuo žmogumi, kuris patalpino skelbimą dėl ieškomo subuferio, o gal ir ne jis, ir susitarė, kad už atlygį grąžins subuferį. Buvo sutartas susitikimas su tuo žmogumi Pilaitės mikrorajone, tą dieną, buvo jis, P., K. ir daugiau nepamena kas, nepamena, ar buvo R. Jie atėjo į sutartą vietą, o ten atvažiavo policija ir juos įsodino į savo automobilį, kur uždavė jiems klausimus ir paleido, o P. išsivežė su savimi. V. S. ir V. L. nepažįsta. Su R. visiškai nebendrauja, šiuo metu visiškai nebendrauja su P. ir niekada nebendravo, su juo bendravo jos vaikinas K. (III t., b.l. 92)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. apklausos metu parodė, kad praeitais metais, tikslios datos nepamena, jam paskambino P. B. ir pasakė, kad pas vaiką, o vaiku jie vadina R. Ž., yra subuferis, kurį jis gali atiduoti už dyką. Jis sutiko paimti tą subuferį, neklausė P. iš kur vaikas jį turi. Atvažiavus į P. nurodytą vietą kartu su K. A., jie nusileido į R. Ž. rūsį, kur jis parodė subuferį. Jis paklausė R., iš kur jis turi tą subuferį, o jis atsakė, kad čia yra jo brolio, ir jis jam yra nereikalingas. Jis sutiko paimti subuferį, paėmė jį ir įsidėjo į savo BMW automobilio bagažinę. Po kiek laiko jam vėl paskambino P. ir papasakojo, kad pasirodo, R. Ž. tą subuferį yra pavogęs iš automobilio, pasakė, kad jis išlupo stiklą automobilio ir paėmė iš vidaus subuferį. O po to P. vėl jam paskambino ir pasakė, kad pavogto subuferio savininkas ieško jo, yra padavęs skelbimą internete. P. susirašinėjo su subuferio savininku ir sutarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Sutartu laiku jie, tai jis, K., P. ir tokia V., kuri yra K. pažįstama, atvažiavo prie parduotuvės. Ten atvažiavo ir subuferio savininkas, kuris jiems, kaip skelbėsi internete, turėjo už subuferį sumokėti 500 eurų. Jis atvažiavo, pažiūrėjo subuferį ir pasakė, kad jis yra jo. Ir po to iškart atvažiavo policijos pareigūnai bei klausinėjo jų, iš kur pas juos yra tas subuferis. Jie jiems viską pasakė ir jie juos paleido. (III t., b.l. 96)

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojo A. P. apklausos metu parodė, kad jis matė kaip R. Ž. išdaužė mašinos langą ir paėmė kolonėlę. A. P. porą minučių pabuvo ir išėjo, nes pasakė, kad jam problemų nereikia. Viskas vyko labai seniai, vasarą gal. Mašina buvo juodos ar mėlynos spalvos. Jis nenorėjo prie pat mašinos eiti, nes galvojo, kad kažkokios kameros bus. Jam R. sakė, kad jis ten kažką darė. Nesakė, kurį langą išdaužė, subuferį paėmė. Tuo metu A. P. buvo tujose, gal 15-20 metrų nuo mašinos. R. tiesiog stovėjo prie mašinos, jis stovėjo šalia kito namo esančiose tujose. Vakaras buvo jau įvykio metu tamsu buvo. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kiemas yra Pilaitėje. Mašina buvo už kiemo, kieme visokios supynės yra. Tą vakarą, kai šitas įvykis nutiko, jis vaikščiojo su R. ir dar kažkuo, nepamena. Jie vaikščiojo prie namų, nebuvo ką veikti ir sumanė pasivaikščioti, R. priėjo prie tos mašinos ir pasakė, jis paims šitą subuferį, ir po poros minučių jis išėjo, nes nenorėjo problemų. Jis nematė, kaip R. išdaužė stiklą. Jis buvo už tujų tuo metu, kai išlindo iš tujų, jis dar žiūrėjo į tą mašiną, o jis paėmė ir išėjo. Po šio įvykio kitą dieną buvo susitikę, bet jis nieko apie šį įvykį nesakė. Nežino ką jis darė su tuo daiktu, kai jį paėmė, žino tik, kad kiti žmonės paėmė tą subuferį ir policija prišoko prie jų. Kai priėjo prie mašinos, nepamena keli buvo, pamena, kad buvo jis, R. ir dar kažkas. Tujose buvo vienas. Pažįsta V. L., nepamena ar ji buvo šio įvykio metu. V. S. pažįsta, ji jo kaimynė, nepamena ar ji buvo šio įvykio metu. Pažįsta P. B., jo nebuvo šio įvykio metu, jis kažkaip vakarais su draugais nesusitikinėja. Į tujas ėjo, nes nenorėjo, kad būtų daugiau problemų, nes vis tiek žinojo, kad policija sužinos ir galvos, kad jie. R. sakė „ateik čia“, o jis sakė, ne ir nuėjo į tujas. Kai priėjo prie mašinos, nepamena ką R. pasakė. Jie vaikščiojo aplink tą mašiną ir R. labai žiūrėjo. Nepamena kada R. pasakė, jog paims subuferį. Kai buvo tujose, kažką girdėjo, jog R. kalbėjosi, bet nepamena su kuo. Išlindęs iš tujų pamatė, kad R. atsisukęs į jį stovėjo ir žiūrėjo, dar kažkas kitas sakė „ateik čia“, jis pasakė ne ne ir išėjo namo. Prie mašinos nebuvo priėjęs, kai išlindo iš tųjų. Nepamena kas sakė „ateik čia“. (III t., b.l. 111-115)

2019-03-26 protokole – pareiškime nurodyta, kad 2019-03-14 apie 19.53 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo B. D. pastebėjo, kad iš jam priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužus priekinio dešinės pusės lango stiklą, kurio vertė yra 170 eurų, buvo pavogtas žemųjų dažnių garsiakalbis „JBL“. Paskelbus informaciją „(duomenys neskelbtini) gyventų bendruomenės“ grupėje internete ir nurodžius, kad asmenis kurie padės minėtą įvykį išsiaiškinti, bus atlyginta, žemųjų dažnių garsiakalbį susigrąžino 2019-03-18. Kadangi žemųjų dažnių garso kolonėle buvo grąžinta, dėl jos turtinė žala nepadaryta. (III t., b.l. 63-64)

2019-03-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-03-19 budėtojo nurodymu tyrėja A. L. K. kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 6 PK tyrėja A. A. atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur buvo susitarta laukti asmenų, kurie turėjo pranešėjui perduoti galimai jo kolonėlę, pavogtą 2019-03-14 iš jam priklausančio automobilio. Jiems atvykus į įvykio vietą, asmenys susitikti su pranešėju B. D. neatvyko. Telefono SMS žinute buvo susitarta kita kolonėlės pardavimo vieta – (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės esančio taromato. 2019-03-18 apie 19.20 val. pranešėjui B. D. jų akivaizdoje buvo perduota kolonėlė. Nustatyti perdavę kolonėlę asmenys buvo nepilnamečiai K. K., P. B., K. A.. Nepilnamečiai nurodė, kad jų bendras pažįstamas R. Ž. prieš kelias dienas atnešęs ir palikęs jiems kolonėlę paprašė ją patikrinti. K. K. nurodė, kad per socialinius tinklus susirašinėdamas suprato, kad kolonėlė buvo vogta, todėl nusprendė ją grąžinti savininkui. (III t., b.l. 82)

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai, ar automobilio priedai – automagnetolos, garso kolonėlės ir pan., vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. BK 178 straipsnio 2 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis R. Ž. tyčia pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį, todėl jo veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. R. Ž. kaltę įrodo jo paties prisipažinimas pagrobus kolonėlę iš automobilio BMW, taip pat nukentėjusiojo B. D. parodymai, liudytojų P. B., K. Ž., K. A., K. K. ir A. P. parodymai, tyrėjos A. L. K. 2019-03-18 tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga.

Nors kaltinamasis R. Ž. neigia, kad kolonėlę paėmė išdaužęs automobilio langą, nukentėjusiojo B. D. parodymais, taip pat liudytojo P. B. parodymais nustatyta, jog R. Ž. priėjęs prie automobilio bandė nuleisti stiklą, tačiau jam nepavyko, tada jis jį palenkė į save ir stiklas sudužo, o R. Ž. įlindo per vidų ir paėmė kolonėlę.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl 2019 m. balandžio 2 d. įvykdyto M. Š. apiplėšimo

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje. Jis gerai nepamena, atsimena, kad tik paprašė pas jaunuolį pinigų, nepamena ar jam grasino. Pamena tik tai, kad jį pastūmė ir, kad galimai paėmė iš jo 8 eurus. Jis nusikaltimo metu buvo su P. B..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Ž. parodė, kad M. Š. jis pažįsta, nes jis yra jo draugo brolis, jie įtarime nurodytu adresu jį susitiko ir jiems paprašius, jis jiems davė 50 centų, po to, kai davė 50 centų jis iš jo pradėjo šaipytis, todėl jis jam trenkė dešinės rankos kumščiu į kairį petį. Tuo metu P. Ž. buvo su P. B. ir P., kurios pavardės nežino. (VII t., b.l. 104-106) Kitos paklausos metu, jis nurodė, kad buvo kartu su P. B., vaikui trenkė į petį, o ne į smilkinį ir jis jam pats atidavė ne 8, bet 1 eurą. P. to vaiko nemušė, tik kalbėjo kažką jam. Negirdėjo, kad P. tam vaikui sakytų, kad sudaužys telefoną, jeigu jis kam apie tai papasakos. Po įvykio jie su P. su niekuo nebuvo susitikę, nuėjo į parduotuvę ir nusipirko atsigerti. (VII t., b.l. 112-113)

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. B. kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, o teismo posėdžio metu kaltu prisipažino. Jis nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau aplinkybių neprisimena, nes viskas buvo labai seniai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad 2019-04-02 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) prie jos sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., priėjo du iš matymo pažįstami berniukai, R. Ž. ir P., kurio pavardės nežino, ir prašė jo, kad duotų savo turimus pinigus, tačiau jos sūnus nesutiko duoti pinigų. Tuomet R. Ž. vieną kartą trenkė jos sūnui į smilkinio sritį, ko pasėkoje jis pajautė fizinį skausmą ir išsitraukęs iš piniginės atidavė berniukams turėtus 8 eurus. Eidami nuo jos sūnaus berniukai jam kartojo, kad nebandytų niekam pasakoti, ar kreiptis į policiją, nes sudaužys jo telefoną bei sumuš. Abu vaikinus jos sūnus pažinti galėtų. Po įvykio šie pasišalino nežinoma kryptimi, o jos sūnus niekam nepasakojęs apie įvykį ėjo toliau pas korepetitorių. (IV t., b.l. 94-96)

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas nukentėjusysis M. Š. parodė, kad tiksliai nepamena laiko, maždaug apie 17 val., važiavo pas korepetitorę, Laisvės prospekte, ir nuėjo į autobusų stotelę ir prie jo priėjo trys žmonės: du berniukai ir viena mergina. Vienas iš jų žino, kad buvo R. Ž., kuris iš jo pareikalavo pinigų, jis jiems nenorėjo duoti, tada gavo smūgį per smilkinį kumščiu, į žandą, nugriuvo atgal ir trenkėsi galva į autobuso stotelės stiklą. Tada jis pasakė jam atiduoti pinigus, M. Š. padavė 8 eurus. Tada jie nuėjo. Įvykis buvo apie 17 val., link vakaro, jam atrodo, balandžio 5 ar 6 dieną. Kokioje stotelėje buvo, nepamena, prie Maximos, (duomenys neskelbtini) g. Kaip apsirengę, neprisimena, prisimena, kad buvo trys žmonės, vienas reikalavo pinigų, kitas prašė, o mergina bandė raminti. Sakė, duok pinigus, jis pasakė, kad apsieis. Tada jam grasino, jis sakė nepasiduos. Tada kitas vaikinas paprašė mažesnės sumos, jis vis tiek nenorėjo duoti ir tada jam trenkė tas pirmasis vaikinas. Jis buvo toks mažas, trumpais plaukais, 13 gal metų ar 14 metų. Jo vardas R. Ž.. Jis ne pirmą kartą jį matė. Kai pirmą kartą trenkė, didelio skausmo nebuvo, truputį susiliejo akys, nugriuvo, truputį ir gėda buvo ir pyktis, bet nėra konfliktinis žmogus, tai pasidavė. Jam pateikė į kairį smilkinį. Mergina bandė raminti savo vaikiną, sakė, davai einam iš čia. Ji buvo truputį aukštesnė, tokia rajoninė, jie buvo su treninginėmis kelnėmis, o ji juodom kelnėmis ir juodu viršum. Jai gal 15 ar 16 metų, jo bendraamžė. Ji truputį aukštesnė už jį kokiais 2-3 cm. Pinigus padavė tam pirmajam, kuris prašė, kiek pinigų davė neprisimena, prašė kelių eurų. Kai davė pinigus, jie nuėjo link Maximos. Prisimena, kad yra kaip ir du liudytojai, nepažįstama moteris ir jo brolio draugas. Moteris sakė iškvies policiją, bet jie nusijuokė ir nuėjo. Kitas liudytojas yra M., jo brolio draugas. R. reikalavo daugiau pinigų, o antras vaikinas sakė, nu duok mažiau. Abudu sakė arba sumoki, arba sumuš. Tada tas antrasis irgi pasakė duoti tam tikrą sumą, kai pamatė, kad tam mažesniam nesiseka. Kiek pinigų reikalavo, nepamena, gal nuo 1 eurų iki 3 ar 4 eurų, čia pirmasis, o antrasis prašė 50 centų ir tada sakė atstos. Paėmė pinigus R., jiems davė tiek, kiek ir prašė pirmą kartą. Nueidami jie nusijuokė ir nuėjo į Maxima parduotuvę. Po šio įvykio teko matyti R. ir ne kartą, vieną kartą autobuse matė, kai važiavo iš Vilniaus senamiesčio su 4G autobusu. Ir dar kartą prie Maximos matė tos pačios. Ir kai eidinėjo iš mokyklos prie rampų prie (duomenys neskelbtini) mokyklos matė, jis eidinėjo iš savo mokyklos namo ir jis tada pastebėjo ir sakė, kur eini, kur eini, mes čia draugiškai pabendrausim, ir jie nuėjo, mama sakė, kad čia grasinimas, bet tikisi, kad ne, nes nenori bijoti. Daugiau niekas jam negrasino, nei vienas iš jų. Sakė neskambint policijai arba telefoną sudaužys. Jam atrodo, R. sakė. Patyrė psichologinę žalą, turtinė mažiausiai jam rūpėjo, jis bijo išeiti į lauką, į mokyklą. (IV t., b.l. 113-117)

2019-04-02 protokole – pareiškime nurodyta, kad 2019-04-02 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), prie M. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., priėjo du iš matymo pažįstami berniukai, R. Ž. (apie 14 m.) ir P. ir prašė pinigų. M. Š. nedavus pinigų, R. Ž. vieną kartą trenkė į smilkinio sritį, ko pasėkoje M. Š. pajuto fizinį skausmą ir padavė berniukams 8 eurus. Po įvykio berniukai pasišalino nežinoma kryptimi. (IV t., b.l. 76-78)

2019-04-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra viešojo sustojimo stotelė „(duomenys neskelbtini). Stotelė yra įrengta šalia dviejų krypčių važiuojamosios dalies kelio, ant šaligatvio. Stotelės kairės pusės stikle įdėta reklama apie kino filmą. Stotelės kairėje pusėje yra įrengti du spaudos kioskai. Stotelės pagrindas išklotas pilkos spalvos plytelėmis. Priešais stotelė stovi stulpas ant kurio yra kelio ženklas su tos stotelės pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)”. Įvykio vieta apžiūrima tamsiu paros metu, apšviesta gatvių žibintais. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. (IV t., b.l. 87-89)

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamųjų R. Ž. ir P. B. kaltė įrodyta jų prisipažinimais padarius nusikaltimą, nukentėjusiojo M. Š. parodymais ir kita bylos medžiaga. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji panaudoję psichologinį smurtą, t.y. pagrasinę fiziniu susidorojimu - kad M. Š. sumuš, pareikalavo atiduoti jo turimus pinigus, o jam atsisakius panaudojo fizinį smurtą – sudavė smūgį M. Š. į galvos sritį, ir tokiu būdu palaužė nukentėjusiojo valią ir paėmė iš jo 8 eurus. Šie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų R. Ž. ir P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl 2019 m. balandžio 2 d. A. K. ir I. J. apiplėšimo

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino iš dalies, t.y. jis prisipažino kaltu dėl plėšimo, tačiau nepripažino aplinkybės, jog turėjo peilį, nes niekada jokio peilio nesinešioja. Jis mano, kad nukentėjusysis išsigalvoja, kad R. Ž. turėjo peilį. Jis tik pagrasino, paėmė iš nukentėjusiojo 2 eurus ir nuėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad A. K. nepažįsta, jam niekad negrasino, vieną eurą galimai iš jo paėmė įtariame nurodytu adresu kartu su A. P., nes jiems paprašius jis davė jį, o po to kai davė eurą pradėjo iš jo šaipytis, todėl jis jam trenkė vieną kartą dešine ranka į kaklą. (VII 7 t., b.l. 104-106) Ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-04 įtariamojo R. Ž. papildomos apklausos metu jis parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes peilio nenaudojo. Buvo su A. P., kuris nieko nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo aplinkui. (VII t., b.l. 112-113)

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas nukentėjusysis A. K. apklausos metu parodė, kad jie su draugu buvo prie mokyklos, prie rampų, ten jie kalbėjosi, žaidė ir paskui jis stotelėje pamatė tuos du, kurie buvo jį anksčiau apvogę, ir tada jo draugas priėjo prie jų ir pasakė „aš žinau, kad tu iš jo pavogei pinigus“, ir paskiau neatsimena kažką kalbėjo, ir tada tas mažesnis paprašė, kad duotų pinigų, jo draugas nenorėjo ir atkirto žodžiais, tada kitas mažas išsitraukė peilį kišeninį su medine rankena, jis pagrasino ir tada pradėjo prie jo lysti, jis nenorėjo, kad jo draugą sužeistų, tada davė jiems vieną eurą, bet po to vis tiek lindo prie jo. Didesnis vaikinas labai daug ko nedarė, jis tiesiog buvo šalia jo, vieną kartą buvo įsiterpęs, kad jis jau davė pinigų, tada jo draugas dar davė, tada didesnis norėjo dar kartą prašyti iš jo pinigų, bet mažesnis pasakė, kad nereikia, jau davė ir tada jie nuėjo. Iš viso 3 eurus davė, jis vieną eurą, jo draugas 2 eurus. Daug neatsimena ką sakė, atsimena, kad jie grasino, ir kad jie prašė tų pinigų. Kada grasino, jis išsitraukė peilį, o žodžiu ką sakė, neprisimena. Peilis buvo arčiau draugo, jis nemojavo juo, bet grasino. Nuo jo gal kokiu metru, o nuo draugo kažkur pusė metro peilis buvo. Jie su draugu išsiskirstė, jis nuėjo į kitą stotelę ir nuvažiavo namo. Jautėsi sutrikęs, truputį bijojo eiti į lauką. Jam atrodė, kad jie nesako nieko, kas bus, jei neduos pinigų, jie žinojo kas jau gali būti, jei jų yra truputį nesveiki proteliai, tai gali ir smeigti su peiliu. Jie nebuvo prisilietę prie jų, per atstumą viską aiškino. Tų berniukų nepažinojo iš anksčiau, tik iš to pirmo įvykio atsiminė, kad čia jie. Anksčiau netekę jų sutikti. Mažesnis pilką džemperį mūvėjo, jo balsas buvo užkimęs, jam pasirodė jo balsas kaip rūkančio, vyresnis, jam atrodo, kažkaip ryškiai buvo apsirengęs, jam atrodo, geltonu gal džemperiu. Mažesnis buvo maždaug truputį gal mažesnis arba jo ūgio. Kai davė pinigus, jie atsikabino nuo jų, jie nuėjo, jo draugas nuėjo namo, o jis nuėjo į kitą stotelę ir nuvažiavo autobusu namo. Kai ėjo į kitą stotelę, matė kaip jie sėdėjo stotelėje ir lindo prie mergaitės, kuri buvo apsipirkusi duonos ir dar kažko. Tada jis nuėjo, nuvažiavo su autobusu, nufotografavo autobuso numerį, kad su priekine kamera juos nufilmuotų. Parėjęs namo, pasakė viską sesei kaip buvo, tada jo sesė paskambino jo tėveliams, jo tėveliai policijai paskambino. Tada atvažiavo policija, paklausė visokių dalykų. Jie su mama važinėjo aplink kvartalą ir žiūrėjo, ar jų nepamatys, tada jie nuvažiavo į pastatą, jam ten rodė nuotraukas, koks galėtų būti, ir surado nuotraukas, kur buvo toks pat. Po šių įvykių daugiau neteko jų matyti. Dabar jaučiasi truputį sutrikęs, bet vis tiek bijo labiau eiti į lauką arba iš mokyklos, negu anksčiau bijojo prieš įvykį. Daugiau jo gyvenime niekas nepasikeitė. (IV t., b.l. 34-38)

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas nukentėjusysis I. J. apklausos metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad jis su savo geriausiu draugu A. išėjo iš prailgintos grupės, nusprendė nueiti į kioską, nusipirko traškučių, nuėjo link stotelės, nes norėjo pažiūrėti, kada bus autobusas. Stotelėje sėdėjo du berniukai: vienas mažesnis, o kitas didesnis su geltonu megztiniu. Stotelėje buvo labai mažai žmonių. Jis nuėjo pažiūrėti kada bus autobusas, nes A. kažką telefone žiūrėjo. Prie jo priėjo mažesnis berniukas, kuris sėdėjo prie autobusų stotelės ir paklausė, ar turi pinigų, pasakė, kad ne, paklausė ar tikrai. Pasakė, neduos, paklausė ar gali pasiimti. Tada jis priėjo prie jo ir išsitraukė peilį ir pasakė „duok pinigus“. Pasakė jam „tu ką išprotėjęs, visur kameros“. Jis pasakė „mano tėtis dirba policijoje, jis mane išvaduos“. Buvo susijaudinęs, iš viso turėjo tris eurus. Jis pamatė du eurus ir pasakė „duok du eurus“. Po to tas berniukas su geltonais marškinėliais priėjo prie A. ir iš jo reikalavo vieno euro. Po to jis prie jo kūno pradėjo mosikuoti tuo peiliu. Jis jam atidavė du eurus, o A. jam atidavė vieną eurą. Po to jis nuėjo prie rampos, kur prie jų priėjo jų klasiokas I. ir paklausė A. kas nutiko. Po to prie to vaiko priėjo kažkokie paaugliai ir sakė „tu šaunuolis, sugebi“ ir jam kažką davė ar nedavė, tiksliai nežino, bet kažką jam perdavė. Po to nuėjo namo, bijodamas, kad jo neužpultų. Pakeliui sutiko mamą. Pasakojo mamai tą istoriją, mama pamanė, kad tiesiog pametė pinigus ir išsigalvojo. Po to, po kiek laiko jam paskambino A. ir paklausė, ar atsimena to berniuko veidą, pasakė, kad taip. Paklausė, kodėl klausia, jis pasakė, kad yra policijoje. A. su mama nuvažiavo į komisariatą ir rašė raštą, kad šiandien juos užpuolė. Pasakė nieko tokio, A. pasakė, kad dėl to, kad buvo peilis, buvo pavojingas, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to kitą dieną rašė 15 min., kad jį pagavo. Pamena, kad peilis buvo su mediniu koteliu, gal medžioklinis peilis, jis buvo gan ilgas, su medine rankenėle, jis paspaudė mygtuką ir jis išsiskleidė. Peilis išsiskleidė, jis stovėjo atstumu per stalo ilgį, su peiliu grasino 3 cm nuo kūno, nuo pilvo link veido. Pasakė „duok pinigus“, pasakė jam kad čia daug kamerų, jis pasakė „nesvarbu, mano tėtis dirba policijoje“. Jis suskleidė peilį ir su tais draugais toliau atsisėdo į stotelę. Jis nuėjo prie rampos, o prie jų priėjo daug paauglių ir jie jam kažką sakė. Prie A. priėjo aukštesnis žmogus, be peilio ir paprašė duoti vieną eurą. A. atidarė piniginę ir padavė jam vieną eurą. Buvo tik A. ir jis, gal kameros tai užfiksavo. Sakė, jei neduos pinigų, mažesnis su peiliu sakė, kad durs čia (parodė žemiau pilvo). Nežino užpuolikų vardų. A. nuo jo buvo šone, jis tiesiog nuėjo tolyn, kada pamatė peilį, jis buvo nuo jo kažkur 2-3 metrai atstumu. A. aukštesnis vaikas klausė „ar gali duoti eurą“. Prie A. didesnis priėjo po to, kai jam grasino peiliu. Anksčiau nebuvo matęs šių vaikinų. Buvo labai išsigandęs, jis mojavo peiliu, jaudinosi, kad jį gali nužudyti ar pradurti. Po įvykio buvo išsigandęs, iš karto nuėjo namo, pabandė prieiti prie rampos, bet suprato, kad geriau eiti namo. Dabar nebijo, tik truputį jaudinasi, kai pasakoja. Nustojo bijoti po savaitės po įvykio. Mokykloje po įvykio mokytojos perspėjo vaikus ten nevaikščioti. Užmigo normaliai, pažaidęs ir pažiūrėjęs YouTube. Anksčiau nebuvo matęs tų berniukų. (IV t., b.l. 67-71)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. apklausos metu parodė, kad 2019-04-02 apie 15.34 val. jai paskambino jos mažametė dukra A. K. ir pasakė, kad namo sugrįžo jos brolis A. K., visas verkiantis ir labai išsigandęs, sakydamas kad jį apiplėšė. Dukra jam padavė mobilaus ryšio telefoną, ji pradėjo raminti sūnų ir nuvyko į namus. Namuose jai sūnus nurodė, kad 2019-04-02 apie 15.20 val. eidamas iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos su savo klasioku I. J. „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelėje, pastebėjo sėdinčius du berniukus, kuriuos matė 2019-03-27 (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tame pačiame autobusų sustojime, ir kurie sūnui buvo pagrasinę, kad jį primuš, jei jis neduos jiems pinigų. Vienas iš berniukų buvo apie 150 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo tamsiai pilkos spalvos džemperį su užtrauktuku ir gaubtuvu, kuris buvo uždėtas ant galvos, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, paprašė iš jo pinigų. Sūnus apibūdintą berniuką tikrai atpažinti galėtų. Kitas berniukas buvo aukštesnis, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo geltoną džemperį, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Antrą apibūdintą berniuką taip pat atpažinti galėtų. Pirmas apibūdintas mažesnis berniukas pareikalavo, kad jos sūnus duotų pinigų. Taip pat pinigų prašė ir iš jo sūnaus draugo I. J.. Sūnus nesutiko jam atiduoti savo turimus pinigus ir tuo tarpu tas pats berniukas, kuris vilkėjo tamsiai pilkos spalvos „džemperį“ su priekyje esančiu užtrauktuku ir gaubtuvu, iš savo džemperio išsitraukė peilį. Peilis buvo automatinio atidarymo (jį paspaudus) medžio spalvos rankena, apie 13 cm ilgio. Laikydamas dešinėje savo rankoje peilį, pareikalavo jam atiduoti pinigus. Tada tas pats berniukas peilį paslėpė jį įsidėdamas į kišenę ir pradėjo kalbinti sūnaus klasioką I. J.. Sūnus išsigandęs, kad nieko blogo nenutiktų, atidavė vieną eurą. Tada sūnus įlipo į 4G atvažiavusį autobusą per priekines autobuso duris, o minėti užpuolikai įlipo per galines autobuso duris, tačiau greit iš autobuso išbėgo. Prieš jos sūnų fizinė jėga naudota nebuvo, sūnus tik labai išsigando, jam buvo grasinta peiliu. Sūnus galėtų minėtus berniukus tikrai atpažinti. (IV t., b.l. 17-20)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. apklausos metu parodė, kad 2019-04-02 apie 15.40 val. jam paskambino žmona V. K. ir pasakė, kad maždaug prieš 15 minučių „(duomenys neskelbtini)“ autobusu stotelėje, peiliu pagrasinęs nepažįstamas berniukas iš jų sūnaus A. K. atėmė vieną eurą. Sūnus šiuo metu yra namuose, patyrė didelį stresą, labai išsigando. Jis iš karto apie įvykį pranešė į policiją ir skubiai nuvažiavo į namus. Namuose 2019-04-02 apie 16.18 val. jam sūnus papasakojo, kad jam grįžtant iš mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie jo priėjo du berniukai, vienas iš berniukų vilkėjo tamsiai pilkos spalvos apdarą, buvo maždaug apie 150 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 13-14 metų amžiaus, kuris paprašė sūnaus pinigų. Sūnus nesutiko atiduoti pinigų, tada minėtas pastarasis išsitraukė iš savo kišenės peilį juo pagrasino sūnui ir atėmė iš sūnaus vieną eurą. Kitas šalia stovėjęs berniukas, kuris vilkėjo geltonos spalvos apdarą, maždaug 160 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, apie 14-15 metų amžiaus stovėjo šalia ir viską stebėjo. Prieš jo sūnų fizinė jėga naudota nebuvo, sūnus tik labai išsigando. Jam sūnus pasakė, kad įsidėmėjo berniuko, kuris jį apiplėšė ir galėtų jį atpažinti. (IV t., b.l. 26-28)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. apklausos metu parodė, kad yra I. J. motina. Šių metų pavasarį, tikslios datos nepaskys, iš mokyklos grįžęs I. buvo susijaudinęs, įsiaudrinęs. Ji tai iškart pastebėjo ir jis jai papasakojo, kad jam einant iš mokyklos su draugu A. K., (duomenys neskelbtini) stotelėje prie jų priėjo keli berniukai ir pareikalavo atiduoti jų turimus pinigus. I. ir A. atsisakius atiduoti pinigus, vienas iš užpuolikų ištraukė peilį ir juo pradėjo grasinti, po ko jos sūnus ištraukė turėtus 2 eurus ir juos padavė tam, kuris laikė peilį. Po to jos vaikas atpažino užpuoliką, kuris buvo su peiliu kaip R. Ž.. Kitą juos užpuolusį vaikiną jos sūnus taip pat pažįsta, jį galėtų atpažinti. Po to I. su A. išsigandę pabėgo. Jos sūnus patyrė neturtinę žalą, buvo išsigandęs, tačiau sužinojęs, kad A. tėvai parašė pareiškimą policijai, ir kad prieš Ž. imtasi priemonių, nusiramino. Pinigai, kuriuos iš jo sūnaus atėmė Ž. priklauso jai, todėl dėl įvykio ji patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą. (B. b. 4 t. 52 l.)

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas A. P. apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), stotelėje kas įvyko, nelabai pamena. Pamena, kad buvo du vaikai stotelėje ir R. paprašė euro ir jis lygtais pagrasino, kad, jam atrodo, papjaus, bet jis lyg ir neturėjo peilio. Nepamena, kuriam pagrasino R. Kai viskas vyko, jis tiesiog stovėjo ir truputį nuėjo toliau. Nepamena ką vaikai sakė, kai liepė jiems eurą duoti. Kai viskas įvyko, tą dieną švietė saulė ir buvo ne žiema, buvo jau pasibaigę 5-6 pamokos. Stotelė vadinasi (duomenys neskelbtini). Vaikščiojo su R. ir atsirado toje stotelėje, buvo dviese. R. pavardė Ž. R. sugalvojo prieiti prie vaikų. Grasino jis su peiliu, bet nepamena ar peilis iš tikrųjų buvo ar ne. Nepamena ką R. kalbėjo, kai priėjo prie vaikų. Vaikai kaip jautėsi nepamena, bet tikrai neverkė. Jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo šito įvykio metu. Pašalinių žmonių nebuvo aplink, o gal ir buvo, nežino. Nepamena tiksliai, kiek vaikams buvo metų, neprisimena ir jų ūgio. R. nelietė tų vaikų. Jis nepamena ar davė eurą ar ne. Jie po įvykio sutiko draugus, pasisveikino su visais ir išėjo į kiemą, jie nekalbėjo apie šį įvykį. (III t., b.l. 111-115)

2019-04-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. K. iš jam pateiktų atpažinimui 6 fotonuotraukų atpažino pirmoje fotonuotraukoje asmenį, kuris iš jo 2019-04-02 grasindamas peiliu atėmė eurą.

2019-04-02 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019-04-02 apie 15.40 val. į R. K. telefoną paskambino jo žmona V. K. ir pranešė, kad 2019-04-02 apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) mikrorajone, peiliu pagrasinęs vaikinas paėmė iš jo mažamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieną eurą. Vaikas patyrė didelį stresą, labai išsigando. (IV t., b.l. 3-6)

2019-04-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra viešojo transporto (duomenys neskelbtini) stotelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Viešojo transporto stotelė (duomenys neskelbtini) yra šalia kelio važiuojamosios dalies, išklota plytelėmis. Viešojo transporto (duomenys neskelbtini) stotelėje maždaug už 6 metrų iš dešinės pusės įrengtas stiklinis paviljonas su mediniu suoliuku. Šalia viešojo transporto (duomenys neskelbtini) stotelės pastatų ar kitų objektų nėra, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. Ž. kaltė padarius plėšimą panaudojant nešaunamąjį ginklą (peilį) visiškai įrodyta, jo paties prisipažinimu (išskyrus peilio turėjimą), nukentėjusiųjų A. K. ir I. J. bei liudytojų A. P., V. K., I. J., R. K. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais ir kita bylos medžiaga. Ši R. Ž. veika padaryra tyčia, nes jis grasindamas peiliu pagrobė iš A. K. 1 eurą ir 2 eurus iš I. J..

Nors kaltinamasis neigia turėjęs peilį, šiuo atveju teismas mano, jog patikimesni yra nukentėjusiųjų A. K. ir I. J. parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, nukentėjusieji iš pat pradžių nurodė, jog R. Ž. turėjo peilį ir juo grasino bei aiškiai apibūdino, kaip peilis atrodė. Be to, net ir R. Ž. draugas liudytojas A. P. apklausos metu nurodė, kad R. Ž. grasino su peiliu, bet nepamena ar peilis iš tikrųjų buvo ar ne. Todėl R. Ž. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK BK 180 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamo R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl pasikėsinimo apiplėšti A. S.

Kaltinamasis P. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Jis nurodė, kad kuprinės ar telefono atimti nenorėjo. Jis paprašė nukentėjusiojo parūkyti ar tai elektroninės cigaretės. Tada tie vaikinai pradėjo rėkauti, užgaulioti, todėl jis susinervino ir jiems sudavė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. B. parodė, kad 2019 metų balandžio 4 d., dienos metu buvo prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, kartu su savo penkiais ar septyniais draugais, kurių duomenų nenori nurodyti. Jie tiesiog stovėjo, bendravo. Jis pamatė, kad iš mokyklos išeina nepažįstamas jam berniukas, apie 14-15 metų amžiaus. Pamatė, kad jis užsirūkė elektroninę cigaretę. Dar kažkas iš jo draugų pasakė, kad tas vaikinas turi elektroninę cigaretę. Jis nusprendė atimti iš to vaikinuko elektroninę cigaretę, kad vėliau ją parduotų. Tas berniukas iš mokyklas išėjo su kitais dviem berniukais, kurie stovėjo šalia. Jis vienas, nieko nesakydamas savo draugams, priėjo prie berniuko, kuris elektroninę cigaretę buvo įsidėjęs į galinę kelnių kišenę, ir pasakė, kad atiduotų jam elektroninę cigaretę. Berniukas jį pasiuntė, pasakė keiksmažodį. Jis jokių kitų daiktų iš to berniuko nereikalavo, jo kuprinės nelietė. Po to, kai tas berniukas jį pasiuntė, jis jam kumščiu sudavė į galvą. Negrasino jam išmušti dantis. Dar kartą pasakė, kad atiduotų elektroninę cigaretę. Berniukas su savo draugais pradėjo trauktis ir tada jis dar du kartus sudavė tam berniukui į galvą, ar į veidą, kur tiksliai nepamena. Tada su berniuku buvę draugai kartu jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti į visas kūno vietas. Tai tęsėsi apie 15-20 sekundžių. Tada pribėgo jo draugai, jam pavyko atsistoti, po ko jis sudavė kitam vaikinui su akiniais, kuris jį prieš tai pargriovė ant žemės ir spardė į veidą. Atsimena, kad buvo iškritęs to berniuko akinių stikliukas, kurį jis vėliau įstatė. Tuo metu prie jų priėjo dvi policijos pareigūnės ir jis buvo sulaikytas, taip pat vienas jo draugas ir tie trys vaikinai. Kaip sakė, elektroninę cigaretę būtų pardavęs, bet nežino kam. Dėl savo veiksmų gailisi. Kodėl taip pasielgė, nežino. (VI 6 t., b.l. 149) Vėliau P. B. atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad 2019-04-04 ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laukė iš mokyklos, kuri yra (duomenys neskelbtini), grįžtančio savo mažamečio sūnaus A. S.. Apie 14.13 val. jai paskambino jos sūnus A. ir paprašė ateiti prie jo mokyklos, nes jam atsitiko rimtos problemos. Ji nedelsiant ėjo prie mokyklos ir pamatė netoli stovinčią greitosios pagalbos mašiną, kurioje medicinos darbuotojas apžiūrinėjo sūnų. Tada sūnus papasakojo kas atsitiko, pasakė, kad apie 14.00 val. jis ėjo iš savo mokyklos namo, šalia krepšinio aikštelės prie jo priėjo du berniukai, kuriems apie 14 metų. Sūnus pasakė, kad vienas iš berniukų jam žinomas kaip P., o antras su juo buvęs berniukas, sūnus jį gerai pažįsta, nes kartu anksčiau mokėsi vienoje klasėje, jis yra D. S.. P. lietuviškai A. liepė atiduoti daiktus, kitaip pagrasino išmušti jam dantis. Sūnus su savimi turėjo savo juodos spalvos mokyklinę kuprinę - 20 eurų, kurioje buvo mokykliniai sąsiuviniai bei kelnių kišenėje sūnus turėjo seną mobilaus ryšio telefoną Samsung - 20 eurų vertės. Tada P. vieną kartą kumščiu sudavė sūnui į veidą. Gavęs smūgį sūnus nueidinėjo nuo tų vaikinų, tačiau P. jį pasivijo ir vėl sudavė kumščiu jam į veidą bei du kartus į galvos galinę pusę. Kartu buvęs sūnaus buvęs klasiokas D. S. sūnui nieko nedarė, nieko nereikalavo, tačiau ir nebandė sulaikyti P. Tada prie jų pribėgo sūnaus taip pat mažamečiai draugai V. K. ir D. C. ir sūnų atgynė. Tada priėjo policijos pareigūnai ir tuos vaikinus sulaikė. Ji kartu su sūnumi nuvyko į Santariškių vaikų ligoninę, sūnui buvo nustatytas galvos sumušimas. Dėl šio įvykio materialinė žala nepadaryta, dėl sūnaus sumušimo jai padaryta neturtinė žala. (V t., b.l. 80-82)

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis A. S. nurodė, kad jam dabar yra (duomenys neskelbtini) metų. Šitas įvykis buvo balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje, prie mokyklos, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną po mokyklos išėjo trise: jis, V. K., D. K.. Po to prie jų priėjo du vaikinai: vienas buvo jo buvęs klasiokas D. S., o kitas jo draugas P. ir juos užpuolė. Jo klasioko draugas pribėgo prie jo ir pradėjo iš jo reikalauti daiktų ir pinigų. P. priėjo prie jo ir pradėjo prašyti iš jo pinigų ir daiktų, jis atsisakė duoti ir tada pradėjo muštis. Iš pradžių P. sudavė jam į žandikaulį, o po to buvo smūgis už ausies ir tada trečias smūgis į žandikaulį. Pirmas smūgis buvo į kairę žandikaulio pusę. Toje vietoje buvo aštrus skausmas, tarsi kas būtų įdūrę. Už ausies pataikė kairėje pusėje, ten beveik nejautė. Buvo dar vienas smūgis į žandikaulį, į tą pačią vietą, kur sudavė pirmą smūgį. Iš viso jam sudavė tris smūgius. Kai jį mušė, jam nieko nesakė. Po pirmo smūgio aptirpo, nes turbūt pataikė į skausmingą tašką. Norėjo duoti atgal, bet jam nepavykdavo. A. S. draugai jį užstojo. Tada D. S. gynė savo draugą P. D. S. pradėjo mušti A. S. draugą, o jo draugai pradėjo mušti P. A. S. draugui praskėlė lūpą, o kitam sulaužė akinius. Jam buvo šokas ir guzas. D. prie jo nelindo, jis pradėjo mušti D. K.. V. K. pradėjo spardyti P. V. P. sulaužė akinius. P. iš jo daiktų ir pinigų reikalavo, sakydamas „staigiai atiduok pinigus, daiktus“, „žinau, kad pas tave yra, nemeluok“. Su juo jis kalbėjo lietuviškai. Įvykio metu su savimi turėjo telefoną, raktus, truputėlį pinigų. Jis jam nieko neatidavė. Dar turėjo kuprinę, kurioje buvo vadovėliai ir penalas. Dabar neberūko ir įvykio metu neturėjo cigarečių. Jam draugai iš klasės pasakojo, kad P. su D. turėjo elektroninę cigaretę. Nenori sakyti tų draugų vardų, nes nežino, kas jiems bus, jei pasakys. Įvykio metu jie visi keikėsi. Jam atsisakius duoti daiktus, jo toliau reikalavo ir tada pradėjo jį mušti. Jam sakė „atiduok, nes liksi be dantų“. Su tais dviem vaikinais iki šio įvykio konflikto nebuvo. Su D. visada buvo problemų, todėl jį išvarė iš jų mokyklos. Policiją iškvietė mama vaiko, kuris jau buvo anksčiau užpultas, kai juos pamatė. Policija atvyko, kai viskas prasidėjo. Jam draugai papasakojo dėl policijos iškvietimo. P. priėjo prie pat jo, o D. pribėgo, kai pamatė, kad P. yra ant žemės. P. sudavus jam tris smūgius, nuo P. D. buvo gal 5 metrų atstumu. Jis anksčiau bijojo D. ir P., bet dabar nebe. Tada atvažiavo policija ir juos išskyrė. Jį greitoji nuvežė į ligoninę, padarė visus tyrimus. Buvo tik sumušimai, jokių rimtų traumų. (V t., b.l. 97-100)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis V. K. apklausos metu parodė, kad dienos neatsimena, tačiau tai buvo prieš šitą vasarą, buvo apie 14.00 val. Iš mokyklos išėjo jis, A. ir D. Jie ėjo pro krūmus, o vienas vaikinas stovėjo prie medžių ir priėjus prikibo prie jų. Jis buvo su „Adidas“ striuke, kepure juoda, jo veidas buvo su guzais, šalia jo stovėjo didesnis su „Adidas“ striuke ir juoda kepure. Mažesnis paėmė A. už dešinės rankos ir pradėjo reikalauti. Jam jis nieko nesakė, tik prie A. prikibo. Kol jis jį laikė, jis jam sudavė du smūgius. Kai jie jau ėjo namo, A. pasakė jiems „eikit iš čia“, tada mažesnis pribėgo ir smarkiai trenkė A., A. vos nenugriuvo. Tada V. K. su D. prišoko prie mažesnio ir vieną smūgį jam sudavė, nustūmė jį nuo A. Jie su D. bėgo ir nustūmė jį nuo A. Jis gulėjo pridengęs galvą, kad išvengtų smūgių. Jie jam nieko nesakė. Tada didesnis atbėgo ir sudavė D. į veidą. Didesnis vaikinas, tai buvęs jo klasiokas D. S., o mažesnio vardas P. D. nieko nedarė, jis tik stovėjo, kai jie su D. pargriovė mažesnį, tada D. pribėgo ir sudavė D. P. sakė „ateik čia“, grasino. P. stovėjo, laikė A. už rankos, sakė „į veidą duosiu“, prašė kažką atiduoti, ką atiduoti tiksliai, pasakyti negali, negirdėjo, bet A. jam sakė, kad pinigus prašė atiduoti. A. laikė kažką kumštyje, bet niekas nematė ką jis atidavė. D. pasakė vienintelį dalyką „geriau atiduok, kad blogiau nebūtų“, jis tai A. pasakė. Jis kai P. nustūmė, nugriuvo ir kelią nusibrėžė, jis jam dar į veidą pataikė, veido neskaudėjo, tik akinius jam sulaužė, pataikė į kairę akį. Kai atėjo policija, viską pasakė policijai. Kalbėjo su gydytojais dėl nubrozdinto kelio. Akinių rėmelius išmetė, stiklus pastatė į naujus rėmelius. Nepažinojo P. iki įvykio, D. pažinojo, jis jo buvęs klasiokas. Su D. S. buvo tiesiog klasiokai. Truputį pakalbėdavo ir viskas, daug nekontaktavo. Gavo smūgį, biški bijojo, biški drebėjo. Buvo ir buvo, jau viską pamiršo, tik jam nepatiko, kad D. mama pasakė, kad čia jie kalti. (V t., b.l. 127-129)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusysis D. K. apklausos metu parodė, kad tą dieną ramiai ėjo su V. o A. ėjo toliau. Prie A. priėjo kažkoks žmogus ir jų buvęs klasiokas. Jie neatkreipė dėmesio ir ėjo toliau. Paskui pastebėjo, kad buvo A. suduotas smūgis. Kadangi A. karatistas, pagalvojo, kad jis apsigins. Bet po antro smūgio jie nubėgo jo gelbėti, nes suprato, kad šioje situacijoje jis pats savęs neapgins. Iš pradžių jie A. gynė. Kadangi geriausia gynyba yra puolimas, jie atmušė nuo draugo tą pristojusįjį, pargriovė jį, po to prie jo pribėgo tas antras ir smūgiavo jam į žandikaulį. Tie kiti du vaikinai – D. S. ir P. A. buvo suduotas smūgis. P. sudavė smūgį A. Sudavė smūgį į pilvą. A., jam atrodo, tuo momentu jau buvo šoke. Sekantis smūgis A. buvo į žandikaulį, tada jie pastūmė P. ir pargriovė. D. sudavė du smūgius P. ir vieną V. į pilvą. Po to prie jo pribėgo D., kuris trenkė jam į žandikaulį. Ir V. P. sulaužė akinius. Jam D. trenkė į dešinės pusės žandikaulį dešiniu kumščiu. Nieko nejuto, kai jam trenkė, nes neskaudėjo. Buvo šiek tiek raudona ir tiek. Po to pamatė, kad prie jų eina policija ir perėjo į gynybą. Užpuolimo metu juos užpuolę vaikinai, nepamena ką kalbėjo. Jie negrasino, jie buvo pakankamai džiaugsmingi. Užpuolikai iš jo ir V. nieko nereikalavo. O iš A. nežino. Jie kažko klausė, bet jie negirdėjo. A. turbūt atsisakė duoti jiems tai, ko jie iš jo prašė. A. P. nebuvo matęs. Kitas vaikinas buvo jo klasiokas, ji jį matydavo beveik kiekvieną dieną. D. įvykio metu stovėjo kažkur šone ir stebėjo. Tik po to, kai pamatė, kad reikalai ne taip pakrypo, jis užpuolė D. D. buvo nuo pat įvykio pradžios. (V t., b.l. 149-152)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad 2019-04-04 apie 12.58 val. būdama namuose, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), buvo užpultas ir apvogtas jos sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pranešė policijai. Apie 13.20 val. pas ją atvyko pareigūnai, kuriems nurodė įvykio aplinkybes. Tada kartu su pareigūnais nuėjo į įvykio vietą, prie nurodytu adresu esančios "(duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos". Einant kartu su pareigūnėmis, būnant ties (duomenys neskelbtini), pastatu, kur yra šiukšlių konteineriai, pamatė kaip stadione, antrojoje krepšinio aikštelėje, prie krepšinio stovo, kuris yra arčiau (duomenys neskelbtini), pastato, eina grupė vaikų. Jų galėjo būti apie 4-5 vaikai. Juos pasivijo du vaikinai. Vienas buvo juodai apsirengęs, o kitas buvo su mėlynos spalvos striuke. Iš karto suprato, kad tie du vaikinai gali būti tie, kurie užpuolė jos vaiką. Minėti du vaikinai kažką pakalbėjo su vaikais ir pradėjo muštis. Juodai apsirengęs vaikinas pradėjo muštynes. Jis pradėjo mosikuoti kumščiais ir sudavė vaikui, kuris buvo su akinukais, stambesnio kūno sudėjimo. Taip pat sudavė smūgį dar vienam vaikui, kurį po to medikai išvežė į ligoninę. Nė vieno iš vaikų duomenų nežino. Kur tiksliai smūgiuodamas pataikė, pasakyti negaliu, nes nematė. Vaikinas su mėlynos spalvos striuke nematė, kad prie ko nors lįstų ar ką nors sumuštų. Pagal ją, tai viską darė vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Pareigūnai, kiek žino, užsirašė nukentėjusių vaikų duomenis. Muštynes pradėję asmenys buvo sulaikyti ir išvežti į policijos komisariatą. (V t., b.l. 161-164)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. apklausos metu parodė, kad ji yra V. K. motina. Šių metų pavasarį, tikslaus laiko nepasakys, jos sūnus atėjęs iš mokyklos papasakojo, kad jis ėjo iš mokyklos namo kartu su klasiokais A. ir D.. Prie krepšinio aikštelės jie sutiko buvusi klasioką, kurio vardo nepamena, žino, kad jį pervedė mokytis į kitą mokyklą. Su tuo buvusiu klasioku buvo kitas vaikinas, kuris, kaip pasakė V., buvo kiek vyresnis. Tas vyresnis vaikinas pradėjo kabinėtis prie A., reikalavo, kad jis atiduotų jam pinigus ir A. trenkė. Tada jos sūnus su D. pradėjo ginti A. Tada jos sūnui tas vyresnis užpuolikas trenkė į veidą, dėl ko sudužo sūnaus akiniai, dar jis buvo pargriautas, jam plyšo kelnės ir nusibrozdino. Jos sūnus ir pats nukentėjo, bet pasakė, kad A. nukentėjo labiau. Sūnus ne iškart atėjo namo, jai paskambino iš policijos ir papasakojo apie incidentą bei atvežė sūnų namo. Tuo metu jis jau buvo nusiraminęs, bet pareigūnė jai pasakė, kad jis visas drebėjo, buvo labai susijaudinęs. Dėl šio įvykio jos sūnus patyrė fizinę ir neturtinę žalą. Jai dėl šio įvykio padaryta apie 35 eurų turtinė žala. (V t., b.l. 106)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. apklausos metu parodė, kad yra D. K. motina. Šiais metais, tikslios datos nepasakys, ji buvo darbe, kai jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jos sūnus yra policijoje, Žirmūnuose. Ji iškart nuvažiavo į tą policijos komisariatą, kur sužinojo, kad jos sūnus vaikščiodamas su savo draugais V. ir A., sutiko du jaunuolius, kurie pristojo prie A. ir, atrodo, kažką iš jo norėjo atimti. Tuomet jie pradėjo mušti Arsenį., o jos sūnus ir jo draugas V. pradėjo ginti A. ir įsivėlė tokiu būdu į muštines. Jos sūnui, kiek pamena, buvo suduotas vienas smūgis į kairės pusės žandikaulį. Į medikus jie nesikreipė. Vėliau pas jį atsirado hematoma toje vietoje ir burnoje buvo žaizda, daugiau jokių sužalojimų jis nepatyrė. Kas konkrečiai sudavė jam smūgį, ji nežino, bet žino, kad vienas iš užpuolikų sūnui buvo pažįstamas, jis su jais mokėsi vienoje mokykloje. (V t., b.l. 133)

2019-04-04 protokole – pareiškime nurodyta, kad 2019-04-04 apie 14.00 val. šalia (duomenys neskelbtini) mokyklos, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vaikinas, panaudojęs mažamečio A. S., atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtą, pasikėsino pagrobti turėtus daiktus: telefoną Samsung, 20 eurų vertės, kartu su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bei turėtą mokyklinę kuprinę, juodos spalvos, 20 eurų vertės, kurioje buvo mokykliniai sąsiuviniai, tačiau daiktų neatėmė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Padaryta fizinė žala. (V t., b.l. 65-67)

2019-04-04 įvykio vietos apžiūro protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos krepšinio aikštelė. Šalia (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra dvi asfaltuotos krepšinio aikštelės. Pirmoji aikštelė yra arčiau namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra yra aukščiau ant įkalnės, antroji aikštelė yra žemiau, nulipus laipteliais, ji yra arčiau namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Antroji aikštelė yra asfaltuota, abiejuose jos pusėse yra įrengti krepšinio stovai. Aikštelė vaizdo kameromis nestebima, pėdsakų, reikšmingų tyrimui, neaptikta, nieko nepaimta. (V t., b.l. 71-74)

Specialisto išvadoje Nr. G 1098/2019 (01) nurodyta, kad A. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žande, žaizdelė burnos gleivinėje, padaryta paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-04-04. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas anksčiau, kuris vėliau, nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. (V t., b.l. 103-104)

2019-04-04 tarnybiniame pranešime dėl informacijos patikslinimo nurodyta, kad 2019-04-04 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019-04-04 buvo gautas pranešimas vykti (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį nuo plėšimo mažametį M. K.. Atvykus nurodytu adresu ir tikslinant įvykio aplinkybes, mažamečio motina J. K. nurodė, kad jos sūnų M. K. netoli mokyklos (duomenys neskelbtini) užpuolė ir apiplėšė du vaikinai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas vaikinas vilkėjo juodus drabužius, juodą vasarinę kepurę su snapeliu, apie 164 cm. Ūgio, tamsių akių, lieso kūno sudėjimo ir apžėlusiu smakru. Kitas vaikinas vilkėjo sportinę mėlyną striukę, apie 170 cm. Ūgio, normalaus kūno sudėjimo. M. K. motinai paaiškino, kad juodai vilkintis vaikinas priėjęs iš už mnugaros sugriebė jam už kaklo delnu ir suspaudė kaklą, pareikalavo euro. M. labai išsigando ir eurą atidavė. Vaikinai pabėgo į netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esantį miškelį. Tikslinant aplinkybes katu su pranešėja J. K. ėjo prie (duomenys neskelbtini) užfiksuoti įvykio vietą ir nustatyti ar vieta, kur įvyko plėšimas, stebima vaizdo kameromis. Nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Stadiono krepšinio aikštelėje pamatė besimušančių jaunuolių grupę. Grupelė jaunuolių stumdėsi tarpusavyje. Dėl grumtynių ir sąmyšio iš tolo nesimatė konkrečių jaunuolių veiksmų, tik pribėgus arčiau, pamatė, kad juodai vilkintis vaikinas su kepure gulėjo ant žemės, šalia jo stovintis vaikinas, kuris vilkėjo mėlynos spalvos striuke, su juoda kepure trenkė kairės rankos kumščiu šalia stovėjusiam vaikinui, kuris vilkėjo mėlyną striukę, šviesias sportines kelnes, šviesių plaukų, į dešinį skruostikaulį. Jiems pribėgus visi jau stovėjo. Nustatyta, kad tarp jaunuolių yra ankščiau minėti, plėšimą įvykdę vaikinai: D. S. ir P. B., kurie 14:09 val. buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus m. 1 PK. Tarp jaunuolių buvęs nepilnametis A. S., gyv. (duomenys neskelbtini) GMP 0871 išvežtas į Santaros klinikas dėl blogos savijautos ir galimai patirto sumušimo. Kiti vaikinai: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K. pristatyti į Vilniaus m. 1 PK. (V t., b.l. 75-76)

Kaltinimas P. B. pareikštas dėl to, kad jis pasikėsinimo apiplėšti A. S., t.y. pagrasinęs fiziniu susidorojimu – išmušti nukentėjusiajam dantis, pareikalavo iš A. S. atiduoti jo turimus daiktus - kuprinę, 20 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, 20 eurų vertės, priklausančius M. S., tačiau nusikaltimo nebaigė tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismas ištyręs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog P. B. kėsinosi pagrobti A. S. kuprinę ir telefoną. Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. B. neigė, norėjęs pagrobti kuprinę bei telefoną ir nurodė, kad kiek pamena norėjo pagrobti elektroninę cigaretę. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pamatė, kaip A. S. užsirūkė elektroninę cigaretę. Dar kažkas iš jo draugų buvo sakęs, kad tas vaikinas turi elektroninę cigaretę, todėl jis nusprendė atimti iš A. S. elektroninę cigaretę, kad vėliau ją parduotų. Todėl nieko nesakydamas savo draugams, P. B. priėjo prie berniuko, kuris elektroninę cigaretę buvo įsidėjęs į galinę kelnių kišenę, ir pasakė, kad atiduotų jam elektroninę cigaretę. Nukentėjusieji V. K., D. K. ir A. S. taip pat nenurodė, kad kaltinamas būtų reikalavęs atiduoti kuprinę ar telefoną. Jie girdėjo tik tai, kad reikalavo kažką atiduoti, o nukentėjusysis A. S. nurodė, kad kaltinamasis sakė „staigiai atiduok pinigus, daiktus“, „žinau, kad pas tave yra, nemeluok“. Kaltinamasis taip pat nebandė atimti kuprinės ar telefono, nes nebandė jų ištraukti iš nukentėjusiojo. Visa tai kelia pakankamamai daug abejonių dėl P. B. ketinimo pagrobti kuprinę ir telefoną. Atsižvelgaint į tai, pasikėsinimas pagrobti kuprinę ir telefoną pašalinami iš kaltinimo, kaltinime nurodant, jog P. B. pasikėsino pagrobti pinigus ir elektroninę cigaretę. Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusieji apklausose dalyvaujant jų tėvams galėjo ir nenurodyti, jog turėjo elektroninę cigaretę.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo P. B. veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą ir kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamo P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl 2019 m. balandžio 4 d. įvydyto M. K. apiplėšimo

Kaltinamasis D. S. kaltu prisispažino iš dalies. Jis nurodė, kad buvo kartu su P. B. kai pastarasis reikalavo iš vaiko pinigų. Jis nepamena ar išvertė į rusų kalbą P. B. žodžius nukentėjusiajam, nes viskas vyko prieš du metus. Taip pat jis nepamena ar nukentėjusysis buvo pargriautas ir ar jis paėmė iš jo 1,6 Eur. Jis tik pamena, kad stovėjo poros metrų atstumu nuo P. B..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. S. apklausos metu parodė, kad P. B. pažįsta apie metus. Šiuo metu su juo nebendrauja, šiaip jie gyvena viename rajone, Pilaitėje. Tą dieną jis važiavo į Lazdynų mikrorajoną, kur turėjo susitikti su buvusiu klasioku ir atiduoti jam bilietą į Skyparką. Kai ėjo Lazdynų mikrorajone, sutiko P., sutiko jį prie mokyklos. Jie kiek pasikalbėjo, tuomet pamatė, kaip iš už kampo išėjo berniukas. P. jam pasakė: „Davaj prieisim prie jo“. Kaip jis suprato, P. norėjo prieiti prie to berniuko tikslu paimti iš jo pinigus. P. pradėjo eiti link berniuko, o jis liko stovėti ten, kur ir stovėjo, prie berniuko nesiartino. Stovėjo 2-3 metrų atstumu nuo jų. Jis negirdėjo ką P. sakė tam berniukui. Tuomet P. pastūmė vaiką, dėl ko jis nukrito. Šiuo metu nepamena, kad P. būtų už kaklo paėmęs tą berniuką. Po to, jis prisimena, kaip tas berniukas perdavė B. kažką į rankas, tikriausiai tai buvo pinigai. Jis stovėjo ir nieko nedarė, vaikui nieko nesakė, P. irgi nieko nesakė. Po to jis su P. nuėjo į parduotuvę. P. jam nieko nepaaiškino, kas dabar įvyko, nepamena, ar P. sakė ką jam perdavė tas berniukas. P. parduotuvėje už pagrobtus pinigus nusipirko atsigerti. (VIII t., b.l. 69)

Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino ir nurodė, kad nepamena visko kas įvyko bei mano, kad viska buvo taip kaip nurodyta kaltinime. Jis nepamena ar D. S. vertė jo reikalavimą į rusų kalbą. Jis labai gailisi dėl to ką padarė, stengiasi taisytis, ieško darbo.

2019-04-05 ikiteisminio tyrimo metu P. B. apklausos metu parodė, kad jis gyvena su mama, patėviu ir su jaunesniais broliu ir 2 seserimis. Vakar, tai yra 2019 metų balandžio 4 d., dienos metu jis su savo draugu, kurio duomenų nenurodė, buvo prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, kur laukė dar kitų draugų. Pamatė, kad pro šalį eina nepažįstamas berniukas, apie 12 metų amžiaus. Jis nusprendė prisikabinti prie jo. Taip norėjo padaryti, nes tą dieną buvo piktas, kadangi buvo sulaikytas policijoje jo draugas. Jis priėjo prie berniuko, nepamena ar jis turėjo prie savęs kokių nors daiktų, bet jam pasakė, kad duotų jam centų. Kalbėjo lietuviškai, o berniukas rusiškai atsakė (jis supranta rusiškai), kad jis pinigų neturi. Jis tada berniuką viena ranka pastūmė, jis nugriuvo ant užpakalio. Po to berniukas atsistojo, jis paėmė dešine ranka jį už gerklės iš priekio, šiek tiek suspaudė, nestipriai, ir tada berniukas išėmė piniginę, atrodo iš kuprinės ir padavė jam centrus. Tai buvo įvairios monetos, bet vėliau jis suskaičiavo, ten buvo vienas euras, dešimt centų. Paėmęs pinigus jis iš karto nuėjo nuo berniuko, o jis nuėjo savo keliu. Jo draugas stovėjo maždaug 10 metrų atstumu ir nedalyvavo. Jis savo draugui nesakė, kad ruošiasi atimti iš berniuko pinigus. Kur išleido atimtus pinigus, nepamena. Jis dėl savo veiksmų labai gailisi. (VI t., b.l. 149) Vėliau ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2019-12-04 P. B. papildomos apklausos metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir atsisako duoti parodymus. (VI t., b.l. 169)

2019-04-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodyta, kad 2019-04-04 12.50 val. (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos“, nepažįstamas jaunuolis, panaudojęs fizinį smurtą prieš M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė iš jo 1,60 Eur. Dėl įvykio padaryta fizinė ir moralinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad jos sūnus M. K. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini), penktoje klasėje. 2019-04-04 12.50 val. baigėsi penktoji pamoka, todėl sūnus ėjo namo. Buvo vienas ir aplinkui žmonių nesimatė. Sūnus ėjo namo link (duomenys neskelbtini), pro sporto salę, kur yra žalios spalvos tvora, link laiptų į kalną. Apie 12.55 val. sūnus M. K. vietoje, kur yra žalios spalvos tvora ir ant žolės auga kaštonai, arčiau laiptų, sutiko du nepažįstamus jaunuolius. Vienas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs tamsiais drabužiais, su tamsios spalvos kepure su snapeliu, šiek tiek didesnis už sūnų, todėl galėjo būti 165-167 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Asmenį sūnus atpažinti galėtų. Kitas jaunuolis buvo su mėlynos spalvos striuke ir galimai jaunesnis už prieš tai apibūdintą asmenį. Šio vaikino sūnus atpažinti negalėtų, nes jo veido neįsidėmėjo. Ties minėtais medžiais, arčiau laiptų į kalną, vaikinai priėjo prie sūnaus. Asmuo tamsiais drabužiais paprašė sūnaus pinigų, tačiau jis nurodė, kad pinigų neturi. Kitas jaunuolis atsistojo sūnui už nugaros. Pasakius sūnui, kad pinigų jis neturi, asmuo tamsiais drabužiais pastūmė jį ir sūnus nugriuvo ant žolės. Tuo atveju sūnui fizinis skausmas sukeltas nebuvo. M. K. atsikėlus, asmuo tamsiais drabužiais sučiupo sūnui kaire ranka už kaklo ir laikė stipriai jį suspaudęs. Tokiais veiksmais sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Sūnus labai išsigando ir iš karto pasakė, jog pinigų turi ir juos duos. Tada minėtas asmuo jį iš karto paleido. M. K. iš savo piniginės, kuri buvo kuprinėje, ištraukė ir padavė minėtam asmeniui vieną eurą. Rankoje dar laikė apie 0,60 Eur. Paėmę eurą ir pamatęs, kad pas sūnų delne yra dar centų, paėmė juos visus. Paėmę pinigus abu asmenys pasišalino link mokyklos. Antrasis vaikinas, su mėlynos spalvos striuke, jos sūnui nieko nedarė, prieš jį nesmurtavo. Po incidento sūnus iš karto grįžo namo bei viską jai papasakojo, todėl nieko nedelsusi paskambino į policiją. Sūnus sužalojimų nepatyrė, medikų pagalbos nereikėjo. Ant kūno sužalojimų nėra. Dėl įvykio sūnus M. K. patyrė fizinę ir neturtinę žalą. Iš sūnaus buvo pagrobti 1,60 Eur, kurie priklauso jai. Dėl įvykio jai padaryta turtinė žala.

Apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai vieta prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos sporto salės, ties žalios spalvos tvora ir šalia augančiais kaštonais, arčiau laiptų į kalną. Tarp žalios spalvos mokyklos tvoros ir vietos, kur auga kaštonai yra pėsčiųjų takas iš plytelių. Vietoje, kur auga kaštonai, žalai veja. Pati įvykio vieta yra ties pirmuoju medžiu esančiu ant vejos, nuo laiptų į kalną pusės. Arčiau mokyklos yra automobilių stovėjimo aikštelė, kiek toliau link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra krepšinio aikštelės. Aplinkui vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (V t., b.l. 1-12)

2019-10-04 liudytoja J. K. apklausos metu parodė, kad materialinė žala dėl jos sūnaus apiplėšimo jai nepadaryta. Prašo pripažinti ją jos sūnaus M. K. atstove pagal įstatymą. Ji niekam pretenzijų neturi, nenori eiti į teismą ir nenori, kad apklaustų jos sūnų teisme. Sutiktų susitaikyti su įtariamaisiais, kad tik netektų eiti į teismą. Nieko nenori, nes bijo dėl vaiko saugumo, nenori, kad jį apklausų. Jos vaikas yra labai jautrus, labai dėl visko pergyvena, pergyvena, kad reikės būti apklaustam. Pretenzijų įtariamiesiems neturi. (V t., b.l. 21)

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis nukentėjusysis M. K. parodė, kad einant iš mokyklos į jo pusę ėjo vaikinai, jis galvojo, kad eina tik žmonės, nieko blogo negalvojo. Jie jį sustabdė. Vienas sustojo priekyje, kitas jam už nugaros. Vaikinas, kuris buvo už nugaros jam nieko nedarė. Tas vaikinas, kuris buvo iš priekio, sakė „duok eurą“. Jis tylėjo. Jis pagalvojo, kad jis nesupranta lietuviškai. Ir liepė pasakyti rusiškai tam vaikinui, kuris stovėjo jam už nugaros. Buvęs vaikinas už jo nugaros jam pakartojo rusiškai. Matė, kad jam nepavyks išsisukti. Pasakė, kad jis neturi pinigų. Vaikinas buvęs priekyje jį stumdė. Jis jiems davė pinigų. Jis turėjo truputį daugiau pinigų. Tas, kuris buvo priekyje, stovėjo arčiau jo, o vaikinas buvęs jam už nugaros, stovėjo toliau nuo jo. Įvykis buvo arba pirmadienį, arba ketvirtadienį, nes tą dieną ėjo į muzikos mokyklą. Mėnesio neprisimena. Įvykis įvyko prie jo mokyklos, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Priešais stovėjusio vaikino veido nelabai matė. Jis buvo juodai apsirengęs, su juoda kepure. O vaikiną, kuris stovėjo jam už nugaros, matė tik vieną kartą, kai atsisuko. Atrodo, jis buvo su mėlyna striuke. Priekyje stovintis vaikinas pastūmė į krūtinę. Šis vaikinas iš jo reikalavo pinigų. Neatsimena, su kuria ranka jį pastūmė. Ėjo su kuprine, kai jį pastūmė, jis nugriuvo. Kai nukrito, nieko nejautė, nes šokas buvo. Tiesiog nukrito ant kuprinės. Vaikinas prašė pinigų. Sakė „duok eurą“. Prašė euro, bet jis, atrodo, davė 1,60 eurų. Jis paėmė piniginę iš kuprinės, ir pradėjo skaičiuoti. Tas vaikinas, kuris stovėjo priekyje, sakė atiduoti visus pinigus. Vaikinas, kuris stovėjo už jo, prašymą duoti pinigus išvertė rusiškai. Vaikinas, kuris stovėjo priekyje, buvo gal apie metrą nuo jo, o tas, kuris stovėjo jam už nugaros, neprisimena, kokiu atstumu buvo, gal apie tris metrus nuo jo. Vaikinas tik stūmė. Nelabai prisimena, ar naudojo fizinį smurtą. Atrodo, kad tik stūmė. Užpuolimo metu jam nieko neskaudėjo. Po įvykio vaikinų daugiau nematė. Nežino, ar galėtų atpažinti vaikinus. Nelabai prisimena, kaip jie atrodė. Kai paėmė pinigus, jie kažkur nuėjo. Jis grįžo namo ir tuo metu buvo namuose jo mama. Grįžus namo jam buvo stresas, verkė. Mama paklausė, kas nutiko. Jis pasakė, kad paėmė pinigus. Mama paskambino policijai ir policija atvažiavo. Policijoje vyko apklausa. Mama su policija nuėjo į įvykio vietą, ir mama pamatė, kad panašūs vaikinai dalyvavo kažkokiose muštynėse. (V t., b.l. 54-58)

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, jog D. S. ir P. B. panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą pagrobė iš M. K. 1,60 Eur. Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių prisipažinimais, nukentėjusiojo ir liudytojos J. K. parodymais. Nors kaltinamasis D. S. kaltę pripažįsta tik iš dalies ir nurodo, kad jis tik stovėjo nusikaltimo metu pora metrų nuo P. B., pažymėtina, kad plėšimas kaip veika, padaryta bendrininkaujant, pasižymi tuo, kad bendrininkai pasiskirsto vaidmenimis realizuodami nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kažkurio iš jų atliekami veiksmai nebūtinai turi būti aktyvūs (pvz., fizinio smurto panaudojimas ar turto užvaldymas). Bendrininkas savo buvimu vykdant plėšimą taip pat gali sustiprinti kitų bendrininkų pasiryžimą veikti nusikalstamai ar palaužti nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą. Nukentėjusysis duodamas parodymus nurodė, kad P. B. sustojo jo priekyje, o D. S. jam už nugaros. Tas vaikinas, kuris buvo iš priekio, sakė „duok eurą“. Jis tylėjo. Jis pagalvojo, kad jis nesupranta lietuviškai. Ir liepė pasakyti rusiškai tam vaikinui, kuris stovėjo jam už nugaros. Buvęs vaikinas už jo nugaros jam pakartojo rusiškai. Nukentėjusysis pamatė, kad jam nepavyks išsisukti ir davė pinigų. Taigi, D. S. dalyvavo plėšime, stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros iš dalies padėjo palaužti nukentėjusiojo valią. Todėl P. B. ir D. S. veiksmai vertinami kaip plėšimas bendrininkaujant ir kvalifikiojami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas padarytas tyčia.

Kaltinamųjų P. B. ir D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių paskyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Be to, BK 91 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skiriant bausmę R. Ž., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padarytas vienas sunkus (BK 180 straipsnio 2 dalis) ir keturi apysunkiai (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis) nusikaltimai. Nusikaltimai yra baigti, jais padaryta pakankamai nedidelė turtinė žala, sveikata nukentėjusiesiems sunkiau nebuvo sutrikdyta, liekamųjų reiškinių nėra. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl padarytų nusikalstamų veikų nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis yra nepilnametis, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu teistas vieną kartą už dvi analogiškas 180 ir 178 straipsniuose numatytas veikas. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Jis yra gydytas Vaiko raidos centro Dienos stacionare, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (diagnozė: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje), yra įrašytas Priklausomybių ligų gydymo įsakaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl tabako vartojimo, žalingo vartojimo. R. Ž. yra moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (padarytos 2019 m. kovo 1 d.) padarymą paskiriant 10 parų areštą, nes šia veika padaryta turtinė žala labai maža (2 eur). Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (automobilio vagystė) teismas skiria 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (vagystė iš automobilio) – 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (plėšimą panaudojant nešaunamąjį ginklą) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (plėšimas padarytas 2019 m. balandžio 2 d.) – 20 parų areštą.

R. Ž. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių arešto ir laisvės apribojimo bausmių (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskiriama galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

R. Ž. šiuo metu yra vieną kartą teistas, paskutiniuoju nuosprendžiu kaltinamajam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus, kaltinamasis vis dar tęsia mokslą, kas gali teigiamai įtakoti tolimesnį jo gyvenimo būdą, asmenybės ugdymą, dėl nusikalstamų veikų iš esmės kaltu prisipažino. Atsižvelgiant į tai, bei jauną kaltinamojo amžių, spręstina, kad bausmės tikslai, vis tik, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, R. Ž. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai). Parenkant skirtinus įpareigojimus teismas atsižvelgė į tai, kad analogiško pobūdžio įpareigojimai kaltinamajam buvo skirti ir ankstesniu nuosprendžiu.

Skiriant bausmę D. S., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, jis baigtas, nusikaltimu padaryta labai maža turtinė žala (tik 1,60 eur), mažas nusikaltimo pavojingumas, nukentėjusiojo atstovė pretenzijų jam neturi. Pats D. S. yra nepilnametis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu jam buvo vos (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) dienų, t.y. jis buvo labai jauno amžiaus, aktyvių veiksmų neatliko, nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012).

Šiuo atveju teismas mano, kad yra pagrindas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis nusikaltimą padarė būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus ir nusikaltimą padarė pirmą kartą, nusikaltimo pavojingumas labai mažas, D. S. neatliko jokių aktyvių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis mokosi, naujų nusikaltimų nėra padaręs, teismas mano, jog yra pagrindas manyti, jog D. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. D. S. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nors kaltę pripažįsta iš dalies, teismo vertinimu, jį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus smulkiai nurodė visas nusikaltimo aplinkybes, kurios sutampa su nustatytomis byloje. O iš jo apklausos matyti, kad jis kaltę pripažįsta iš dalies tik dėl to, kad nesupranta jo atliktų veiksmų teisinio vertinimo, t.y. mano, jog stovint šalia ir neatliekant aktyvių veiksmų, jo veiksmai neturėtų būti vertinami kaip asmens panaudojusio psichologinį ir fizinį smurtą plėšimo metu (šiuo atveju kaip P. B.). Atsižvelgianį į tai D. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant bausmę D. B., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, jis baigtas, nusikaltimu padaryta labai maža turtinė žala (tik 2 eur), nusikaltimas padarytas bendrininkaujant ir panaudojant fizinį smurtą prie mažamečius, kad smurtas nebuvo aktyvus ir nukentėjusieiji nebuvo sužaloti. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. nusikaltimo padarymo buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, kad nusikaltimą padarė neturėdamas teistumo, šiuo metu yra keturis kartus teistas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas padarytas po nusikaltimo, už kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, ir remdamasis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad D. B. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje jam skiriama 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskiriama galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir paskyrė jam įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, bei jauną kaltinamojo amžių, spręstina, kad bausmės tikslai, vis tik, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, D. B. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai). Parenkant skirtinus įpareigojimus teismas atsižvelgė į tai, kad analogiško pobūdžio įpareigojimai kaltinamajam buvo skirti ir ankstesniu nuosprendžiu.

Skiriant bausmę P. B., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padarė keturis apysunkius (BK 180 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis), vieną sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) bei pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Dėl kitų nusikaltamų veikų padarymo kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka baustas 3 kartus, šiuo metu teistas vieną kartą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam P. B.: 1) už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (plėšimas padarytas 2018 m. gruodžio 7 d.) padarymą paskiriant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2) už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (plėšimas padarytas 2018 m. gruodžio 18 d.) paskiriant 20 dienų areštą, 3) už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (automobilio vagystė) - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 4) už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (plėšimas padarytas 2019 m. balandžio 2 d.) – 2 mėnėsių laisvės atėmimo bausmę; 5) BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (plėšimas padarytas 2019 m. balandžio 4 d.) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 6) už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (pasikėsinimą apiplėšti) – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. B. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmių (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir P. B. skiriama galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

P. B. šiuo metu yra vieną kartą teistas, paskutiniuoju nuosprendžiu kaltinamajam paskirta 10 dienų arešto bausmė ir jos vydymas atidėtas. Bausmės vykdymo laikas suėjęs. Kaltinamasis vis dar tęsia mokslą, kas gali teigiamai įtakoti tolimesnį jo gyvenimo būdą, asmenybės ugdymą, dėl nusikalstamų veikų iš esmės kaltu prisipažino, jas padarė būdamas neteistas. Atsižvelgiant į tai, bei jauną kaltinamojo amžių, spręstina, kad bausmės tikslai, vis tik, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, P. B. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusiženMarų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas G. V. prašė priteisti 1200 Eur. Jis nurodė, kad buvo pagrobtas ir apgadintas jo automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėta 40 litrų dyzelinio kuro. Bylos nagrinėjimo metu G. V. civilinio ieškinio dydį sumažino ir iš kaltinamųjų prašė priteisti 700 Eur turtinės žalos atlyginimą. Kaltinamieji R. Ž. ir P. B. su pareikštu ieškiniu sutiko. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.276 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo dieną R. Ž. ir P. B. vis dar yra nepilnamečiai, pastariesiems neturint nuosavo turto ar uždarbio šiuo nuosprendžiu priteista turtinė ir neturtinė žala iki kaltinamųjų pilnametystės subsidiariai priteistina iš jų atstovų pagal įstatymą – S. Ž. ir N. Č..

Civilinė ieškovė J. S. prašė priteisti 72,95 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą. Ji nurodė, kad iš jos buto buvo pavogti virtualios realybės akiniai „Modecom Volcano Blaze 3D“ ir garso kolonėlė „JBL Charge 3“. Turto vertė 170 Eur. Turtas buvo apdraustas, tačiau draudimas atlygino tik 97,05 Eur, todėl ji prašo priteisti likusią dalį. Jos sūnus J. S. bijo išeiti į lauką, patyrė didelę traumą dėl padaryto plėšimo.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad P. B. prieš J. S. panaudojęs psichologinį ir fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai J. S. priklausančią garso kolonėlę „JBL Charge3“, 138 eurų vertės su dėžute bei dokumentais ir virtualios realybės akinius „Modecom Volcano Blaze 3D“, 32 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai J. S. 170 eurų turinę žalą. Kadangi pagrobti daiktai nebuvo grąžinti, o draudimo bendrovė atlygino dalį, t. y. 97,05 Eur, turtinės žalos, likusi neatlyginta turtinė žalos dalis, t. y. 72,95 Eur, priteistina iš kaltinamojo P. B..

Kaip jau buvo minėta civilinė ieškovė J. S. prašė priteisti ir 2000 Eur neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. B. nusikalstamos veikos metu uždengė J. S., kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) m., akis bei ranka suspaudė krūtinę, kad pastarasis negalėtų judėti, tokiais savo veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis bei grasindamas nukentėjusiajam J. S. jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą – sumušti ir užmušti jį, pareikalavo jį įleisti į butą Nr. 3, priklausantį J. S., iš kurio vėliau pagrobė aukščiau nurodytus daiktus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl panaudoto psichologinio ir fizinio smurto nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, taip pat, kad tai jį paveikė psichologiškai. Tačiau be dvasinio sukrėtimo, kuris būdingas kiekvienam nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos, civilinė ieškovė jokių reikšmingesnių aplinkybių, kurios pagrįstų prašomos neturtinės žalos dydį, nepateikė. Nukentėjusiajam J. S. nusikaltimu sveikata fiziškai nebuvo sutrikdyta, psichinės sveikatos sutrikimų taip pat nenustatyta, tėvai tik po kurio laiko sužinojo, kad buvo įvykdytas nusikaltimas. Išanalizavus teismų praktiką, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį (170 Eur), teismas konstatuoja, kad civilinei ieškovei J. S. priteisiant 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bus išlaikyta teisėtų interesų pusiausvyra tarp kaltinamojo P. B. ir nukentėjusiojo J. S.. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis).

Civilinis ieškovas V. J. prašė priteisti patirtą 25 Eur turtinę žalą bei 200 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė jo sūnus dėl išgyvento streso ir baimės.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad P. B. prieš T. J. panaudojęs psichologinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam V. J. priklausančius 25 eurus, padarydamas nukentėjusiajam 25 eurų turtinę žalą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu pinigai nebuvo grąžinti, 25 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo P. B. civilinio ieškovo naudai. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. B. nusivedęs T. J., kuriam tuo metu buvo 12 metų, į nuošalesnę vietą prie (duomenys neskelbtini) esančių rampų, kur grasindamas T. J. fiziniu susidorojimu, kad jį suluošins, sumuš, išveš su mašina ir nukentėjusysis T. J. negalės vaikščioti ir atsidurs ligoninėje, pareikalavo atiduoti kurpinėje turimus pinigus. Neabejotina, kad dėl padaryto nusikaltimo nepilnametis T. J. patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimu padaryta nedidelė turtinė žala, nepilnamečiui nebuvo sutrikdyta sveikata, bei pats nusikaltimas jokių ryškesnių pasekmių nesukėlė, priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 150 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas padarytas 2019 m kovo 1 d.), ir paskirti jam 10 parų areštą.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio vagystė), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš automobilio), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas padarytas 2019 m. balandžio 2 d.), ir paskirti jam 20 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir R. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, R. Ž. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. Ž. pritaikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nepilnametį kaltinamąjį D. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bei baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Paskirti nepilnamečiui kaltinamajam D. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įspėjimą; bei auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnyje, - elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą, mokytis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

D. S. pritaikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, D. B. paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai).

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas padarytas 2018 m. gruodžio 7 d), ir paskirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas padarytas 2018 m. gruodžio 18 d), ir paskirti jam 20 dienų areštą.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio vagystė), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas padarytas 2019 m. balandžio 2 d.), ir paskirti jam 2 mėnėsių laisvės atėmimo bausmę.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas padarytas 2019 m. balandžio 4 d.), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimą apiplėšti), ir paskirti jam 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir P. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, P. B. paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 21 val. iki 6.30 val.; 2) tęsti mokslą arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai).

P. B. pritaikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo G. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam solidariai iš kaltinamųjų R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 700 Eur turtinės žalos. Nepilnamečiams R. Ž. ir P. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai sumai sumokėti, turtinė žala priteistina subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą S. Ž. ir N. Č. (iki R. Ž. ir P. B. sulauks pilnametystės).

Civilinės ieškovės J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 72,95 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos. Nepilnamečiui P. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai sumai sumokėti, turtinė ir neturtinė žala priteistina subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą N. Č. (iki P. B. sulauks pilnametystės).

Civilinio ieškovo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 25 Eur turtinės žalos ir 150 Eur neturtinės žalos. Nepilnamečiui P. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai sumai sumokėti, turtinė ir neturtinė žala priteistina subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą N. Č. (iki P. B. sulauks pilnametystės).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. Cigarečių pakelis „LM“, kuris saugomas Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilnius; 2. kvapo pėdsakus, 3 stiklainius, kurie saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Odorologijos skyriuje, Minsko pl. 45, Vilnius; 3. dvi juosteles su mikrodalelėmis, kurios saugomos Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.