- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2YT-4926-847/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00322-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. M. dėl praleisto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jos tėvas J. Š., o 2017-11-22 d. mama V. V. Š. Po jų mirties liko žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kurie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Po tėvo mirties pareiškėja palikimo priimti nesiekė, sutikusi, kad palikimą priimtu motina, kuri tuose namuose gyveno. Tačiau nepraėjus po tėvo mirties trims mėnesiams mirė motina. Į notarą palikimui priimti nesikreipė, nes jos sūnus A. M. pasakė, jog senelė, t.y. V. V. Š. visą turtą testamentu paliko jam. Apie tai, kad ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį, ji sužinojo tik 2018-03-09 d. iš notarės V. D. pranešimo, todėl praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, kurį prašo atnaujinti.
Posėdžio metu pareiškėja palaikė reikalavimą ir paaiškino, kad močiutė paskutiniu laiku gyveno su jos sūnumi A. M., tačiau paskutiniu laiku ją sergančią prižiūrėjo ir slaugė pareiškėja. Ji pageidauja gauti jai priklausančią motinos palikimo dalį, tačiau terminą kreiptis į notaro biurą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Sužinojusi apie testamentu jos motinos paliktą turtą anūkui, ji nežinojo, kad gali pretenduoti į palikimo dalį. Tik 2018-03-09 d. ji sužinojo, kad jai priklauso privalomoji palikimo dalis pagal įstatymą. Trijų mėnesių terminą ji praleido nežymiai, todėl prašo tai pripažinti svarbia priežastimi bei atnaujinti terminą palikimui priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė, prašė pareiškimą tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad močiutė gyveno su juo, jie visi slaugė močiutę iki pat mirties. Močiutė testamentu paliko jam visą turtą, todėl jis nesutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.
Suinteresuoto asmens atstovas advokatas L. Z. nurodė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis į notarą, nėra svarbios, todėl prašo pareiškimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnyje numatyta, kad mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti (pratęsti), gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises ir nepriklausė nuo šio asmens valios. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgiama į termino, nustatyto palikimui priimti, trukmę bei paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti (pratęsti) terminą, teisinį statusą, elgesį po termino praleidimo bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Taip pat būtina įvertinti ir tai, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Pateikti duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjos tėvas J. Š., o (duomenys neskelbtini) d. mama V. V. Š. (b.l. 8, 9). Po jų mirties, V. V. Š. vardu liko žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kurie nebuvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja yra palikėjų dukra (b.l. 10, 11). Dėl palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi palikėjos V. V. Š. testamentinis įpėdinis suinteresuotas asmuo A. M. (b.l. 21).
Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad ji nežinojo, kad ji gali pretenduoti į motinos palikimo dalį, kadangi testamentu turtas buvo paliktas jos sūnui A. M.. Ta aplinkybė, kad buvo parašytas testamentas jos sūnui, ją suklaidino dėl teisės paveldėti. Apie tai, kad ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį, pareiškėja sužinojo tik 2018-03-09 d. iš notarės V. D. pranešimo ir ketina šia savo teise pasinaudoti. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja labai nežymiai praleido įstatymo jai nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Be to gavusi notarės pranešimą iš karto ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti. Todėl spręstina, kad teisinių žinių neturėjimas galėjo apriboti pareiškėjos galimybes laiku kreiptis į notarę. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis tai, kad buvo praleistas terminas palikimui priimti, todėl jis atnaujintinas ir pratęstinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens parodymų matyti, kad palikėją iki mirties taip pat prižiūrėjo ne tik suinteresuotas asmuo bet ir pareiškėja. Nei vienas iš jų po palikėjos mirties likusioje sodyboje negyvena. Suinteresuotam asmeniui A. M. paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Pareiškėja pretenduojanti į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, atnaujinus terminą palikimui priimti, gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kad ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Šias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 str.), tačiau jis tokių įrodymų nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 578 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti po V. V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties trijų mėnesių terminui, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.