Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Živilei Kontenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui E. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė R. V. ir jos atstovė advokatė Rita Lankutienė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė papildomai paaiškino, kad nuo to momento, kai atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 1 d. jis vaiko nebeišlaikė, todėl ieškovė viena išlaiko sūnų, padedant jos artimiesiems. Vaikas yra mažas, todėl jam geriausia gyventi su mama. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su vaiku bendrautų tiek, kiek jis nori, todėl prašoma nustatyti bendro pobūdžio bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, iš anksto suderinus su vaiko mama. Dovanų atnešimas vaikui nelaikytinas išlaikymu.

Teismo posėdžio metu atsakovas E. B. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies ir paaiškino, kad jo tėveliai iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti iš jo per didelį vaikui išlaikymą. Atlikęs bausmę turės ieškotis darbo, gyvenamosios vietos. Sutinka mokėti sūnui išlaikymą, bet ne po 200 Eur per mėnesį, tačiau neturi nuomonės, kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui, palieka spręsti teismui. Sūnus ateina pas jo mamą pavalgyti. Jo mama tariasi su ieškove, ką reikia vaikui nupirkti. Nesutinka su prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Ateityje ketina gyventi Klaipėdoje ir norėtų bendrauti su sūnumi savaitgaliais. Nori, kad per savaitę būtų nustatytos konkrečios bendravimo su vaiku dienos, pavyzdžiui jis vaiką pasiima penktadienį ir grąžina ieškovei sekmadienį.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovė Živilė Kontenienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Vertinant, kad M. B. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas, prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus. Pritaria, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo E. B. bendravimo tvarką, tačiau ne tokią, kokią prašo atsakovas. Nustatant bendravimo tvarką turi būti atsižvelgiama į dabartinę atsakovo situaciją. Tikslinga nustatyti tokią atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių, kad kas antrą savaitgalį atsakovas bendrauja su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, be nakvynės

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, M. B., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini)., poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau 300 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendžia, kad per mėnesį 300 Eur suma mažamečiui vaikui yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro 45,22 Eur išmoka vaikui per mėnesį. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ieškovei padeda jos artimieji, atsakovo tėvai, t. y. vaiko seneliai, vaikui savo nuožiūra nuperka daiktų (žaislų, drabužėlių) maždaug už 16 Eur per mėnesį. Ieškovė 2018 m. birželio 30 d. pabaigė politechnikos mokyklą, nedirba, augina mažametį vaiką. Ieškovė neturi savo vardu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Gyvena kartu su sūnumi išsinuomotame bute, už kurį kas mėnesį moka 70 Eur nuomos mokestį ir už komunalinius patarnavimus. Atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise įgijęs neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį ir pajamas.

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl yra pagrindo teigti, kad jo turtinę padėtį lemia tik paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Bylos kontekste, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nors atsakovas teigia, kad dėl objektyvių priežasčių, tai yra, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali gauti pajamų, tačiau teismas konstatuoja, kad atsakovas būdamas laisvės atėmimo vietoje, gali įsidarbinti ir taip gauti papildomų pajamų, be to, atsakovas šiuo metu yra išlaikomas iš biudžeto lėšų, todėl išleidžia mažiau pinigų, negu būdamas laisvėje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistinas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme, t. y., nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. V..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Atsakovas neginčija, kad jis neteikė sūnui išlaikymo nuo 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. kai jis pradėjo atlikinėti laivės atėmimo bausmę. Atsakovo tėvų, t. y. vaiko senelių, nupirkti vaikui daiktai vertinti kaip senelių dovanos vaikaičiui. Tai nelaikytina kaip išlaikymo teikimo forma, nes jie buvo pirkti senelių nuožiūra, nesitariant su ieškove, kas vaikui tuo metu būtina. Be to, atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie jo tėvų vaikui pirktus daiktus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikė nuo 2016 m. gruodžio 1 d., iš atsakovo priteistinas 3200 Eur išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., t. y. už 16 mėnesių (200 Eur x 16 mėn.=3200 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Nustačius mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo E. B. bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime klausimas. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016) yra pasisakęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turi būti apgalvota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens <...>. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visiškai nutrūkęs.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi konkretesnę tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad nėra aišku, kokios bus ateityje atsakovo gyvenimo sąlygos, kai jis bus atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

Nustatant atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas šiuo metu gyvenamojo būsto neturi, nėra jokių duomenų kokį būstą jis turės atlikęs bausmę. Esant tokiai situacijai, nustatytina, kad savaitgaliais tėvas vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos ryte ir grąžina vakare, nepasilikdamas vaiko nakčiai. Tėvui įsigijus gyvenamąjį būstą, jis galės kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B., gim. (duomenys neskelbtini)., bendravimo tvarka:

1. Atsakovas E. B. su sūnumi M. B. gali bendrauti pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 val.

2. Atsakovas E. B. iš vakaro įspėja ieškovę apie atvykimą susitikti su sūnumi.

3. Ieškovei sutikus, atsakovas su sūnumi gali susitikti ir jos gyvenamojoje vietoje.

4. Ieškovė ir atsakovas esant būtinumui gali susitarti ir dėl kito atsakovui tinkamo matymosi su vaiku laiko, t. y. kitos savaitės ar savaitgalio dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2018 m. kovo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, t. y. 126 Eur žyminis mokestis (54 Eur žyminis mokestis, skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – (200 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.=54 Eur) ir 72 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimą (3200 Eur x 3 proc.) x 75 proc.=72 Eur) bei 234 Eur advokato užmokestis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 5 d. pažymą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-3490 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

M. B. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. V..

Nustatyti atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarką:

Atsakovas E. B. su sūnumi M. B. gali bendrauti pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 val.Atsakovas E. B. iš vakaro įspėja ieškovę apie atvykimą susitikti su sūnumi.Ieškovei sutikus, atsakovas susitikti su sūnumi gali ir gali susitikti ir jos gyvenamojoje vietoje.Ieškovė ir atsakovas esant būtinumui gali susitarti ir dėl kito atsakovui tinkamo matymosi su vaiku laiko, t. y. kitos savaitės ar savaitgalio dienos.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 126 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 234 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.