Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mendina“ reikalavimo teisių perėmėjos) ieškinį atsakovams E. M. ir H. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. L., A. C..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

2. Trečiasis asmuo T. L. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo palieka spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.2. Kadangi dokumentus su E. M. parašais trečiajam asmeniui perduodavo A. C., būtų tikslinga atlikti parašo ekspertizę dėl A. C. galimo piktnaudžiavimo E. M. jam suteiktu pasitikėjimu. Visus atsakovo E. M. dokumentus ir bendrovės spaudą turėjo A. C., kuris su advokatu ruošė visų aštuonių įmonių ieškinius teismui dėl atšauktos ES paramos.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

4. Su apeliaciniu skundu atsakovas E. M. pateikė 2017 m. rugpjūčio 1 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/08/01, sudarytą tarp ieškovės UAB „Protekcija“ ir BUAB „Nortomas“, atstovaujamos nemokumo administratorės. Apelianto teigimu, UAB „Protekcija“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas BUAB „Nortomas“ nemokumo administratorei, todėl žinojo apie BUAB „Nortomas“ ir susijusių įmonių, įskaitant BUAB „Mendina“, finansinę situaciją. Pasak apelianto, ieškovė apie galimus bendrovės teisių pažeidimus sužinojo ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d., todėl praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, kurios leistų priimti į bylą su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus rašytinius duomenis – buhalterinių paslaugų teikimo sutartį – todėl jų nepriima. Apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl prie skundo pridedamos sutarties jis negalėjo gauti ir jos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu teiginiu, kad atsakovas, prie skundo pridėdamas nurodytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, savo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo grindžia nauja aplinkybe, taip pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

6. 2023 m. spalio 10 d. gauti apelianto E. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuos jis prašo priimti į bylą. Nurodė, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-443-553/2023, kurioje teismų procesiniais sprendimais nustatytos iš esmės analogiško pobūdžio arba labai panašios aplinkybės, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Kitoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tos pačios ieškovės UAB „Protekcija“ ir atsakovų A. C. bei G. C. dėl žalos atlyginimo, susijęs su analogiška žuvų auginimo įranga, jos įsigijimo, perdavimo, montavimo ir valdymo aplinkybėmis, tirti ir vertinti tie patys rašytiniai įrodymai, kurie yra ir nagrinėjamoje byloje, apklausti tie patys asmenys (A. C., T. L., V. E. K.). Apelianto vertinimu, nurodytoje byloje teismų nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šiai bylai, todėl prašo jomis remtis priimant procesinį sprendimą. Teikiamais rašytiniais paaiškinimais apeliantas iš esmės pildo apeliacinio skundo pagrindą, kas yra draudžiama pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis), todėl priimti šiuos paaiškinimus į bylą nėra pagrindo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau –LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tad nėra kliūčių teisėjų kolegijai naudoti duomenis ir iš apelianto paaiškinimuose nurodytoje kitoje civilinėje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų.

Dėl poreikio skirti rašysenos ekspertizę

7. Apeliantas E. M. išreiškė pageidavimą paskirti į bylą pateiktose SIA „Remuro“ išrašytose išankstinio mokėjimo sąskaitose esančių rankraštinių įrašų ir parašų rašysenos ekspertizę. Nurodė, kad pagal pirmosios instancijos teismo atliktą aplinkybių vertinimą galima suprasti, kad išankstinio mokėjimo sąskaitose esančių įrašų ir parašų tikrumo nustatymas yra reikšmingas sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą. Apeliantas suinteresuotas rašysenos ekspertizės paskyrimu, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl atsakovo parašų nebuvimo bendrovei pateiktuose dokumentuose.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir aptariamo procesinio prašymo pagrindimą (apeliantas tokiu būdu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą kai kurių aplinkybių bei įrodymų vertinimą), neturi pagrindo tenkinti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Pirma, toks prašymas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme. Antra, atsakovas pateiktoms į bylą išankstinio mokėjimo sąskaitoms nesuteikia kritinės įrodomosios reikšmės, jų turiniu, kaip esminę reikšmę turinčiu įrodymu, savo išvadų bei motyvų sprendime negrindė ir pirmosios instancijos teismas. Trečia, rašysenos ekspertizės paskyrimas šioje proceso stadijoje neproporcingai užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis). Ketvirta, vertinant bylos medžiagoje esančius duomenis, darytina išvada, kad galima ekspertinė išvada nebūtų reikšminga bylos išsprendimo rezultatui.

Dėl ieškinio senaties termino

9. Apeliaciniame skunde atsakovas E. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, teigdamas, jog teismas ieškinio senaties termino pradžią nepagrįstai susiejo su BUAB „Mendina“ bankroto bylos iškėlimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

10. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos, kilusios iš prievolių pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, pareikšti nebuvo praleistas. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.

11. Ieškinį byloje pareiškė bankrutuojančios bendrovės administratorius, ginantis visų bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, todėl senaties termino pradžios jo reiškiamiems reikalavimams nustatymas turi tam tikrų ypatumų. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iškėlimo ir tik gavus bankrutuojančios įmonės dokumentus, jos administratorius gali nustatyti įmonei padarytos žalos faktą, tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos faktą. BUAB „Mendina“ bankroto byla iškelta teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 13 d. Nemokumo administratoriaus ieškinys šioje byloje teismui pateiktas 2021 m. kovo 15 d. Tiksli nemokumo administratoriaus sužinojimo apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą data nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes nuo bankroto bylos bendrovei iškėlimo iki ieškinio pareiškimo teisme nepraėjo trejų metų laikotarpis, tad administratoriaus ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. Aplinkybė, kad vėliau bylos procese BUAB „Mendina“ reikalavimo teises perėmė ieškovė UAB „Protekcija“, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes ieškinio pateikimo metu tik BUAB „Mendina“ nemokumo administratorius turėjo teisę ginti bankrutuojančio juridinio asmens interesus teisme.

Dėl ginčo esmės

12. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam taikė civilinę atsakomybę kaip bendrovės vadovui; jis tik formaliai sutiko būti bendrovės vadovu, jos direktoriaus pareigų ar funkcijų nevykdė, faktiniu bendrovės vadovu buvo bendrą verslą vykdžiusios UAB „Nortomas“ direktorius trečiasis asmuo T. L.. Atsakovo teigimu, rašysenos ekspertizė patvirtino, jog jis nedalyvavo ginčo įrangos pirkime ir priėmime–perdavime. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo atsakovui, kaip bendrovės vadovui, taikyti civilinę atsakomybę egzistavimo.

13. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovas E. M. nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. buvo bendrovės direktoriumi de jure. Nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo įmonės direktoriumi de jure buvo atsakovas H. K.. 2018 m. balandžio 21 d. perdavimo aktu buvęs bendrovės vadovas E. M. perdavė, o naujasis vadovas H. K. priėmė „visą įmonės dokumentaciją (sutartis, raštus, korespondenciją ir visą įmonei priklausantį turtą), visą įmonės buhalteriją ir apvalų įmonės antspaudą“ (taip parašyta perdavimo akte). 2018 m. lapkričio 9 d. akcijų pardavimo sutartimi pardavėjai E. M. (62 proc. akcijų), G. C. (19 proc. akcijų) ir M. M. (19 proc. akcijų), kurių vardu pagal įgaliojimą veikė A. C., pardavė H. K. 100 proc. bendrovės akcijų už 100 Eur.

14. Atsakovas E. M. teisme pripažino aplinkybę, kad jis sutiko būti bendrovės vadovu. Šios aplinkybės neneigia ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę įvertinti, jog tokiu būdu prisiima teisinę atsakomybę už bendrovės vadovo veiksmus bei neveikimą ir jais sukurtus teisinius padarinius, tad nėra pagrindo eliminuoti galimą jo atsakomybės atsiradimo riziką.

15. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys). ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt.

16. Aplinkybė, kad atsakovas E. M., jo teigimu, tik formaliai buvo bendrovės direktoriumi, nešalina jo kaip įmonės vadovo teisinės atsakomybės. Vadovas iki teisinio ryšio su juridiniu asmeniu pabaigos yra saistomas jam įstatymu priskirtų pareigų, o šiam pasibaigus, lieka atsakingas už tuo laikotarpiu neteisėtais veiksmais sukurtus padarinius. Aplinkybė, kad be formalaus vadovo bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, nes abu vadovai galimai pažeidė pareigą bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Aplinkybė, kad byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas atsakovui E. M., kuris teisiškai turėjo fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui, niekaip nepaneigia galimo faktinio to juridinio asmens vadovo solidarios civilinės atsakomybės tuo atveju, jeigu būtų apsispręsta ir faktiniam vadovui pareikšti su žalos atlyginimu susijusį reikalavimą (CK 6.6 straipsnio 1, 3 dalys). Ekspertizės išvada, kad atsakovas nepasirašė įrangos pirkimo–pardavimo sutartyje ar jos priėmimo–perdavimo akte, nepaneigia atsakovo teisinės atsakomybės pagrindų egzistavimo. Byloje nebuvo reiškiama reikalavimo nustatyti ir taikyti atsakomybę fiziniam asmeniui, faktiškai vykdžiusiam bendrovės vadovo pareigas, todėl teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva aiškintis tokių aplinkybių.

17. Nustačius teisinį pagrindą atsakovui E. M. taikyti civilinę atsakomybę, būtina patikrinti, ar egzistuoja sąlygos šio atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog, bendrovei atlikus dalinį 47 600 Eur mokėjimą, ginčo įrangos tokios vertės dalis buvo perduota bendrovei ir toks turtas joje buvo.

18. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrovė (pirkėja) sutarė iš SIA „Remuro“ (pardavėjos) už 93 929 Eur nupirkti uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos įrangą (1 t., b. l. 115–121). Sutarties šalys 2015 m. lapkričio 11 d. pasirašė prekės priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad bendrovė priėmė, o SIA „Remuro“ perdavė: gelžbetonines baseinų konstrukcijas bei gelžbetonines valymo komplekso konstrukcijas, metalinius apžiūros tiltelius, biologinio valymo sistemą, mechaninio valymo sistemą, UV nukenksminimo sistemą, aprūpinimo deguonimi (vandens prisotinimo) sistemą, bendrą vandens tiekimo ir išleidimo sistemą, bendrą elektros tiekimo sistemą, bendrą deguonies padavimo sistemą, automatiką, apšvietimo sistemą, bendrą ventiliacijos sistemą, bendrą vandens šildymo ir atšaldymo sistemą, biofiltro prapūtimo sistemą (1 t., b. l. 122–123). Draudimo įmonė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2015 m. lapkričio 10 d. išdavė turto draudimo liudijimą, pagal kurį bendrovė (draudėjas) nuo 2015 m. lapkričio 10 d. vienerių metų laikotarpiui apdraudė sutartimi nupirktą įrangą; bendra turtinių nuostolių draudimo suma – 93 929 Eur (1 t., b. l. 124–125).

19. Pardavėja SIA „Remuro“ bendrovei išrašė išankstinio mokėjimo sąskaitas: 3 000 Eur 2015 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. 5, 300 Eur 2015 m. spalio 21 d. sąskaitą Nr. 11, 6 500 Eur 2015 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 14, 21 400 Eur 2015 m. lapkričio 11 d. sąskaitą Nr. 16, 62 729 Eur 2015 m. lapkričio 13 d. sąskaitą Nr. 23. Sąskaitų išrašyta iš viso už 93 929 Eur (2 t., b. l. 189–193). Pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas buvo atlikti bendrovės mokėjimai: 3 000 Eur – 2015 m. rugsėjo 29 d., 300 Eur – 2015 m. spalio 20 d., 6 500 Eur – 2015 m. lapkričio 9 d., 21 400 Eur – 2015 m. lapkričio 11 d., 16 400 Eur – 2015 m. lapkričio 13 d. Iš viso pagal išankstines sąskaitas bendrovė sumokėjo 47 600 Eur (ieškinio priedas Nr. 10).

20. Agentūros padalinio – Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus 2015 m. spalio 20 d. užsakomosios patikros vietoje ataskaitoje Nr. 2AKV1-3-13-6-PR001-157 (1 t., b. l. 137–143) nurodyta, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), vizualiai apžiūrėjus patalpas, patikros vietoje metu nustatyta, kad pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartyje pateikiamą įrangos sąrašą patalpose atliekamas gelžbetoninių baseinų konstrukcijos ir gelžbetoninės valymo komplekso konstrukcijos įrengimas, išbetonuoti baseinų dugnai, konstruojama armatūra baseinų sienoms.

21. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos VMVT) 2015 m. gruodžio 29 d. akvakultūros subjekto patikrinimo akte Nr. 37ŪGP-273 (2 t., b. l. 64–66) nurodė, kad patikrino UAB „Nortomas“ veiklą (duomenys neskelbtini), dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams. Akte konstatuota, kad yra tinkamai sumontuota įranga, keturiuose baseinuose tinkamomis sąlygomis laikomi eršketai. Patikrinimo metu apžiūrėti UAB „Doradas“, UAB „Lidanca“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Minčia“, UAB „AquaNet LT“, UAB „Mendina“, UAB „Mukera“, UAB „Pažiba“ žuvų auginimo baseinai; nustatyta, kad vyksta statybos–rekonstrukcijos darbai, įrengti šių įmonių žuvų auginimo baseinai, sumontuota įranga, reikalinga žuvų auginimui; virš baseinų nėra stogo; žuvų auginimo baseinams gali būti suteikti laikini veterinariniai patvirtinimo numeriai.

22. Agentūra 2016 m. kovo 7 d. sprendimu dėl paramos neskyrimo UAB „Mendina“ pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonę „Akvakultūra“ ir sprendimo skirti paramą panaikinimo Nr. SKP-32 (1 t., b. l. 144–161) pranešė, kad už UAB „Mendina“ padarytus pažeidimus taiko sankciją – neskiria (neišmoka) 50 164 Eur paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-3-13-6-MP001. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-356-561/2017 bendrovės skundą dėl šio Agentūros sprendimo atmetė. Agentūra sprendime nurodė, kad paramos gavėja UAB „Mendina“ padarė šiuos pažeidimus:

1) laiku (iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) ir pavėluotai (iki 2015 m. spalio 14 d.) nepateikė galutinio mokėjimo prašymo;

a) UAB „Doradas“, UAB „Lidanca“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Minčia“, UAB „AquaNet LT“, UAB „Mendina“, UAB „Mukera“, UAB „Pažiba“ projektus įgyvendina tame pačiame pastate, dirbtinai sukurdamos sąlygas paramai gauti, nedidina įmonių konkurencingumo;

b) vykdomus projektus sieja geografinis ryšys (veikla vykdoma tame pačiame pastate, visos įmonės pakeitė veiklos vietą be Agentūros pritarimo), ekonominis–finansinis ryšys (įmonės ketina vykdyti tą pačią veiklą, visuose projektuose laimėjo tas pats pagrindinės projekto investicijos – įrangos teikėjas, visos įmonės panašiu metu pateikė sutartis dėl mailiaus auginimo, buhalterinę visų įmonių apskaitą sutarčių pagrindu veda UAB „Tax Adviser“, paraiškos teikimo metu visos įmonės pateikė paskolos sutartis su UAB „Vyttra“), ekonominis–funkcinis ryšys (įmonės prisijungs prie UAB „Nortomas“ šalto-karšto vandens tiekimo sistemos, centinės nuotekų sistemos, centrinės ventiliacinės magistralės, elektros energijos šaltinių (centrinės skydinės), t. y. prie bendros komunalinių įrenginių sistemos, finansuotos iš paramos lėšų pagal UAB „Nortomas“ įgyvendintą projektą Nr. 2AKV1-3-11-02-PR001), teisinis ir (arba) asmeninis ryšys (įmonių direktoriai ir akcininkai yra skirtingi, tačiau jų pavardės kartojasi, kai kurie jų galimai yra susiję giminystės ryšiais, įmonių akcininkai ir direktoriai keitėsi tuo pačiu metu, įmonės tarpusavyje sąmoningai derino veiksmus, skolinosi pinigus iš UAB „Vyttra“, kuri nebuvo pajėgi suteikti aštuonioms įmonėms paskolą po 52 121,60 Eur).

23. 2019 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 37 antstolis J. P. fiksavo vidaus patalpų faktinę būklę. Dalyvaujant A. C. ir V. E. K., antstolis 2019 m. spalio 16 d. vizualiai apžiūrėjo A. C. aprodyto pastato adresu (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų faktinę būklę, ją fiksavo fotoaparatu. Fotonuotraukose matyti išbetonuotos baseinų talpos, metalinių apžiūros tiltelių fragmentai su apsaugine tvorele, išvedžiotas (minimalus) vamzdynas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fotoaparatu fiksuota vidaus patalpų faktinė būklė detaliai aprašyta 2019 m. spalio 17 d. asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ išvadoje Nr. 2019/10/17-3 „Dėl situacijos ekspertinio vertinimo žuvų auginimo fermoje (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog 2015 m. lapkričio 11 d. perdavimo–priėmimo akte nurodyta įranga ir sistemos būtų sumontuotos objekte. Išvadoje rašoma, kad nėra įrengtos biologinio ir mechaninio valymo sistemos, ultravioletinio nukenksminimo sistema, aprūpinimo deguonimi (vandens prisotinimo) sistema, bendra deguonies padavimo sistema, automatika, bendra ventiliacijos sistema, bendra vandens šildymo ir atšaldymo sistema, biofiltro prapūtimo sistema; įrengti bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos fragmentai; įrengtas elektros įvadas ir paskirstymo dėžutės bendrai elektros sistemai ir apšvietimui; neįrengtos gelžbetoninės baseinų konstrukcijos ir gelžbetoninė valymo komplekso konstrukcija: neįrengti mobilūs baseinai, yra tik pastato dalis, laikančioji siena – pradėtas formuoti gelžbetoninis karkasas su laikančiosiomis konstrukcijomis baseinams įrengti; metalinių apžiūros tiltelių gelžbetoninė konstrukcija nėra užbaigta, yra metalinių tiltelių fragmentai, neatskiriama pastato dalis – laikančioji siena, nėra filtrų. Sistemos nebuvo įrengtos arba neįrengtos iki galo, todėl negalėjo būti išmontuotos; išgriovus pastato sienos dalį ir nuo jos atskyrus gelžbetoninį karkasą, rekonstruotas pastatas sugriūtų. Išvadą pasirašė V. E. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ išvadoje aprašyta faktinė patalpų būklė atitinka antstolio J. P. 2019 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 37 fotonuotraukomis fiksuotą faktinę padėtį.

24. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad BUAB „Mendina“ anksčiau kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovų A. C. bei G. C. 2015 m. rugsėjo 7 d. sutartimi įgytą įrangą, skirtą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, kurios vertė 93 929 Eur, esančią patalpose (duomenys neskelbtini), susidedančią iš gelžbetoninės baseinų konstrukcijos bei gelžbetoninės valymo komplekso konstrukcijos, metalinių apžiūros tiltelių, biologinio valymo sistemos, mechaninio valymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, automatikos, apšvietimo sistemos, bendros ventiliacinės sistemos, bendros vandens šildymo ir atšaldymo sistemos, biofiltro prapūtimo sistemos. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3779-864/2019 ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad patalpose yra tik gelžbetoninės konstrukcijos baseinas, kuris sudaro pagrindinę reikalaujamo daikto dalį, šio objekto atskyrimas techniškai neįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-708-781/2020 konstatavo, kad ieškovės įrodinėjama aplinkybė, jog ginčo įranga buvo sumontuota patalpose 2015 m. lapkričio 11 d., prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė: aplinkybe, kad antstolė 2015 m. lapkričio 11 d. surašė turto (statinio, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, po jo surašymo įranga negalėjo būti sumontuota nuomotojai nebepriklausančiose patalpose; asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ 2019 m. spalio 17 d. raštu „Dėl situacijos ekspertinio vertinimo žuvų auginimo fermoje (duomenys neskelbtini)“, 2019 m. spalio 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 37. Be to, BUAB „Mendina“ kitoje aptariamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo įrangą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis Z. Z. apžiūrėjo areštuotiną įrangą bei 2019 m. rugpjūčio 22 d. Turto arešto akte Nr. 00141900463 konstatavo, kad antstoliui apžiūrėjus patalpas nustatyta, jog nėra nutartimi areštuoto turto: mechaninės valymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, bendros ventiliacijos sistemos. Teismas toje byloje konstatavo, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. Turto arešto aktas Nr. 00141900463 patvirtino, jog ieškovės prašoma išreikalauti iš atsakovų įranga nurodytose patalpose nebuvo sumontuota.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovo E. M. vadovavimo laikotarpiu bendrovė įsigijo turtą (įrangą), už kurį buvo sumokėta 47 600 Eur, kad dalis šio turto išliko (gelžbetoniai baseinai, metaliniai tilteliai, atitvarai). Teismas konstatavo, kad būtent dėl E. M. neteisėtų veiksmų, t. y. turto neapskaitymo ir neišsaugojimo bendrovei buvo padaryta 47 600 Eur žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti byloje įrodymai neteikia pagrindo prieiti prie išvados, kad yra įrodyta aplinkybė apie 47 600 Eur vertės įrangos perdavimą bendrovei pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. sutartį.

26. Ieškovė žalos faktą įrodinėja rašytiniais duomenimis, kurie patvirtina susitarimą dėl įrangos įsigijimo ir avansinių mokėjimų pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. sutartį atlikimą. Tačiau 2015 m. lapkričio 11 d. priėmimo–perdavimo aktas, nesant kitų duomenų apie perduotos įrangos transportavimą, laikymą (sandėliavimą), apskaitymą bendrovės turto balanse, negali būti pripažintas pakankamu įrodymu, neabejotinai patvirtinančiu realaus įrangos perdavimo bendrovei faktą (CPK 178 straipsnis). Aptariamų aplinkybių kontekste AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2015 m. lapkričio 10 d. sudarytas turto draudimo liudijimas patvirtina draudimo įmonės sprendimą imtis turto atsitiktinio žuvimo rizikos apsaugos, bet ne patį sutartimi nupirktos įrangos perdavimo bendrovei faktą. Pastebėtina aplinkybė, kad draudimo apsauga buvo suteikta anksčiau, nei buvo sudarytas įrangos priėmimo–perdavimo aktas.

27. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-991-1120/2021 pagal ieškovės UAB „Nortomas“ ieškinį atsakovams A. C., G. C., P. N., antstolei B. T. dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis) konstatuotos tokios aplinkybės dėl su ginčo įranga siejamų patalpų: įgyvendindama žuvininkystės projektą UAB „Nortomas“ 2013 m. gegužės 24 d. sudarė su rangove SIA „Remuro“ Rangos sutartį Nr. 2013/05/24, kurios pagrindu rangovė atliko rekonstravimo darbus ir pastatė žuvų auginimo fermą, nuotekų šalinimo tinklus–buitinių nuotekų tinklus bei kitus inžinerinius tinklus–kiemo aikštelę. Baigiamuoju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu 2015 m. balandžio 29 d. UAB „Nortomas“ priėmė pirmos žuvų auginimo fermos statybos darbus; 2015 m. rugsėjo 21 d. pradėti antros bei trečios žuvų auginimo fermos statybos darbai, kurie buvo užbaigti 2016 m. balandžio mėnesį.

28. Šioje nutartyje pirmiau buvo išdėstytos aplinkybės, kurios fiksuotos Agentūros padalinio – Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus 2015 m. spalio 20 d. ataskaitoje, Klaipėdos VMVT 2015 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akte (nutarties 33, 34 punktai), taip pat kurios nurodytos antstolio J. P. 2019 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ 2019 m. spalio 17 d. rašte (nutarties 36 punktas).

29. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad tie patys anksčiau nurodyti rašytiniai įrodymai teismų buvo vertinami kitoje susijusioje byloje. UAB „Protekcija“, kaip BUAB „Lidanca“ reikalavimo teisių perėmėja, pareiškė ieškinį atsakovams A. C. ir G. C., prašydama iš jų priteisti 77 627 Eur žalos atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Lidanca“ iš Latvijos įmonės SIA „Remuro“ 2015 m. rugsėjo 7 d. sutartimi Nr.2015/09/07-1 nupirko įrangą, skirtą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti. Ieškinyje nurodyta, kad įranga buvo sumontuota pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „Lidanca“ pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. sutartį su UAB „Vyttra“ subnuomos pagrindais turėjo teisę naudoti 170 kv. m patalpą žuvų auginimui. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-739/2023 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-443-553/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Toje byloje apeliacinės instancijos teismas savo išvadas, be kita ko, grindė ir Klaipėdos VMVT 2015 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktu Nr.37ŪGP-273, antstolio J. P. 2019 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 37, asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ 2019 m. spalio 17 d. raštu „Dėl situacijos ekspertinio vertinimo žuvų auginimo fermoje (duomenys neskelbtini) sav.“. Ištyręs bei įvertinęs šiuos ir kitus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jie nepatvirtina UAB „Lidanca“ žuvų auginimo įrangos sumontavimo fakto (anksčiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties 63–66, 69 punktai).

30. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti realaus ginčo įrangos pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. sutartį perdavimo bendrovei faktą. Padarius tokią išvadą, nėra pagrindo nurodyti, kad atsakovui E. M. taikytina atsakomybė dėl žalos bendrovei padarymo, pasireiškiančio ginčo įrangos (ar atitinkamos jos dalies) neapskaitymu bendrovės turto apskaitoje ir jos neišsaugojimu, pareigos perduoti šią įrangą bendrovės nemokumo administratoriui nevykdymu. Be to, nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus vertinti iš esmės kitaip ar priešingai, nei tokio paties turinio įrodymus įvertino Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-81-739/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-443-553/2023 (CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos).

31. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas E. M. būtų atlikęs kokius nors veiksmus bendrovės interesais, reikalaujant iš įrangos pardavėjos Latvijos įmonės SIA „Remuro“ grąžinti avansu jai sumokėtus 47 600 Eur arba bendrovės vardu pareiškiant finansinius reikalavimus tos įmonės likvidavimo procese.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pirmosios instancijos teismo nurodytu faktiniu pagrindu ieškinio reikalavimo negrindė. Ieškinys buvo grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1) Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovės vadovu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo atsakovas E. M.; 3) 2015 m. rugsėjo 7 d. bendrovė su SIA „Remuro“ sudarė 93 929 Eur vertės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas sumokėjo 47 600 Eur; pagal 2015 m. lapkričio 11 d. priėmimo–perdavimo aktą SIA „Remuro“ perdavė, o bendrovės direktorius E. M. perėmė sutarties pagrindu pirktą įrangą; 4) atsakovai neįvykdė pareigos bendrovės nemokumo administratoriui perduoti bendrovei priklausantį turtą, neperduoto turto verte sumažino masę bendrovės turto, iš kurio būtų galima patenkinti jos kreditorių finansinius reikalavimus (jų dalį), tuo padarydami žalą bendrovei ir pažeisdami kreditorių teises bei teisėtus interesus.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuodamas atsakovo E. M. kaltę dėl 47 600 Eur dydžio žalos padarymo, kuri atsirado atsakovui nesiėmus veiksmų susigrąžinti sumokėtą pardavėjai kainos dalį už nepristatytą ir (ar) nesumontuotą (pirmosios instancijos teismo vertinimu) įrangą, teismas peržengė ieškinio ribas, t. y. pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos kaip faktinis ieškinio pagrindas.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė ginčo išsprendimui aktualias materialiosios teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą dėl atsakovo E. M.. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, ir šią ieškinio dalį atmesti. Sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovui H. K., paliekama nepakeista

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 939 Eur žyminio mokesčio ir 3 530,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas E. M. pirmosios instancijos teisme patyrė 4 388,01 Eur (iki 2022 m. birželio 7 d.) ir 4 174,50 Eur (po 2022 m. birželio 7 d.) teisinės pagalbos išlaidų, taip pat 800 Eur išlaidų teismo eksperto paslaugoms apmokėti (byloje atlikta rašysenos ekspertizė). Atsakovas E. M. pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 9 362,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad yra pagrindas atmesti ieškinį, ieškovei neatlygintinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

37. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo E. M. 2023 m. gegužės 4 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodytas aplinkybes ir pateiktą išlaidų pagrindimą, laikosi nuostatos, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovo pateiktų procesinių dokumentų skaičių (atsiliepimas į ieškinį, prašymas skirti ekspertizę, kiti procesiniai prašymai), byloje organizuotų teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, į nurodytą santykinai didelį teisinių konsultacijų valandų skaičių, atsakovui teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas mažintinas 30 proc., t. y. iki 5 993,76 Eur (4 388,01 + 4 174,50 = 8 562,51 x 0,7 = 5 993,76). Atsakovo 800 Eur išlaidos teismo ekspertizei apmokėti yra pagrįstos, todėl priteistinos. Iš viso atsakovui E. M. priteistinos 6 793,76 Eur (5 993,76 + 800) pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

39. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 939 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė prašymą atlyginti 2 631,75 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 papunktyje numatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio. Ieškovė UAB „Protekcija“ pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 297,73 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovo E. M. apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei neatlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovui E. M. atlygintinos 3 570,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Protekcija“, juridinio asmens kodas 302760439, priteistas 47 600 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų eurų) žalos atlyginimas, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 469,16 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ ieškinį atsakovui E. M. atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstyti taip: „Priteisti atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“, juridinio asmens kodas 302760439, 6 793,76 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ ieškinys atsakovui H. K., palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“, juridinio asmens kodas 302760439, 3 570,75 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimties Eur 75 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.