- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- eI-356-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01445-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mendina“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mendina“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Mendina“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016-03-07 sprendimą Nr. SKP-32 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti paramą, kurią sudaro 50 106,00 (penkiasdešimt tūkstančių vienas šimtas šeši) eurai suma, pagal pareiškėjos mokėjimo prašymą.
Paaiškino, kad Sprendimu Agentūra, atsižvelgdama į pareiškėjos padarytus pažeidimus, nusprendė pritaikyti sankciją – neskirti 50 164 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-3-3-13-6-MP001 (toliau – Prašymas) bei panaikinti sprendimą, kuriuo buvo skirta parama.
Pareiškėjos įsitikinimu, termino pateikti galutinius mokėjimų prašymus sutrumpinimas iki 2015-09-30, prieštaravo 2006-07-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (toliau – Reglamentas Nr. 1198/2006) 55 straipsnio 1 daliai, todėl turėjo būti vadovaujamasi šia nuostata.
Nuo 2015-03-11 buvo pakeistas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 62 punktas – nustatyta, kad galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas, ne vėliau kaip iki 2015-09-30. Tačiau Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte numatyta, kad „Projekto įgyvendinimo laikotarpis ? laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą patvirtinimo dienos arba tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus bendrąsias išlaidas) padarymo dienos, jeigu tokias išlaidas galima padaryti ir jos yra padarytos iki sprendimo skirti paramą patvirtinimo dienos, ne vėliau kaip iki 2015-12-31“. Pakeitimai atlikti ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-06-03 įsakymo Nr. 3D-393 redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės), papildant jas 89¹ straipsniu, nustatančiu galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2015-09-30. Šie pakeitimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti taikomi.
Kadangi Agentūra tik 2015 m. rugpjūčio mėn. priėmė nutarimą skirti paramą pareiškėjai, projekto įgyvendinimui liko šiek tiek daugiau nei vienas mėnuo. Agentūra pirmoji pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartimi patvirtintos 2015-03-12 taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) nuostatas dėl paraiškos vertinimo terminų. Dar daugiau, Agentūra viešo susitikimo metu užtikrino, kad projekto įgyvendinimo laikotarpį pratęs.
Sankcijos gali būti taikomos tada, kai jos ir jų skyrimo tvarka yra nustatytos atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose, šiuo atveju administraciniuose teisės aktuose. Todėl sankcija neskirti paramos sumos negali būti paremta vien tik Taikos sutartyje nustatytu įsipareigojimu pateikti galutinio mokėjimo prašymą iki 2015-09-30. Sankcijos už Taikos sutartyje nurodyto termino pažeidimą nei pati sutartis, nei teisės aktai nenumato.
Vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti nustatomos Agentūros nustatyta tvarka. Atsakovė jokiomis atitinkamomis taisyklėmis nesivadovavo. Atsakovė privalėjo visų pirmą nustatyti tvarką, pagal kurią galėtų būti nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos, ir ją tinkamai paskelbti, nesant nustatytos tvarkos (ir nesant jos paskelbimo fakto), šis klausimas apskritai negali būti kvestionuojamas.
Atsakovė sprendime vadovavosi 1995-12-18 Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (toliau ? Reglamentas Nr. 2988/95), kuriuo nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudų skyrimą.
Skirdama sankcija, Agentūra rėmėsi Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 punktu, papildomai pabaigoje pridurdama žodį „tiesiogiai“, nors ši nuostata to nenumato. Atsakovė ne tik rėmėsi bendro pobūdžio Reglamento Nr. 2988/95 nuostatomis, kurios šiame ginče nėra taikomos, bet ir iškraipė jų esmę, nesivadovavo jokiais konkrečiais nacionalinės teisės aktais, kurių pati nėra priėmusi. Tai laikytina šiurkščiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio pažeidimu.
Administravimo taisyklių 35¹ punktas įsigaliojo nuo 2015-02-13. Iki tol jokiuose nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo užsiminta apie „dirbtinai sukurtas sąlygas“. Pareiškėja dar 2013-09-13 pateikė paraišką pagal tuo metu galiojančias Įgyvendinimo taisykles, kuriose nebuvo nustatytos galimybės pareiškėjai neskirti paramos dirbtinai sukurtų sąlygų pagrindu. Todėl pareiškėja turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad nebūtų skiriama sankcija dėl to, ko ji nėra padariusi paraiškos teikimo galiojančių teisės aktų metu.
Atsakovė visiškai neatskleidė ir neįrodė egzistuojant objektyviojo, dirbtinai sukurtų sąlygų fakto įrodymui būtino, elemento. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, siekiant įrodyti piktnaudžiavimą, būtinas nustatyti objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad nors formaliai Sąjungos teisės akte numatytos sąlygos įvykdytos, šio akto tikslas nepasiektas, visetas ir, antra, subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos iš Sąjungos teisės akto, dirbtinai sukuriant sąlygas, numatytas šiai naudai gauti.
ESTT pažymėjo, kad negalima atsisakyti finansuoti projekto, kai nagrinėjama investicija gali būti pateisinama kitaip nei paprasta išmoka pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) paramos schemą. ESTT konstatavo, kad būtina įsitikinti, jog remiantis visomis objektyviomis pagrindinės bylos aplinkybėmis galima daryti išvadą, jog nagrinėjamiems investiciniams projektams pasirinktais metodais iš esmės siekta gauti išmokas pagal paramos schemą ir gali būti atmestas bet koks kitas pateisinimas, susijęs su minėtos schemos tikslais
Pareiškėjos projektas funkciniu požiūriu yra savarankiškas. Pareiškėjos patalpos yra atskiros, ji veikia savarankiškai ir gali visiškai įgyvendinti Reglamento Nr. 1198/2006 4 straipsnio d dalyje apibrėžiamo Europos žuvininkystės fondo (toliau – EŽF) paramos teikimo tikslo: „didinti veikiančių struktūrų konkurencingumą ir ekonomiškai gyvybingų žuvininkystės sektoriaus įmonių vystymąsi“. Pareiškėjos investicinis projektas formaliai atitiko paramos gavimo kriterijus, nustatytus mikroįmonių kūrimui ir plėtrai pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) ir nacionalinės teisės aktus.
Atsakovė visiškai neįrodė objektyviųjų požymių, liudijančių tai, kad yra nepasiekti EŽŪFKP paramos schemos tikslai bei subjektyviųjų požymių, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Agentūra, remdamasi bendro pobūdžio teisės aktų nuostatomis ir ESTT išaiškinimais, iš esmės neįrodė, kodėl ir kokiu pagrindu pareiškėjai buvo atsisakyta skirti paramą.
Agentūra 2015-09-30 rašte Nr. BR6-13081 minėjo, kad buvo nustatyta, jog nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama – pastatas-veršidė (Nr. 5597-5012-2026) (toliau – Pastatas), nuo 2014-07-04 yra areštuotas. Šiuo atveju, nekilnojamasis turtas, į kurį yra investuojama ? tai įranga, o ne Agentūros minimas Pastatas, kuris teisiniu ryšiu su investavimu ir parama nėra susijęs. Atsakovė įrodinėjo įmonių sąsajumą, tyčia priėmė naujus nacionalinių teisės aktų pakeitimus, kurie nėra suderinti su bendruoju nacionalinio lygmens teisiniu reglamentavimu, bet ir prieštarauja Reglamento Nr. 1198/2006 nuostatoms. Atsakovė veikė nesąžiningai, pažeisdama teisės aktų nustatytus reikalavimus, gero administravimo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundo netenkinti.
Paaiškino, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 62 punktu ir Administravimo taisyklių 89 punktu bei Taikos sutartimi, galutinis mokėjimo prašymas Agentūrai turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2015-09-30. Pareiškėja šių nuostatų nesilaikė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte apibrėžiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis, tačiau nėra nurodyta, kada turi būti pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. Galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte – ne vėliau kaip iki 2015-09-30. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 130¹.1.2 papunkčiu, pavėluotai pateiktų prašymų paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną, o vėliau nei po 10 darbo dienų pateikti prašymai nėra priimami. Šiuo atveju Prašymas pateiktas 2015-11-13, nors Agentūra nepritarė prašymams pratęsti šį terminą iki 2015-12-31.
Vadovaujantis Administravimo taisyklių 130¹ punktu, Paramos gavėjai taikomas paramos ar jos dalies susigrąžinimas, kai paramos gavėja, vykdydama projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.
Įgyvendinimo taisyklių 13.2 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad pareiškėjas laikomas netinkamu, jei siekdamas tikslų, priešingų veiksmų programos tikslams, dirbtinai sukūręs tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Šios sąlygos nustatomos Agentūros nustatyta tvarka.
Analizuojant, ar pareiškėja ir kitos septynios įmonės dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, buvo vadovaujamasi Reglamento Nr. 2988/95, II dalies Administracinės priemonės ir nuobaudos 4 straipsnio 3 punktu ir konkrečiais vertinimo kriterijais, pateiktais 2013-09-12 ESTT sprendime byloje Nr. C‑434/12 (toliau – Byla C-434/12). Turi būti vertinamas EŽF paramos schema siekiamas tikslas, kurį siekiama apeiti, t. y. objektyvus elementas. Pareiškėja ir kitos įmonės, projektus įgyvendindamos tame pačiame pastate ir vykdydamos tą pačią veiklą, dirbtinai sukurdamos sąlygas paramai gauti, nedidino įmonių konkurencingumo, kas neatitinka EŽF pramos tiekimo tikslo. Taip pat turi būti vertinamas subjektyvusis elementas – sąmoningo asmenų veiksmų derinimas sukuriant dirbtinas sąlygas, reikalingas išmokoms pagal EŽF paramos schemą gauti. Šiuo atveju vykdomus projektus sieja geografinis ryšys – visos įmonės projektus ketino įgyvendinti pastate, kuriam buvo pritaikytas turto areštas. Įmones informavus apie šią aplinkybę, buvo nurodytos kitos projektų įgyvendinimo vietos. Tačiau patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad faktiškai veikla vykdoma tame pačiame pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini) Pareiškėja ir kitos įmonės pasidalino vietas, įsigijo analogišką įrangą, kas vertintina kaip projektų skaidymas, siekiant gauti didesnę paramos sumą.
Ekonominis finansinis ryšys buvo konstatuotas, kadangi įmonės vykdė tą pačią veiklą, įrangą joms tiekė tas pats asmuo, už įmonių buhalterinę apskaitą buvo atsakingas tas pats juridinis asmuo. Be to, įmonės viena kitai teikdavo paskolas, kurias padengdavo kitos įmonės. Tai rodo įmonių susietumą ir veiksmų derinimą. Ekonominis funkcinis ryšys pasireiškė aplinkybe, jog visos įmonės ketino jungtis prie bendros komunalinių įrenginių sistemos, finansuotos iš paramos lėšų pagal UAB „Nortomas“ įgyvendintą projektą. Visų įmonių parengti projektai buvo identiški, pateiktas identiškas paraiškų aprašymas, investicijos, prioritetiniai kriterijai, darbo vietų skaičiai. Taip pat nesiskyrė Agentūrai pateikiamų raštų stilius bei informacija. Direktorių ir akcininkų kaita įmonėse vyko panašiu laiku. Kai kur vienu metu kelių įmonių direktorius ir akcininkas buvo tas pats asmuo. Konsultacijų ir viešinimo apklausose dalyvavo taip pat tie patys tiekėjai ir šiuose pirkimuose matosi akivaizdus laimėtojų pasidalinimas. Televizijos laidoje apie žuvų augintojus Klaipėdos regione buvo pristatomas projektas, tačiau buvo kalbinamas tik UAB „Nortomas“ atstovas. Laidoje minimą paramos sumą akivaizdžiai sudarė ne tik UAB „Nortomas“ skirta parama. Taigi, tikrasis aštuonių vienoje vietoje įgyvendinamų projektų tikslas buvo sukurti žuvų auginimo kompleksą, dirbtinai išskaidant projektus, turint tikslą pasisavinti kuo didesnę paramos sumą.
Agentūra nevilkino terminų, kadangi pareiškėjos Taikos sutartis buvo pasirašyta 2015-03-12 ir patvirtinta 2015-04-07. Agentūra turi pareigą reikalauti iš pareiškėjų pateikti aktualią trūkstamą informaciją. Nepateikus informacijos, yra siunčiamas antras paklausimas su įspėjimu. Pareiškėjui per Agentūros nustatytą terminą nuo antrojo paklausimo išsiuntimo datos nepateikus prašomų patikslintų duomenų ar informacijos, pareiškėjo paraiška yra atmetama. Taikos sutartyje buvo aiškiai įtvirtintas terminas, tačiau nurodyta, kad termino skaičiavimas stabdomas, kol bus pateikiami trūkstami dokumentai. Agentūra pakartotinai vertino pateiktą paraišką ir pareiškėjai išsiuntė du paklausimus, nurodydama konkrečius terminus trūkstamai informacijai pateikti. Agentūra nėra atsakinga už tai, kad pareiškėja vilkino prašomos informacijos pateikimą.
Šalies argumentai
Buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjai paramą Taikos sutartyje bei teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėja įsipareigojo projektą įgyvendinti iki 2015-09-30, tačiau 2015-09-21 ir 2015-09-29 pateikė prašymus dėl projekto vietos keitimo, patvirtindama, kad nurodytu adresu nėra įgyvendinusi projekto, ir prašė keisti projekto įgyvendinimo vietą. Agentūra nepritarė keisti projekto vietą ir netenkino prašymo pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą. Pavėluotai pateikti mokėjimo prašymą Pareiškėja galėjo 10 darbo dienų po 2015-09-30, t. y. iki 2015-10-14. Po šios datos mokėjimo prašymai nebegali būti priimami. Agentūra mokėjimo prašymo laiku nepateikimą traktavo ne tik kaip teisės aktų, bet kaip Taikos sutarties, pažeidimą. Būtent Taikos sutartyje įtvirtinta data yra patvirtina teismo ir šalims privaloma.
Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 punktu aiškiai nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Agentūra nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad minimas reikalavimas paraiškos pateikimo metu nebuvo žinomas.
Sprendimas atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Sprendime aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeistų teisės aktų punktai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.
Paaiškino, kad 2007-03-26 Komisijos reglamente (EB) Nr. 498/2007, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles, ir Įgyvendinimo taisyklėse yra nustatyti Priemonės tikslai, iš kurių matyti, kad turi būti skatinimas konkurencingumas. Atsižvelgiant į sąsajas tarp paramos gavėjų, nustatytas pirmiau (tos pačios projektų veiklos, dalyvauja tie patys asmenys, ta pati projektų įgyvendinimo vieta, pirkimus laimi tie patys tiekėjai ir t. t.), Agentūra priėmė išvadą, kad paramos gavėjos tarpusavyje derina veiksmus. Dirbtinai išskaidžius projektus, kuriuos valdo skirtingi subjektai, buvo siekta sukurti teisinę struktūrą, leisiančią gauti didesnę paramos sumą. Atsižvelgiant į pažeidimo mąstą, pobūdį ir sunkumą, už šį pažeidimą taikytina sankcija – neskirti (neišmokėti) paramos sumos pagal Prašymą bei panaikinti sprendimą skirti paramą.
Reglamento Nr. 1198/2006 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas projekto įgyvendinimo laikotarpis, kuris atitinka Įgyvendinimo taisyklių 48 punktą („Projekto įgyvendinimo laikotarpis - laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą patvirtinimo dienos arba tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus bendrąsias išlaidas), padarymo dienos, jeigu tokias išlaidas galima padaryti ir jos yra padarytos iki sprendimo skirti paramą patvirtinimo dienos, ne vėliau kaip iki 2015-12-31“).
Šiame reglamente nėra nustatyta, iki kada turi būti pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. Tai nustato valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose. Šiuo atveju, galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte ir Administravimo taisyklių 89¹ punkte. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turi būti taikomas būtent Įgyvendinimo taisyklių 62 punktas, o ne Įgyvendinimo taisyklių 48 punktas, kuris nereguliuoja galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino. Minėtuose teisės aktuose nustatytas terminas buvo įtvirtintas ir Taikos sutartyje, kurią pasirašydama, pareiškėja sutiko būtent su tokiomis sąlygomis. Taikos sutartis ją pasirašiusioms šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Sutarties nevykdymas gali būti pateisinamas tik nustačius nenugalimos jėgos aplinkybes.
Agentūra Taikos sutartyje nustatytų terminų nepažeidė. Terminas užsitęsė dėl to, kad pareiškėja nepateikdavo pakankamos informacijos, dėl ko Agentūra privalėjo siųsti papildomus paklausimus. Be to, pareiškėja ne kartą teikė prašymus dėl termino pratęsimo. ŽŪM pabrėžė, kad būtent dėl šių priežasčių ir galėjo užsitęsti paramos skyrimo priėmimo klausimas ir dėl to kalta yra pati pareiškėja.
Kadangi reglamentas yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, nesvarbu, kad reglamento nuostatos nebuvo perkeltos į žemės ūkio ministro įsakymą. Taigi, Agentūra pagrįstai ir teisėtai ginčijamame sprendime nurodė, jog vadovaujasi Reglamento Nr. 1198/2006 4 straipsnio d dalimi, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 punktu. Todėl aplinkybė, kad Įgyvendinimo taisyklėse nebuvo numatytos galimybės neskirti paramos dėl dirbtinai sukurtų sąlygų, nereiškia, kad ši nuostata buvo taikoma atgal.
Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokias sąsajas tarp paramos gavėjų nustatė Agentūra. Atsižvelgiant į tai, kad projektai buvo dirbtinai išskaidyti siekiant gauti didesnę paramos sumą nei numatyta Įgyvendinimo taisyklėse, pareiškėja negali pasiekti Reglamento Nr. 1198/2006 4 straipsnio d dalyje apibrėžto EŽF paramos teikimo tikslo – skatinti konkurencingumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.
Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2016-03-07 sprendimo Nr. SKP-32, kuriuo buvo nuspręsta neskirti 50 164,00 (penkiasdešimt tūkstančių vienas šimtas šeši) Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad pareiškėja pateikė Agentūrai 2013-09-13 paramos paraišką Nr. 2AKV1-3-13-6-PR001 pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles (toliau – Paraiška). Pareiškėja prašė suteikti 174 000 Lt (50 164,00 Eur) paramą. Agentūra 2013-12-19 įsakymu Nr. BR1-1368 nusprendė nesuteikti paramos pagal Paraišką, nustačiusi, kad UAB „Mendina“ neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.
Ši įsakymą pareiškėja apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Komisija 2014-01-28 sprendimu Nr. 3R-39(AG-18/01-2014) panaikino įsakymo dalį, kurioje nuspręsta neskirti paramos ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai nagrinėti Paraišką. Agentūra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau 2014-05-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6384-208/2014 atsakovės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šio sprendimo Agentūra pateikė apeliacinį skundą LVAT. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta pareiškėjos ir Agentūros pasirašyta 2015-03-12 Taikos sutartis, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą ir pateikti galutinį mokėjimo prašymą iki 2015-09-30 (6 punktas), o Agentūra įsipareigojo atlikti paraiškos vertinimą per 15 dienų nuo Taikos sutarties patvirtinimo (8 punktas). LVAT 2015-04-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1528-556/2015 panaikino skundžiamus Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimus, patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą.
Agentūra pateikė pareiškėjai 2015-08-05 raštą Nr. BR6-10852 „Dėl paramos skyrimo pagal supaprastintąsias projektų įgyvendinimo taisykles“. Šiame rašte Agentūra nurodė, kad 2015-07-31 Agentūros sprendimu Nr. BR23-61 pareiškėja patvirtinta Paramos gavėja, kuriai skiriama 50 164,00 Eur paramos suma.
Žemesnės instancijos teismas
2015-09-30 pareiškėja pateikė atsakovui prašymą Nr. 2015/09/30, kuriuo prašė pratęsti terminą iki 2015-12-31. Agentūra 2015-09-30 sprendimu Nr. BR6-13081 šį prašymą atmetė. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, negali būti areštuotas, tuo tarpu pareiškėjos nurodytas pastatas, kuriame įgyvendinamas projektas, buvo areštuotas. Dėl termino pratęsimo Agentūra, vadovaudamasi Taikos sutarties, Įgyvendinimo taisyklių bei Administravimo taisyklių nuostatomis, pažymėjo, kad paskutinis mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau nei iki 2015-09-30.
2015-10-20 Agentūros Klaipėdos patikrų vietoje skyrius atliko užsakomąją patikrą vietoje. Minėtos patikros rezultatai aprašyti 2015-10-20 užsakomosios patikros vietoje ataskaitoje Nr. 2AKV1-3-13-6-PR001-157. Patikros metu buvo nustatyta, kad nurodytu adresu įmonė veiklos nevykdo, tačiau reikalinga įranga buvo sumontuota.
Pareiškėja 2015-11-13 pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-3-13-6-MP001 dėl 50 106 Eur paramos sumos išmokėjimo.
Agentūra, skundžiamu 2016-03-07 sprendimu Nr. SKP-32 informavo pareiškėją apie taikomą sankciją – neskiriama (neišmokama) 50 164,00 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-3-13-6-MP001 bei panaikinamas sprendimas skirti paramą. Agentūra nustatė, kad pareiškėja iki 2015-09-30 nepateikė galutinio mokėjimo prašymo bei dirbtinai sudarė sąlygas paramai gauti. Išvadą dėl dirbtinai sukurtų sąlygų Agentūra padarė, įvertinusi sąsajas tarp pareiškėjos ir kitų septynių paramos gavėjų (tos pačios projektų veiklos, dalyvauja tie patys asmenys, ta pati projektų įgyvendinimo vieta, pirkimus laimi tie patys tiekėjai ir t. t.). Pažymėjo, kad dirbtinai išskaidžius projektus, kuriuos valdo skirtingi subjektai, buvo siekta sukurti teisinę struktūrą, leidusią pasiekti nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtą tikslą.
Pareiškėja nesutiko, kad ji padarė Agentūros nustatytą pažeidimą – praleido terminą pateikti galutinį mokėjimo prašymą. Anot pareiškėjos, turėjo būti taikomas terminas iki 2015-12-31, kadangi šio termino sutrumpinimas Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse prieštarauja Reglamento Nr. 1198/2006 55 straipsnio 1 daliai.
Minėtoje Reglamento Nr. 1198/2006 55 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimas, pagal kurį išlaidos atitinka EŽF reikalavimus, jeigu paramos gavėjai faktiškai sumokėjo <...> iki 2015-12-31. Šia nuostata reglamentuojamas galutinis terminas, iki kurio patirtos išlaidos gali būti finansuojamos iš EŽF. Ši nuostata neriboja valstybių narių teisės nacionalinėmis taisyklėmis nustatyti trumpesnius projektų įgyvendinimo ir mokėjimo paraiškų pateikimo terminus, kadangi pagal Reglamento Nr. 1198/2006 55 straipsnio 4 dalį, išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu.
Tai pat, pareiškėjos nuomone, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. 3D-154 pakeistas Įgyvendinimo taisyklių 62 punktas, kuriuo vadovavosi Agentūra, prieštarauja tuo pačiu įsakymu pakeistam Įgyvendinimo taisyklių 48 punktui. Minėto įsakymo redakcijos Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte apibrėžtas projekto įgyvendinimo laikotarpis ? nuo sprendimo skirti paramą patvirtinimo dienos arba tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus bendrąsias išlaidas) padarymo dienos, jeigu tokias išlaidas galima padaryti ir jos yra padarytos iki sprendimo skirti paramą patvirtinimo dienos, ne vėliau kaip iki 2015-12-31. Šioje teisės normoje projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga apibrėžta sprendimo skirti paramą diena arba tinkamų finansuoti išlaidų padarymo diena, t. y. anksčiau nei priimtas sprendimas skirti paramą, tačiau ne vėliau nei 2015-12-31. Nors šioje teisės normoje įtvirtintas projekto įgyvendinimo laikotarpis gali viršyti 2015-12-31, tačiau ši teisės nuostata nereglamentuoja galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino. Šis terminas reglamentuojamas specialioje teisės normoje – Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentu, jog minėtos teisės normos prieštarauja viena kitai.
Termino aspektu aktualu tai, kad 2007-03-26 Komisijos reglamento (EB) Nr. 498/2007, nustatančio išsamias Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles, 39 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimą, jog <...> vadovaujanti institucija užtikrina, kad paramos gavėjams būtų pranešta apie <...> finansavimo planą, įgyvendinimo terminą <...>. Nagrinėjamu atveju tokio reikalavimo buvo laikomasi – pareiškėja, siekdama gauti paramą ir sudarydama Taikos sutartį, buvo informuota, iki kokio termino turės įgyvendinti projektą ir pateikti galutinį mokėjimo prašymą, ir įsipareigojo laikytis šio termino. Taigi, terminas pareiškėjai buvo iš anksto žinomas ir apibrėžtas kaip paramos teikimo sąlyga.
Pareiškėja aplinkybę, kad Agentūra 2015 m. rugpjūtį informavo apie priimtą sprendimą skirti paramą, vertino kaip Taikos sutarties 8 punkte nustatyto įsipareigojimo, per 15 dienų nuo nutarties, patvirtinančios Taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos atlikti pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą, nesilaikymą. Anot pareiškėjos, būtent tokie Agentūros veiksmai lėmė neprotingai trumpą terminą galutiniam mokėjimo prašymui pateikti. Teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjos veiksmai lėmė tai, jog sprendimas buvo priimtas tik 2015 m. rugpjūtį. Pirmas Agentūros paklausimas UAB „Mendina“ Nr. PPD(SD)-31 išsiųstas 2015-04-10. 2015-04-23 gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą prašomai informacijai pateikti. Agentūra 2015-04-28 raštu Nr. BR66976(10.2.2) pratęsė terminą iki 2015-05-04. Atsakymas į 2015-04-10 paklausimą gautas 2015-05-07. Pareiškėja nepateikė visos prašomos informacijos, todėl Agentūra 2015-06-23 išsiuntė dar vieną paklausimą Nr. PPD-(SD)-55. Atsakymas į šį paklausimą gautas 2015-07-01. Kadangi atsakymu nebuvo pateikta visa prašoma informacija, t. y. nepatvirtintas teisėtas nekilnojamojo turto, kuriame įgyvendinamas projektas, naudojimas, 2015-07-02 buvo išsiųstas pakartotinis paklausimas. Pareiškėja atsakymą į šį paklausimą pateikė 2015-07-07. Projektas baigtas vertinti 2015-07-14. Sprendimas skirti paramą UAB „Mendina“ priimtas 2015-07-31. Šis sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2015-08-05. Kaip matyti, pati pareiškėja Agentūrai teikdavo prašymus pratęsti terminus prašomai informacijai pateikti arba pateikdavo ne visą prašomą informaciją, todėl Agentūra turėdavo siųsti jai papildomus paklausimus, kas ir lėmė ilgą paraiškos vertinimo laikotarpį.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Agentūra, administruodama pareiškėjos paraišką, tinkamai įgyvendino teisės aktuose nustatytas funkcijas, pagrįstai ir teisėtai nepratęsė projekto įgyvendinimo ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino, ir, pareiškėjai nustatyta tvarka laiku neįgyvendinus projekto bei nepateikus galutinio prašymo, tinkamai pritaikė Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas bei pagrįstai pritaikė pareiškėjai Administravimo taisyklių 130¹.2.1 punkte numatytą paramos neišmokėjimo sankciją.
Pareiškėja taip pat nesutiko su Sprendimu paskirta sankcija už dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti. Argumentavo, kad Administravimo taisyklių 35¹ punktas, reglamentuojantis Agentūros veiksmus, nustačius dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti, siekiant tikslų, nesuderinamų su veiksmų programos tikslais, negaliojo paraiškos teikimo metu.
Žemės ūkio ministro 2015-02-12 įsakymu Nr. 3D-89 buvo pakeistos Administravimo taisyklės, papildant jas minėtu 35¹ punktu. Taip pat Žemės ūkio ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. 3D-154 buvo pakeistas Įgyvendinimo taisyklių 13 punktas, kurio 13.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas tikslų, priešingų veiksmų programos tikslams, dirbtinai sukūręs tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, laikomas netinkamu. Pažymėtina, kad Agentūra Sprendime vadovavosi ne tik šiomis nuostatomis, bet ir Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog nustačius, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Sprendime taip pat buvo nurodyta į ESTT 2013-09-12 sprendimą, priimtą byloje Nr. C-434/12, kurioje nurodyti aspektai (aplinkybės), vertintini dėl dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimo. Teismo vertinimu, būtent aukščiau minėta Reglamento Nr. 2988/95 nuostata ir minėtoje ESTT byloje suformuluotais kriterijais buvo vadovautasi vertinant ryšius tarp panašių projektų vykdytojų ir konstatuota, kad projektai buvo išskaidyti siekiant gauti didesnę paramą.
Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjos argumentai, kad kadangi Agentūra nebuvo nustačiusi dirbtinai sukurtų sąlygų nustatymo tvarkos (Administravimo taisyklių 35¹ punktas), tai savaime reiškia, kad Agentūra nagrinėjamu atveju negalėjo (neturėjo įgaliojimų) nustatyti šio pažeidimo. Kaip jau buvo minėta, Administravimo taisyklių 35¹ punktas reglamentuoja valstybės institucijų veiksmus administruojant paraiškas, ir jo nuostatos adresuotos (skirtos) būtent šioms valstybės institucijoms. Todėl šioje taisyklių nuostatoje minima Agentūros nustatyta tvarka, remiantis kuria nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos, turėjo būti skirta tam, kad Agentūra nustatytų bendrą projektų rizikos valdymo šiuo aspektu sistemą (kokia, pvz., buvo numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-03-24 įsakymu Nr. 3D-213 patvirtintoje Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodikoje). Taigi, tokios tvarkos nenustatymas nereiškia, kad Agentūra neturėjo įgaliojimų vertinti pareiškėjos projekto dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti.
Dėl pareiškėjos argumento jog Agentūra, Sprendime cituodama Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai išplėtė jos esmę, pažymėtina, kad Sprendimo 3 lape Agentūra pabrėžė, kad „analizuojant, ar <...> UAB „Mendina“ ir UAB „Doradas“ dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti bus remiamasi Tarybos reglamento Nr. 2988/95 (1995-12-18 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos) II dalies Administracinės priemonės ir nuobaudos 4 straipsnio 3 punktu, kuriame <...> arba sutrukdoma ją gauti, tiesiogiai“. Tokia Agentūros Sprendime panaudota formuluotė vertintina kaip pastaba, jog šia reglamento nuostata bus remiamasi tiesiogiai, o ne minėtos Reglamento Nr. 2988/95 nuostatos iškraipymas ar taikymo išplėtimas.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų aiškumo ir pagrįstumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Anot pareiškėjos, Agentūra visiškai neatskleidė ir neįrodė ESTT praktikoje išaiškintų būtinų elementų dirbtinai sukurtų sąlygų fakto įrodymui.
Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos vertinimu. Kaip matyti iš skundžiamo Agentūros sprendimo turinio, jame išsamiai išanalizuoti visi ESTT 2013-09-12 sprendime, priimtame byloje Nr. C-434/12, nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. Agentūra, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo EŽF paramos teikimo tikslus. Konstatavo, kad vienas pagrindinių fondo paramos tikslų – didinti akvakultūros įmonių konkurencingumą (Reglamento Nr. 1198/2006 4 straipsnio d dalis). Siekiant šio tikslo, tam, kad būtų remiama kuo daugiau subjektų ir didinamas konkurencingumas, Įgyvendinimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad didžiausia galima projektui skirtina paramos suma yra 50 394 Eur. Vadinasi, vieną projektą dirbtinai suskaidžius į keletą, sudaroma galimybė gauti didesnę paramos sumą, tačiau nedidinama konkurencija tarp gavusių paramą dirbtinai suskaidytų projektų. Ginčijamame sprendime Agentūra išsamiai išdėstė objektyvias bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į keletą mažesnių.
Patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Minčia“, UAB „Aquanet LT“, UAB „Lidanca“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Mukera“, UAB „Pažiba“, ir UAB „Doradas“ formaliai atskirus projektus siekė įgyvendinti tame pačiame pastate-veršidėje, esančiame (duomenys neskelbtini) Šį pastatą, gavusi paramą pagal projektą Nr. 2AKV1-3-11-02-PR001, rekonstravo UAB „Nortomas“, kuri įsigijo analogišką įrangą, skirtą uždarai žuvų auginimo akvakultūros sistemai, kaip ir pareiškėja bei kitos septynios įmonės. Iš patikros vietoje duomenų matyti, kad pareiškėja bei kitos projektus įgyvendinančios įmonės jungsis prie bendros komunalinių įrengimų sistemos, finansuotos iš paramos lėšų pagal UAB „Nortomas“ įgyvendintą projektą, visų projektų numatoma veikla analogiška. Tiek pareiškėjos, tiek kitų juridinių asmenų parengti projektai identiški, su identišku aprašymu, tokiomis pat investicijomis, jų verte, komerciniais pasiūlymais, prioritetiniais kriterijais, projektų priežiūros rodikliais. Visų projektų įrangos tiekėjas tas pats. Byloje nustatytos ir Agentūros įvertintos aplinkybės, patvirtino vieno projekto dirbtinį suskaidymą į kelis formaliai paramos kriterijus atitinkančius projektus ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti vykdomu projektu siekiamo tikslo. Taigi, Agentūra tinkamai atskleidė objektyvųjį elementą.
Sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti). Sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai, bei požymiai, patvirtinantys sąmoningą veiksmų derinimą. Buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų geografiniai ryšiai, ekonominiai-finansiniai ryšiai (paskolos sutartys su ta pačia įmone, ta pati buhalterinę apskaitą vedanti įmonė), teisiniai-asmeniniai ryšiai (tie patys ar galimais giminystės ryšiais susiję akcininkai, direktoriai, įmonių direktorių ir akcininkų keitimasis panašiu metu ir kt.), kitos aplinkybės, rodančios sąmoningą veiksmų derinimą (identiškas projektų aprašymas, raštų stilius, vienodos sutartys su kontrahentais, tie patys tiekėjai ir kt.).
Pareiškėja ginčydama Agentūros išvadų nepagrįstumą, pažymėjo, kad Agentūra nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog Pastatas nuo 2014-07-04 yra areštuotas. Anot pareiškėjos, nekilnojamasis turtas, į kurį yra investuojama ? tai įranga, o ne Pastatas, kuris teisiniu ryšiu su investavimu ir parama nėra susijęs.
Sprendime atsakovė atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 12.9 papunkčiu, nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, pareiškėjo privalo būti valdomas nuosavybės, nuomos, panaudos, subnuomos, patikėjimo teise ir užtikrinamas teisėtas naudojimasis juo ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą patvirtinimo dienos. Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, negali būti areštuotas ar kitaip apribota jo valdymo teisė. Nurodė, kad Pastatas nuo 2014-07-04 yra areštuotas.
Vertinant šį pareiškėjos argumentą, pažymėtina, kad projektas įgyvendinamas ir įranga, į kurią investuojama, diegiama būtent Pastate. Pastato areštas gali apsunkinti projekto įgyvendinimą. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įrangos diegimas Pastate pagrįstai buvo pripažintas investavimu į nekilnojamąjį turtą – Pastatą. Taigi, Agentūra pagrįstai vertino ne tik įrangos, bet ir Pastato, kuriame bus diegiama įranga, valdymo teises.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Agentūra surinko ir įvertino visus reikšmingus duomenis, teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjai sankciją – neskyrė paramos. Ginčijamas Agentūros Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, jame aiškiai ir konkrečiai nurodytas Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis. Pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą pagal jame išdėstytus argumentus nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Mendina“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.