- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-708-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01025-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Aldona Tilindienė, Marius Bajoras
- Atsakovas
- A. C., G. C.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mendina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mendina“ ieškinį atsakovams A. C. ir G. C. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Mendina“ kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovų A. C. bei G. C. ieškovės naudai 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangą, skirtą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, kurios vertė 93 929 Eur, esančią (duomenys neskelbtini), susidedančią iš gelžbetoninės baseinų konstrukcijos bei gelžbetoninės valymo komplekso konstrukcijos, metalinių apžiūros tiltelių, biologinio valymo sistemos, mechaninio valymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, automatikos, apšvietimo sistemos, bendros ventiliacinės sistemos, bendros vandens šildymo ir atšaldymo sistemos, biofiltro prapūtimo sistemos (toliau – Įranga), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad perdavus bankroto administratoriui dalį bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų paaiškėjo, kad ieškovė 2015 m. rugsėjo 7 d. su Latvijos įmone SIA REMURO sudarė Įrangos, skirtos žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/09/07-3, pagal kurią Latvijos įmonė įsipareigojo pateikti sutarties Priede Nr. 1 nurodytą uždaros recirkuliacinės sistemos Įrangą, o ieškovė įsipareigojo už šią Įrangą sumokėti 93 929 Eur. Visa sutartyje numatyta Įranga ieškovei buvo perduota 2015 m. lapkričio 11 d. Įranga buvo įsigyta už iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nortomas“ pasiskolintų pagal 2015 m. spalio 28 d. paskolos sutartį Nr. 20150928NOR-MEN gautų piniginių lėšų. Ieškovė yra Įrangos, skirtos žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, kuri buvo sumontuota ieškovės nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.
3. Ieškovė pažymi, kad jai nuosavybės teise priklausanti Įranga yra pastate – Žuvų auginimo fermoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jos perimti bankroto administratorius negali dėl atsakovo A. C. neteisėtų veiksmų, jam neįleidžiant ieškovės atstovų. Ieškovė Įrangą prarado be savo valios. Įranga yra pastate, adresu (duomenys neskelbtini), jos perimti bei parduoti bankroto administratorius negali dėl to, kad negali patekti į pastatą. Atsakovas A. C., laikantis save šio pastato savininku, piktybiškai neįleidžia ieškovės bankroto administratoriaus į pastatą, akivaizdžiai meluoja, kad jam nėra žinoma apie Įrangos egzistavimą. Atsakovas A. C., kiek yra žinoma ieškovės bankroto administratoriui, neturi jokių teisių į Įrangą. Jokių sutarčių dėl Įrangos naudojimo ieškovė su atsakovu nebuvo sudariusi, Įranga atsakovui perleista nebuvo.
4. Atsakovai A. C. ir G. C. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Įranga, kurią ieškovė prašo išreikalauti jos naudai, yra apibūdinta bendriniais daiktų pavadinimais ir aiškiai neidentifikuota, todėl atsakovai negali užtikrintai teigti, kad būtent tokia Įranga (visa ar jos dalis) yra sumontuota adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai pažymi, kad nurodytu adresu yra tam tikra atsakovams priklausanti žuvų auginimo fermos veiklai skirta Įranga, tačiau atsakovai neturi jokio pagrindo sutikti su ieškovės ieškinio teiginiais, kad tai būtent ta Įranga, kurią ieškovė įrodinėja įsigijusi iš pardavėjos Latvijos įmonės SIA REMURO.
5. Atsakovams nesuprantama, kaip galėtų būti įvykdytas ieškinio reikalavimas, t. y. kaip ieškovė atsiimtų gelžbetonines konstrukcijas, kaip jas išmontuotų nepadarydama neproporcingos žalos pačiai Įrangai ir statiniui, ar apskritai tokia išmontuota Įranga būtų ko nors verta. Vien pats faktas, kad ieškovę atstovaujantys asmenys dar dviejose bylose įrodinėja, jog Įrangą asmeninės nuosavybės teise atskirai įsigijo dar mažiausiai dvi bendrovės, aiškiai parodo, kad Įranga tuo pačiu metu negali priklausyti asmeninės nuosavybės teise ir kitiems asmenims, ir ieškovei, todėl ieškovė nepagrindė ir neįrodė savo nuosavybės teisės į Įrangą, kurią ieškiniu prašo išreikalauti jos naudai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų atsiskaičiusi už Įrangą pardavėjai, t. y. kad būtų sumokėjusi 93 929 Eur kainą.
6. Atsakovai pažymi, kad atsakovas A. C. 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu už 72 405 Eur įsigijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, pastatą – veršidę ir pastatą – daržinę. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Įranga (ar jos dalis) yra sumontuota žuvų auginimo fermoje, adresu (duomenys neskelbtini), tokia Įranga (ar jos dalis) būtų laikoma antraeiliu daiktu (esminės pagrindinio daikto dalys ir / ar priklausiniai), kas reikštų, kad Įrangą ištiko pagrindinio daikto likimas, t. y. 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Įrangos nuosavybės teisė perėjo atsakovams. Taigi, ieškovės teiginiai, kad atsakovas A. C. neturi jokių teisių į Įrangą, negali būti laikomi teisingais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovai žuvų auginimo fermai skirtą Įrangą galėjo įgyti nesąžiningai ar neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pastatų, iš kurių ieškovė prašo išreikalauti Įrangą, savininku yra atsakovas A. C.
9. Teismas pažymėjo, jog Įranga (visos sistemos) nebuvo įrengtos arba neįrengtos iki galo, be to, išgriovus pastato sienos dalį ar nuo jos atskyrus gelžbetoninį karkasą, kuris yra pastate sumontuotas, rekonstruotas pastatas sugriūtų.
10. Teismas konstatavo, kad patalpose, iš kurių ieškovė prašo išreikalauti daiktus, yra tik gelžbetoninės konstrukcijos baseinas, kuris sudaro pagrindinę reikalaujamo daikto dalį ir šio objekto atskyrimas nėra techniškai įmanomas, be to, ieškovė neįrodė, jog daikto atskyrimas yra įmanomas, o pagal techninius parametrus galima spręsti, jog daiktas (gelžbetoninis baseinas) savarankiškai negalėtų funkcionuoti, t. y. nors daiktas yra natūra, bet jis yra susijęs su visa konstrukcija, todėl ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nėra efektyvus bei nėra įrodyta aplinkybė, jog savininkė (ieškovė) daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Teismas akcentavo, kad ieškovė inicijavo (sutiko), jog gelžbetoninis baseinas būtų liejamas atsakovams priklausančiose patalpose, t. y. patalpose, kurias ieškovė išsinuomojo pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl pagal objekto pobūdį ieškovė turėjo įvertinti, kad daikto atskyrimas nebus įmanomas ir kaip verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingo reikalavimai, prisiėmė šią riziką.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog kitų ieškovės prašomų įrenginių atsakovų patalpose nėra, sprendė, kad neįrodyta daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo sąlyga, t. y. kad kitus (be gelžbetoninio baseino) ieškovės nurodytus įrenginius valdo atsakovai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė BUAB ,,Mendina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Ieškiniu ieškovė siekė ne atskirti Įrangą nuo patalpų, o pripažinti ieškovės valdymo teisę į Įrangą, atkurti iki valdymo teisės pažeidimo buvusią padėtį, tokiu būdu nutraukiant atsakovų neteisėtą valdymą bei sudaryti galimybę ieškovės bankroto administratoriui atlikti su Įranga Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus. Esant tokiam ginčui, klausimas, ar išreikalautina iš atsakovų svetimo neteisėto valdymo, o ne iš patalpų, Įranga gali savarankiškai nuo patalpų funkcionuoti ir ar ją galima fiziškai atskirti, neturi jokios teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Įrangos išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo sutapatino su galimybe Įrangą atskirti, naudoti bei valdyti atskirtą nuo patalpų, kuriose ji sumontuota. Ieškovės nuosavybės teisė į Įrangą turėjo būti ginama nepaisant to, jog Įrangos negalima atskirti nuo patalpų, kuriose ji sumontuota ir kad patalpų savininkas yra visiškai kitas asmuo. Aplinkybė, kad Įranga negali savarankiškai funkcionuoti bei jos negalima atskirti nuo patalpų, ieškovės nuosavybės teisės į Įrangą nepanaikina.
12.2. Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis Z. Z. apžiūrėjo areštuotiną Įrangą bei 2019 m. rugpjūčio 22 d. Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog antstoliui patalpas apžiūrėjus nustatyta, kad nėra nutartimi areštuoto turto: mechaninės valymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, bendros ventiliacijos sistemos, t. y. trūksta 5 inžinierinių sistemų, o visos kitos Įrangą sudarančios inžinierinės sistemos bei gelžbetoninės konstrukcijos baseinai buvo rasti vietoje. Tai reiškia, kad ekspertas 2019 m. spalio 17 d. rašte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pateikė melagingus duomenis, jog patalpose nėra bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, metalinių apžiūros tiltelių. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių eksperto, surašiusio 2019 m. spalio 17 d. raštą, išsilavinimą, todėl šis raštas neturi įrodomosios galios ir yra niekinis.
12.3. Bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja priėmė išimtiniai atsakovams palankų sprendimą, skundžiamame sprendime pasisakė dėl nesusijusių su byla, tačiau išimtinai naudingų atsakovams aplinkybių, t. y. buvo šališka ir neobjektyvi. Teismas ignoravo ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus apie turimą nuosavybės teisę į Įrangą, nepasisakė, ar ieškovė turėjo ir turi nuosavybės teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu, ar savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nesusijusių su byla aplinkybių, t. y. nepaisant, jog šalių atstovai teismą buvo informavę apie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-887-613/2019 dėl nuosavybės teisės į Žuvų auginimo fermą, kurioje yra sumontuota Įranga, pripažinimo, teismas, negalėdamas spręsti ginčo dėl Žuvų auginimo fermos nuosavybės teisės, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pastatų, iš kurių ieškovė prašo išreikalauti Įrangą, savininku yra A. C.. Teismas argumentų dėl ieškovės pateiktų oficialių rašytinių įrodymų (2019 m. rugpjūčio 22 d. turto arešto akto) įrodomosios reikšmės nepasisakė, o ieškinį atmetė vien tik su atsakovais susijusio asmens pateikto 2019 m. spalio 17 d. rašto išvadų pagrindu.
Atsiliepimas
13. Atsakovai A. C. ir G. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Atsakovai pateikė antstolio 2019 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 37 bei faktinių aplinkybių konstatavimo metu kartu dalyvavusio hidrobiontų auginimo ir su šia veikla susijusios Įrangos specialisto Virginijaus E. K. 2019 m. spalio 17 d. išvadą dėl situacijos ekspertinio vertinimo, iš kurių matyti, jog ieškovės nurodoma Įranga pastate nėra sumontuota, o konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad 2015 m. lapkričio 11 d. perdavimo – priėmimo akte nurodyta Įranga ir sistemos būtų sumontuotos objekte.
13.2. Įranga, kurią ieškovė prašo išreikalauti, yra nurodyta bendriniais daiktų pavadinimais, nenurodyti serijiniai Įrangos numeriai ar kita informacija, kuri leistų aiškiai identifikuoti turtą. Toks reikalavimas nekonkretus, be to, nesuprantama, kaip teismo sprendimas išreikalauti Įrangą galėtų būti realiai vykdomas, kai negalima identifikuoti daiktų, kurių ieškovė reikalauja.
13.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų atsiskaičiusi už Įrangą pardavėjui, t. y. kad būtų sumokėjusi 93 929 Eur kainą, be to, nepateikė įrodymų, kada, kur ir kaip Įranga galėjo būti perduota ar pristatyta ieškovei, nepateikė įrodymų apie Įrangos sumontavimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų gavusi pasiskolintas lėšas, todėl abejotina, jog ieškovė būtų turėjusi galimybę įsigyti Įrangą ir už ją atsiskaityti, t. y. ieškovė neįrodė, kad turėjo lėšų atsisakyti už Įrangą ir už Įrangą atsiskaitė su pardavėju.
13.4. Ieškovę BUAB „Mendina“ atstovaujantys asmenys bankroto administratorius J. P. ir advokatas V. I. (V. I.) skirtingų bankrutuojančių įmonių vardu yra iš viso iškėlę net tris skirtingas bylas prieš atsakovus tais pačiais teisiniais pagrindais ir dėl tos pačios Įrangos išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Pažymėtina, jog kaip ir šioje byloje pagal BUAB „Mendina“ ieškinį, taip ir byloje pagal BAUB „Minčia“ ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė analogišką ieškinį dėl analogiškos įrangos išreikalavimo. Net dviejose atskirose, bet iš esmės analogiškose bylose teismas priėmė tokį patį sprendimą – ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
13.5. Ieškovės nurodomi argumentai dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atsakovai 2020 m. spalio 13 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020 kopija.
16. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šie įrodymai yra susiję su nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą nustatymu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantė teigia, jog ieškiniu siekiama ne atskirti Įrangą nuo patalpų, o pripažinti ieškovės valdymo teisę į Įrangą, atkurti iki valdymo teisės pažeidimo buvusią padėtį, tokiu būdu nutraukiant atsakovų neteisėtą valdymą bei sudaryti galimybę ieškovės bankroto administratoriui atlikti su Įranga Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Įrangos išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo sutapatino su galimybe Įrangą atskirti, naudoti bei valdyti atskirtą nuo patalpų, kuriose ji sumontuota. Ieškovės nuosavybės teisė į Įrangą turėjo būti ginama nepaisant to, jog Įrangos negalima atskirti nuo patalpų, kuriose ji sumontuota ir kad patalpų savininkas yra visiškai kitas asmuo. Aplinkybė, kad Įranga negali savarankiškai funkcionuoti bei jos negalima atskirti nuo patalpų, ieškovės nuosavybės teisės į Įrangą nepanaikina.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 punktas). Reikšdama vindikacinį reikalavimą, ieškovė privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).
20. Ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovų A. C. bei G. C. 2015 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2015/09/07-3 pagrindu įsigytą įrangą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, kurios vertė 93 929 Eur, esančią (duomenys neskelbtini), susidedančią iš gelžbetoninės baseinų konstrukcijos bei gelžbetoninės valymo komplekso konstrukcijos, metalinių apžiūros tiltelių, biologinio valymo sistemos, mechaninio valymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, automatikos, apšvietimo sistemos, bendros ventiliacinės sistemos, bendros vandens šildymo ir atšaldymo sistemos, biofiltro prapūtimo sistemos.
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2015 m. rugsėjo 7 d. su Latvijos įmone SIA REMURO sudarė Įrangos, skirtos žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/09/07-3, kuria pardavėja SIA REMURO, įsipareigojo parduoti ir pristatyti pirkėjai UAB „Mendina“ sutarties Priede Nr. 1 nurodytą uždaros recirkuliacinės sistemos įrangą, o pirkėja įsipareigoja priimti laiku pateiktas ir kokybiškas prekes ir atsiskaityti su pardavėja sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (t. 1, b. l. 14 – 18). Sutarties Priede Nr. 1 nurodomas pateikiamos įrangos sąrašas – gelžbetoninės betono konstrukcijos ir gelžbetoninė valymo komplekso konstrukcija, metaliniai apžiūros tilteliai, biologinio valymo sistema, mechaninio valymo sistema, UV nukenksminimo sistema, aprūpinimo deguonimi (vandens prisotinimo) sistema, bendra vandens tiekimo ir išleidimo sistema, bendra elektros tiekimo sistema, bendra deguonies padavimo sistema, automatika, apšvietimo sistema, bendra ventiliacijos sistema, bendra vandens šildymo ir atšaldymo sistema, biofiltro prapūtimo sistema (t. 1, b. l. 19 – 20). 2015 m. lapkričio 11 d. pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį ieškovei UAB „Mendina“ perduoti įrenginiai (t. 1, b. l. 21 – 22). 2013 m. rugsėjo 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Vyttra“ ir UAB „Mendina“, nuomotoja (UAB „Vyttra“) įsipareigojo perduoti nuomininkei laikinai valdyti ir naudotis už mokestį negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurias UAB „Vyttra“ naudoja pagal nuomos sutartį, sudaryta su patalpų savininku P. N. (t. 1, b. l. 23 – 28).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog antstolės B. T. 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodyta, kad turtas – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – veršidė, adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, adresu (duomenys neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai tuo pačiu adresu, parduoti atsakovui A. C. (t. 1, b. l. 95 – 96). Taigi, pagal pateiktus duomenis, pastatų iš kurių ieškovė prašo išreikalauti Įrangą, savininku yra atsakovas A. C.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad ginčo Įranga buvo sumontuota patalpose 2015 m. lapkričio 11 d., prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. prasidėjus vykdymo veiksmams ir 2015 m. lapkričio 11 d. antstolei surašius turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ieškovės nurodoma Įranga negalėjo būti sumontuota nuomotojai nebepriklausančiose patalpose. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės prašomos išreikalauti Įrangos vertė yra 93 929 Eur, o turtas, kuriame, pasak ieškovės, galėjo būti sumontuota ginčo Įranga, antstolės 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduotas už 72 405 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo patalpose nėra sumontuota visa ieškovės įsigyta pirkimo – pardavimo sutartimi Įranga (CPK 178 straipsnis).
24. Taip pat akcentuotina, kad asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ 2019 m. spalio 17 d. rašte „Dėl situacijos ekspertinio vertinimo žuvų auginimo fermoje (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2019 m. spalio 16 d. nuvykus į vietą apžiūrėti pastato ir jame esančio turto adresu (duomenys neskelbtini), kartu su A. C. ir antstoliu J. P., taip pat susipažinus su 2019 m. spalio 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 37, konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog 2015 m. lapkričio 11 d. priėmimo – perdavimo akte (pirkėja UAB „Mendina“, pardavėja SIA REMURO) nurodyta Įranga ir sistemos būtų sumontuotos objekte. Teisėjų kolegija vertina, jog šis įrodymas patvirtina, kad ieškovės prašomų įrenginių atsakovų patalpose nėra.
25. Apeliantė kvestionuoja 2019 m. spalio 17 d. asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ eksperto raštą, teigdama, jog ekspertas pateikė melagingus duomenis, kad patalpose nėra bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, metalinių apžiūros tiltelių, be to, teigia, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių eksperto, surašiusio 2019 m. spalio 17 d. raštą, išsilavinimą, todėl šis raštas neturi įrodomosios galios ir yra niekinis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovei nepateikus objektyvių įrodymų, paneigiančių išvadą surašiusio eksperto profesinę kompetenciją, bei įrodymų, paneigiančių minėto eksperto išvadas, nėra pagrindo spręsti, kad 2019 m. spalio 17 d. asociacijos „Alternatyvioji akvakultūra“ eksperto raštas nelaikytinas įrodymu ir pirmosios instancijos teismas negalėjo juo vadovautis (CPK 177, 185 straipsniai).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis Z. Z. apžiūrėjo areštuotiną Įrangą bei 2019 m. rugpjūčio 22 d. Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog antstoliui patalpas apžiūrėjus nustatyta, kad nėra nutartimi areštuoto turto: mechaninės valymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, bendros ventiliacijos sistemos. Taigi, byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 22 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, jog ieškovės prašoma išreikalauti iš atsakovų Įranga ginčo patalpose nebuvo sumontuota.
27. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja skundžiamame sprendime pasisakė dėl nesusijusių su byla aplinkybių, t. y. nepaisant, jog šalių atstovai teismą buvo informavę apie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-887-613/2019 dėl nuosavybės teisės į Žuvų auginimo fermą, kurioje yra sumontuota Įranga, pripažinimo, teismas, negalėdamas spręsti ginčo dėl Žuvų auginimo fermos nuosavybės teisės, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pastatų, iš kurių ieškovė prašo išreikalauti Įrangą, savininku yra A. C..
28. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo 23 punkto, teismas, įvertinęs byloje esančius nenuginčytus įrodymus, t. y. antstolės 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo ginčo nekilnojamasis turtas vykdymo procese buvo parduotas atsakovui A. C., sprendė, jog nekilnojamojo turto savininkas yra atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateikto Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020 matyti, jog ieškovės BUAB „Nortomas“ ieškinys dėl antstolės 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu yra atmestas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada dėl subjekto, kuris turi nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir neprieštaraujanti minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020 nustatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nesusijusių su ginču aplinkybių ar jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ieškovės atžvilgiu.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
31. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
32. Atsakovas A. C. pateikė prašymą priteisti jam 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų rengimą).
33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. gegužės 19 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 358,6 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3, o už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomendacijų 8.16 punkte numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 766,18 Eur, o už rašytinių paaiškinimų parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 543,44 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mendina“ administravimo išlaidų atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mendina“ administravimo išlaidų atsakovui A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 179,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.