Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos 60 parų arešto bausmės pridėta dalis arešto bausmės pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir galutinė subendrinta bausmė S. J. paskirta 80 parų arešto.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi S. J. laikinojo sulaikymo dienos nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. liepos 1 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. J. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narę, t. y. S. J. 2020 m. balandžio 14 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo (duomenys neskelbtini) V. J. sudavė pastarajai ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį ir ne mažiau kaip du smūgius į kitas kūno vietas, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – (duomenys neskelbtini) V. J.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog aptartos aplinkybės rodo, kad S. J. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliaciniame skunde pateiktas vertinimas, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio. Be to, prokurorės nuomone, S. J. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės L. Galič apeliacinis skundas tenkintinas, nes nuteistajam S. J. buvo neteisingai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 2 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl S. J. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, taip pat ir iš teismo posėdžio metu prokurorės L. Galič aptartos pozicijos yra akivaizdu, jog ji vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė pernelyg švelnią bausmę nuteistajam S. J. ir jam vietoj arešto bausmės turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent esminį klausimą, ar nuteistajam S. J. gali būti paskirta griežtesnė bausmė.

8. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Nors, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tačiau nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Susipažinęs su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, yra itin svarbu tinkamai įvertinti ankstesnį S. J. elgesį. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog S. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis S. J. nusikalto, būdamas ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu (t. 1, b. l. 79–85). Tai rodo nuteistojo polinkį daryti teisei priešingas veikas, nepaklusti įstatymams. S. J. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur (duomenys neskelbtini), neturėjo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88, 89). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo S. J. asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

10. Apeliaciniame skunde yra visiškai teisingai pažymėta, jog nusikalstamą veiką, dėl kurios pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, S. J. padarė, būdamas 5 kartus teistas. Visi jo teistumai yra susiję su smurtu artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – (duomenys neskelbtini) V. J. Teistumas už šias jo padarytas veikas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog S. J. nusikalstamas veikas daro sistemingai, o paskirtos bausmės poveikio jam neturi. Po paskutinio teistumo už analogiško pobūdžio nusikaltimą, už kurį S. J. buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, jis padarė naują nusikalstamą veiką, neatlikęs teismo paskirtos bausmės. Be to, praėjus trumpam laiko tarpui, galbūt padarė ir dar vieną naują analogišką nusikalstamą veiką prieš (duomenys neskelbtini), dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20501-20, kuris šiuo metu jau yra baigtas ir su 2020 m. birželio 30 d. kaltinamuoju aktu baudžiamoji byla perduota Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams, bylos nagrinėjimas tęsiasi, galutinis teismo sprendimas dar nepaskelbtas.

11. Labai svarbu įvertinti ir kitas su nuteistojo S. J. elgesiu susijusias nagrinėjamam atvejui reikšmingas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi S. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. J., nesiartinti prie jos ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, tačiau S. J. nesilaikė šios kardomosios priemonės sąlygų. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistajam S. J. buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikėti nuteistojo pažadais apsigyventi atskirai nuo nukentėjusios V. J., o vien ta aplinkybė, kad S. J. susitaikė su (duomenys neskelbtini), nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jis ateityje nebesmurtaus prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad pagal byloje sukauptus duomenis galima spręsti, kad, smurtaudamas prieš (duomenys neskelbtini), nuteistasis veikia neapibrėžta tyčia, t. y. yra abejingas savo smurto pasekmėms, todėl tik laimingai susiklosčiusių aplinkybių dėka nukentėjusiajai kol kas pavyko išvengti rimtesnių sveikatos sutrikdymų, tačiau jų grėsmė kiekvieno smurtavimo atveju, atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios sveikatos būklę bei sumažėjusį kaltininko gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus apsvaigus nuo alkoholio, lieka itin didelė. Apeliaciniame skunde prokurorė visiškai pagrįstai nurodė, kad nukentėjusios nuo smurto artimoje aplinkoje moterys dažnai patenka į „išmokto bejėgiškumo“ būseną, kurioje nebetiki, jog ką nors galima pakeisti, ar tam pasipriešinti, negali adekvačiai įvertinti joms kylančių grėsmių, toliau gyvenant su smurtautoju. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiu atveju kalba eina apie (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją, kuri adekvačiai negali vertinti jai kylančių grėsmių, toliau gyvenant su smurtautoju (duomenys neskelbtini).

12. Teisėjų kolegijos nuomone, S. J. inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis (smurtas artimoje aplinkoje), jo pasikartojantis nusikalstamas elgesys prieš tą pačią nukentėjusiąją – (duomenys neskelbtini) V. J., jam paskirtos kardomosios priemonės pažeidimai, leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog S. J. buvo paskirta per švelni arešto bausmė, kuri nepadės užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės paskirčiai keliamų tikslų. S. J., praeityje ne kartą teistam už analogiškus tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš savo (duomenys neskelbtini), turinčiam neišnykusį teistumą, nesaistomam tvirtų socialinių ryšių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), savarankiškai nesusikūrusiam jokios gerovės, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į nuteistojo asmenybę, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant S. J. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą –, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

13. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu S. J. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta arešto bausme. Visų pirma, pažymėtina, jog bendrinamos turi būti nuosprendžiais, o ne nutartimis paskirtos bausmės. Vis dėlto nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir to paties teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeistą 51 paros arešto bausmę S. J. yra atlikęs 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nesant neatliktos bausmės dalies, nėra pagrindo bausmes bendrinti pagal BK 64 straipsnį. Taigi skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo turi būti panaikinta.

14. Apygardos teismas apibendrindamas pažymi, jog S. J. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir pačios griežčiausios, tačiau jos nesustabdė S. J. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę. Papildomai pastebėtina, kad dažnas asmens nusikalstamumas, pakartotinis teistumas už analogiškus nusikaltimus leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo S. J. prisipažinimas, o ypač gailėjimasis padarius nusikaltimą, yra formalūs, išsakyti, siekiant, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. S. J. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir dažnumas rodo, jog nuteistasis reikiamų išvadų nedaro ir jau turi susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės bei socialines normas. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės L. Galič apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič apeliacinį skundą.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendį:

S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. (dvi dienas) ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. liepos 1 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta bausmė buvo subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta bausme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.