Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl uzufrukto panaikinimo ir atsakovo G. Š. priešieškinį ieškovui G. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei G. S. dėl dovanojimo sandorio panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4-570/2025 pagal ieškovo G. Š. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui G. Š. (toliau – atsakovas) dėl uzufrukto pagal 2017 m. gruodžio 29 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4486 (toliau – dovanojimo sutartis), panaikinimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl dovanojimo sandorio negaliojimo.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-4-570/2025 sustabdyta iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-30-374/2024.

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30-374/2024 atsakovas G. Š. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovui nustatyta nuolatinė globa, jo globėja ir turto administratore paskirta L. V..

4. Atnaujinus civilinę bylą Nr. e2-4-570/2025, bylos nagrinėjimo iš esmės metu gauta ieškovo ir atsakovo, atstovaujamo globėjos L. V., 2025 m. gegužės 9 d. sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-4-570/2025 (toliau – Taikos sutartis), kurią ginčo šalys prašė patvirtinti ir bylą nutraukti. Taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad tiek ieškovas, tie atsakovas atsisako ieškinio ir priešieškinio, ieškovas per tris metus sumoka atsakovui 7 500 Eur piniginę kompensaciją, o ją išmokėjus panaikinamas uzufruktas į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Teismas nurodė, kad šalių pateikta 2025 m. gegužės 9 d. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų, todėl ji patvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 42 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas nurodė, kad byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-4208-13820 pagrindu atsakovui G. Š. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė į bylą 2021 m. birželio 15 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2023 m. birželio 16 d. pažymas, kuriose nurodyti susidarę antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžiui – 419,94 Eur, 762,80 Eur, 247,88 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šioje civilinėje byloje nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, todėl klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo už pareikštą priešieškinį ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo nesprendžiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje 2021 rugsėjo 27-30 d. atsakovui G. Š. atlikta ekspertizė, kurios išlaidos sudaro 237,49 Eur, 2022 m. balandžio 11-29 d. atlikta ekspertizė – 680,40 Eur. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimis nutarta ekspertizes atlikti valstybės lėšomis, pavedant ekspertizių išlaidas atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui.

11. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindo nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, bei vadovaudamasis teisingumo, lygiateisiškumo ir protingumo principais, siekdamas skatinti ateityje ginčus spręsti tarpusavio nuolaidų būdu, teismas iš ieškovo priteisė 477 Eur (1/3 dalis iš 1 430,62 Eur) valstybės turėtų išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ir nustatė, kad likusi suma atlygintina iš valstybės biudžeto.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12.1. Kaip matyti iš skundžiama nutartimi patvirtintos Taikos sutarties, šalys tarpusavyje susitarė tik dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (jas įsipareigojo atlyginti ieškovas), o dėl kitų bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą šalys nesitarė, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas teismo nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje nenumatytas, todėl, remiantis CPK 94 straipsniu, iš ieškovo negalėjo būti priteistas.

12.5. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovas ir jo atstovė advokatė buvo tinkamai informuoti apie atsakovo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą dėl uzufrukto panaikinimo, tačiau atsiliepimo į bylą teismo nustatytais terminais nepateikė, termino pratęsti atsiliepimui pateikti neprašė, dėl ko esant visoms sąlygoms buvo priimtas sprendimas už akių. Ieškovo nesutikimas su atsakovo pareiškimu dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti traktuojamas kaip netinkamas ieškovo procesinis elgesys.

12.6. Atsakovas tik po dviejų mėnesių po civilinės bylos atnaujinimo, panaikinus sprendimą už akių (2021 m. vasario 17 d.) teismui pateikė (2021 m. balandžio 9 d.) priešieškinį dėl dovanojimo sandorio negaliojimo.

12.7. Nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. civilinė byla buvo sustabdyta, iki kol kitoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo veiksnumo, globėjo paskyrimo, o 2024 m. lapkričio 20 d. atnaujinus civilinę bylą, ji paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. sausio 14 d. Ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, ilgas bylos nagrinėjimas vyko ne dėl ieškovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, kurioje iš ieškovo valstybei priteista 477 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, nukreiptas į greitą ir taikų ginčo išsprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti valstybei iš ieškovo 477 Eur atsakovui suteiktos nemokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

16. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikytinas, nes, neišsprendus ginčo iš esmės, nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Tais atvejais, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, CPK nustato kitokias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, grindžiamas priežasties teorija, t. y. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

17. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

18. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

19. CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Paminėtame CPK straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Kaip matyti iš teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, šalys susitarė, kad neturi viena kitai pretenzijų dėl civilinės bylos vedimo išlaidų ir neįsipareigojo tokias išlaidas atlyginti viena kitai (Taikos sutarties 8 punktas), o pašto išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, įsipareigojo sumokėti ieškovas G. Š. (Taikos sutarties 9 punktas). Šalims neaptarus kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kurio iš byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai veiksmai nulėmė atitinkamo proceso dalyvio bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas sprendimą iš ieškovo valstybei priteisti 477 Eur valstybės turėtų išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą grindė tuo, kad šalių procesinis elgesys nebuvo orientuotas į greitą ir taikų ginčo išsprendimą ir kad šalys ėmėsi veiksmų taikiam ginčo sprendimui tik po ilgo teisminio bylinėjimosi. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs aplinkybę, kad „ieškovas ieškiniu prašė panaikinti uzufruktą pagal 2017 m. gruodžio 29 d. buto dovanojimo sutartį, o atsakovas priešieškiniu prašė dovanojimo sutartį pripažinti niekine, prašant paskirti jam ekspertizes, kurių išvados nepatvirtino, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 29 d. sandorio sudarymo metu negalėjo suvokti dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių, vėliau atsakovas teismo sprendimu pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityje – nekilnojamojo turto sandorių sudarymas, ieškovo ieškinys 2021 m. sausio 5 d. sprendimu už akių tenkintas iš dalies, ieškovas nesutiko su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovo prašymu civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taikos sutartimi šalims susitarus iš esmės dėl panašių ieškinio ir priešieškinio reikalavimams sąlygų, t. y. ieškovas įsipareigojo už jam dovanojimo sutartimi dovanotą butą sumokėti 7 500 Eur kompensaciją per tris metus, mokant po 208 Eur per mėnesį, bei ieškovui išmokėjus 7 500 Eur kompensaciją atsakovui panaikinti uzufruktą, nustatytą 2017 m. gruodžio 29 d. buto dovanojimo sutartimi“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad paminėtos aplinkybės pagrindžia, jog bylinėjimosi išlaidų susidarymą šiuo atveju nulėmė ieškovo procesinis elgesys.

21. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, pakankamai ilgą šios bylos nagrinėjimo trukmę nulėmė ne ieškovo elgesys, o kitos priežastys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad šioje byloje teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino ir panaikino 2017 m. gruodžio 29 d. buto dovanojimo sutartimi atsakovui G. Š. nustatytą uzufruktą jo gyvenimo trukmei naudotis ginčo butu, įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui uzufrukto objektą bei nusprendė iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš paminėto buto. Sprendimas už akių buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad atsakovui skirtas ieškinys su priedais bei teismo pranešimas ieškovo nurodytu atsakovo adresu įteikti tinkamai, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimas negautas, atsakovo prašymu terminas atsiliepimams pateikti buvo pratęstas; atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo paskirta advokatė V. K., tačiau atsiliepimas per teismo nustatytą terminą net ir atsakovui turint atstovę nebuvo pateiktas, kaip nebuvo pateikta ir prašymų nurodytą terminą pratęsti, nors advokatei buvo suteikta prieiga prie bylos kortelės dar nepasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą už akių, atsakovo atstovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino, nustatęs, kad be atsakovo atstovės veiksmų susiklosčiusiai situacijai įtakos turėjo ir pandemija, šventinis laikotarpis bei teismo atostogos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovas buvo pateikęs atsiliepimą, kuriame nesutiko su atsakovo pareiškimu dėl ieškovui palankaus sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau šis ieškovo procesinis veiksmas neužtęsė bylos nagrinėjimo eigos, o buvo atliktas įgyvendinant CPK nuostatas, numatančias sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarką (CPK 288 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su sprendimo už akių priėmimu ir jo panaikinimu, nėra susijusios su ieškovo procesiniais veiksmais, juolab nebuvo jų nulemtos.

22. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad šios bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl teismo paskirtų ekspertizių, skirtų atsakovo veiksnumui sudarant ginčo sandorį įvertinti. Nuomonė dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo šioje byloje buvo išreikšta atsakovo priešieškinyje, o 2021 m. birželio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė V. K. pateikė prašymą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant įvertinti G. Š. sandorinį veiksnumą. 2021 rugsėjo 27-30 d. ir 2022 m. balandžio 11-29 d. atsakovui G. Š. buvo atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės. Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad ieškovo procesiniai veiksmai būtų kaip nors nulėmę ekspertizių skyrimą, be to, ekspertizės buvo paskirtos ne ieškovo, o atsakovo iniciatyva, priešieškinyje nurodžius argumentus dėl dovanojimo sandorio negaliojimo ir kilus būtinybei šiuos argumentus pagrįsti. Pastebėtina ir tai, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. – balandžio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytos išvados nepagrindė atsakovo priešieškinio teiginių, t. y. teismo ekspertai, be kita ko, nustatė, kad atsakovui 2017 m. gruodžio 29 d. sudarant notarinę dovanojimo sutartį konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ir organinis psichosindromas, netrukdę jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nors kitoje byloje atsakovas ir buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, tai nekeičia šioje byloje pateiktos ekspertizės išvados. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, nepagrįstai rėmėsi ir ekspertizių atlikimo faktu, kadangi jų paskyrimui ir atlikimui ieškovo procesiniai veiksmai neturėjo jokios įtakos.

23. Pastebėtina ir tai, kad ši byla net dvejus metus (nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d.) buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7085-301/2022, kurioje, kaip minėta, buvo vertinamas atsakovo veiksnumas ir sprendžiamas globėjo (rūpintojo) paskyrimo atsakovui klausimas. Ši aplinkybė taip pat neleidžia įžvelgti ieškovo procesinių veiksmų įtakos bylos nagrinėjimo trukmei.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju nenustatyta ieškovo procesinių veiksmų, kurie būtų sąlygoję ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę ar kitas aplinkybes, dėl kurių valstybė būtų patyrusi su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Vien tai, kad ieškovas įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą ir teismui pateikė ieškinį, o šalys ginčą užbaigė sudarydamos Taikos sutartį, nereiškia ieškovo atsakomybės dėl proceso (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Nenustačius ieškovo procesinių veiksmų įtakos bylinėjimosi išlaidų šioje byloje susidarymui, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas valstybės naudai iš ieškovo priteisė 477 Eur atsakovui suteiktos nemokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, naikintina kaip nepagrįsta, ir šioje dalyje klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovui suteiktos nemokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

ieškovo G. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kurioje iš ieškovo G. Š. valstybei priteista 477 Eur atsakovui G. Š. suteiktos nemokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręst iš esmės – nurodytų atsakovui G. Š. suteiktos nemokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei iš ieškovo G. Š. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.