- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- e2YT-9242-1098/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- R. S., A. V., A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, H. A. G., M. B., S. G., J. G.-P., S. R., R. S., E. V., E. S., M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. S., A. V. ir A. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, H. A. G., M. B., S. G., J. G.-P., S. R., R. S., E. V., E. S., M.- E. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai R. S., A. V. ir A. G. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo atnaujinti jiems terminą palikimui, atsiradusiam po A. B. G. mirties, priimti.
2. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad jie yra velionės A. B. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini), vaikai. Anot pareiškėjų, A. B. G. priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Negyvenamąją patalpą jų tėvas V. G. įsigijo santuokos su jų motina metu. Kitos nurodytos negyvenamosios patalpos ½ dalies savininkas yra suinteresuotas asmuo H. A. G., kurią suinteresuotas asmuo paveldėjo iš tėvo V. G., mirusio (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai, kaip A. B. G. įstatyminiai įpėdiniai, turi teisę paveldėti velionės turtą. Anot pareiškėjų, jie per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė savo motinos palikimo. Nustatytą terminą palikimui priimti praleido, nes neva žinojo tėvų valią, kad minėta negyvenamoji patalpa turi būti palikta suinteresuotam asmeniui H. A. G. ir manė, kad pastarasis paveldėjo visą patalpą (o ne ½ dalį). Apie tai, kad ½ dalis negyvenamosios patalpos vis dar yra įregistruota jų motinos vardu ir yra nepaveldėta sužinojo iš suinteresuoto asmens H. A. G. Anot pareiškėjų, sužinoję apie susiklosčiusią situaciją, t. y. kad mamos palikimas nebuvo priimtas, palikimo terminas yra praleistas, o pareiškėjai yra pirmosios eilės įpėdiniai, kurie turi teisę priimti A. B. G. palikimą pagal įstatymą, nedelsiant ėmė rengti dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl praleisto termino jos palikimui priimti atnaujinimo. Atstovui pradėjus rengti pareiškimą ir rinkti duomenis iš viešųjų registrų, paaiškėjo, kad A. B. G. buvo sudariusi ir oficialųjį testamentą, pagal kurį palikimo taip pat niekas nepriėmė. 2024 m. lapkričio 12 d. Testamentų registro išraše Nr. SR10-6297(24) nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjų tvirtinimu, terminą priimti motinos palikimą jie praleido ir į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos bei realios gyvenimiškos patirties, tvarkant nekilnojamojo turto ir paveldėjimo teisinius klausimus, neturėjimo. Jie manė, kad jei po tėvų mirties atsiras palikimas, jį galės priimti bet kada. Pasak pareiškėjų, jie turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėja R. S. teigia, kad velionės motinos 2009 m. lapkričio 26 d. oficialiuoju testamentu jai palikta ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai jai buvo padovanota 2011 m. vasario 21 d. (dar iki motinos mirties), tuo pačiu dovanojimo sandoriu jos tėvas V. G. jai padovanojo ir kitą dalį buto. Kadangi butas jai buvo padovanotas dar iki tėvų mirties, anot pareiškėjos R. S., jai nekilo poreikis kreiptis į notarą ir inicijuoti šio buto paveldėjimo procedūrų. Anot pareiškėjų, aplinkybės, kad mirus motinai, jie dėl pastarosios palikimo priėmimo į notarą turi kreiptis per konkretų 3 mėnesių terminą, jiems nebuvo žinomos. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių (teisinių žinių stokos, sąžiningo suklydimo) jie tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų reikalavimų ir savo teisių. Pareiškėjų įsitikinimu, jiems nepriėmus palikimo nukentėtų jų turtiniai interesai, A. B. G. palikimas liktų nepriimtas ir turtas liktų nepaveldėtas arba pereitų valstybei. Kadangi jokie kiti asmenys nėra priėmę velionės palikimo, o jie yra ne tik įstatyminiai paveldėtojai, bet ir paveldėtojai pagal testamentą, tai atnaujinus terminą palikimui priimti, pareiškėjų nuomone, kitų asmenų interesai nebūtų pažeisti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. B. G. palikimo perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo H. A. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
5. Suinteresuoti asmenys M. B., S. G., J. G.-P., S. R., R. S., E. V., E. S. M.-E. S., būdami tinkamai informuoti apie civilinę bylą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.
7. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
8. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti jiems praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos A. B. G. mirties, priimti.
11. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai R. S., A. V. ir A. G. yra velionės A. B. G. bei velionio V. G. vaikai bei pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Iš Gyventojų registro pažymos duomenų nustatyta, kad pareiškėjų motina A. B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2025 m. birželio 19 d. Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjų motina A. B. G. turėjo nekilnojamojo turto, kuris liko nepaveldėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis A. B. G. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į: 1/258 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/86 dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei jos naudai nustatytas uzufruktas į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 26 d. A. B. G. taip pat buvo sudariusi notariškai patvirtintą testamentą dėl tuo metu jai priklausiusio turto (½ dalį buto (duomenys neskelbtini)) ir jai priklausančių piniginių lėšų palikimo pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjų tvirtinimu, jie manė, kad jų velioniai tėvai iki savo mirties padalino visą jiems priklausantį turtą ir paveldėtino turto nebėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų A. B. G. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad po palikėjos A. B. G. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas velionės A. B. G. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po jų motinos mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), šį terminą prašo atnaujinti. Remiantis pareiškėjų paaiškinimais, jie aiškiai žinojo tėvų valią dėl jiems priklaususio turto padalinimo ir manė, kad tėvai tinkamai padalino/perleido visą jiems priklausiusį turtą. Anot pareiškėjų, dar iki tėvų mirties jie žinojo, kad patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), turi būti palikta suinteresuotam asmeniui H. A. G. Vis dėlto, po tėvų mirties paaiškėjo, kad jų tėvo V. G. jų broliui H. A. G. palikta patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo įgyta santuokos su jų motina A. B. G. metu, todėl H. A. G. priėmęs tėvo palikimą paveldėjo ne visą, o tik ½ dalį patalpos (priklausiusią tėvui). Apie tai, kad dalis patalpos liko nepaveldėta, nes yra laikoma A. B. G. nuosavybe, pareiškėjus informavo suinteresuotas asmuo H. A. G. Kaip teigia pareiškėjai, jie turėjo valią palikimą priimti ir manė, kad jei po tėvų mirties atsiras palikimas, jį galės priimti bet kada. Iš esmės pareiškime tvirtinama, kad palikimo priėmimo veiksmų per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai neatliko dėl sąžiningo suklydimo (įsitikinimo) ir teisinių žinių stokos.
13. Vertinant tokią pareiškėjų poziciją, pažymėtina, kad viena vertus, terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei 1,5 metų. Kita vertus, paaiškėjus, jog dalis pareiškėjų tėvams priklausiusio nekilnojamojo turto buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po A. B. G. mirties liko nepriimtas palikimas, pareiškėjai nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti savo teisę priimti motinos palikimą, kurios laiku tinkamai nerealizavo dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo (įsitikinimo, kad visas tėvų turtas yra padalintas) (CPK 178 straipsnis).
14. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat į teismo nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų R. S., A. V. ir A. G. pareiškimas tenkinamas, praleistas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po A. B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę A. B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.