- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-562-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12970-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2-68-3-12970-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.
2021 m. kovo 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį dėl per ilgo bylos nagrinėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje truko 8 metus ir 4 mėnesius, visą šį laiką ieškovas buvo nežinioje dėl savo ateities. Ieškovo teigimu, ypač ilgai bylos nagrinėjimas vyko apeliacinėje instancijoje, nes ne kartą keitėsi bylą nagrinėję teisėjai, dėl ko bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl ieškovo kaltės ir ne dėl bylos sudėtingumo. Ieškovo nuomone, baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga – tik 6 kaltinamieji, todėl ilgam procesui pateisinti jokių argumentų nėra. Ilga proceso trukmė negatyviai įtakojo kitas ieškovo teises. Jis negalėjo pateikti prašymo dėl malonės, iki pirmos instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo tardymo izoliatoriuose ieškovas buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, grubiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad pagal formuojamą tarptautinę teisinę praktiką ilgiau nei 6 metus trunkantis baudžiamasis procesas laikomas nepriimtinai ilgu ir pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvenciją.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė konkretaus laikotarpio byloje, kurio metu nebūtų buvę atliekami procesiniai veiksmai. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas, kaip asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje galėjo prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, tačiau ieškovas tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Ieškovas nenurodė motyvų, kodėl baudžiamasis procesas būtų galėjęs pasibaigti anksčiau. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad byla buvo nesudėtinga, byloje tik 6 kaltinamieji, kad apeliacinėje instancijoje nagrinėjimas vyko ilgai, nes du teisėjai buvo nušalinti. Akcentavo, jog ilgiau nei 6 metus trunkantis baudžiamasis procesas negali būti automatiškai ir vienareikšmiškai laikomas per ilgu, neanalizuojant visų aplinkybių ir atskirų baudžiamojo proceso stadijų ir veiksmų. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai sureikšmina tik vieną iš teisės į teisingą teismą dalių – proceso trukmę, neįvertindamas to, jog atlikti procesiniai veiksmai iš esmės nebuvo neteisėti, ką patvirtina ir tai, jog ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuteistas teisėta 18 metų laisvės atėmimo bausme ir pačios bausmės teisėtumo ieškovas neginčija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
4. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad nuo ieškovui pareikštų įtarimų 2009 m. liepos 15 d. iki kasacinės instancijos teismo priimtos nutarties 2017 m. lapkričio 16 d., baudžiamasis procesas truko 8 metus ir 4 mėnesius. Teismas sprendė, kad šią trukmę didžiąja dalimi įtakojo ne teismo veiksmai ar neveikimas, o byloje dalyvaujančių asmenų, tame tarpe ir ieškovo, procesinis elgesys. Teismo nuomone, baudžiamosios bylos medžiaga yra didelės apimties, sudėtinga, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog bylos nagrinėjimas užtruko nepagrįstai ilgai.
5. Teismo vertinimu baudžiamojoje byloje esantis ieškovo prašymas, kuriame jis patvirtino suprantąs padarytų nusikaltimų sunkumą ir tai, kad jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, leidžia ieškovo abstrakčius teiginius apie jo emocinę būklę, padėties neapibrėžtumą, nežinomybę laikyti nepagrįstais.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl valstybės teisėjų, pareigūnų neteisėtų veiksmų baudžiamasis procesas vyko per ne lyg ilgai, todėl ieškovo ieškinį, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas R. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, prašo priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės 150 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. baudžiamasis procesas vyko per ilgai, t. y. 8 metus ir 4 mėnesius. Atsakovė privalo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl per ilgo bylos nagrinėjimo;
7.2. remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, ilgiau nei 6 metus trunkantis baudžiamasis procesas laikomas nepriimtinai ilgu ir pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką;
7.3. kol nuosprendis neįsiteisėjo nebuvo galimybės rašyti malonės prašymo, pataisos namuose buvo apribota visa eilė teisių, kurias Bausmių vykdymo kodeksas tiesiogiai sieja su bausmės dydžiu;
7.4. vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tinkamiausia kompensacija už nepriimtinas kalinimo sąlygas yra bausmės termino sutrumpinimas, o tinkamiausia kompensacija už pernelyg ilgą proceso trukmę yra minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas. Tačiau ieškovui nebuvo skirta minimali bausmė, todėl jo patirta žala turi būti atlyginta kitu būdu;
7.5. patirta neturtinė žala skaičiuojama taip: bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo suėmimo dienos (2009-07-14) iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo (2017-11-16), t. y. 100 mėnesių. Patirta neturtinė žalą vertinama po 1500 Eur per mėnesį. Tokiu būdu apskaičiuotas prašomas priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimas yra 150 000 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl aplinkybių, kurios pagrindė, kad apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl teismo neteisėtų veiksmų ar neveikimo;
8.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017 pasisakė dėl baudžiamojo proceso trukmės minėtoje baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog minėtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo nepateisinamas delsimas, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų;
8.3. pagal EŽTT ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017; EŽTT 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99);
Šalies argumentai
8.4. apeliantas kasaciniame skunde, pateiktame baudžiamojoje byloje, prašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo švelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo prašymą dėl bausmės sušvelninimo ir jo netenkino. Taigi ir ši aplinkybė pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą;
8.5. apeliantas niekaip nepagrindžia, kad patyrė būtent 150 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, apeliantas neturtinę žalą grindžia iš esmės tik bendro pobūdžio teiginiais, jog visą baudžiamojo proceso laiką buvo nežinioje dėl savo ateities, tačiau nenurodo, kuo remdamasis įvertina neturtinę žalą net 150 000 Eur (1500 Eur už vieną mėnesį, iš viso 100 mėnesių).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, aiškinimo ir taikymo.
4. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
5. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).
6. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
7. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad patyrė žalos dėl nepateisinamai ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjamo apeliacinės instancijos teisme, t. y. nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2016 m. spalio 26 d. Jis nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose užtruko 100 mėnesių, per šį laikotarpį apeliantas negalėjo parašyti malonės prašymo. Anot jo, protingas terminas baudžiamajam procesui yra iki 6 metų.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionalinis teismas yra saistomas būtinybės laikytis protingo termino taisyklių, kuris, beje, yra tik vienas iš daugelio iš proporcingumo principo kildinamų normų, ir šiuo atveju ji kildinama konkrečiai procesinių veiksmų srityje.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas R. M. jau yra kėlęs klausimą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo termino. Kasacine tvarka peržiūrėtoje byloje kasatorius R. M. teigė, kad buvo pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, o taip pat, kad abiejų instancijų teismai netinkamai sprendė ir bausmių už kitus nusikaltimus, dėl kurių padarymo jis prisipažino, skyrimo klausimą. Kasatorius pažymėjo, kad jam paskirta bausmė už visas nusikalstamas veikas turėjo būti švelninama ir dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017, 3.1 punktas).
10. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs šiuos argumentus, nurodė, kad „Bylos proceso apeliacinės instancijos teisme trukmė – treji metai devyni mėnesiai viena diena – per šį laiką įvyko trylika teismo posėdžių, kurių metu buvo atlikti šie procesiniai veiksmai: patenkinus nuteistojo M. A. gynėjo prašymą, 2014 m. kovo 20 d. nutartimi M. A. buvo paskirta nauja stacionarinė komisijinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, pareikalauti medicininiai dokumentai, susiję su M. A. gydymu, ir 2014 m. gegužės 30 d. byla su nutartimi pateikti ekspertinei įstaigai (ekspertizės aktas su byla teismui grąžinti 2014 m. spalio 8 d.); atsižvelgus į proceso dalyvių prašymus, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme du kartus keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis ir visiems kaltinamiesiems turėjo būti suteikta teisė pasisakyti, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausti visi apeliacinius skundus padavę nuteistieji (M. A., R. M., L. D., M. E, D. N.), taip pat nuteistasis L. B., iš naujo apklaustas liudytojas M. Č., balsu perskaityti kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, ekspertės paaiškinimai. Išanalizavus bylos duomenis ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių eigą, matyti, kad aiškiai nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu skelbė pertraukas dėl objektyvių priežasčių, kurios buvo dėl nuteistųjų R. M., L. D. gynėjų, nuteistojo L. B. neatvykimo į teismo posėdžius, dėl bylą nagrinėjusio teisėjo ligos, dėl kolegijos teisėjų užimtumo kitose bylose, dėl suplanuotų teisėjų atostogų, dėl pasiruošimo kitiems teismo posėdžiams, siekiant susipažinti su proceso dalyvių prašymais, išsiųsti šaukimus, pristatyti į teismo posėdžius suimtus nuteistuosius ir pan., be to, teismo posėdžių datos buvo pagrįstai derinamos su visų proceso dalyvių objektyviomis galimybėmis dalyvauti procese. Tačiau net ir paskelbtų pertraukų metu apeliacinės instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, nagrinėjo teisme gautus įvairaus pobūdžio nuteistųjų, jų gynėjų ir kitų proceso dalyvių prašymus bei skundus.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017, 13.3 punktas).
11. Taigi kasacinis teismas jau įvertino apelianto argumentus dėl baudžiamosios bylos trukmės įrodinėjamo pažeidimo tuo aspektu, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, kada gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir dėl teisės pareikšti malonės prašymą įrodinėjamo pažeidimo. Taigi byloje yra konstatuota prejudicija – apeliacinės instancijos teisme nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo nebuvo, kaip ir nenustatyta pažeidimų dėl bylos nagrinėjimo trukmės pirmosios instancijos teisme.
12. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
13. Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusius teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje sutapo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
14. Teisėjų kolegija nurodo, kad protingo termino pažeidimu paprastai remiamasi siekiant užtikrinti gynybos teises, kai terminas būna neprotingai ilgas. Malonės prašymo pateikimo galimybė nėra siejama su baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminu. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, prejudicinę reikšmę turinčioje byloje konstatuotas aplinkybes, apelianto skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis).
15. Apeliantas nurodo, jog patyrė 150 000 Eur neturtinės žalos ir prašo apeliacinės instancijos teismą tenkinti jo reikalavimą.
16. Atmetus apeliacinį skundą dėl to, kad apeliantas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio, nepasisakoma dėl prašomos atlyginti žalos dydžio (CPK 13, 185 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeista (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
apelianto (ieškovo) R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.