Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį dėl per ilgo bylos nagrinėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-05-06 gautas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150000 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje truko 8 metus ir 4 mėnesius, visą šį laiką ieškovas buvo nežinioje dėl savo ateities. Ieškovo teigimu, ypač ilgai bylos nagrinėjimas vyko apeliacinėje instancijoje, nes ne kartą keitėsi bylą nagrinėję teisėjai, dėl ko bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl ieškovo kaltės ir ne dėl bylos sudėtingumo. Ieškovo nuomone, baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, - tik 6 kaltinamieji, todėl ilgam procesui pateisinti jokių argumentų nėra. Proceso trukmė ieškovą laikė nežinioje dėl ateities, negatyviai įtakojo visą eilę kitų jo teisių. Jis negalėjo pateikti prašymo dėl malonės, iki pirmos instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo tardymo izoliatoriuose ieškovas buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, grubiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pagal formuojamą tarptautinę teisinę praktiką ilgiau nei 6 metus trunkantis baudžiamasis procesas laikomas nepriimtinai ilgu ir pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvenciją.

Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-11-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-3556-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, kuris 2009-04-21 buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o 2009-09-29 ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. 2009-04-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00894-09 pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. 2009-06-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 16-1-0559-09 pagal (duomenys neskelbtini) kodą. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras, nustatęs kad nusikaltimus padarė tie patys asmenys, 2009-07-20 sujungė ikiteisminius tyrimus Nr. 10-1-00894-09 ir 16-1-00559-09 į vieną, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 16-1-00559-09. Nurodytas ikiteisminis tyrimas 2009-10-05 sujungtas su dar vienu ikiteisminiu tyrimu Nr. 12-1-3556-08, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 16-1-00559-09 ( baudžiamosios bylos T1 b. l. 1-4, 6, 10, 11). Ikiteisminiame tyrime, 2010-01-06 – 2010-02-05 buvo atliekama ekspertizė, kurią pabaigus gautas teismo (duomenys neskelbtini), teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas (baudžiamosios bylos T6 69-71).

Ieškovo pirmoji apklausa vyko 2009-02-03, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi leista daryti kratą ieškovo gyvenamojoje vietoje, ieškovas laikinai sulaikytas 2009-07-14, jam įtarimai 2009-07-15, 2009-08-17 bei 2010-05-26 pareikšti įtarimai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 25 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį (baudžiamosios bylos T 5, b. l. 43, 54, 55, 68, 83, 86).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė, kurią ieškovas apskundė 2009-07-29 skundu, kuris Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo atmestas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas 2 mėnesių terminui. Ieškovas šį procesinį sprendimą apskundė 2009-10-01 skundu, kuris Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taip pat buvo atmestas (baudžiamosios bylos T5 b. l. 120-121, 122-124, 131-135, 144-148, 149-150, 162-165). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas, įgyvendindamas savo teises, pateikė visą eilę prašymų: 2010-01-18 prašymą dėl leidimo skambinti motinai, kuris buvo atmestas, 2010-03-20 prašymą dėl leidimo skambinti motinai, kuris buvo patenkintas, 2010-03-25 prašymą dėl leidimo skambinti motinai ir dėl leidimo susitikti, kuris buvo patenkintas, 2010-04-26 ieškovui suteiktas leidimas skambinti močiutei ir sugyventinei, 2010-05-14 patenkintas ieškovo prašymas pateikti kratos protokolo kopiją, 2010-05-24 suteiktas leidimas skambinti močiutei, pusseserei ir sugyventinei, leista pasimatyti su pussesere (baudžiamosios bylos T6 b. l. 73,74, 92, 98, 102).

Ieškovui 2010-05-28 pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Ieškovas bei jo gynėjas 2010-06-01 supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią tuo metu sudarė 9 tomai ir 1563 lapai. Kaltinamasi aktas ir byla, kurioje buvo 6 kaltinamieji, nukentėjusieji, 18 liudytojų Vilniaus apygardos teismui buvo perduota 2010-06-07 (baudžiamosios bylos T9 b. l. 67, 94-140).

Vilniaus apygardos teismui, kuris pirmąja instancija nagrinėjo bylą, ieškovas pateikė 2010-06-16, 2010-07-01, 2010-08-27, 2010-09-10, 2010-10-07, 2010-10-29, 2010-11-15, 2011-01-25, 2011-03-29, 2011-06-22, 2011-07-25, 2011-10-03 2012-10-08 prašymus dėl pasimatymų su jo nurodomais asmenimis, galimybės skambinti ir kitus, kurie buvo nagrinėjami ir kurių didžioji dalis buvo patenkinti (baudžiamosios bylos T9 b. l. 161, T10 b. l. 21, 22-24, 74, 110-111, 118, 165-166, 180, T11 b. l. 5, 6, 54, 69, 71, 136, 142, 156, 160, 162, 169, T12 b. l. 1, 95-96, 101, 110, 161-162, T14 b. l. 41-43, 82,100, 108, T16 b. l 87). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovo prašymai pratęsti daugkartinius leidimus skambučiams ir pasimatymams ir kiti, kurie buvo nagrinėjami ir dalis jų tenkinti (baudžiamosios bylos T16 b. l. 145-151, 181,182, 185-186, 189, 199, 200, T17 b. l. 13-14, 148-150, T18 b. l. 99-100, 132-134, 148-149).

Vilniaus apygardos teismui 2010-06-07 perduota byla 2010-06-21 paskirta į teisiamąjį posėdį (duomenys neskelbtini), 9 valandą ir (duomenys neskelbtini), 9 valandą. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi vienam kaltinamųjų buvo paskirta (duomenys neskelbtini) ekspertizė, todėl baudžiamoji byla buvo perduota ekspertams ekspertizei atlikti. Išsiuntus bylą, ieškovas 2010-07-02 pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties pratęsti kardomąją priemonę, todėl teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi byla buvo pareikalauta grąžinti. Byla teismui grąžinta 2010-07-14, ieškovui išreiškus pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, posėdis buvo paskirtas 2010-07-23, ieškovo skundas atmestas (duomenys neskelbtini) nutartimi. Byla ekspertizės atlikimui buvo grąžinta 2010-07-28, o 2010-09-30 grąžinta teismui su ekspertizės aktu (baudžiamosios bylos T10 b. l. 26-27, 29-32, 39, 40, 46, 52-57).

Byloje paskirtas 2010-10-18, 9 valandą posėdis buvo atidėtas, nes vienas nukentėjusiųjų, kurio parodymai buvo svarbūs į posėdį neatvyko. Teismo posėdyje, paskirtame 2010-10-27, 9 valandą, bylos nagrinėjimas vyko. Buvo paskelbta pertrauka 2011-01-06, 9 valandai ir 2011-01-12, 9 valandai, kadangi to prašė vienas kaltinamųjų, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini). Po pertraukos 2011-01-12, 9 valandos posėdis neįvyko, nes neatvyko vienas gynėjų, nurodęs, kad teismo posėdžiuose negalės dalyvauti iki 2011-02-20. Atsižvelgus į gautą informaciją, bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2011-03-17, 9 valandos. Šiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas vyko. Buvo paskelbta pertrauka iki 2011-03-31, 9, nes vienas gynėjų pareiškė prašymą kviesti ekspertus. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-25 patvarkymu buvo pakeista teisėjų kolegijos sudėtis. Teismo 2011-03-31 posėdis vyko. Buvo paskelbta pertrauka iki 2011-05-27, 13 valandos. Vilniaus apygardos teisme gautas gynėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl 2011-05-27 posėdyje buvo paskelbta pertrauka iki 2011-05-30, 13 valandos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas 2011-05-30 buvo tęsiamas, paskelbta pertrauka iki 2011-06-08, 13 valandos. Šiame posėdyje bylos nagrinėjimas tęsiamas, paskelbta pertrauka iki 2011-09-29, 9 valandos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas 2011-09-29, 2011-09-30 posėdžiuose, pertrauka paskelbta iki 2011-10-14, 9 valandos. Teismo 2011-10-14 posėdis nevyko dėl vieno teisėjų kolegijos nario ligos. Buvo paskelbta pertrauka iki 2011-11-11, 9 valandos. Šis posėdis nevyko, nes nebuvo pristatytas vienas kaltinamųjų. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų užimtumo posėdyje pertrauka paskelbta iki 2012-01-16, 9 valandos. Teismo 2012-01-16 posėdyje paskirta pertrauka iki 2012-02-03 dėl pareikštų prašymų, tame tarpe prašymo skirti ekspertizę. Baudžiamoji byla šiame posėdyje buvo nagrinėjamam, pradėta klausyti baigiamųjų kalbų, paskelbta pertrauka iki 2012-02-24, 9 valandos, nes vienas iš gynėjų išreiškė pageidavimą baudžiamąją kalbą sakyti kitame posėdyje. Po pertraukos bylos nagrinėjimas nevyko, nes neatvyko trys advokatai, pertrauka paskelbta iki 2012-04-27, 13 valandos. Buvo derinamas dar vieno posėdžio laikas, kuris dėl teisėjų užimtumo kitose bylose, numatytas 2012-06-08, 13 valandą. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-20 patvarkymu sudaryta nauja teisėjų kolegija. Teismo 2012-04-27 posėdyje vienam gynėjų pareiškus prašymą bylą nagrinėti iš naujo, prašymas buvo patenkintas ir pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, pertrauka paskelbta iki 2012-06-08, 13 valandos. Šiame posėdyje bylos nagrinėjimas tęsiamas: užbaigtas parodymų skaitymas. Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų užimtumą, paskelbta pertrauka iki 2012-10-01, 13 valandos, suderintos kitų posėdžių datos 2012-10-22, 13 valandą ir 2012-11-05, 13 valandą. Baudžiamosios bylos nagrinėjime 2012-10-01 paskelbta pertrauka, nes neatvyko vienas gynėjas. Bylos nagrinėjimas tęsiamas 2012-10-22, 2012-11-05: pradėtos klausyti ir išklausomos baigiamosios kalbos. Baudžiamojoje bylos (duomenys neskelbtini) paskelbiamas nuosprendis. Ieškovui nuosprendžio vertimas įteiktas 2013-01-16. Apeliaciniai skundai gauti 2012-12-28, 2012-12-31, 2013-01-02, 2013-01-03, 2013-01-23 (T10 b. l. 200-201, T11 b. l. 157, 228-229, 235, T12 b. l. 13, 38-41, 106, 176, T13 b. l. 52, 64, 121, T14 b. l. 79, 92, 99, T15 30-31, 32-43, 44-56, 58-102, 104-121, 157-178, T16 b. l. 2-54, 56-77a).

Vilniaus apygardos teismas 2013-02-14 baudžiamąją bylą išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, byla paskirta nagrinėti 2013-03-28. Ieškovo atstovas 2013-03-27 pateikė pranešimą, jog jis ieškovo neatstovaus, nes nebuvo sudarytas susitarimas dėl gynimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas 2013-03-28 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuris buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas 2013-10-16. Ieškovas 2013-04-16 pateikė prašymą dėl gynėjo skyrimo. Ieškovui gynėjas buvo paskirtas 2013-04-25. Teisme 2013-10-15 gautas vieno kaltinamųjų gynėjo prašymas atidėti 2013-10-16 posėdį, kuris buvo patenkintas ir posėdis atidėtas 2014-03-07. Byla buvo nagrinėjama 2014-03-07, 2014-03-14 posėdžiuose. Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi vienam kaltinamųjų buvo paskirta (duomenys neskelbtini) ekspertizė ir paskelbta pertrauka iki bus atlikta ekspertizė ir gautos jos išvados. Teismui byla su ekspertizės aktu grąžinta (duomenys neskelbtini), posėdis paskirtas 2015-03-04. Kadangi byloje 2015-03-02 buvo gautas patikslintas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundas, 2015-03-04 bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2015-11-12, atsižvelgus į gynėjų ir teisėjų užimtumą kitose bylose, suderintos teismo posėdžių datos 2015-11-25, 2015-12-02. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas 2015-11-12 buvo atidėtas visų proceso dalyvių sutikimu, nes į posėdį nutarta kviesti daugiau proceso dalyvių, o 2015-11-25 bylos nagrinėjimas atidėtas, kadangi be svarbios priežasties neatvyko vienas gynėjas, kuriam buvo paskirta bauda (T18 b. l. 15-16, 18-20, 24-32, 95-96, 115-123, 153, 168,). Bylos nagrinėjamas buvo tęsiamas 2015-12-02 , 2016-05-05 ir 2016-06-02, 2016-10-26. Teismo nuosprendis paskelbtas (duomenys neskelbtini). Baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismui grąžinta 2017-01-20 (T16 b. l. 105, 106 168,173-175 190, 196, T17 b. l. 54-71, 98-107, 136-141, 143-146, 199-200, T19 b. 1-72, 76).

Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2017-03-14, 2017-03-17, 2017-04-03 gauti nuteistųjų kasaciniai skundai. Ieškovo kasacinis skundas 2017-04-28 nutartimi nebuvo priimtas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Ieškovas 2017-06-28 pateikė pareiškimą dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo ir kartu pateikė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas 2017-07-12, bylos nagrinėjimas paskirtas 2017-09-13. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2017-10-24, nes vienas gynėjų negalėjo dalyvauti posėdyje. Bylos nagrinėjimas vyko 2017-10-24, teismo nutartis paskelbta (duomenys neskelbtini). Šia nutartimi, be kita ko, ieškovo kasacinis skundas buvo atmestas (T19 b. l. 138-156 160-167, 171, 177, T20 b. l. 5-10, 15, 20, 43-44, 76-105).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė šiuo atveju pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Analogiška teisės norma įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pažymėtina, kad Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis EŽTT praktika (Konvencijos 19, 32 stra.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007). EŽTT procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką iki sprendimo procese priėmimo (EŽTT sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą (Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgement of 13 November 2001). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, pvz., kai per ilgai vykdomos ekspertizės (EŽTT byla Girdauskas prieš Lietuvą). Situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (EŽTT byla Schumacher prieš Liuksemburgą).

BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų turi būti atliktas per šešis mėnesius, to paties straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl sunkių ir labai nusikaltimų turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija (CPK 176 straipsnio 2 dalis). Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti BPK 215 straipsnyje numatytus sprendimus (BPK 176 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovui buvo pareikšti kaltinimai padarius apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (baudžiamosios bylos T9 b. l. 94-139). Minėta, kad įtarimai ieškovui pareikšti 2009-07-15, 2009-08-17 ir 2010-05-26. Vilniaus apygardos teismui kaltinamasis aktas kartu su baudžiamąją byla perduoti 2010-06-07. Taigi, ikiteisminis tyrimas nuo įtarimų pareiškimo iki baudžiamosios bylos atidavimo į teismą dienos truko apie metus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų: reikšti įtarimai 6 asmenims, atliktos jų apklausos, taikomos procesinės prievartos priemonės, atliekamos kratos, apklausiami liudytojai, rengiamos objektų ir įvykio vietos apžiūros, atlikti kiti ikiteisminiam tyrimui atlikti būtini veiksmai. Nėra nustatyta laikotarpių, kuriais ikiteisminio tyrimo metu nebūtų atliekami procesiniai veiksmai. Nenustatyta, jog procesinių veiksmų atlikimo trukmė buvo per ne lyg ilga, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Vilniaus apygardos teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo pradėtas 2010-10-18, nuosprendis paskelbtas (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimas truko 2 metus ir beveik 2 mėnesius. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo surengtas 21 posėdis. Posėdžių metu buvo apklausinėjami visi 6 kaltinamieji, 18 liudytojų, buvo skiriamos ekspertizės, tenkinami įvairūs kaltinamųjų, jų gynėjų, kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymai. Bylos nagrinėjimo trukmei neturėjo reikšmės ir tai, kad du kartus buvo pakeista teisėjų kolegija, kadangi pertraukos posėdyje buvo daromos dėl kitų priežasčių. Baudžiamoji byla didelės apimties, asmenys kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnyje, 181 straipsnyje, 178 straipsnyje, 302 straipsnyje, 214 straipsnyje, 215 straipsnyje, 182 straipsnyje, 180 straipsnyje. Ieškovas buvo kaltinamas įvykdęs 12 apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų epizodų, nusikalstamos veikos buvo atliktos organizuotoje grupėje. Dėl bylos sudėtingumo teismui pagrįstai kilo būtinybė tinkamai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo skelbiamos pertraukos kaltinamųjų prašymu, posėdžiai buvo atidėti dėl gynėjų užimtumo ar negalėjimo dalyvauti posėdžiuose, taip pat dėl to, jog neatvyko nukentėjusieji ar liudytojai, kurie teismo nutartimis į kitą posėdį būdavo atvesdinami, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo. Laikotarpiu tarp posėdžių buvo nagrinėjami įvairūs kaltinamųjų skundai ir prašymai, didžioji jų dalis buvo tenkinami (dėl skambučių ar pasimatymų), o tai leidžia daryti išvadą, kad didžiąja dalimi proceso trukmę įtakojo ne teismo veiksmai ar neveikimas, o byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai veiksmai. Pažymėtina, kad ieškovo veiksmai taip pat įtakojo proceso trukmę, nes dėl jo pateikto skundo, pailgėjo byloje paskirtos ekspertizės atlikimo trukmė, atitinkamai tai turėjo įtakos ir proceso trukmei. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ilgai nagrinėjo bylą, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis.

Apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamoji byla pradėta nagrinėti 2013-03-28, o baigta nagrinėti (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimas truko apie 3 metus ir 7 mėnesius. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo surengta 14 teismo posėdžių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tarp posėdžių buvo gana nemažos pertraukos (4 – 7 mėnesių), tačiau teismo posėdžiai byloje buvo skiriami atsižvelgiant į gynėjų užimtumą bei teismo darbo grafiką. Siekiant užtikrinti kuo trumpesnį bylos nagrinėjimą posėdžiai buvo derinami į ateitį. Pažymėtina, kad vienos 7 mėnesių pertraukos metu buvo paskirta ir atlikta ekspertizė. kita 7 mėnesių pertrauką buvo įtakota ieškovo elgesio, nes ieškovas su savo gynėju nebuvo susitaręs dėl gynybos apeliacinės instancijos teisme, pareiškė prašymą atidėti byloje paskirtą pirmąjį posėdį. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas užtruko dėl teismo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuris bylą nagrinėjo kasacine tvarka bylos nagrinėjimas pradėtas 2017-09-13, o nutartis paskelbta (duomenys neskelbtini). Buvo surengti 3 teismo posėdžiai. Bylos nagrinėjimas truko 2 mėnesius ir 2 dienas. Tokia bylos nagrinėjimo trukmė yra trumpa.

Kaip matyti iš išdėstyto, nuo ieškovui pareikštų įtarimų 2009-07-15 iki kasacinės instancijos teismo priimtos nutarties 2017-11-16, baudžiamasis procesas truko 8 metus ir 4 mėnesius, tačiau šią trukmę didžiąja dalimi įtakojo ne teismo veiksmai ar neveikimas, o byloje dalyvaujančių asmenų, tame tarpe ir ieškovo, procesinis elgesys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos byla yra didelės apimties, sudėtinga, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog bylos nagrinėjimas užtruko nepagrįstai ilgai.

Baudžiamojoje byloje esantis ieškovo prašymas, kuriame jis patvirtino suprantąs padarytų nusikaltimų sunkumą ir tai, kad jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, leidžia ieškovo abstrakčius teiginius apie jo emocinę būklę, padėties neapibrėžtumą, nežinomybę laikyti nepagrįstais. Ieškovui nenurodžius, kaip konkrečiai suėmimo vykdymas neigiamai veikė jo teises, atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinami ieškovo prašymai dėl susitikimų, dėl skambinimo, nesudaro pagrindo ieškiniui tenkinti, todėl ieškovui neįrodžius, jog dėl valstybės teisėjų, pareigūnų neteisėtų veiksmų baudžiamasis procesas vyko per ne lyg ilgai, ieškovo ieškinys, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismui grąžinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.