Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-05-27 · Civilinė byla Nr. e2A-504-730/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-27
Bylos Nr.
e2A-504-730/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08786-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
O. Z.
Atsakovas
O. Z.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Gediminas Žlioba

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2A-504-730/2016

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-08786-2015-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.4.4.3.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. Z. atstovo advokato Gedimino Žliobos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Z. ieškinį atsakovui O. Z. (O. Z.), institucija teikianti išvadą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė nepilnamečio sūnaus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. Z. ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Z. ir A. Z. tvarką: motina O. Z., priklausomai nuo darbo grafiko, nustatyto kiekvienam konkrečiam mėnesiui, grįžusi į Lietuvą pasiima dukrą ir sūnų iš tėvo O. Z. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); motina O. Z. bendrauja su vaikais 11 arba 18 kalendorinių dienų per mėnesį (priklausomai nuo darbo grafiko), vaikai nakvoja motinos namuose (duomenys neskelbtini); motina O. Z., priklausomai nuo darbo grafiko, nustatyto konkrečiam mėnesiui, išvykdama iš Lietuvos atveža dukrą ir sūnų į tėvo O. Z. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); tėvas O. Z. bendrauja su vaikais 17 arba 24 kalendorines dienas per mėnesį (priklausomai nuo O. Z. darbo grafiko), vaikai nakvoja tėvo namuose (duomenys neskelbtini); O. Z. apie tai, kokią dieną ir kokiu laiku pasiims vaikus iš O. Z. gyvenamosios vietos, ir kokią dieną ir kokiu laiku atveš vaikus į tėvo gyvenamąją vietą, įsipareigoja pranešti O. Z. prieš 2 dienas telefonu arba SMS žinute; O. Z. įsipareigoja mokėti 50,00 Eur kas mėnesį O. Z. nepilnamečių vaikų išlaikymui, kadangi vaikai gyvena ir yra prižiūrimi tėvo per mėnesį ilgiau nei su motina, iki tol, kol pareiškėjai laikysis nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškinyje nurodyta, kad 2003-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, dukters A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu; po santuokos nutraukimo šalims gyvenant kartu 2008-01-17 gimė sūnus A. Z.. Nuo 2013 m. lapkričio šalys gyvena atskirai, ieškovė dirba slenkančiu grafiku, darbo dienų skaičius yra 14 arba 21 kalendorinė diena, kelionėje ieškovė užtrunka tris dienas. Ieškovei išvykus dirbti, vaikus prižiūri tėvas, ieškovei grįžus į Lietuvą vaikai laiką praleidžia su ieškove. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio atsakovas atsisako leisti dukrai nakvoti ieškovės namuose. Ieškovės teigimu, dukra, kuriai yra 15 metų, nori dienas, kai ieškovė būna Lietuvoje, praleisti su motina ir broliu, nakvoti motinos namuose, tačiau atsakovas prieštarauja, reikalauja grįžti nakvoti į atsakovo būstą. Teismo posėdyje ieškovė reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ja nustatymo nebepalaikė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškiniu, prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, palikti galioti esamą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t.y. iš anksto pranešus atsakovui leisti ieškovei susitikti su vaikais bet kokiu visiems tinkamu dienos metu nepasiliekant nakvoti ieškovės namuose, išskyrus išimtinius atvejus suderinus su atsakovu, išieškoti iš atsakovės 33 proc. jos darbo užmokesčio nepilnamečiams vaikams išlaikyti iki dukros pilnametystės, vėliau išieškoti išlaikymą vienam vaikui pagal įstatymų numatytą tvarką, išieškoti iš ieškovės vaikų išlaikymą už praėjusius 2 metus, netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko A. Z. (A. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu O. Z., nustatė ieškovės O. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Z., (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: vaikų motina O. Z. turi pranešti vaikų tėvui O. Z. prieš 2 dienas telefonu arba SMS žinute, kokią dieną ir kokiu laiku grįžusi į Lietuvą bendraus su vaikais; darbo dienomis motina bendrauja su vaikais iki 20.00 val. parveždama vaikus į jų nustatytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); savaitgaliais O. Z. bendrauja su vaikais savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasiimdama vaikus šeštadienio rytą iš vaikų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), pirmadienio rytą nuveždama vaikus į mokyklą. Priteisė iš ieškovės O. Z. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai įforminto reikalavimo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo teismui nepateikė, ieškovė savo reikalavimo atsisakė, todėl teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, nepilnamečio A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su vaiko tėvu O. Z.. Atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, įvertinus byloje pateiktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teigiančią, jog vaikų interesų neatitinka gyvenimas per dvi gyvenamąsias vietas, vadovaujantis CPK 376 straipsnio nuostatomis, suteikiančiomis teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus, teismas nustatė ieškovės O. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pažymėjo, jog bendravimo su vaikais konkretus laikas ir vieta nustatoma šalių suderintais veiksmais, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus ir norus. Vaikų motina O. Z. įpareigotina pranešti vaikų tėvui O. Z. prieš 2 dienas telefonu arba SMS žinute, kokią dieną ir kokiu laiku grįžusi į Lietuvą bendraus su vaikais. Darbo dienomis motinos bendravimas su vaikais turėtų trukti iki 20.00 val. parvežant vaikus į jų nustatytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Savaitgaliais motinos bendravimas su vaikais neribojamas, nustatant, jog ieškovė įsipareigoja pirmadienį nuvežti vaikus į mokyklą. Nesant ginčo tarp tėvų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais jų atostogų metu, bendravimo tvarka vaikų atostogų metu nenustatyta. Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, atsakovui neginčijant ieškovės nurodytos vieno vaiko išlaikymui būtinos mėnesinės išlaidų sumos - 300,00 Eur, laikant, kad ieškovė turi prisidėti prie vaikų išlaikymo po 200,00 Eur, įvertinus ieškovės buvimo Lietuvoje laiką, nustačius, jog darbo dienomis ieškovė bendraus su vaikais tik kelias valandas ir vidutiniškai vieną savaitgalį per mėnesį, iš ieškovės priteista po 150,00 Eur suma per mėnesį nepilnamečių vaikų A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodytą ieškovės ieškinyje, sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 50,00 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai pasisakė apie abiejų tėvų lygias teises ir pareigas bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, taip pat vaiko teises nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.Pirmosios instancijos teismas klaidingai ir formaliai įvertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-16 išvadą dėl nepilnamečių vaikų nuomonės.Vaikų išlaikymo klausimą teismas išsprendė atsižvelgęs į nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią žymiai didesnę dalį laiko vaikai praleistų su atsakovu. Nustačius ieškovės siūlomą nusistovėjusią bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas su vaikais bendrautų tik keliomis dienomis per mėnesį ilgiau, todėl iš ieškovės vaikų išlaikymui pakaktų priteisti tik po 50,00 Eur kas mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų, kadangi vaikai negali gyventi pusę mėnesio vienoje vietoje, kitą pusę mėnesio kitoje. Vaiko teisių apsaugos skyrius aiškiai nurodė, kad kraustymasis iš vienų namų į kitus, neatitinka vaikų interesų. Kadangi ieškovė uždirba dvigubai didesnes pajamas nei atsakovas, teismas pagrįstai priteisė 150,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – dukrą A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta 2003-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, dukros gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, taip pat nustatyta, kad tėvas prisiima pareigą išlaikyti dukrą ir pretenzijų dėl dukros išlaikymo nereiškia, šalys sutarė netrukdyti bendrauti su vaiku. Po santuokos nutraukimo šalys gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. Z., nuo 2013 metų lapkričio mėnesio šalys gyvena atskirai.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė tokią ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: vaikų motina O. Z. turi pranešti vaikų tėvui O. Z. prieš 2 dienas telefonu arba SMS žinute, kokią dieną ir kokiu laiku grįžusi į Lietuvą bendraus su vaikais; darbo dienomis motina bendrauja su vaikais iki 20.00 val. parveždama vaikus į jų nustatytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); savaitgaliais O. Z. bendrauja su vaikais savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pasiimdama vaikus šeštadienio rytą iš vaikų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), pirmadienio rytą nuveždama vaikus į mokyklą.

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai pasisakė apie abiejų tėvų lygias teises ir pareigas bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, taip pat vaiko teises nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116).

Iš 2015-11-17 teismo posėdžio metu pateiktų šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė 11 metų dirba Foss&Esg Catering Ltd įmonėje virėja. Pagal darbo specifiką bei darbo grafiką ieškovės darbo vieta yra naftos platformose. Ieškovė dirba pagal slenkantį darbo grafiką 14 arba 21 dieną per mėnesį, kelionėje ieškovė užtrunka 3 dienas. Esant tokiam darbo grafikui, šalių nepilnamečiai vaikai atitinkamai 17 arba 24 dienas praleidžia su atsakovu, o kitas su ieškove. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka buvo susiklosčiusi nuo 2013 metų, šalims nustojus kartu gyventi.

Atsakovas nuo 2015 metų pavasario nustatė kitokią dukters bendravimo su mama tvarką – uždrausdamas dukrai nakvoti mamos namuose, tačiau bendrauti su ieškove nedraudžia. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino esmines aplinkybes, kurios buvo priežastimi neleisti dukrai nakvoti ieškovės namuose: dukrai 15 metų, ji yra paauglė, todėl atsakovas nori, kad dukra miegotų vienuose namuose; dukra pradėjo konfliktuoti su ieškovės gyvenimo draugu; ieškovė išvyko atostogauti su gyvenimo draugu bei nepranešusi vaikus atvežė atsakovui prieš pat kelionę.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad abu tėvai yra sudarę vienodas sąlygas vaikams gyventi. Ieškovės namuose vaikai turi savo atskirą kambarį, kuriame yra jų lovos, daiktai, rūbai, mokymosi priemonės. Atsakovas teigė, jog gyvena nuosavame name, todėl vaikai turi geresnes sąlygas gyventi, tačiau iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovui priklausančiame nuosavame name gyvena ir kiti žmonės – dalis namo yra nuomojama. Vaikams gyventi taip pat yra skirtas tik vienas kambarys.

Įrodymų byloje, jog bendravimas su ieškove keltų grėsmę vaikų sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, nėra pateikta (CPK 185 straipsnis). Įrodymų, jog bendravimas su ieškove ir nakvojimas ieškovės namuose turėtų įtakos nepilnamečių vaikų mokymosi rezultatams, elgesiui taip pat nėra. Ieškovės gyvenimo būdas bei darbo sąlygos nesikeitė jau 11 metų, todėl abiems šalių nepilnamečiams vaikams tiek gyvenant kartu su abiem tėvais, tiek atskirai, buvo įprasta, jog ieškovės (mamos) nėra namuose 17 arba 24 dienas per mėnesį, todėl jiems tekdavo gyventi su tėčiu. Įrodymų, jog šalių nepilnametė dukra konfliktuoja su ieškovės gyvenimo draugu nėra pateikta, o iš 2016-04-29 teismo psichologės išvados nustatyta, kad mergaitė tiek su ieškovės draugu, tiek su atsakovo drauge ir jos vaikais sutaria gerai. Taigi, šios aplinkybės negali būti priežastimi riboti ieškovės bendravimo su vaikais laiką.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindas riboti atskirai gyvenančio tėvo (mamos) bendravimą su vaikais, bei dalyvavimą juos auklėjant, nėra nustatyta.

Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnis). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116). Kaip vaiko interesų garantas Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Pažymėtina tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai bylos nagrinėjimo metu išklausė nepilnamečių vaikų nuomonės dėl nusistovėjusio bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Abu nepilnamečiai vaikai patvirtino, kad ilgą laiką gyvena su tėčiu, tačiau mamai būnant Lietuvoje, gyvena jos namuose. Abiems vaikams tokia bendravimo su tėvais tvarka yra įprasta, patinka gyventi tiek mamos, tiek tėčio namuose. Šalių dukra norėtų ir toliau netrukdomai lankytis mamos namuose.

Apeliacinės instancijos teismas skyrė šalims ir jų nepilnamečiams vaikams atskirus individualius susitikimus su teismo psichologu. Iš byloje pateiktos 2016-04-29 teismo psichologės nuomonės (išvados) nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra (15 metų) susitikimo metu nurodė, jog visada taip gyvendavo, jog grįžus mamai, būdavo su ja, kai išvažiuodavo, su broliu grįždavo pas tėtį. Tiek mamos, tiek tėčio namuose jaučiasi gerai. Nerimauja, kad apribojus bendravimo tvarką su mama, praras dabartinį ryšį su mama. Paaiškino, jog jai su broliu nėra sunku vykti pas mamą savaitei ar ilgesniam laikui, kadangi tuos pačius daiktus turi abiejuose namuose. Nurodė, jog žymiai sunkiau buvo tada, kai tėtis reikalavo grįžti miegoti į tėčio namus, nes nuolat reikėjo sekti valandas, spėti į autobusą, atlikti visus namų darbų, sugrįžti į kitus namus, o su mama pabendrauti neliko laiko. Šalių nepilnametis sūnus (8 metų), paaiškino, jog abiejų tėvų namuose jaučiasi gerai, patinka gyventi ir su mama ir su tėčiu, norėtų ir toliau matytis su abiem tėvais taip pat, nes šitaip gyventi jam patinka ir nėra nepatogu, kadangi myli abu tėvus.

Teismo psichologė savo išvadoje nurodė, jog vaikai pagal savo amžių, individualias savybes, emocinę būklę, išsivystymo lygį gali motyvuotai ir pagrįstai išsakyti savo nuomonę. Vaikams ankstesnė bendravimo su ieškove (mama) tvarka buvo priimtina, suprantama, praktiškai išbandyta, nekėlė įtampos, streso bei kitų nepatogumų. Ryškūs bendravimo tvarkos pakeitimai abiems vaikams kelia ženkliai didesnę įtampą, frustracijas, sustiprina kitas neigiamas emocijas. Tėvams rekomenduota grįžti prie ankstesnės praktiškai išbandytos vaikų ir tėvų bendravimo tvarkos, kuri vaikams buvo aiški, suprantama, nekėlė didelių nepatogumų, užtikrino pastovų vaikų ryšį tiek su jais negyvenančia mama, tiek su tėvu.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę, jog jie vienodai nori bendrauti su abiem tėvais, į tai, jog ilgą laiką tarp šalių buvo nusistovėjusi bendravimo su vaikais tvarka, jog ieškovei grįžus į Lietuvą ji nepertraukiamai bendrauja su savo vaikais, vaikų amžių (8 ir 15 metų), jog byloje nėra pateikta įrodymų ir nenustatyta aplinkybių, kad ieškovės bendravimas su vaikais turėtų neigiamos įtakos vaikų mokymosi pasiekimams, ugdymui, auklėjimui, elgesiui ar kitokiems interesams, jog vaikų gyvenimo sąlygos abiejų šalių namuose yra panašios, į teismo psichologės išvadą, jog vaikams ankstesnė bendravimo su ieškove (mama) tvarka buvo priimtina, suprantama, praktiškai išbandyta, nekėlė įtampos, streso bei kitų nepatogumų, bei atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vadovaujamasi išimtinai vaikų interesais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atsižvelgiant į ieškovės siūlomą bendravimo tvarką.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka per ilgą laiką nusistovėjusią tvarką, vaikams priimtina bei atitinka jų interesus. Atsakant į atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog vaikai turi turėti vieną gyvenamąją vietą, pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu ir didžiausią laiko dalį vaikai gyvena tik atsakovo namuose, pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, ieškovė su vaikais bendrauja tik 11 arba 18 dienų.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės po 150,00 Eur sumą per mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui, įvertinęs, kad ieškovė uždirba dvigubai daugiau nei atsakovas, o didžiąją laiko dalį vaikai praleidžia su tėvu.

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad vaikų išlaikymo klausimą teismas išsprendė atsižvelgęs į nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią žymiai didesnę dalį laiko vaikai praleistų su atsakovu. Nustačius ieškovės siūlomą nusistovėjusią bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas su vaikais bendrautų tik keliomis dienomis per mėnesį ilgiau, todėl iš ieškovės vaikų išlaikymui pakaktų priteisti tik po 50,00 Eur kas mėnesį. Sutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Ieškovė O. Z. ieškinyje nurodė, jog įsipareigoja mokėti 50,00 Eur kas mėnesį O. Z. nepilnamečių vaikų išlaikymui, kadangi vaikai gyvena ir yra prižiūrimi tėvo per mėnesį ilgiau nei motinos. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sumą paskaičiavo už papildomą 4 dienomis ilgesnį laikotarpį, kurį vaikai praleidžia su atsakovu. Tenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei nustačius ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nesant byloje atsakovo pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, įrodymų apie reikalingą lėšų sumą nepilnamečiams vaikams išlaikyti, nesant tarp šalių ginčo, jog abi šalys vaikams gyvenant jų namuose, pilnai išlaiko nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatomą bendravimo tvarką, vaikai su ieškove gyvena keliomis dienomis trumpiau nei su atsakovu, mažintinas pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis ir priteistina iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 50,00 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančių tėvų bendravimą su vaiku ir dalyvavimą jį auklėjant (CK 3.175 straipsnis, 3.170 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti – nustatyti tokią ieškovės O. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: Motina O. Z., priklausomai nuo darbo grafiko, nustatyto kiekvienam konkrečiam mėnesiui, grįžusi į Lietuvą pasiima dukrą ir sūnų iš tėvo O. Z. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); Motina O. Z. bendrauja su vaikais 11 arba 18 kalendorinių dienų per mėnesį (priklausomai nuo darbo grafiko), vaikai nakvoja motinos namuose (duomenys neskelbtini); Motina O. Z., priklausomai nuo darbo grafiko, nustatyto konkrečiam mėnesiui, išvykdama iš Lietuvos atveža dukrą ir sūnų į tėvo O. Z. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); Tėvas O. Z. bendrauja su vaikais 17 arba 24 kalendorines dienas per mėnesį (priklausomai nuo O. Z. darbo grafiko), vaikai nakvoja tėvo namuose (duomenys neskelbtini); O. Z. apie tai, kokią dieną ir kokiu laiku pasiims vaikus iš O. Z. gyvenamosios vietos, ir kokią dieną ir kokiu laiku atveš vaikus į tėvo gyvenamąją vietą, įsipareigoja pranešti O. Z. prieš 2 dienas telefonu arba SMS žinute, priteisti iš ieškovės O. Z. nepilnamečių vaikų A. Z. ir A. Z. išlaikymui po 50,00 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės ieškinį, 50 procentų, atitinkamai patenkintai reikalavimo daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 275,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 31,00 Eur žyminis mokestis, iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1000,00 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą bei 81,00 Eur žyminis mokesti priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nustatyti tokią ieškovės O. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Z. ir A. Z. tvarką:

1. Motina O. Z., priklausomai nuo darbo grafiko, nustatyto kiekvienam konkrečiam mėnesiui, grįžusi į Lietuvą pasiima dukrą ir sūnų iš tėvo O. Z. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini);

2. Motina O. Z. bendrauja su vaikais 11 arba 18 kalendorinių dienų per mėnesį (priklausomai nuo darbo grafiko), vaikai nakvoja motinos namuose (duomenys neskelbtini);

3. Motina O. Z., priklausomai nuo darbo grafiko, nustatyto konkrečiam mėnesiui, išvykdama iš Lietuvos atveža dukrą ir sūnų į tėvo O. Z. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini);

4. Tėvas O. Z. bendrauja su vaikais 17 arba 24 kalendorines dienas per mėnesį (priklausomai nuo O. Z. darbo grafiko), vaikai nakvoja tėvo namuose (duomenys neskelbtini);

5. O. Z. apie tai, kokią dieną ir kokiu laiku pasiims vaikus iš O. Z. gyvenamosios vietos, ir kokią dieną ir kokiu laiku atveš vaikus į tėvo gyvenamąją vietą, įsipareigoja pranešti O. Z. prieš 2 dienas telefonu arba SMS žinute.

Sumažinti iš ieškovės O. Z. priteistą po 150,00 Eur nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. išlaikymo dydį iki 50,00 Eur išlaikymo dydžio kiekvienam nepilnamečiam vaikui, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo O. Z. 306,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei O. Z., patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo O. Z. 1081,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei O. Z., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjai Giedrė SeselskytėAlmantas Padvelskis