Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2025 m. lapkričio 3 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundas – pakeistas Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalimi, M. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams pakeista į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams. Kita skundžiamo Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025 m. liepos 1 d. 21.53 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „KAWASAKI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,13 promilių neblaivumas.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu M. K. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iš dalies tenkintas. Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams pakeista į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams. Kitoje dalyje Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys pagrindžia, kad M. K. yra neteistas, dirbantis, taip pat jis rūpinasi neįgalia mama, kuriai yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Jokių neigiamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, paskirta nuobauda (800 Eur bauda) kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija teikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir palikti galioti 2025 m. liepos 22 d. Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą; 2) netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir M. K. atžvilgiu paskirti administracinio poveikio priemones sankcijos ribose, netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

3.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundą ir jo atžvilgiu pritaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neįvertino visų bylos aplinkybių, o toks Kauno apylinkės teismo sprendimas prieštarauja teisingumo principams. Skunde taip pat pažymėta, kad teismas nepagrįstai ir išskirtinai vadovavosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, pateikiamais jį charakterizuojančiais duomenimis ir nepagrįstai padarė išvadas, kad asmens padarytas pažeidimas yra mažesnio pavojingumo, bei, kad yra sąlygos leidžiančios asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.2. Institucija nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino asmens pateiktas gyvenimiškas aplinkybes, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpintis šeimos nariais, darbui, kad turi finansinių įsipareigojimų. Taip pat nutartyje yra nurodomos ne šios bylos aplinkybės, o būtent – skundžiamoje nutartyje teismas nurodė „...juolab, kad pareiškėja neblaivi vairavo gana anksti iš ryto, alkoholį vartojusi iš vakaro, o jai nustatytas neblaivumo laipsnis nedaug viršijo leistiną ribą.“. Šiuo atveju, teismas vertindamas aplinkybes dėl švelnesnės nuobaudos taikymo, pripažino, kad jeigu asmuo laiku sumoka paskirtas baudas, tai jam taikoma atsakomybė turi būti švelnesnė, kas prieštarauja teisingumo ir atsakomybės neišvengiamumo principams. Toliau kategoriškai nesutiktina su teismo argumentais, kad pažeidimas buvo sąlygotas ne kaip siekis piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, priešingai, bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad M. K. nusižengimą padarė išskirtinai tyčia, kadangi byloje nustatyta, kad alkoholį jis vartojo ne kaip teismo nutartyje nurodyta - vakare ir vairavo ryte, o alkoholį jis vartojo būtent tą pačią dieną ir vakare vairavo motociklą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog asmuo turėjo suvokti, jog jis negali vairuoti transporto priemonių. Dar gi, teismas nurodo, kad M. K. neblaivumo laipsnis nedaug viršijo leistiną riba, nors byloje neginčijamai nustatyta, kad neblaivumo laipsnis praktiškai net tris kartus viršijo leistiną ribą. Esant tokiam neblaivumo laipsniui koks buvo nustatytas M. K., neįmanoma nejausti, kad asmuo yra neblaivus ir tai akivaizdžiai rodo asmens požiūrį į eismo saugumą, į kitų asmenų saugumą. Be kita ko, asmeniui buvo nustatyti net du neblaivumo požymiai, kurie yra pažymėti neblaivumo nustatymo akte, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nekoordinuoti judesiai, nors teismas nutartyje pažymėjo, kad neblaivumo požymių nebuvo nustatyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į transporto priemonę, kurią neblaivus valdė M. K., tai yra motociklą. Šiai transporto priemonei valdyti yra reikalinga didesnė koordinacija nei kaip pavyzdys lengvąjį automobilį ir tai dar labiau didina asmens veikos pavojingumą.

3.3. Skunde Institucija teigia, jog nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių M. K. trumpinti administracinio poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus, nėra. Aplinkybės, kurias Kauno apylinkės teismas pripažino kaip esminėmis sutrumpinti specialiosios teisės atėmimą, yra klaidingai įvertintos (neblaivumo požymių nebuvimas, alkoholio vartojimo aplinkybės, neblaivumo laipsnis nedaug viršijantis leistiną ribą, kad praeityje nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam), arba nesudarančios pagrindo taikyti švelnesnes sankcijas nei numato įstatymas. Taigi, teismas nutartyje argumentavo, kad asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kaip darbo ir rūpinimosi šeimos nariais priemonė, kad asmuo turi finansinių įsipareigojimų ir panašiai, o nutartyje nurodytos aplinkybės, kad alkoholis buvo vartotas ne važiavimo dieną, o iš vakaro, kad neblaivumas nežymiai viršijo leistiną norma ir, kad dėl to padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo - yra visiškai prieštaraujančios bylos duomenims. Taigi, Institucijos vertinimu, teismo nustatytos ir įvardintos, kaip neva asmenį išskirtinai teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo atveju yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau nelaikytinos lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Asmeniniai ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Darbo ir šeimos interesai nėra ypatingai asmens atsakomybę švelninančios aplinkybės bei nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, išskiriančios pažeidėją iš kitų visuomenės narių, kaip itin pavyzdingą pilietį. Nors ir nutartyje teigiama, kad asmuo praradęs teisę vairuoti neteks darbo, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, o vairuoti M. K. negali jau nuo teisės sustabdymo dienos (2025 m. liepos 1 d.), kas akivaizdu, kad laikinas praradimas teisės vairuoti transporto priemones neįtakoja asmens galėjimo dirbti.

3.4. Institucija skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, kad akivaizdu, jog M. K. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad nuvykti į darbą jam yra reikalinga teisė vairuoti, taip pat žinojo, kad turi pasirūpinti jo nurodomais asmenimis, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai jo poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Institucijos manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios M. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pasikartotina, kad visame bylos aplinkybių kontekste akivaizdu, kad nusižengimas buvo padarytas išskirtinai tyčia, kadangi asmuo alkoholį vartojo tą pačią dieną, kurią ir buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis buvo viršijantis praktiškai tris kartus leistiną kiekį (0,40 promilių), nustatyti neblaivumo požymiai ir asmens vairavimas esant neblaiviam nesukėlė sunkių padarinių kitiems eismo dalyviams tik policijos pareigūnų dėka, kurie nutraukė asmens daromą nusižengimą.

3.5. Skunde nurodoma, kad nors ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo už analogišką nusižengimą nėra baustas, tačiau su tokia išvada nesutiktina, kadangi asmuo yra praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam, o būtent - Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. buvo nubaustas pagal tuo metu galiojusią Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, o būtent dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 13 mėnesių. Šie duomenys buvo pateikti ir Kauno apylinkės teismui (dokumento pavadinimas „PretendentoPaieskosRezultatai POLIS II.pdf“) , tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Taip pat, M. K. nuo 2019 m. yra baustas penkis kartus už tyčinius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, tai yra nustatyto greičio viršijimą. Institucijos vertinimu, šie paminėti duomenys rodo, kad asmuo nėra linkęs laikytis įstatymų, nors ir jau gana seniai jis yra baustas dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau tokį pažeidimą jis padarė vėl, šis pažeidimas yra ne tik šiurkštus, tačiau ir itin pavojingas ir tai rodo, kad asmuo iš savo klaidų nepasimoko ir nėra linkęs laikytis įstatymų, todėl jo atžvilgiu sankcijų, švelnesnių nei numato įstatymas, taikymas akivaizdžiai sudarytų nebaudžiamumo iliuziją ir pagrįstai sudarytų asmeniui sąlygas ateityje vėl daryti analogiškus nusižengimus.

4. Atsiliepimu į Institucijos skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. prašė Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime M. K. nurodo, jog alkoholį vartojo 2025 m. liepos 1 d., pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 21.53 val. vairavo transporto priemonę, o vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Taip pat teigiama, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti transporto priemonę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju – nebūtų vairavęs. M. K. atsiliepime taip pat teigia, kad policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Pažeidėjo įsitikinimu, dėl piniginės nuobaudos paskyrimo jis patyrė didžiulę finansinę naštą, o taip pat išgyveno nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad M. K. netekęs teisęs vairuoti – netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, o tai pasunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (yra sudaręs būsto ir vartojimo paskolos sutartis). Administracinės teisės pažeidėjas taip pat teigia, kad dėl sveikatos būklės ir mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą jam susirasti būtų ypač sudėtinga. M. K. pažymi, jog gyvena kaime, kur viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, susisiekimas viešuoju transportu ypač prastas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo augina dukrą (gimusią (duomenys neskelbtini) m.), ji lanko (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti reikalinga užtikrinti dukters saugų patekimą ir grįžimą iš mokymosi įstaigos. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti neįgalia mama, kuri sunkiai vaikšto, važiuoja tik su neįgaliojo vežimėliu. Teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga ir M. K. sveikatos priežiūros tikslais – jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), kasdien vartoja vaistus, teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas privalomai vykstant į medicinos įstaigas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad netekęs teisės vairuoti, rizikuoja padidėjusiu krūviu širdžiai ir kraujotakos sistemai, tai apsunkintų jo sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

6. Apeliaciniu skundu Institucija neginčija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo ar nustatytų bylos faktinių aplinkybių. Institucija apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tame tarpe ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

8. Remiantis ANK 28 straipsnio 1 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą.

9. Nagrinėjamu atveju M. K. Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. paskirta nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs M. K. skundą, priėmė sprendimą jo skundą tenkinti iš dalies – taikyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams pakeisti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.

10. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinės aplinkybės siejamos su veikos mažareikšmiškumu ar nedideliu jos pavojingumu, išskirtinai teigiamu pažeidėjo asmenybės charakterizavimu, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimu ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Nesant išskirtinių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

13. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinės teisės pažeidėjo atžvilgiu, įvertino M. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padaryto administracinio nusižengimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, nuoširdžiai nurodė veikos padarymo aplinkybes (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), nėra duomenų apie tai, kad M. K. būtų priklausomas nuo alkoholio, neginčijo jam paskirtos baudos, o taip pat užtikrino, jog turės galimybę įsigyti antialkoholinį variklio užraktą. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, parodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens susirūpinimą savo veiksmais bei norą taisytis. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad M. K. kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs išvengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas tebuvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė jam suvokimą ateityje būti atidesniam, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivus ir gali saugiai dalyvauti eisme. Kauno apylinkės teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad nėra duomenų, jog M. K. anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, jokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad M. K. praeityje nebaustas už itin šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, gautas baudas sumokėdavo laiku, kas rodo mažesnį šio asmens pavojingumą, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jo padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jo siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip nulemtą jos neapdairaus elgesio, juolab kad pareiškėja neblaivi vairavo gana anksti iš ryto, alkoholį vartojusi iš vakaro, o jai nustatytas neblaivumo laipsnis nedaug viršijo leistiną ribą. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kas pagrįstai pažymėta ir Institucijos nutarime, jog skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo pirmoje dienos pusėje, priešingai – M. K. padarė administracinį nusižengimą vakare, t. y. 21.53 val. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su Institucijos apeliacinio skundo argumentu dėl M. K. nustatyto neblaivumo, o būtent, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens girtumo laipsnį įvertino kaip nedaug viršijantį leistiną ribą, tačiau, priešingai – iš Institucijos nutarimo matyti, jog M. K. nustatytas neblaivumas (pritaikius paklaidą) buvo 1,13 promilių, t. y. beveik tris kartus viršijantis leistiną ribą.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau šioje nutartyje aptartos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (nuoširdus gailėjimasis, atsakomybės nevengimas, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių pripažinimas) yra reikšmingos sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės individualizavimo, tačiau nėra itin išskirtinės ir neturėtų būti suabsoliutinamos. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pritaikė netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir sutrumpinant minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. vietoje specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pernelyg didelę reikšmę suteikė aplinkybėms, jog M. K. rūpinasi neįgalia mama, kurią reikia vežioti į gydymo įstaigas, turi finansinių įsipareigojimų – būsto paskolą, yra pasiėmęs vartojimo kreditą, todėl darbas, kuris yra nutolęs nuo namų, yra ypač reikšmingas siekiant užtikrinti šeimos finansinį stabilumą, padengti visas įmokas laiku, o viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu yra prastas, be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinei nėra galimybės kiekvieną dieną M. K. vežti į darbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl M. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės jam ar jo artimiesiems būtų sukelti nepataisomi sunkumai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, M. K. sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, todėl būtinuosius poreikius, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens neįgalios mamos nuvykimas į gydymo įstaigas, gali būti užtikrintas.

16. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino M. K. kaip eismo dalyvio charakteristiką. Iš 2025 m. liepos 24 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie M. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog 2025, 2024, 2023 bei 2022 metais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnyje, padarymą (nustatyto greičio viršijimas). Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog M. K. jam paskirtas baudas už pažeidimų padarymą sumoka, dėl ko ginčo nėra, tačiau, vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, tai nelaikytina kaip itin teigiamai ar pozityviai administracinėn atsakomybėn patrauktąjį asmenį charakterizuojanti aplinkybė, kuri suteiktų pagrįstą pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, jog Institucija skunde nurodė, kad vis dėlto M. K. praeityje yra baustas už vairavimą neblaivus, tačiau tai nebuvo įvertina Kauno apylinkės teismo nutartyje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su nurodytu argumentu – iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 14 d., M. K. buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,13 promilių neblaivumo laipsnis, jam paskirta 320 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Taigi, nors aptartas administracinis pažeidimas padarytas prieš ilgą laiką, tačiau, jį vertinant kartus su kitomis M. K. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išties nepagrįstai jo atžvilgiu taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

17. Apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsiliepime pabrėžė aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, atitinkamai – darbo vietai ir pragyvenimo šaltiniui išlaikyti, o taip pat siekiant pasirūpinti kitais asmenimis, kas dažnu atveju susiję su transporto priemonės panaudojimu. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, padedant šeimos nariams, aplinkiniams, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neturinčius teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę vairuotojus. Nors nurodytos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, kaip matyti, jos M. K. nebuvo reikšmingos. Apygardos teismo vertinimu, administracinės teisės pažeidėjas tokiu savo neatsakingu elgesiu buvo abejingas galimoms neigiamoms pasekmėms. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju M. K. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Pažymėtina, kad atsiliepime akcentuojamas turimas 20 metų vairavimo stažas patvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kaip vairuotojui, turėjo būti žinomos vairavimo esant neblaiviam pasekmės. Pažymėtina, jog tokio elgesio padariniai M. K. jau buvo sukelti prieš dešimt metų, kai jis buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam ir buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones. KET imperatyviai nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų reikalavimų, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Nagrinėjamu atveju M. K. šių imperatyvių reikalavimų akivaizdžiai nepaisė.

18. Atsiliepime apygardos teismui M. K. pateikė eilę teismų praktikos pavyzdžių, kai teismai asmenims nustato trumpesnius minėtos administracinio poveikio priemonės terminus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta praktika nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose bylose kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai administracinio poveikio priemonės terminas nėra sutrumpinamas, todėl apelianto jam palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

19. Taigi, nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – M. K. paskyrimas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. ANK 34 straipsnio 6 dalis M. K. atžvilgiu pritaikyta nepagrįstai, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių minėtos administracinio poveikio priemonės paskyrimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytam jos terminui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, M. K. asmenybę, tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jis visiškai pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos M. K. skirtinos administracinio poveikio priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.