- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 2-4233-454/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01000-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Laimučiui Jankauskaui
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos UAB „Bankrotų administravimo grupė“ atstovui R. J., atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui L. K., advokatui Laimučiui Jankauskaui teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo BUAB“ (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpusavio užskaitos pripažinimo negaliojančia ir apmokėtos užskaitos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarpusavio užskaitą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 91604,-Lt.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas paaiškino, jog 2008-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi buvo paskirtas S. G.. 2010-08-13 Kauno apygardos nutartimi šis bankrotas pripažintas tyčiniu, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-21 nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis 2010-08-13 palikta nepakeista. 2011-08-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius S. G. buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų ir šios įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“, kuri perėmusi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatė, kad 2008-01-02 pirkimo- pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 91604 vnt. įmonės paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovas įsipareigojo už šias akcijas sumokėti 91604,-Lt ne vėliau kaip per tris metus po sutarties pasirašymo, tačiau pinigų už akcijas nesumokėjo, o atliko tarpusavio užskaitą, apmokant UAB“(duomenys neskelbtini)“ atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą atsakovui perduotomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis. Tuo buvo pažeistas iki 2009-06-30 galiojusio LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos, pažeisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai, bendrovei padaryta 91604,-Lt žala. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklausė UAB“(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkai buvo J. A. (48 proc. akcijų bei A. J.(48 prc.akcijų), šie asmenys ginčijamo sandorio metu taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ( po 50 proc. akcijų), todėl abu sandoriai – tiek akcijų pirkimas- pardavimas, tiek tarpusavio įskaitymas buvo padaryti tarp tų pačių asmenų, tuo buvo pažeisti kreditorių ir pačios bendrovės interesai. Ieškovo atstovas nurodė, kad sandoris neteisėtas, nes sandorio sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. Turėjo veikti įmonės kreditorių interesais. Mano, kad yra pažeistas Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, kuris galiojo iki 2009 metų. Pirmiausia turi būti atsiskaitoma su įmonės darbuotojais, vėliau Sodra ir valstybės biudžetu. Tik paskui tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju apeinant eiliškumą buvo atsiskaityta tiesiogiai su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra trečios eilės kreditorius. Ir susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie šį sandorį ieškovas sužinojo 2008 m. spalio mėn. kai buvo iškelta bankroto byla ieškovui ir buvo perduoti dokumentai pirmam paskirtam bankroto administratoriui S. G.. Data turėtų būti traktuojama 2011 m. rugpjūčio mėn., kai administratorius buvo atstatydintas ir buvo paskirtas kitas bankroto administratorius. Atsiliepime atsakovas nurodė actio Pauliana pagrindą, kuriam yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas remiasi imperatyvia įstatymo nuostata Laikinųjų mokėjimų eilės tvarkos įstatymu 1999-12-02 Nr. VIII-1463. Senaties terminas šiuo atveju 10 metų. Mano, kad sandoris buvo sudarytas neteisėtai ir turėtų būti panaikintas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai paaiškino, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d, sprendiniu ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, kad pirmos instancijos teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų ryšium su senaties termino taikymu. Atstovai pasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų, nors apeliacinės instancijos teismas nutartimi konstatavo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pagal actio Pauliana taisykles ir kad iš naujo nagrinėjant bylą turi būti išaiškintos su viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. ieškinio senatimi, susijusios aplinkybės.
Atsakovo atstovai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės įstatymas netaikytinas ginčo santykiams. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi įstatyme nustatyta eilės tvarka. Šiuo atveju mokėjimas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo prasme nebuvo atliktas, kadangi ieškovas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti prilyginti lėšų perdavimui atsakovui. Lėšų perdavimu laikomas mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Atsakovui atliekant įskaitymą jokios ieškovo lėšos nebuvo perduotos atsakovui. Dėl to Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymas netaikytinas, o ieškovas nepagrįstai plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymą.
Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai aiškina, kad ginčo santykiams galėjo būti taikomi LR CK 1.80 str., 1.81 str., 1.82 str. numatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. LR CK 1.80 st. taikomas, kai sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Atsakovo atliktas įskaitymas nepažeidė jokių teisės normų, todėl šis pagrindas negali būti taikomas. LR CK 1.81 st. taikomas, kai sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nėra jokių požymių, kad atsakovo atliktas įskaitymas pažeistų viešąją tvarką ar gerą moralę. LR CK 1.82 str. taikomas, kai ginčijamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris. Ginčijamas įskaitymas yra atsakovo vienašalis sandoris, kuris niekaip neprieštarauja atsakovo steigimo dokumentams ar jo tikslams. Vadinasi, nėra pagrindo atsakovo atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu.
Ieškovo nurodomos aplinkybės apie ryšius tarp šalių neatitinka tikrovės. Ieškovas vadovaujasi 2009-04-15 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodytomis aplinkybėmis apie tariamus ryšius tarp bendrovių, kurios neatitinka tikrovės, nes jos yra niekuo nepagrįstos bei prieštarauja bendrovių akcininkų apskaitos dokumentams. Ieškovas ignoruoja į bylą pateiktus pirminius įrodymus apie akcijų nuosavybę. Nėra įstatymo, kuris minėtų sandorių sudarymo metu būtų numatęs privalomą akcijų perleidimo sandorių registraciją, todėl aukščiau nurodytų akcijų perleidimo sandorių sudarymo faktas gali būti panaudotas santykiuose su ieškovu. Akcijų apskaitos dokumentai yra leistini rašytiniai įrodymai, kurie nėra paneigti kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Todėl, nėra pagrindo A. J. ir J. A. bei UAB „(duomenys neskelbtini)" laikyti susijusiais asmenimis su ieškovu.
Ieškinyje yra pasisakyta tik dėl tariamo ieškovo kreditorių teisių pažeidimo ir tariamo šalių nesąžiningumo kaip actio Pauliana taikymo sąlygų. Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų ieškinyje nėra pasisakyta, todėl jos laikytinos neįrodytomis (LR CPK 12 st., 178 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo kreditorių su galiojančiomis reikalavimo teisėmis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas arba kad būtų pagrindas jį atnaujinti. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Taip pat sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Šis terminas yra praleistas, todėl šiuo pagrindu taikytina ieškinio senatis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kauno apygardos teismo nutartimi 2008-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas S. G. (b.l.6-7). Kauno apygardos teismo 2010-08-13 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (b.l.8-11). Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-21 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-08-13 nutartis palikta nepakeista (b.l.12-17). Kauno apygardos teismo 2011-08-16 nutartimi S. G. atstatydintas iš likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigų ir šios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“ (b.l.18). Pirkimo - pardavimo sutartimi 2008-01-02 pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė jam nuosavybės teise priklausančias 91604 „UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausančias paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė 10 litų pirkėjui UAB“(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjui nuosavybės teise šios akcijos perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 6 p.) (b.l.20). Kauno apskrities VMI 2009-04-15 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą laikotarpiu nuo 2007-06-04 iki 2008—10-25 ir pateikė išvadą, kad nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto požymiai.
Ieškovas reikalavimus ieškinyje pareiškė atsižvelgiant į faktines aplinkybes, vadovaujantis šiam ginčui taikytinomis teisės normomis, t.y. savo reikalavimo nepagrindė konkrečia teisės norma. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovo atstovas nurodė, kad grindžia Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo 3str. 1d., LR CK 1.80str., 1.81str., 1.82str. Pareikštas ieškinys yra bankrutuojančios įmonės, todėl sandoriai ginčijami ir actio Pauliana pagrindu. Esant tokiai siuacijai, materialinės teisės normas taiko teismas.
Dėl užskaitos.
Ieškovas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdamas tarpusavio įskaitymą už įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė įskaitymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3str. 1d. nuostatas, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų.
Pagal CK 6.134 str. draudžiama įskaityti: reikalavimus, ginčijamus teisme; įskaityti reikalavimų, kurie ginčijami teisme, negalima, nes jie nėra aiškūs nei savo esme, nei apimtimi; įskaityti bus galima tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas, patvirtinantis reikalavimą; reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos; reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą; reikalavimą valstybei (valstybė turi teisę taikyti įskaitymą); kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo; įstatymų nustatytus kitokius reikalavimus. Byloje paminėtos aplinkybės nenustatytos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 str. nuostatomis, galima teigti, kad prievolė baigėsi įskaitymu – įskaitytas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs (arba kurio terminas nenurodytas, ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą). Šalys, norinčios įskaityti savo prievoles, turi konstatuoti (įvykdyti) šias pagrindines sąlygas: kreditoriaus ir skolininko reikalavimai turi būti priešpriešiniai, tai yra kreditorius turi būti skolininkas skolininko atžvilgiu, o skolininkas kreditoriumi kreditoriaus atžvilgiu; pagal kiekvieną reikalavimą turi būti suėjęs terminas (arba reikalavimo terminas nenurodytas, ar apibrėžtas pareikalavimo momentu); priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002 m. yra pasisakęs: „sąvoka “vienarūšiai reikalavimai” yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavo patalpas iš atsakovo. Už patalpų nuomą buvo įsiskolinimas. Ieškovas iš atsakovo pirko akcijas, už kurias įsipareigojo apmokėti ne vėliau kaip per tris metus nuo sutarties pasirašymo. Todėl nebuvo jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių. Šalims atsirado galimybė taikyti įskaitymo institutą, nes reikalavimai yra vienarūšiai (piniginiai), reikalavimai priešiniai, pagal abu reikalavimus buvo suėję mokėjimo terminai. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3str. 1d. nurodyta, jog mokėtojui visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturint pakankamai pinigų, nurodytas mokėjimų eiliškumas. Šio įstatymo 2 str. nustatė, kad mokėjimas – mokėjimų įstatyme apibūdintas veiksmas. Tuo metu galiojęs Mokėjimų įstatymas (1999-10-28 Nr.VIII-1370, nauja redakcija nuo 2003-07-01) nustatė, kad mokėjimas tai mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Taip pat nustatė, kad lėšos apima tiek grynuosius, tiek negrynuosius pinigus. Atliekant šalims tarpusavio įskaitymą, nebuvo mokami grynieji pinigai ar pervedamos lėšos per kredito įstaigas. Todėl netaikytinos Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos.
Dėl sandorio negaliojimo pagrindų CK 1.80str., 1.81str., 1.82str.
Rungimosi principas (LR CK 12 straipsnis) įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (LR CPK 178 straipsnis), todėl kalbėdamas apie LR CK 1.80 straipsnyje, 1.81 straipsnyje, 1.82 straipsnyje numatytų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų taikymą ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kurios sudaro prielaidas pripažinti įskaitymą negaliojančiu bei įrodyti šias prielaidas. Ieškovo atstovas nurodė, kad atlikus tarpusavio įskatymą buvo pažeistas mokėjimo eiliškumas, tuo pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius. LR CK 1.80 straipsnis taikomas, kai sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Nustatyta, kad šalių atliktas įskaitymas nepažeidė jokių teisės normų, todėl šis pagrindas negali būti taikomas. LR CK 1.81 straipsnis taikomas, kai sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nėra jokių požymių, kad šalių atliktas įskaitymas pažeistų viešąją tvarką ar gerą moralę. LR CK 1.82 straipsnis taikomas, kai ginčijamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris. Ginčijamas įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuris niekaip neprieštarauja atsakovo steigimo dokumentams ar jo tikslams. Todėl nėra pagrindo atsakovo atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu.
Dėl actio Pauliana taikymo pagrindų.
Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, kad pirmos instancijos teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų ryšium su senaties termino taikymu.
Actio Pauliana institutą reglamentuojantis LR CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia ž kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo, ar turėjo žinoti. Vadovaujantis LR CK 6.66 straipsniu bei teismų praktika, skolininko ir trečiųjų asmenų sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką; 2) skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio; 3) sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 4) kita sandorio šalis yra nesąžininga arba ginčijamas sandoris yra neatlygintinis; 5) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad paskyrus bankroto administratoriumi, buvo perduoti visi dokumentai, nagrinėjant actio Paulina pagrindu jau yra suėjęs senaties terminas. Ieškovui pripažinus šią aplinkybę ir neprašant atnaujinti termino, teismas šiuo pagrindu ir dėl kitų ieškovo nurodytų aplinkybių plačiau nepasisako. Taikytina sutrumpinta vienerių metų ieškinio senatis.
Iš ieškovo atsakovui priteistina išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti 4053,50 Lt (b.l.55-56, 154-158) (CPK93 str.1 d., 98 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k.(duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 4053,50 Lt (keturi tūkstančiai penkiasdešimt trys Lt, 50 ct.) advokato pagalbai byloje apmokėti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.