Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino, Izoldos Nėnienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Kavitas“ atstovės administratorės UAB „Bankroto administravimo grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3959-214/2013 pagal ieškovės BUAB „Kavitas“ atstovės administratorės UAB „Bankroto administravimo grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Pergalės koncernas“ dėl tarpusavio užskaitos pripažinimo negaliojančia ir apmokėtos užskaitos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarpusavio užskaitą tarp UAB „Kavitas“ ir UAB „Pergalės koncernas“, priteisti iš atsakovės UAB „Pergalės koncernas“ 91604,00 Lt ieškovės BUAB „Kavitas“ naudai. Nurodė, kad 2008-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Kavitas“, bankroto administratoriumi paskirtas S. G.. 2010-08-13 Kauno apygardos nutartimi šis bankrotas pripažintas tyčiniu, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-21 nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis 2010-08-13 palikta nepakeista. 2011-08-16 UAB „Kavitas“ bankroto administratorius S. G. buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų ir šios įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“, kuri perėmusi BUAB „Kavitas“ dokumentus nustatė, kad 2008-01-02 pirkimo- pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „Kavitas“ pardavė pirkėjui UAB „Pergalės koncernas“ 91604 vnt. įmonės paprastųjų vardinių akcijų. UAB „Pergalės koncernas“ įsipareigojo už šias akcijas sumokėti 91604,00 Lt, ne vėliau kaip per tris metus po sutarties pasirašymo, tačiau pinigų už akcijas nesumokėjo, o atliko tarpusavio užskaitą, apmokant UAB „Kavitas“ atsakovui UAB „Pergalės“ koncernas“ už patalpų nuomą atsakovui perduotomis UAB „Geležinkelio detalės“ akcijomis. Tuo buvo pažeistos iki 2009-06-30 galiojusio LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos, pažeisti BUAB „Kavitas“ kreditorių interesai, bendrovei padaryta 91604,00 Lt žala. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Kavitas“ akcijos priklausė UAB „Okadeta“, kurios akcininkai buvo J. A.(48 proc. akcijų bei A. J.(48 proc. akcijų), šie asmenys ginčijamo sandorio metu taip pat buvo UAB „Pergalės koncernas“ akcininkai ( po 50 proc. akcijų), todėl teigia, kad abu sandoriai – tiek akcijų pirkimas- pardavimas, tiek tarpusavio įskaitymas buvo padaryti tarp tų pačių asmenų, tuo buvo pažeisti kreditorių ir pačios bendrovės interesai. Sandorio sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. Turėjo veikti įmonės kreditorių interesais. Pažeistas Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, kuris galiojo iki 2009 metų. Pirmiausia turi būti atsiskaitoma su įmonės darbuotojais, vėliau Sodra ir valstybės biudžetu. Tik paskui tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju apeinant eiliškumą buvo atsiskaityta tiesiogiai su kreditoriumi UAB „Pergalės koncernas“. Jis yra trečios eilės kreditorius ir susijęs su UAB „Kavitas“. Apie šį sandorį ieškovas sužinojo 2008 m. spalio mėn. kai buvo iškelta bankroto byla ieškovei ir buvo perduoti dokumentai pirmam paskirtam bankroto administratoriui S. G.. Data turėtų būti traktuojama 2011 m. rugpjūčio mėn., kai administratorius buvo atstatydintas ir buvo paskirtas kitas bankroto administratorius. Ieškovės nuomone, yra pakankamai aplinkybių, nurodančių, kad pirmasis administratorius gali būti, kad sąmoningai neginčijo tų sandorių, nes iš VMI pateikto patikrinimo akto matyti kaip administratorius administruoja susijusias įmones, kurios yra susijusios su UAB „Pergalės koncernas“. Atsiliepime atsakovas nurodė actio Pauliana pagrindą, kuriam yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas remiasi imperatyvia įstatymo nuostata Laikinųjų mokėjimų eilės tvarkos įstatymu 1999-12-02 Nr. VIII-1463. Senaties terminas šiuo atveju 10 metų. Ieškinio pateikimo pradžiai ieškovš manė, kad įskaitymas atliktas tik fiksuojant patį faktą buhalterijoje, nes neturėjo pažymos, kuri yra pateikta į bylą,

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės BUAB „Kavitas“ atsakovei UAB „Pergalės koncernas“ 1210,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad 2008-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Kavitas“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas S. G. (b.l.6-7). 2010-08-13 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Kavitas“ bankrotas pripažintas tyčiniu (b.l.8-11). Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-21 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-08-13 nutartis palikta nepakeista (b.l.12-17). Kauno apygardos teismo 2011-08-16 nutartimi S. G. atstatydintas iš likviduojamos UAB „Kavitas“ administratoriaus pareigų, ir šios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“(b.l.18). 2008-01-02 pirkimo- pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „Kavitas“ pardavė jam nuosavybės teise priklausančias 91604 UAB „Geležinkelio detalės“ priklausančias paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė 10 litų pirkėjui UAB “Pergalės koncernas“. Pirkėjui nuosavybės teise šios akcijos perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 6 p.)(b.l.20). Kauno apskrities VMI 2009-04-15 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje atliko UAB „Kavitas“ mokestinį tyrimą laikotarpiu nuo 2007-06-04 iki 2008-10-25, ir pateikė išvadą, kad nustatyti UAB „Kavitas“ tyčinio bankroto požymiai. 2008-05-30 UAB „Pergalės“ koncernas“ ir UAB „Kavitas“ buhalterinės tarpusavio užskaitymų buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad UAB „Pergalės koncernas“ atsiskaito už akcijas 91604,00 Lt, UAB „Kavitas“ atsiskaito už paslaugas 91604,00 Lt (b.l.80). Teismas nurodė, kad 2008-05-30 UAB „Kavitas“, atsiskaitydamas už paslaugas ir UAB „Pergalės koncernas“, atsiskaitydamas už akcijas šį tarpusavio užskaitymą atliko UAB „Kavitas“ turint įsiskolinimus darbuotojams (su darbo santykiais susijusios išmokos), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „Kavitas“ ir UAB „Pergalės koncernas“ atliktas tarpusavio atsiskaitymas įskaitymu už akcijas ir paslaugas, t.y. patalpų nuomą, kas nustatyta 2009-04-15 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje (b.l.21-31), atliktas turint viena kitai abipusių teisių ir pareigų - UAB „Kavitas“ buvo skolingas už paslaugas UAB „Pergalės koncernas“, o pastaroji UAB „Kavitas už akcijas. Jie buvo vienas kito kreditoriai ir skolininkai, ir turėjo viena kitai priešpriešinius galiojančius reikalavimus, nes nebuvo atsiskaitę UAB „Kavitas“ už paslaugas, UAB „Pergalės koncernas“ už akcijas. CK 6.134 str. reglamentuojančiame įskaitymo draudimą nenumatyta, kad ši teisės norma draustų iš šioje byloje nagrinėjamų santykių kilęs įskaitymas. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertino, kad tarpusavio skolų įskaitymo sudaryti nebuvo būtinybės, nes UAB „Kavitas“ po šio įskaitymo atlikto 2008-05-30, Kauno apygardos teismo 2008-10-14 nutartimi buvo iškelta bankroto byla dėl nemokumo (b.l.6). 2009-04-15 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Kavitas“ akcijos priklausė UAB „Okadeta“, kurios pagrindiniai akcininkai buvo J. A. ir A. J., kurie turėjo po 48 procentus akcijų, šie asmenys taip pat buvo ir UAB „Pergalės koncernas“ akcininkai (b.l.21-31), tačiau UAB „Okadeta“ pažymoje nurodyta, kad ginčijamo įskaitymo atlikimo metu UAB „Pergalės koncernas akcininkai buvo J. Š. ir L. Š. (b.l.49), todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad tarpusavio užskaita tarp šalių buvo atlikta esant abiejų įmonių tiems patiems akcininkams. 2010-08-13 Kauno apygardos nutartimi UAB „Kavitas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad šiuo tarpusavio užskaitymu UAB „Kavitas“ vadovas pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir padarė žalą pirmos ir antros eilės kreditoriams (b.l.8-11). Ieškovė reikalavimus ieškinyje pareiškė atsižvelgiant į faktines aplinkybes, vadovaujantis šiam ginčui taikytinomis teisės normomis, t.y. savo reikalavimo nepagrindė konkrečia teisės norma. Ieškinys teismui pateiktas 2013-01-22, t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą tiek nuo pirmojo, tiek nuo antrojo BUAB „Kavitas“ administratoriaus paskyrimo ir dokumentų jiems perdavimo momento (CK 1.127 str. 1 d., Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.). Ieškovė neprašė atnaujinti šio termino, atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Esant šioms aplinkybėms teismas vertino, kad yra pagrindas taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui teisme pareikšti dėl 2008-05-30 užskaitos tarp šalių pripažinimo negaliojančia, ir nustatyti, kad ieškinys teisme buvo pareikštas praleidus šį terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės BUAB „Kavitas“ atstovė administratorė UAB „Bankroto administravimo grupė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarpusavio užskaitą tarp ieškovės UAB „Kavitas“ ir atsakovės UAB „Pergalės koncernas“ , priteisti iš atsakovės 91604,00 Lt ieškovės BUAB „Kavitas“ naudai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas. Su pirmosios instancijos teismo aiškinimu negalima sutikti, kadangi tokio atveju paneigiama LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo esmė, paskirtis, jo taikymo mechanizmas. Sekant įstatymo paskirtį apibrėžiančias normas, akivaizdu, kad, įstatymu siekiama apsaugoti I ir II eilės kreditorių interesus, tais atvejais kai įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriai iš karto. LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 1 str. nurodo, kad šis įstatymas nustato mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė (toliau - mokėtojas) visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų. Todėl įstatymas nurodo, kad tokiais atvejais, kai įmonė negali atsiskaityti su visais savo kreditoriais, atsiskaitymas gali būti vykdomas tik įstatyme nurodytu eiliškumu - visų pirma sumokant darbuotojams, po to biudžetui, ir tik po to likusiems kreditoriams. Pirmosios instancijos teismo nurodytas LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nėra taikomas kreditorių interesų apsaugos, bet reglamentuoja tik kredito įstaigų ir jų klientų santykius jiems atliekant mokėjimus - nustato pačių mokėjimų vykdymo procedūras (Mokėjimų įstatymo 1 str.). Todėl nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas draudžia išskirtinai tik atsiskaitymus bankiniais pavedimais ar kasos operacijomis. Apelianto nuomone, LR Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme draudžiami bet kokios formos atsiskaitymai su kreditoriais, jei įmonė negali su jais visais atsiskaityti iš karto. Todėl bet koks atsiskaitymas pažeidžiant nustatytą eiliškumą reiškia įstatymo pažeidimą. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai vertino ir rėmėsi pačios atsakovės pateikta pažyma, kadangi ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Kavitas“ akcijos priklausė UAB „Okadeta“, o UAB „Okadeta“ akcininkai buvo J. A. (48 proc. akcijų) bei A. J. (48 proc. akcijų), kurie taip pat buvo UAB „Pergalės koncernas" akcininkai (po 50 proc. akcijų). Todėl apelianto nuomone, ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp tarpusavyje susijusių asmenų, kurie žinojo apie sunkią ieškovo būklę ir pažeisdami trečiųjų asmenų (kreditorių) interesus siekė naudos sau (pačių kontroliuojamoms įmonėms). Taip pat pažymėtina, kad pagal LR CK sandorio faktą įrodinėti prieš trečiuosius asmenis šalys gali tik įregistravusios sandorį. Todėl atsakovo pateikta UAB „Okadeta“ pažyma negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Apelianto nuomone, ginčui gali būti taikomi ir kiti įstatymo pagrindai - CK 1.80, 1.81, 1.82 str. kadangi ginčijamo sandorio sudarymo metu, UAB „Kavitas“ faktiškai buvo nemoki. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonei veikiant normaliomis sąlygomis, pagrindinė įmonės organų pareiga - tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų - dalyvių interesus. Kuo įmonės finansine būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų - kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą. kreditorių interesai pradeda vyrauti, o įmonė turi veikti išskirtinai kreditorių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 201 I m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pergalės koncernas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ginčo santykiams, nes tarp šalių nesusiklostė santykiai, kurie būtų šio įstatymo teisinio reguliavimo dalykas. Šiuo atveju ieškovė neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudė LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Įskaitymą atliko atsakovė apie pasikeitusį tarpusavio įsipareigojimų balansą pranešdamas ieškovei. Įskaitymas yra vienašalis sandoris (LR CK 6.130 straipsnis), todėl jam sudaryti užtenka vieno asmens valios. Įskaitymą atliko atsakovė, kuriai nebuvo taikomi apribojimai sudaryti atitinkamą sandorį. Dėl to įskaitymas yra teisėtas, o LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas netaikytinas. Ieškinyje buvo neaiškiai suformuluotas ieškovės reikalavimų pagrindas. Atsiliepime į ieškinį apie tai kalbama, tačiau ieškovė nepatikslino savo reikalavimų pagrindo, taip pat negrindė savo reikalavimų kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Iš ieškinio turinio buvo galima spręsti, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovė reiškia reikalavimus pagal actio Pauliana taisykles, todėl paisydamas dispozityvumo principo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal actio Pauliana taisykles. Pažymėtina, kad atitinkamą ieškinio reikalavimų prigimtį patvirtina apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, kuriomis vadovaujasi ieškovė, nes jos priimtos pagal actio Pauliana taisykles išnagrinėtose bylose. Dėl to skundžiamas sprendimas yra pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų taikymas yra neįmanomas. LR CK 1.80 straipsnis taikomas, kai sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Minėta, kad atsakovės atliktas įskaitymas nepažeidė jokių teisės normų, todėl šis pagrindas negali būti taikomas. LR CK 1.81 straipsnis taikomas, kai sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nėra jokių požymių, kad atsakovės atliktas įskaitymas pažeistų viešąją tvarką ar gerą moralę. LR CK 1.82 straipsnis taikomas, kai ginčijamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris. Ginčijamas įskaitymas yra atsakovės vienašalis sandoris, kuris niekaip neprieštarauja atsakovo steigimo dokumentams ar jo tikslams. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie ryšius tarp šalių neatitinka tikrovės. Apeliantė vadovaujasi 2009 m. balandžio 15 d. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodytomis aplinkybėmis apie tariamus ryšius tarp bendrovių, kurios neatitinka tikrovės, nes jos yra niekuo nepagrįstos bei prieštarauja bendrovių akcininkų apskaitos dokumentams. Ieškovė ignoruoja į bylą pateiktus pirminius įrodymus apie akcijų nuosavybę. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netaikyti ieškinio senaties. Ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Ieškovė teismui nenurodė reikšmingų aplinkybių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus ginčijamo sandorio teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2008-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Kavitas“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas S. G. (b.l.6-7). 2010-08-13 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Kavitas“ bankrotas pripažintas tyčiniu (b.l.8-11). Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-21 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-08-13 nutartis palikta nepakeista (b.l.12-17). Kauno apygardos teismo 2011-08-16 nutartimi S. G. atstatydintas iš likviduojamos UAB „Kavitas“ administratoriaus pareigų, ir šios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“( b.l. 18).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

BUAB „Kavitas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė) 2013 m. sausio 22 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo ginčija 2008-05-30 UAB „Pergalės koncernas“ ir UAB „Kavitas“ tarpusavio užskaitymų buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB „Pergalės koncernas“ atsiskaito už akcijas 91604 Lt., UAB „Kavitas“ atsiskaito už paslaugas 91604 Lt (b.l. 80). Nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeisti BUAB „Kavitas“ kreditorių interesai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame teismo sprendime nurodė, kad ieškovas reikalavimus ieškinyje pareiškė atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tačiau savo reikalavimo nepagrindė konkrečia teisės norma. Tokiu atveju materialinės teisės normas taiko teismas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos CK 6.66 str., reglamentuojantis kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – vienerių metų ieškinio senaties terminas tokiems ieškiniams pareikšti.

Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad 2011-08-16 Kauno apygardos teismo nutartimi S. G. atstatydintas iš likviduojamos UAB „Kavitas“ administratoriaus pareigų ir šios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotų administravimo grupė“, kurios įgaliotas asmuo pareiškė ieškinį. Nustatytas 20 dienų terminas per kurį buvęs administratorius turi perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šis teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Ieškovo atstovas nenurodė kitų aplinkybių, kuriomis administratorius sužinojo apie teisės pažeidimą. Teismas sprendė, kad byloje yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas tiek nuo pirmojo tiek nuo antrojo BUAB „Kavitas“ administratoriaus paskyrimo ir dokumentų jiems perdavimo, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, teismas ieškinio pareiškimą atmetė ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą.

Bankroto bylų, ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, nagrinėjimo procese įrodinėjimo procesas yra specifiškas, nes jose ginamas tiek privatus, tiek ir viešasis interesas, todėl teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose. Bankroto bylose teismas ne tik pasiūlo šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir esant poreikiui, ex officio renka įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Civilinėje byloje, kurioje bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus, reiškia actio Pauliana, teismas savo iniciatyva renka įrodymus, juos tiria ir vertina, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nevisiškai įvykdo savo pareigas įrodinėjimo procese (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame teismo sprendime tik nurodė, kad nustatytas 20 dienų terminas, per kurį buvęs administratorius turi perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau teismas nesiaiškino ir nepaprašė ieškovo pateikti duomenų kada realiai naujai paskirtam administratoriui buvo perduota UAB „Kavitas“ dokumentacija ir kada naujai paskirtas bankroto administratorius UAB „Bankrotų administravimo grupė“ sužinojo apie ginčijamą sandorį. Teismas nesiaiškino kokiomis aplinkybės bankroto administratorius sužinojo apie ginčijamą sandorį. Nesant šių duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nuspręsti dėl actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momento, taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Be to, pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Byloje nenustatyta konkreti ieškinio senaties termino pabaiga. Nustačius byloje ieškinio senaties termino pabaigą būtina aiškintis, dėl kokių priežasčių buvo praleistas ieškinio senaties terminas ir ar yra pagrindas nustatytas priežastis pripažinti svarbiomis, kurioms esant būtų galima spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Ginčijamame teismo sprendime teismas nurodė, kad dar Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, kuria pripažinta uždarosios akcinės bendrovės „Kavitas“ bankrotas tyčiniu buvo konstatuota, kad šioje byloje ginčijama užskaita tarp UAB „Kavitas“ ir UAB „Pergalės koncernas“ pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir padarė žalą pirmos ir antros eilės kreditoriams (b.l. 8-11). Tam, kad nagrinėjamojoje byloje būtų galima spręsti dėl ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, byloje būtina rinkti papildomus įrodymus ir duomenis , juos vertinti ir tik tuomet spręsti dėl ieškinio senaties termino pabaigos.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.