Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-414/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-10
Bylos Nr.
2K-414/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Masiokas (pirm.), Vytautas Piesliakas, Viktoras Aidukas (pran.)
Nukentėjusysis
M. Š., M. Š. Skundžiama, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
Civilinis ieškovas
M. Š.
Advokatai
Inga Abramavičiūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-414/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. Š. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Priteista iš T. V. žalos atlyginimo 2051,25 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai, 5000 Lt – nukentėjusiajam M. Š.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 30 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Š. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas. Pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendis: pripažinta M. Š. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2007 m. rugpjūčio 25 d., apie 23.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su M. Š. metu, vieną kartą kumščiu tyčia sudavė jam į veidą, dėl to šis nugriuvo ant grindų, taip padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį kairiojo 38-o danties srityje, tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutriko ilgam.

T. V. taip pat nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl šių veikų nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusiojo M. Š. atstovė advokatė I. Abramavičiūtė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarties dalį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. Š. ir perduoti klausimą dėl civilinio ieškinio iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti ir neteisėti, nes priimti iš esmės pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasatorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam 5000 Lt, nedetalizuodamas padarytos žalos rūšies. Apygardos teismas konstatavo, kad: priteista 5000 Lt suma atitinka nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį; kadangi nukentėjusysis nepateikė dokumentų, patvirtinančių turtinės žalos dydį, ši civilinio ieškinio dalis nagrinėtina civilinio proceso tvarka. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas padarydamas išvadą, kad civilinio ieškinio dydžio klausimas negali būti išnagrinėtas baudžiamojo proceso tvarka, o ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė ne pagal apeliaciniame skunde prašomą reikalavimą. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis teismui nebuvo nurodęs konkrečių turtinės ir neturtinės žalos dydžių, prašydamas jas priteisti bendrai. Tokiu atveju teismas, neturėdamas galimybių nustatyti atskirai kiekvienos žalos rūšies dydžio, privalėjo civilinį ieškinį dėl abiejų rūšių žalos perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Be to, buvo pažeistos BPK 115 straipsnio nuostatos, nes įstatymas nenumato galimybės patenkinti civilinio ieškinio dalį, o kitą dalį perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Kasatorė taip pat nurodo, kad apygardos teismo nutarties rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamojoje dalyje padarytų teismo išvadų, dėl to nutartis yra neaiški, o galutinis sprendimas – dviprasmiškas, taip pažeisti BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 332 straipsnio 7 dalis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenurodė, kokios rūšies žalos atlyginimas yra priteistas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė rezoliucinę nuosprendžio dalį – pripažino nukentėjusiajam teisę į turtinės žalos atlyginimą ir perdavė šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, kitą nuosprendžio dalį palikdamas nepakeistą. Kasatorės požiūriu, tampa neaišku, kokia žalos rūšis jau priteista nukentėjusiajam ir ar jis nebus pripažintas antrą kartą besikreipiančiu į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo, teikdamas ieškinį civilinio proceso tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenurodė, kokia žalos rūšis sudaro 5000 Lt sumą.

Kasatorė dar pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai ir išvados dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti, neatitinka susiformavusios teismų praktikos (kasacinės bylos Nr. 2K-303/2006, 2K-68/2008). Nukentėjusysis M. Š. dėl žandikaulio lūžio daugiau kaip du mėnesius buvo nedarbingas, tuo metu buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau negalėjo įsidarbinti dėl nedarbingumo laikotarpio. Jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, nes daugiau kaip du mėnesius galėjo valgyti tik per šiaudelį. Per šiuos mėnesius smarkiai nukrito svoris, atsirado kitų sveikatos sutrikimų dėl neįprastos mitybos. Teismai visiškai nepasisakė dėl nukentėjusiojo bendravimo galimybių sumažėjimo, nes jis daugiau kaip du mėnesius nešiojo įtvarus, dėl kurių praktiškai negalėjo bendrauti su aplinkiniais. Nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą. Kasatorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiajam konstatuoti liekamieji reiškiniai – išmuštas krūminis dantis, kurį teks pakeisti implantu, t. y. papildomai patirti skausmą, nepatogumus ir finansinius nuostolius. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į asmens kaltę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą akcentavo, kad asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (kasacinė byla Nr. 2K-470/2006). Nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, tačiau neatskleidė šių principų turinio. Kasatorės nuomone, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Paškevičius prašo atmesti nukentėjusiojo M. Š. atstovės advokatės I. Abramavičiūtės kasacinį skundą. Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai aiškinosi ir bandė sukonkretinti M. Š. patirtos turtinės žalos dydį, tačiau nukentėjusysis, be bendro pobūdžio motyvų (negalėjo išvykti į Airiją užsidirbti, reikės implanto, kuris kainuoja ne mažiau kaip 4000 Lt, išlaidos vaistams, slaugymui, transporto paslaugų apmokėjimui ir pan.), viso proceso metu taip ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių bent dalį patirtos turtinės žalos dydžio. Antra vertus, kadangi M. Š. apeliaciniame skunde pateiktas prieštaraujantis BPK 113 straipsnio 1 daliai neįgyvendinamas reikalavimas, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, skundą patenkino iš dalies.

Prokuroras taip pat pažymi, kad teismai, negavę jokių dokumentų, patvirtinančių M. Š. patirtą turtinę žalą, neperžengdami ieškinio ribų, įvertinę nusikaltimo aplinkybes, išsprendė civilinio ieškinio reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) dėl neturtinės žalos. Kasatorė neteisi teigdama, kad teismas, neturėdamas galimybių nustatyti atskirai kiekvienos iš žalos rūšių dydžio, privalėjo klausimą dėl abiejų žalų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes civiliniame ieškinyje dėl 50 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei baigiamosiose kalbose buvo išsakyti motyvai dėl neturtinės žalos, juolab iš ieškinyje įvardytų neturtinės žalos kriterijų matyti, kad jokios papildomos medžiagos dėl to ir negalėjo būti pateikta. Kadangi civiliniame ieškinyje buvo pareikštas ne vienas reikalavimas (ne tik turtinė ar tik neturtinė žala), todėl kasatorė nepagrįstai sutapatina du atskirus ieškovo reikalavimus su civiliniu ieškiniu ir neteisingai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, nenumatytą BPK.

Prokuroras taip pat teigia, kad apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodyta, kokia žalos rūšis sudaro 5000 Lt dydžio sumą. Apygardos teismo nutarties aprašomojoje dalyje taip pat aiškiai ir išsamiai išdėstyti motyvai dėl neturtinės žalos. Nors apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad iš T. V. nukentėjusiajam priteista 5000 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau apygardos teismas, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį, pripažino M. Š. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, perduodamas klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, o kitas nuosprendžio dalis paliko nepakeistas. Prokuroro manymu, apygardos teismas, įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip aiškiai per mažas, o kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika neturi jokių sąsajų su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo M. Š. atstovės advokatės I. Abramavičiūtės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą

Kasatorė teigia, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reikalavimus, priėmė neteisingus sprendimus dėl civilinio ieškinio ir prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau, atsižvelgusi į teismų nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas nepagrįstas, pagrindo naikinti ar keisti teismų sprendimų nėra.

Kasatorė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kurios rūšies žalos atlyginimas yra priteistas iš nuteistojo T. V. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. balandžio 3 d. nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog T. V. jį sumušė, dėl to patyrė materialinę, moralinę ir fizinę žalą (buvo sulaužytas žandikaulis, išmuštas dantis, du mėnesius nešiojo įtvarą, negalėjo pilnavertiškai maitintis ir tris mėnesius susirasti darbo, kreivai suaugo žandikaulis, liko blogas dantų sukandimas) bei prašė priteisti 50 000 Lt. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nedalyvavo, jo interesams atstovavo advokatė. Apylinkės teismas nusprendė nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisiant jam 5000 Lt, atmesdamas kitą civilinio ieškinio dalį. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies spręstina, kad pagal BPK 305 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas motyvavo, kuo remdamasis nustatė būtent tokį neturtinės žalos dydį: vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į įvykio pasekmes (nukentėjusysis išgyveno fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, patyrė gydymo išlaidų), žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Taigi abejonių, kad apylinkės teismas priteisė būtent neturtinę žalą, nėra.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, patenkino iš dalies, pripažindamas, kad apylinkės teismas iš esmės teisingai išsprendė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau netinkamai išsprendė jo dalį dėl turtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl neturtinės žalos dydžio nėra išsamūs, atsižvelgus į visas nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes, nukentėjusiajam M. Š. priteistos neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip per mažas. Nors neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais veiksmais, nuteistasis yra jaunas ir darbingas, tačiau M. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai, byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių kokius nors kitus liekamuosius sužalojimo reiškinius, išskyrus 38-to danties netekimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą svarbu ir tai, jog konfliktas įvyko dėl abiejų, t. y. tiek dėl nuteistojo, tiek ir dėl paties nukentėjusiojo, kaltės, konfliktavo ir stumdėsi abu vaikinai išgertuvių metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė nepagrįstai teigia, jog teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, paviršutiniškai įsigilino į byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių su nukentėjusiojo patirta neturtine žala susijusias aplinkybes, išskyrus 2007 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadą Nr. G 4976/07 (01), kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, pagal kurį nukentėjusysis gydėsi nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 4 d. Kasatorės nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis „sveikatos gijimo laikotarpiu patyrė didelius nepatogumus, nes daugiau kaip du mėnesius galėjo valgyti tik per šiaudelį <...> stipriai nukrito svoris, atsirado kitų sveikatos sutrikimų dėl neįprastos mitybos“, nepatvirtintos medicininiais dokumentais. Be to, priešingai kasatorės nurodytai aplinkybei, kad nukentėjusysis „daugiau nei du mėnesius nešiojo kabes“, iš minėto medicininių dokumentų išrašo iš matyti, jog nukentėjusiajam buvo rekomenduojama nusiimti dvižandikaulinius įtvarus po penkių savaičių. Taigi teismai vertino tokias dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias neturtines pasekmes, kokias patvirtino byloje esantys duomenys.

Kasatorė teisingai pastebi, kad asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju teismas nepakankamai atsižvelgė į kaltės formą ir rūšį. Nors nuteistojo kaltė reiškėsi tyčia, tačiau ši tyčia buvo staigi, iš anksto neapgalvota, o tai parodo mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą, negu esant iš anksto apgalvotai tyčiai. Pastebėtina, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis įvykio dieną kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir, tai pažymėjo ir nukentėjusysis, konfliktas kilo dėl butelio degtinės. Be to, kaip numatyta CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį. Į šią aplinkybę teismai taip pat atsižvelgė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų instancijų teismai, pagal byloje esančius duomenis, turėjo galimybę išspręsti civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos, o nustatydami šios žalos dydį, kaip numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, išsamiai ištyrė ir atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, todėl neturi pakankamo pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 5000 Lt – yra neproporcingai mažas, iš esmės prieštaraujantis teismų praktikai (kasacinės bylos Nr. 2K-170/2007, 2K-420/2007, 2K-730/2007, 2K-68/2008).

Teisėjų kolegija pritaria ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo. Apygardos teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis turtinę žalą grindė patirtomis gydymo išlaidomis, negautomis pajamomis bei prarasto danties implantavimu. Tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis nedalyvavo ir nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių turtinės žalos dydį. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio – nukentėjusiajam M. Š. pripažino teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinis ieškinys savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kitų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Patyręs žalą asmuo teismui turi pateikti duomenis, patvirtinančius turtinės žalos dydį. Tačiau nukentėjusiojo M. Š. pareikštas civilinis ieškinys nevisiškai atitiko CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus, nes jame nebuvo nurodyta, kokio konkrečiai dydžio turtinė žala buvo padaryta, nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo pateikta įrodymų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį. Be to, pagal nukentėjusiojo aiškinimą, jam buvo išmuštas krūminis dantis, kurį reikės pakeisti implantu. Taigi galimos nukentėjusiojo išlaidos ateityje. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai pakeitė nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo, pripažindamas teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kasatorė neteisi teigdama, kad BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalių normos numato teismui galimybę dėl civilinio ieškinio priimti trijų rūšių sprendimus: visiškai ar iš dalies jį patenkinti, atmesti civilinį ieškinį, perduoti civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 12 punkte išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas); tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Taigi teismui baudžiamojoje byloje iš esmės išsprendus civilinio ieškinio dalį (pvz., dėl neturtinės žalos), kitą jo dalį (dėl turtinės žalos) perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nėra pažeidžiamos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Tokia yra ir teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-338/2008, 2K-379/2008, 2K-424/2008, 2K-434/2008, 2K-64/2009).

Priešingai kasatorės tvirtinimui, apygardos teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiški – buvo pakeista apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio, papildomai nustatant, kad nukentėjusysis turi teisę ir į turtinės žalos atlyginimą, nes nuosprendyje dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo pasisakyta.

Kasatorė neteisi teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ne pagal apeliaciniame skunde prašomą reikalavimą, peržengė apeliacinio skundo ribas. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio spręstina, kad buvo skundžiama nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas išsprendė būtent klausimą dėl civilinio ieškinio priteisimo. Tai, kad apygardos teismas nusprendė ne priteisti 50 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, kaip prašė apeliantas, o perduoti klausimą dėl turtinės žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, nereiškia, kad buvo peržengtos skundo ribos. Jau minėta, kad nukentėjusiojo M. Š. pareikštas civilinis ieškinys neatitiko CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, nes jame nebuvo atskirai įvardyti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai. Todėl išspręsti civilinio ieškinio klausimą taip, kaip prašė apeliantas, buvo teisiškai negalima, nes sprendimas turi būti priimamas atskirai dėl kiekvienos žalos rūšies. Tai nurodo ir pati kasatorė, pažymėdama, kad „nuosprendyje būtina atskirai nurodyti priteisiamos turtinės ir neturtinės žalos dydį“. Taigi teisėjų kolegija BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pažeidimo nenustatė.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nukentėjusiojo M. Š. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas MasiokasVytautas PiesliakasViktoras Aidukas