- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2K-379/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- A. U., A. Š., S. U.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
- Kategorijos
- 2.6.4Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos (BPK 376 str.)
- 2.1.12.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.12.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. U. , S. U. ir A. Š. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 75 straipsnio 2 dalimi, G. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones trejiems metams.
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusių A. U. ir S. U. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos visiškai patenkinti bei priteista iš G. Š. nukentėjusiai A. U. 200 000 t (du šimtai tūkstančių litų) ir nukentėjusiai S. U. 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių litų).
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinta nukentėjusiųjų - A. U. bei A. Š. teisės į civilinių ieškinių patenkinimą : A. U. - dėl turtinės žalos, A. Š. - dėl neturtinės žalos, ir šių ieškinių dydžio klausimo sprendimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, G. Š. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotas valstybės nuosavybėn.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nuosprendis, kuriuo nukentėjusiojo A. Š. apeliacinis skundas atmestas. Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis dėl G. Š. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) konfiskavimo valstybės nuosavybėn panaikinta, paliekant laikiną nuosavybės teisių apribojimą šiam automobiliui.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai A. U. ir S. U. atlyginti pakeista. Nuteistajam G. Š. priteistos neturtinės žalos dydis nukentėjusiosios A. U. naudai sumažintas iki 120 000 (vieno šimto dvidešimties tūkstančių) Lt, o nukentėjusiosios S. U. naudai sumažintas iki 35 000 (trisdešimt penkių tūkstančių) Lt.
Iš nuteistojo G. Š. priteista 500 (penki šimtai) Lt nukentėjusiajai A. U. už advokato paslaugas.
Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 14 d., apie 22.40 val., Kauno mieste, jis, vairuodamas savo automobilį (duomenys neskelbtini) važiuodamas Savanorių prospektu nuo Šv. Gertrūdos g. link Žemaičių g., ties Vaistinės skersgatviu pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 171 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,65 promilės alkoholio), neatsižvelgė į leistiną ir saugų greitį, mieste važiuodamas apie 84 km/val. greičiu, nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. U. . Nuo smūgio automobilis „Audi 80“ buvo nublokštas į priekį ir į kairę pagal jo važiavimo kryptį bei, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, dešiniuoju šonu išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Š. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Audi 80“ vairuotojas K. U. ir buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Sharan“ vairuotojo A. Š. sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusiosios A. U. ir S. U. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam G. Š. priteistos neturtinės žalos dydis nukentėjusiosios A. U. naudai sumažintas iki 120 000 (vieno šimto dvidešimties tūkstančių) Lt., o nukentėjusiosios S. U. naudai sumažintas iki 35 000 (trisdešimt penkių tūkstančių) Lt ir palikti galioti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Kasatorės mano, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistas sumas, neįvertino nuteistojo pavojingumo visuomenei, neatlygino padarytos žalos padarinių.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. Š. prašo nuteisti G. Š. dešimčiai metų laisvės atėmimo, atimti teisę iki gyvos galvos vairuoti automobilį ir konfiskuoti nuteistajam priklausantį automobilį. Kasatorius taip pat prašo jam priteisti iš nuteistojo 100 000 Lt;
nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prarado 50 proc. darbingumo.
Nukentėjusiųjų A. Š. , A. U. ir S. U. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl kasacinio apskundimo pagrindų
Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Visų kasatorių kasaciniuose skunduose apskundimo pagrindai tiksliai neapibrėžti. Kasatorius A. Š. prašo nuteistajam G. Š. skirti griežtesnę bausmę ir priteisti jo naudai 100 000 Lt neturtinės žalos. Toks prašymas neatitinka kasacinio skundo nagrinėjimo paskirties. Kasatorius gali prašyti priimti BK 382 straipsnio 2–6 punktuose numatytą sprendimą, nurodydamas konkrečią tokio sprendimo formuluotę. A. Š. prašymas nesuderintas su kasacinės instancijos teismo galimų nutarčių, numatytų BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose, priėmimu.
Nukentėjusiųjų A. U. ir S. U. kasaciniame skunde, nors prašymo formuluotė ir atitinka BPK 382 straipsnio 4 punkte numatytą sprendimą, tačiau nenurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Dėl BPK 112 straipsnio reikalavimų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta žala, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį. Ieškinys pareiškiamas raštu paduodant jį prokurorui ar teismui. Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisme. Baudžiamajai bylai esant teisme civilinis ieškinys pareiškiamas teismui. Nukentėjusysis A.Š. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą, kuriame prašė patenkinti jo civilinį ieškinį 100 000 Lt sumai. Teismas šį prašymą prilygino civiliniam ieškiniui, nors šis ir neatitiko CPK 135 straipsnio reikalavimų, tačiau tai nėra esminis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. Š. pripažinta teisė į ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendyje nurodyti tokio sprendimo motyvai. Teisės taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, nes BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teismui, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme, todėl civilinę bylą dėl ieškinio dydžio klausimo turi nagrinėti tas pats apylinkės teismas. Nukentėjusiojo A. Š. apeliaciniame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio nebuvo skundžiamas sprendimas dėl ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde buvo pareikštas prašymas išnagrinėti civilinį ieškinį tiesiai apeliacinės instancijos teisme. Tokio sprendimo būdo nenumato įstatymas, todėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu A. Š. apeliacinis skundas dėl to argumento pagrįstai atmestas.
Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl šis teismas neturi įgaliojimų nagrinėti civilinį ieškinį, jeigu jis nebuvo išnagrinėtas žemesnių pakopų teismuose.
Dėl BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų
BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turi teisę visiškai patenkinti pareikštą ieškinį; iš dalies jį patenkinti, atmetant kitą dalį; visiškai atmesti civilinį ieškinį. Nustačius pagrindą patenkinti civilinį ieškinį, turi būti išspręstas klausimas dėl ieškinio dydžio. Įstatyme (BPK 115 straipsnio 1 dalis) reikalaujama įrodyti ieškinio dydį. Jeigu civilinio ieškinio dalykas yra neturtinė žala, jos dydis taip pat turi būti įrodytas, nors procesinis tokios žalos dydžio nustatymo mechanizmas skiriasi nuo turtinės žalos dydžio nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis dėl A. U. ir S. U. civilinio ieškinio dydžio. Neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai S. U. sumažintas iki 120 000 Lt, o nukentėjusiajai S. U. iki 35 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu yra motyvuotas ir pagrįstas įstatymu. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į kaltininko turtinę, šeiminę padėtį, neatsargią kaltės formą. Kasatorės A. U. bei S. U. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino nusikaltimo pavojingumo. Tačiau tai yra fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, negali keisti priteisto neturtinės žalos dydžio, tik patikrina, ar žemesnės pakopos teismai, BPK 115 straipsnio tvarka nagrinėdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį A. U. ir S. U. , motyvuose nurodė, kokiais kriterijais vadovavosi. Tokie kriterijai yra nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojami tik nukentėjusiųjų dvasiniai išgyvenimai, kaip neturtinės žalos pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ir nustatydamas neturtinės žalos dydį vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų ar netinkamai pritaikytas baudžiamasi įstatymas.
Nukentėjusysis A. Š. apeliaciniu skundu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam G. Š. per švelnią bausmę ir prašė G. Š. skirti dvidešimt metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dešimčiai metų.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad G. Š. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas nelaikomas tyčiniu. Praeityje jam buvo skirta 13 administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2 kartus baustas už kitus tyčinius administracinės teisės pažeidimus, tačiau jų galiojimo laikas jau pasibaigęs ir jis oficialiai laikomas administracine tvarka nebaustu, dirba, darbovietės apibūdinamas teigiamai, vienintelis išlaiko nedirbančią žmoną ir tris mažamečius vaikus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę laikė atsakomybę lengvinančia. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio ir žmogaus žūtis yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 6 d., kvalifikuojantys požymiai, todėl pagrįstai girtumas nebuvo pripažintas sunkinančia aplinkybe. G. Š. nukentėjusiajai A. U. savo iniciatyva sumokėjo 5000 Lt laidojimo išlaidų.
BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į šias aplinkybes, įvertino, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. Š. prašo nuteisti G. Š. dešimčiai metų laisvės atėmimo, konfiskuoti nuteistajam priklausantį automobilį ir atimti jam teisę vairuoti automobilį iki gyvos galvos.
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. A. Š. kasaciniame skunde nenurodo netinkamai pritaikyto konkretaus BK straipsnio. Kasacinė kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. Š. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei vadovavosi BK 61, 68 straipsniuose numatytomis bausmių skyrimo nuostatomis ir nuosprendyje nurodė bausmės skyrimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino aplinkybes, susijusias su bausmės paskyrimu nuteistajam G. Š. , ir motyvuotai atmetė tą nuteistojo apeliacinio skundo dalį bei nukentėjusiojo A. Š. apeliacinį skundą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismų sprendimai laikytini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiųjų A. Š. , A. U. ir S. U. kasacinius skundus atmesti.