Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. K. ir R. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių turto padalinimo ir kompensacijų, susijusių su turtu, išmokėjimo, taip pat dėl įsipareigojimų kreditoriui Bigbank AS padalinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kauno rajono CBAĮ biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi dukrą R. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1641-720/2009 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki vaiko pilnametystės.

18. Ieškovės kreipėsi su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų santuokos nutraukimo klausimų išsprendimo, atsakovas – priešieškiniu ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų santuokos nutraukimo klausimų išsprendimo.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovė I. K.

Dėl turto padalijimo, kompensacijos išmokėjimo

20. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą: transporto priemonę „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, traktorių „T-40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės I. K. vardu.

21. Po santuokos nutraukimo teismas priteisė ieškovei I. K. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui S. K. – transporto priemonę „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktorių T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo ieškovei priteisė 270,66 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.

22. Ieškovė nesutinka su šia sprendimo dalimi, teigia, kad teismui paviršutiniškai ir nerūpestingai ištyrus įrodymus, buvo neteisingai nustatytas šalių santuokoje įgyto turto balansas, kas nulėmė neteisingą kompensacijos ieškovei už didesnę atsakovui priteistino santuokoje įgyto turto vertę paskaičiavimą. Teismas, nustatydamas, jog santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę „Audi A4“, registruotą ieškovės vardu, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai konstatavo, kad automobilio vertė yra 769 Eur. Lengvasis automobilis „Volvo XC70“ turėjo būti pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe ir negalėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą, nes atsakovas turi prievolę kredito įstaigai Bigbank AS pagal 2016 m. lapkričio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1607233/95au dėl automobilio įsigijimo. Iki šalių pradėjimo gyventi skyrium momento vartojimo paskola buvo grąžinama iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ieškovei I. K. teismas turėjo priteisti kompensaciją, lygią pusei iki 2017 m. rugsėjo mėnesio grąžintos sumos, t. y. 710,93 Eur. Teismui nusprendus, jog lengvasis automobilis „Volvo XC70“ yra jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas, automobilio vertė buvo paskaičiuota neteisingai, kadangi pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinę transporto priemonės kainos pažymą jos vertė yra 3 850 Eur, o ne 3 183 Eur, kaip nurodyta teismo sprendime.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

24. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

25. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

26. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kurie nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais (tiesiogiai ar per atstovus), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus, iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad santuokoje šalys įgijo ir dalintiną turtą sudaro du automobiliai ir traktorius (lengvieji automobiliai „Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktorius T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

28. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė savo pradiniuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė būtent tokį, kokį nustatė ir pirmosios instancijos teismas, santuokoje įgytą dalintiną turtą, pageidaudama, kad automobilis „Audi A4“ asmeninės nuosavybės teise atitektų jai, o automobilis „Volvo XC70“ ir traktorius – atsakovui (ieškovės ieškinys, atsiliepimai į patikslintą priešieškinį).

29. Tik 2019 m. gegužės 6 d. patikslintame ieškinyje ieškovė pakeitė poziciją, teigdama, jog automobilis „Audi A4“, šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovo 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovei už tą pačią sumą, už kurią buvo įsigytas 2015 metais, todėl priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir negali būti dalijamas.

30. Automobilis „Audi A4“ įgytas santuokos metu. Šalys nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Kadangi automobiliu „Audi A4“ naudojosi ieškovė, todėl ši transporto priemonė, kaip nurodo atsakovas, buvo perrašyta ieškovės vardu tam, kad ji galėtų rūpintis šios transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu, remonto išlaidomis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė sumokėjo atsakovui už minėtą transporto priemonę.

31. Pritartina atsakovui, jog, jeigu ginčo automobilį ieškovė būtų nusipirkusi ir jį laikiusi savo asmeniniu turtu, teikdama procesinius dokumentus nuo pat pradžių būtų nurodžiusi, kad šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir negali būti dalinamas nutraukiant šalių santuoką.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, tame tarpe nuoseklią iki 2019 m. gegužės 6 d. patikslinto ieškinio ieškovės poziciją dėl automobilio „Audi A4“, kaip santuokoje įgyto turto, priteisimo jai, nelaikė šios transporto priemonės asmeniniu ieškovės turtu ir jį padalino nutraukiant šalių santuoką.

33. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė automobilio „Audi A4“ vertę. Nustatydamas automobilio rinkos vertę teismas, pasak apeliantės, privalėjo vadovautis 2015 m. rugpjūčio 1 d. automobilio įsigijimo sutartimi, ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis.

34. Dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2020 m. kovo 2 d., todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė 2015 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi.

35. Teismas specialiųjų techninių žinių neturi, todėl neturi galimybės ir pareigos pats iš fotonuotraukų įvertinti automobilį ir nustatyti jo rinkos vertę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nereiškė prašymo dėl teismo ekspertizės paskyrimo tam, kad būtų nustatyta dalintino turto vertė, nors tokią teisę turėjo.

36. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; kt.).

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio vertę, rėmėsi į bylą atsakovo pateiktais įrodymais, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė jokių įrodymų dėl dalintino turto vertės neteikė.

38. Apeliantės teigimu, automobilis „Volvo XC70“ taip pat nepagrįstai pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas tarp šalių.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas automobilį „Volvo XC70“ santuokoje įgytu turtu, priešingai nei teigia apeliantė, jokių materialinių ir/ar procesinių teisės normų šioje dalyje nepažeidė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog automobilis „Volvo XC70“ buvo įsigytas 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. šalių santuokos metu. Šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog skyrium gyventi pradėjo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Kaip ir anksčiau minėtą automobilį „Audi A4“, taip ir automobilį „Volvo XC70“ pati ieškovė iki 2019 m. gegužės 6 d. patikslinto ieškinio pateikimo laikė bendru santuokoje įgytu ir tarp šalių dalintinu turtu.

40. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė automobilio „Volvo XC70“ vertę, kuri, anot apeliantės, turi būti 3 850 Eur, o ne 3 183 Eur. Iš VšĮ „Emprekis" pažymos matyti, jog automobilio vertė be PVM yra 3 183 Eur, o su PVM 3 850 Eur. Sutiktina su atsakovu, kad privačiam asmeniui parduodant naudotą transporto priemonę ji PVM mokesčiu nėra apmokestinama. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas savo sprendime vidutinę rinkos kainą nurodęs be PVM jokių pažeidimų nepadarė.

41. Nustačius, kad automobiliai pagrįstai pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jų rinkos vertė nustatyta iš byloje esančių įrodymų, atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamos kompensacijos priteisimo.

Dėl prievolės pripažinimo solidaria

42. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria prievolė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1607233/95au pripažinta solidaria šalių prievole. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, šalių įsipareigojimai yra solidarūs, po santuokos nutraukimo už šių prievolių vykdymą laikytini atsakingais abu sutuoktiniai. Kompanijos teisininko K. O. 2019 m. spalio 24 d. atsakymas negali būti laikomas oficialia kreditoriaus pozicija šioje byloje dėl atsakovui suteikto kredito grąžinimo. Teismas nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad šalys turėjo viena kitos elektroninės bankininkystės prisijungimus ir kitus duomenis, reikalingus ja naudojantis, taip pat savarankiškai atliekant pavedimus. Sutarties sudarymo metu ieškovės asmeninėje banko sąskaitoje buvo 10 312,52 Eur, todėl ji, esant reikalui, galėjo visus šeimos poreikiams būtinus daiktus įsigyti be atsakovui suteikto kredito. Teismui nebuvo pagrindo dėl prievolės pagal kredito sutartį solidarumo spręsti už Bigbank AS, o taip spręsdamas jis išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir pažeidė ieškovės teisę į tinkamą ir teisingą procesą.

43. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, kurias sutuoktiniai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

44. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

45. Nagrinėjamu atveju vartojimo kreditas buvo paimtas 2016 m. lapkričio 25 d. tam, kad būtų įsigytas automobilis „Volvo XC70“. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsigijus automobilį „Volvo XC70, šalys turėjo dvi transporto priemones („Audi A4“, kuria naudojosi apeliantė, ir „Volvo XC70“, kuria naudojosi atsakovas). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad atsakovo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijęs su komandiruotėmis, į kurias jis turėjo vykti savo transporto priemone. Taigi atsakovas naudojosi naujai įsigytu automobiliu tiek nuvykti į darbą, tiek kitiems poreikiams, todėl negalima sutikti su apeliante, kad ši transporto priemonė nebuvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti.

46. Nors apeliantė teigia, kad vartojimo kreditas buvo paimtas jai nežinant ir be jos sutikimo, tačiau pastebėtina, kad vartojimo kredito sutartyje nurodytas kredito gavėjo elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta elektroniniu būdu, todėl visi dokumentai buvo siunčiami nurodytu elektroniniu paštu (sutarties 7.3 punktas), kas patvirtina faktą, jog apie sutarties sudarymą apeliantė žinojo.

47. Iš apeliantės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. padaryti 0,01 Eur pavedimai paskolą suteikusiam kreditoriui. Niekuo nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šalys turėjo viena kitos elektroninės bankininkystės prisijungimus ir kitus duomenis, reikalingus ja naudojantis, taip pat savarankiškai atliekant pavedimus, kad tokias aplinkybes savo priešieškinyje, patikslintame priešieškinyje pripažinęs ir patvirtinęs atsakovas ir kad pavedimai padaryti atsakovo. Priešingai, atsakovas tiek priešieškinyje, tiek patikslintame priešieškinyje nurodęs, jog ieškovė, norėdama kontroliuoti, kur sutuoktinis išleidžia uždirbtus pinigus, reikalaudavo jai duoti atsakovo elektroninės bankininkystės duomenis ir jis tokius duomenis pateikė ieškovei. Jokių kitų duomenų, kad šiuos du pavedimus padarė atsakovas, ieškovė nepateikė.

48. 2019 m. spalio 24 d. kreditoriaus rašte nurodoma, jog iš ieškovės banko sąskaitos du kartus po 0,01 Eur pavedimas padarytas pirmiausia dėl sutikimo vertinti ieškovės, kaip sutuoktinės, kreditingumą gavimo, o antras – gaunant sutuoktinės sutikimą.

49. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2016 m. lapkričio 7 d. taip pat padarytas 0,01 Eur pavedimas kreditoriui.

50. Sutiktina su atsakovu, kad apeliantė, teigusi, jog apie vartojimo kreditą nieko nežinojo, jis buvo paimtas be jos sutikimo, sužinojusi šį faktą galėjo pasinaudoti CK 3.96 straipsnio nuostatomis ir minėtą sutartį ginčyti. Pastebėtina, jog tai, kad apeliantė žinojo apie paimtą kreditą, patvirtina jos teiginys, kad kreditas buvo grąžinamas iš bendrų santuokinių lėšų.

51. Apeliantė teigia, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo metu jos sąskaitoje buvo 10 312,52 Eur (tai matyti iš apeliantės sąskaitos išrašo), ji galėjo visus šeimos poreikius įskaitant, bet neapsiribojant transporto priemone, įgyvendinti be kredito. Tačiau atkreiptinas dėmesys į apeliantės nurodytą aplinkybę, kad dėl atsakovo elgesio šeimai stigdavo pinigų.

52. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 10 351,27 Eur yra apeliantei jos motinos padovanotos lėšos, t. y. jos asmeninė nuosavybė. Nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nesutiko jos asmeninių lėšų naudoti bendrų šeimos poreikių tenkinimui, todėl ir buvo imta paskola transporto priemonei įsigyti.

53. Iš ieškovės ir atsakovo banko sąskaitų išrašų už tą patį laikotarpį matyti, kad per 2016 m. spalio mėnesį šeimos poreikiai buvo tenkinami iš atsakovo banko sąskaitos, bendrų santaupų šalys neturėjo.

54. Šie rašytiniai įrodymai visiškai patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 25 d. vartojimo kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti, su ieškovės žinia, turint jos sutikimą, todėl prievolė pagrįstai laikyta solidaria šalių prievole.

55. Nesutiktina su apeliante, kad teismas, pripažindamas prievolę solidaria, išėjo už ieškinio ribų. Apeliantės teigimu, kreditorius turėjo reikšti savarankišką reikalavimą ir prašyti modifikuoti sutartį.

56. Esant solidariai prievolei, sutartys be kreditoriaus sutikimo nėra keičiamos ar modifikuojamos. Nagrinėjamu atveju pagal vartojimo kredito sutarties 7.3 punktą sutartis sudaryta su abiem sutuoktiniais, gavus apeliantės sutikimą. Vartojimo kreditas buvo paimtas šeimos poreikių tenkinimui, todėl prievolė laikytina solidaria (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad kreditorius turėjo imtis papildomų procesinių veiksmų, reikšti savarankišką reikalavimą ir prašyti modifikuoti sutartį, t. y. prievolę pripažinti solidaria.

57. Apeliantės cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. e3K-3-221-611/2017; 3K-3-78/2012; e3K-3-271-313/2017 aplinkybės netapačios nagrinėjamai bylai, nes jose buvo nagrinėjami įrodinėjimo naštos paskirstymo, kreditoriui įrodinėjant vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimą šeimos reikmėms klausimai, todėl jose suformuotomis teisės taikymo taisyklėmis remtis teismui nebuvo jokio pagrindo.

58. Nesutiktina su apeliante, kad Bigbank AS teisininko K. O. 2019 m. spalio 24 d. atsakymas, pateiktas atsakovo atstovei, negali būti laikomas oficialia kreditoriaus pozicija šioje byloje dėl atsakovui suteikto kredito grąžinimo. Apeliantė nepateikė šią poziciją paneigiančių įrodymų (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos baigties

59. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).

60. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas dėl santuokoje įgyto turto, jo ir prievolių padalijimo. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nereiškia, kad įrodymai buvo vertinti netinkamai.

61. Apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 600 Eur. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.