Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2531-573/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-15Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-26Kauno apygardos teismas
  3. T-1743-573/2019Nutartis · 2019-09-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-15
Bylos Nr.
1-2531-573/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10845-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2531-573/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10845-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorei T. L.,kaltinamajam S. K., jo gynėjai advokato padėjėjai E. N.,nukentėjusiajai I. K., jos atstovei advokatei A. J. Š.,psichologei I. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" ekskavatorininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., deklaruota ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kauno r., tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. K., tai yra koja tyčia spyrė nenustatytą kiekį kartų į kojas bei suėmęs rankomis už plaukų trenkė galvą į sieną, taip sukeldamas savo šeimos narei fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad rankos prieš žmoną nėra kėlęs, žodžiais yra vieną kitą žodį pasakęs. Tą dieną, paskutinį rugpjūčio mėnesio savaitgalį, namuose buvo trise: jis, žmona ir jos mama. Sūnus vidury mėnesio su panele išvažiavo, atrodo, į Kupiškį ir jo nebuvo namuose iki rugsėjo mėnesio pradžios. Tą dieną žmona, būdama neblaivi, įbėgo į vonios kambarį, gal paslydo ar pasidarė blogą ir pargriuvo. Nukentėjusioji šaukė, kad nekenčia jo ir atsiprašinėjo mamos kad jai atleistų už tai, ką padarė. Jos mama, pribėgusi tualete prie I. K., pradėjo šaukti ir trankyti jai per veidą. Kad žmona negulėtų ant žemės, ją nunešė ir į lovą paguldė, o gavosi, kad sumušė. Pirmą savaitgalį pjovė malkas, konflikto tada nebuvo, vaikai dar padėjo malkas pjauti. Antrą rugpjūčio savaitgalį su žmona su baidarėmis plaukė, trečią savaitgalį buvo Palangoje. Dirba komandiruotėse, turi išeigines tik šeštadienį ir sekmadienį, grįžta penktadienį vakare namo. Vaikai meluoja, galbūt todėl, kad su jais tuo metu per griežtai kalbėjo, su sūnumi buvo apsipykęs dėl nuslėptos baudos, gautos jam vairuojant automobilį bei todėl, kad gyvena su mama. Gyventų su juo, viską ant mamos sakytų. Uošvienė liepė išeiti iš to buto, nes nenorėjo jo matyti. Sakė savo žmonai, kad gana ir užtenka tų daržų, sakė kad gana ir kad pasižiūrėtų kaip atrodo, sakė, kad pailsėtų, o uošvienė sakydavo priešingai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus šioje byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, nepaisant jo neprisipažinimo, įrodo:

nukentėjusios I. K. parodymais, iš kurių matyti, kad įvykio diena buvo sekmadienis, rugpjūčio mėnesio viduryje. Visą dieną pjovė malkas, susitvarkė, paskui parėję namo pasigamino valgyti. Susėdę pavalgė, vyras S. K. nuėjo į kambarį ir pasiėmė butelį, išgėrė. Sakė, kad yra pavargęs, nori poilsio ir ramybės, nes tik kai grįžta namo vien tik darbai, daugiau niekas. Buvo jau gal 21 val., dar pasistatė butelį alkoholio, dar išgėrė. Pas jį rankose buvo telefonas, ištisi skambučiai ir žinutės buvo. Paklausė, kas jam rašinėja, sakė, kad geriau bendrautų su žmona ir vaikais. Ji norėjo paimti telefoną, o jis šoko nuo lovos ir pradėjo iš kojos spardyti. Atėjo vaikai iš kito kambario žiūrėti kas vyksta. S. K. kaip visada sakė, kad „čia nieko tokio, eilinį sykį mama sunervavo, viskas čia gerai nesikiškit“. Ji pabėgo iš to kambario į virtuvę, nes S. K. akys buvo išsivertę. Virtuvėje atsisėdo ant kėdės, susiėmė už kojos. Dukra buvo išsigandusi labai. Vaikams pasakė, kad jie eitų į savo kambarį, viskas bus gerai. Koją skaudėjo, iš karto iššoko didelis guzas ir pamėlynavo. Pasiėmė kremo kojai tepti, tuo metu atėjo į virtuvę S. K. stvėrė ją už plaukų ir trenkė galvą į sieną, pasakė „ar baigsi čia vaidinti ir mane nervinti, mano kantrybė baigia išsekti“. Atbėgo vaikai. V. K. paklausė tėvo ką jis daro, sakė jam nusiraminti ir baigti taip elgtis. Dukra pradėjo verkti. S. K. pasakė „viskas čia gerai, mama kaip visada pridaro man rūpesčių, kabinėjasi ir eilinį sykį nervina. Aš kai grįžtu namo nėra man ramybės. Aš noriu poilsio ir ramybės, o ji mane tik erzina“. Ji nuėjo pas vaikus į kambarį, sūnus pasakė, kad gulčiausi į jo lovą, o jis nueis į jos. Paskui S. K. atėjęs pas vaikus į kambarį jai liepė eiti į savo vietą. Pasakė „arba tu eini į savo vietą arba mes šiandien visi nemiegosim“. Buvo išėjusi jos mama V. N., bet paprašė, kad mama nesikištų. S. K. neleisdavo mamai valgyti virtuvėje kartu su juo, ji turėdavo savo maistą neštis į kambarį ir savo kambaryje valgyti. Kadangi nenorėjo triukšmo, nuėjo į miegamąjį, norėjo, kad pailsėtume visi, nes kita diena buvo pirmadienis, pačiai anksti keltis reikėjo. Bet miegoti negalėjo, turėjo sėdėti ant lovos, o jis visą laiką mane spardė ir sakė „Negalvok, kad dabar tu čia miegosi“. Taip buvo iki pat ryto, kol galiausiai išvažiavo į darbą. Darbe buvo labai sunku, kolegės sakė kreiptis į policiją. Ji labai bijojo, nes S. K. neprognozuojamas, buvo gėda prieš vaikus, kad tėvas taip elgėsi. Jis ją visokiais žodžiais išvadindavo, liepė žiūrėti į veidrodį ir sakė, kad nepanaši į moterį. Sužalojimus matė sūnus ir dukra. Dukra suprato, kad tėvas sužalojimus padarė, nuėjo į kambarį ir S. K. paklausė ar tai jis tuos sužalojimus padarė. O jis jai atsakė, kad to nusipelnė. Kai persirenginėjo darbe rūbinėje, kolegės matė sužalojimus. Joms ne iš karto pasakė, kad sužalojimai yra nuo vyro, pirmiausia pasakė, kad nukrito, bet jos suprato, kad sužalojimas yra ne dėl to. Buvo bloga darbo metu, gėrė „valerijono“, nes nenorėjau atsiprašyti iš darbo. Vaistų pagalba atidirbo tą dieną ir grįžo namo. Sužalojimai buvo dešinėje kojos šlaunyje, svaigo galva ir pykino, skaudėjo pakaušį. Sužalojimus matė ir mama V. N. kitą dieną po įvykio. Su mama V. N. santykiai geri, mama jos nėra sumušusi. Sutuoktinis po įvykio namo negrįžo dvi savaites. Nebuvo paslydusi vonioje. Kreipėsi į policiją ne iš karto, vylėsi, kad žmogus susivoks ir kartu gyvens, tačiau kai ėmė pastoviai grasinti, nusprendė nebelaukti. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė, buvo gėda. Sužalojimus gydėsi tepalais, „Diclac“, „Voltaren“, gėrė „Valerijono“ lašus, po sumušimo nedarbingumo neėmė. Po sumušimo kitą dieną dirbo rytinėje pamainoje, kartu dirbo R. A. ir S. S., kurios sužalojimus matė kai persirenginėjo. Kolegėms sakė, kad skauda galvą. Depresija diagnozuota nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. Į krizių centrą kreipėsi po S. K. skambučio 2018 metų vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimenu. Nuo 2017 rugsėjo mėnesio nebegyvena su S. K., visą šį laiką nesijaučia saugi dėl kaltinamojo grasinimų susidoroti ir paskandinti. Po sumušimo, vasario mėnesį kreipėsi pas psichologus, ten lankosi iki šiol. Rankų drebėjimas atsirado po šio įvykio. Vaistai receptiniai paskirti nuo tada, kai pripažino depresiją 2016 metais, daugiau vaistų paskirta po sumušimo;

liudytojos V. N. parodymais, iš kurių matyti, kad prisigėręs alkoholio buvęs žentas „durnavojo“ ir visokiais žodžiais vadino ir ją, nuo pat pradžių, kai tik atėjo pas ją gyventi. Vietos nebuvo virtuvėje, turėjo savo kambarį. Rugpjūčio mėnesio viduryje ar pabaigoje jis sumušė jos dukrą, dukros galvą į sieną daužė ir miegamajame suspardė, buvo didžiausia mėlynė. Nematė, kaip spardė, tik girdėjo, nes buvo didelis skandalas, dukra verkė, o jis rėkė, atidarė langus, kad visi kaimynai girdėtų. Buvo vakaras, šeštadienis ar sekmadienis. Kitą dieną jis išvažiavo. Tą vakarą S. K. su buteliu alkoholio lakstė po kambarį, ji duris užsidarė ir sėdėjo. Namuose tuo metu buvo anūkas ir anūkė. Girdėjo visokius žodžius, kad dukra I. K. „durna“, „psichinė“, kad ją priduos į durnių namus, visokiais žodžiais vadino, „žiurke“. Anūkai verkė ją apsikabinę, ryte ir dukra verkė. Dukrai I. K. ant šono buvo mėlynė, ji pasakė, kad jai S. K. spyrė. Mėlynę pamatė, kai ji kitą dieną po įvykio prausėsi. Tą naktį visi buvo be miego, triukšmas buvo visą naktį. Santykiai su dukra geri, ji alkoholio nevartoja, nes serga. Dukra nebuvo paslydus ir nukritus rugpjūčio mėnesį;

liudytojos R. K. parodymais, iš kurių matyti, kad tą vakarą buvo eilinis konfliktas tarp tėvų. Mama atėjo pas ją į kambarį. Tada atėjo tėvas ir liepė mamai eiti į savo kambarį, nes jei ji neis, visai šeimai nebus ramybės. Mama nuėjo į tą kambarį. Išgirdo bumbtelėjimą, nubėgo ir paklausė tėčio, ką jis padarė. Jis atsakė, kad mama to nusipelnė. Matė mamos mėlynę keletą dienų po įvykio, kai ji išryškėjo. Suprato, kad mama nusipelnė, kad ją tėtis muštų. Suprato, kad tėtis prieš mamą panaudojo fizinį smurtą. Įvykio dieną į mokyklą nėjo, dar buvo vasara, rugpjūčio mėnesis. Įvykio dieną važiavo maudytis, paskui gamino valgyti. Tą vakarą mamai virtuvėje buvo už galvos paimta, bet to nematė, jai papasakojo mama, brolis nematė taip pat. Mama pasakojo, kad ji sėdėjo virtuvėje, tėtis buvo išgėręs alkoholio, jis atėjo ir papurtė mamą už galvos. Namie tą vakarą buvo brolis ir močiutė. Įvykį girdėjo visi, nes buvo šauksmai. Kai įėjo į tėvų kambarį, mama buvo prie spintos atsitraukusi, o tėvas atsisėdo ant lovos. Mama pasirodė išsigandusi, akys pilnos ašarų. Į kambarį atėjo dar brolis. Tą dieną tėtis vartojo alkoholį, jis galėdavo vienas alkoholį gerti, mama nebuvo išgėrusi alkoholio. Santykiai tarp mamos ir močiutės geri, močiutė nėra smurtavusi prieš mamą. Brolis dirbo rugpjūčio mėnesį kartu su tėvu, bet jis buvo namuose tą vakarą, kai įvyko įvykis;

liudytojo V. K. parodymais, iš kurių matyti, kad S. K. yra jo tėtis. Su juo šiuo metu nėra jokių santykių. Mėnesio neatsimena, tėtis kėlė ranką prieš mamą, tuo metu buvo kitame kambaryje už sienos, matė kai tėtis išėjo iš kambario, paklausus kas darosi, jis sakė, kad nieko nevyksta. Namuose buvo sesė, močiutė mama, jis ir tėtis. Sesė buvo tame pačiame kambaryje, kaip ir jis, paties įvykio nematė. Jis nuėjo pas tėvą kartu parūkyti, paklausė, kas čia darosi, pasakė kad baigtų pyktis, tėvas pasakė, kad nesipyksta su mama ir viskas gerai. Mama buvo už kojos susiėmusi ir verkė, sakė, kad tėvas jai spyrė į koją, koja buvo ištinusi, bet ne iš karto. Ant kojos kitą dieną buvo mėlynė. Nuėjus į kambarį, mama sakė, kad jai tėtis jos galvą į sieną trenkė virtuvėje. Sužalojimo galvoje nebuvo, bet mamą pykino. Tėtis gėrė degtinę, vakare buvo neblaivus. Tą dieną buvo namuose, prieš tai ką veikė, nepamena. Su tėvu dirbo iki vasaros galo, gal iki rugpjūčio 22 dienos, nes įstojo mokytis. Kai baigė dirbti, iki mokslo metų pradžios buvo namuose. Konflikto dieną nevartojo mama alkoholio. Tarp mamos ir močiutės santykiai geri, močiutė nesmurtavo prieš ją. Po įvykio nesikreipė mama į policiją, nes bijojo;

liudytojos S. S. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamąjį pažįsta, anksčiau bendravo šeimomis, su I. K. kartu dirba vienoje pamainoje. S. K. paskutinius metus su I. K. žiauriai elgdavosi. Matė ją sumuštą darbe, rūbinėje, datos pasakyti negali. Matė I. K. sužalojimą, bet ji sakė, kad nugriuvo. Po savaitės, gal po dviejų pasakė, kad S. K. ją sumušė. I. K. šlaunis buvo visa mėlyna. Jos apie sumušimą smulkmenų neklausė. Daugiau jos sužalojimo atvejų nebuvo, tai buvo vienintelis atvejis. I. K. taip pat dažnai skusdavosi, kad jis ją terorizuoja telefonu, matė, kad ji po pokalbio telefonu grįždavo apsiverkusi. Kad S. K. nuolat vartojo alkoholį, matė, kai bendravo šeimomis. Įvykį geriau prisiminė, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo po įvykio ne daug laiko praėję, juos tvirtina;

pagarsinus liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 50-51), matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog dirba kartu su I. K., ją pažįsta nuo vaikystės, gyvena tame pačiame kaime, su I. ir jos sutuoktiniu S. K. bendravo šeimomis. I. šeimą pažįsta gerai. 2017 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nepasakys, I. atėjo į darbovietę ir persirengimo metu ant dešinės kojos šlaunies pamatė didelę mėlynę. Ji paklausė, kas atsitiko, ir iš kur pas ją tokia mėlynė, I. teigė, kad griuvo, tačiau po kiek laiko I. buvo užėjusi pas ją į svečius ir pokalbio metu pasakė, kad ta mėlynė, kurią matė darbovietėje ant šlaunies, yra nuo sutuoktinio S. K.. I. pokalbio metu pradėjo verkti, todėl ji jos neklausinėjo, dėl ko ją mušė vyras. Tačiau pokalbio metu minėjo, kad vyras jai su koja skyrė į šlaunį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Maždaug apie du metus I. su vyru santykiai šeimoje yra prasti, S. nuolatos vartoja alkoholį, su I. kalbasi nepagarbiai prie pašalinių asmenų, kad net I. apsiverkia. I. darbe dažnai būna apsiverkusi, akivaizdžiai matosi, kad Ingai yra stresas, ji bijo savo sutuoktinio. I. yra minėjusi, kad S. telefonu terorizuoja tiek ją, tiek jų bendrus vaikus. Kokiu būdu neaiškino. Šiuo metu I. su vyru negyvena apie pusę metų, tačiau darbe dažnai mato, kaip I. nuolatos skambina į telefoną jos vyras ir po pokalbių su ja I. dažnai apsiverkia, ir pradeda visa drebėti. Ką jis jei sako pokalbio metu, tiksliai pasakyti negali, tačiau kiek yra girdėjusi, kad jis jai grasina, keikia, nepagarbiai su ja kalba, žemina. Tokie grasinimai yra pastovūs ir nuoseklūs. Kiek pažįsta Saulių žino, kad jis neblaivus yra neprognozuojamas ir agresyvus, nevaldantis savo veiksmų bei emocijų;

liudytojos R. A. parodymais, iš kurių matyti, kad ji su I. K. šalia viena kitos dirba vienoje pamainoje. Dienos neatsimena, I. atėjo visa užtinusi, apsiverkusi ir šlubavo, sakė, kad ant dešinės kojos didžiausia mėlynė ir guzas buvo, kad galvą jai trankė. Nuėjus į tualetą, parodė mėlynę, guzas per kelnes matėsi. Minėjo, kad mažai miegojo, dažnai į tualetą lakstė ir gerti vandens vis eidavo. Pasakė kad vyras spyrė. Toks įvykis pirmas, kad pakeltų ranką. Pykčių dažnai būdavo. Smulkmenų ji nepasakojo, tik pasakojo, kad kažko susiginčijo. Sakė, kad vaikai girdėjo kaip tėvai barėsi. Dėl ko ją sumušė, nesakė. Į santykius su vyru I. K. reaguoja jautriai, kai jie kalbasi telefonu viskas girdisi kaip S. K. barasi, o ji verkia. Kažkada neiškentė ir paėmė telefono ragelį, pasakė jam ką jis daro, jis atsakė, kad tai ne jos reikalas. I. niekada neatėjo į darbą neblaivi, su ja kartu tris metus dirba. Jei darbe koks pasisėdėjimas būdavo ar nauji metai, I. K. niekada nevartojo alkoholio;

2018-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta apžiūrėta bei fotografuota įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (1 t., b. l. 11-19).

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis galimą konflikto dieną jokio smurto nukentėjusios atžvilgiu nevartojo, ją neblaivią ir paslydusią dušo patalpoje tik pakėlė nuo grindų ir ant rankų nunešė į lovą. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia, tiek nukentėjusios, tiek teisme apklaustų liudytojų parodymai. Tiek liudytoja V. N., tiek nukentėjusioji I. K. kategoriškai paneigė kaltinamojo versiją apie jos paslydimą ir pargriuvimą vonios kambaryje. Nukentėjusioji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad kaltinamasis ją pastoviai terorizuoja, persekioja, grasina susidorojimu, dėl ko buvo priversta kreiptis į Kauno apskrities moterų krizių centrą, kur jai buvo suteikta konsultacija ir ji buvo paraginta kreiptis dėl kaltinamojo jai padaryto sužalojimo 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad S. K. 2017 m. rugpjūčio mėnesį koja tyčia jai spyrė nenustatytą kiekį kartų į kojas bei suėmęs rankomis už plaukų trenkė galvą į sieną, triukšmą girdėjo ir sužalojimus matė namuose buvę sūnus, dukra, motina, taip pat sužalojimus matė bendradarbės S. S. ir R. A.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtina teisme apklausti liudytojai. V. K. ir R. K. patvirtino, kad girdėjo namuose triukšmą, iš karto po to matė apsiverkusią mamą, kuri nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo S. K.. V. N. patvirtino, kad kaltinamasis visą vakarą vartojo alkoholį, triukšmavo, vadino nukentėjusiąją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, o ryte matė kraujosrūvą, dėl kurios nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis jai įspyrė. Liudytojos S. S. ir R. A., dirbančios kartu su nukentėjusiąja, patvirtino, kad matė mėlynę pas ją ant šlaunies, nukentėjusioji sakė, kad tai padarė S. K.. Jos taip pat patvirtino, kad kaltinamasis terorizuodavo I. K., ji jo bijojo.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog jis 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kauno r., smurtavo prieš savo sutuoktinę I. K. - koja tyčia spyrė nenustatytą kiekį kartų į kojas bei suėmęs rankomis už plaukų trenkė galvą į sieną, taip sukeldamas savo šeimos narei fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. K. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis S. K. neteistas (1 t., b. l. 107), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 110-117), dirbantis, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 120), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 119).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, jam parinktina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja I. K. lankytis jos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kauno r. Taip pat, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį 97, 07 eurų turtinei ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009).

Šiuo atveju, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl prieš ją pavartoto smurto. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas. Šias aplinkybes vertinant vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad reikalavimas priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl tenkintinas iš dalies, nustatant, kad priteistinas padarytos neturtinės žalos dydis yra 800 eurų.

Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, vertintina tai, kad nukentėjusioji prašo atlyginti 97,07 eurus už vaistus, skirtus depresijai gydyti. Iš nukentėjusios pateiktos medicininės pažymos matyti, kadį medikus nukentėjusioji kreipėsi prieš 1,5 metų dėl padidinto jautrumo, kurį sukelia psichologinis smurtas, patiriamas iš vyro, savijauta pablogėjo nuo 2018 m. vasario mėn., vaistai, kurių įsigijimą prašoma kompensuoti, buvo įsigyti prieš nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta duomenų, jog turtinė žala buvo padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais 2018 m. rugpjūčio mėnesį, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

S. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja I. K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kauno r.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusios I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš S. K. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos I. K. naudai, ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

Kaltinamajam S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys