Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad rankos prieš žmoną nėra kėlęs, žodžiais yra vieną kitą žodį pasakęs. Tą dieną, paskutinį rugpjūčio mėnesio savaitgalį, namuose buvo trise: jis, žmona ir jos mama. Sūnus vidury mėnesio su panele išvažiavo, atrodo, į Kupiškį ir jo nebuvo namuose iki rugsėjo mėnesio pradžios. Tą dieną žmona, būdama neblaivi, įbėgo į vonios kambarį, gal paslydo ar pasidarė blogą ir pargriuvo. Nukentėjusioji šaukė, kad nekenčia jo ir atsiprašinėjo mamos kad jai atleistų už tai, ką padarė. Jos mama, pribėgusi tualete prie I. K., pradėjo šaukti ir trankyti jai per veidą. Kad žmona negulėtų ant žemės, ją nunešė ir į lovą paguldė, o gavosi, kad sumušė. Pirmą savaitgalį pjovė malkas, konflikto tada nebuvo, vaikai dar padėjo malkas pjauti. Antrą rugpjūčio savaitgalį su žmona su baidarėmis plaukė, trečią savaitgalį buvo Palangoje. Dirba komandiruotėse, turi išeigines tik šeštadienį ir sekmadienį, grįžta penktadienį vakare namo. Vaikai meluoja, galbūt todėl, kad su jais tuo metu per griežtai kalbėjo, su sūnumi buvo apsipykęs dėl nuslėptos baudos, gautos jam vairuojant automobilį bei todėl, kad gyvena su mama. Gyventų su juo, viską ant mamos sakytų. Uošvienė liepė išeiti iš to buto, nes nenorėjo jo matyti. Sakė savo žmonai, kad gana ir užtenka tų daržų, sakė kad gana ir kad pasižiūrėtų kaip atrodo, sakė, kad pailsėtų, o uošvienė sakydavo priešingai.

nukentėjusios I. K. parodymais, iš kurių matyti, kad įvykio diena buvo sekmadienis, rugpjūčio mėnesio viduryje. Visą dieną pjovė malkas, susitvarkė, paskui parėję namo pasigamino valgyti. Susėdę pavalgė, vyras S. K. nuėjo į kambarį ir pasiėmė butelį, išgėrė. Sakė, kad yra pavargęs, nori poilsio ir ramybės, nes tik kai grįžta namo vien tik darbai, daugiau niekas. Buvo jau gal 21 val., dar pasistatė butelį alkoholio, dar išgėrė. Pas jį rankose buvo telefonas, ištisi skambučiai ir žinutės buvo. Paklausė, kas jam rašinėja, sakė, kad geriau bendrautų su žmona ir vaikais. Ji norėjo paimti telefoną, o jis šoko nuo lovos ir pradėjo iš kojos spardyti. Atėjo vaikai iš kito kambario žiūrėti kas vyksta. S. K. kaip visada sakė, kad „čia nieko tokio, eilinį sykį mama sunervavo, viskas čia gerai nesikiškit“. Ji pabėgo iš to kambario į virtuvę, nes S. K. akys buvo išsivertę. Virtuvėje atsisėdo ant kėdės, susiėmė už kojos. Dukra buvo išsigandusi labai. Vaikams pasakė, kad jie eitų į savo kambarį, viskas bus gerai. Koją skaudėjo, iš karto iššoko didelis guzas ir pamėlynavo. Pasiėmė kremo kojai tepti, tuo metu atėjo į virtuvę S. K. stvėrė ją už plaukų ir trenkė galvą į sieną, pasakė „ar baigsi čia vaidinti ir mane nervinti, mano kantrybė baigia išsekti“. Atbėgo vaikai. V. K. paklausė tėvo ką jis daro, sakė jam nusiraminti ir baigti taip elgtis. Dukra pradėjo verkti. S. K. pasakė „viskas čia gerai, mama kaip visada pridaro man rūpesčių, kabinėjasi ir eilinį sykį nervina. Aš kai grįžtu namo nėra man ramybės. Aš noriu poilsio ir ramybės, o ji mane tik erzina“. Ji nuėjo pas vaikus į kambarį, sūnus pasakė, kad gulčiausi į jo lovą, o jis nueis į jos. Paskui S. K. atėjęs pas vaikus į kambarį jai liepė eiti į savo vietą. Pasakė „arba tu eini į savo vietą arba mes šiandien visi nemiegosim“. Buvo išėjusi jos mama V. N., bet paprašė, kad mama nesikištų. S. K. neleisdavo mamai valgyti virtuvėje kartu su juo, ji turėdavo savo maistą neštis į kambarį ir savo kambaryje valgyti. Kadangi nenorėjo triukšmo, nuėjo į miegamąjį, norėjo, kad pailsėtume visi, nes kita diena buvo pirmadienis, pačiai anksti keltis reikėjo. Bet miegoti negalėjo, turėjo sėdėti ant lovos, o jis visą laiką mane spardė ir sakė „Negalvok, kad dabar tu čia miegosi“. Taip buvo iki pat ryto, kol galiausiai išvažiavo į darbą. Darbe buvo labai sunku, kolegės sakė kreiptis į policiją. Ji labai bijojo, nes S. K. neprognozuojamas, buvo gėda prieš vaikus, kad tėvas taip elgėsi. Jis ją visokiais žodžiais išvadindavo, liepė žiūrėti į veidrodį ir sakė, kad nepanaši į moterį. Sužalojimus matė sūnus ir dukra. Dukra suprato, kad tėvas sužalojimus padarė, nuėjo į kambarį ir S. K. paklausė ar tai jis tuos sužalojimus padarė. O jis jai atsakė, kad to nusipelnė. Kai persirenginėjo darbe rūbinėje, kolegės matė sužalojimus. Joms ne iš karto pasakė, kad sužalojimai yra nuo vyro, pirmiausia pasakė, kad nukrito, bet jos suprato, kad sužalojimas yra ne dėl to. Buvo bloga darbo metu, gėrė „valerijono“, nes nenorėjau atsiprašyti iš darbo. Vaistų pagalba atidirbo tą dieną ir grįžo namo. Sužalojimai buvo dešinėje kojos šlaunyje, svaigo galva ir pykino, skaudėjo pakaušį. Sužalojimus matė ir mama V. N. kitą dieną po įvykio. Su mama V. N. santykiai geri, mama jos nėra sumušusi. Sutuoktinis po įvykio namo negrįžo dvi savaites. Nebuvo paslydusi vonioje. Kreipėsi į policiją ne iš karto, vylėsi, kad žmogus susivoks ir kartu gyvens, tačiau kai ėmė pastoviai grasinti, nusprendė nebelaukti. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė, buvo gėda. Sužalojimus gydėsi tepalais, „Diclac“, „Voltaren“, gėrė „Valerijono“ lašus, po sumušimo nedarbingumo neėmė. Po sumušimo kitą dieną dirbo rytinėje pamainoje, kartu dirbo R. A. ir S. S., kurios sužalojimus matė kai persirenginėjo. Kolegėms sakė, kad skauda galvą. Depresija diagnozuota nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. Į krizių centrą kreipėsi po S. K. skambučio 2018 metų vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimenu. Nuo 2017 rugsėjo mėnesio nebegyvena su S. K., visą šį laiką nesijaučia saugi dėl kaltinamojo grasinimų susidoroti ir paskandinti. Po sumušimo, vasario mėnesį kreipėsi pas psichologus, ten lankosi iki šiol. Rankų drebėjimas atsirado po šio įvykio. Vaistai receptiniai paskirti nuo tada, kai pripažino depresiją 2016 metais, daugiau vaistų paskirta po sumušimo;

liudytojos V. N. parodymais, iš kurių matyti, kad prisigėręs alkoholio buvęs žentas „durnavojo“ ir visokiais žodžiais vadino ir ją, nuo pat pradžių, kai tik atėjo pas ją gyventi. Vietos nebuvo virtuvėje, turėjo savo kambarį. Rugpjūčio mėnesio viduryje ar pabaigoje jis sumušė jos dukrą, dukros galvą į sieną daužė ir miegamajame suspardė, buvo didžiausia mėlynė. Nematė, kaip spardė, tik girdėjo, nes buvo didelis skandalas, dukra verkė, o jis rėkė, atidarė langus, kad visi kaimynai girdėtų. Buvo vakaras, šeštadienis ar sekmadienis. Kitą dieną jis išvažiavo. Tą vakarą S. K. su buteliu alkoholio lakstė po kambarį, ji duris užsidarė ir sėdėjo. Namuose tuo metu buvo anūkas ir anūkė. Girdėjo visokius žodžius, kad dukra I. K. „durna“, „psichinė“, kad ją priduos į durnių namus, visokiais žodžiais vadino, „žiurke“. Anūkai verkė ją apsikabinę, ryte ir dukra verkė. Dukrai I. K. ant šono buvo mėlynė, ji pasakė, kad jai S. K. spyrė. Mėlynę pamatė, kai ji kitą dieną po įvykio prausėsi. Tą naktį visi buvo be miego, triukšmas buvo visą naktį. Santykiai su dukra geri, ji alkoholio nevartoja, nes serga. Dukra nebuvo paslydus ir nukritus rugpjūčio mėnesį;

liudytojos R. K. parodymais, iš kurių matyti, kad tą vakarą buvo eilinis konfliktas tarp tėvų. Mama atėjo pas ją į kambarį. Tada atėjo tėvas ir liepė mamai eiti į savo kambarį, nes jei ji neis, visai šeimai nebus ramybės. Mama nuėjo į tą kambarį. Išgirdo bumbtelėjimą, nubėgo ir paklausė tėčio, ką jis padarė. Jis atsakė, kad mama to nusipelnė. Matė mamos mėlynę keletą dienų po įvykio, kai ji išryškėjo. Suprato, kad mama nusipelnė, kad ją tėtis muštų. Suprato, kad tėtis prieš mamą panaudojo fizinį smurtą. Įvykio dieną į mokyklą nėjo, dar buvo vasara, rugpjūčio mėnesis. Įvykio dieną važiavo maudytis, paskui gamino valgyti. Tą vakarą mamai virtuvėje buvo už galvos paimta, bet to nematė, jai papasakojo mama, brolis nematė taip pat. Mama pasakojo, kad ji sėdėjo virtuvėje, tėtis buvo išgėręs alkoholio, jis atėjo ir papurtė mamą už galvos. Namie tą vakarą buvo brolis ir močiutė. Įvykį girdėjo visi, nes buvo šauksmai. Kai įėjo į tėvų kambarį, mama buvo prie spintos atsitraukusi, o tėvas atsisėdo ant lovos. Mama pasirodė išsigandusi, akys pilnos ašarų. Į kambarį atėjo dar brolis. Tą dieną tėtis vartojo alkoholį, jis galėdavo vienas alkoholį gerti, mama nebuvo išgėrusi alkoholio. Santykiai tarp mamos ir močiutės geri, močiutė nėra smurtavusi prieš mamą. Brolis dirbo rugpjūčio mėnesį kartu su tėvu, bet jis buvo namuose tą vakarą, kai įvyko įvykis;

liudytojo V. K. parodymais, iš kurių matyti, kad S. K. yra jo tėtis. Su juo šiuo metu nėra jokių santykių. Mėnesio neatsimena, tėtis kėlė ranką prieš mamą, tuo metu buvo kitame kambaryje už sienos, matė kai tėtis išėjo iš kambario, paklausus kas darosi, jis sakė, kad nieko nevyksta. Namuose buvo sesė, močiutė mama, jis ir tėtis. Sesė buvo tame pačiame kambaryje, kaip ir jis, paties įvykio nematė. Jis nuėjo pas tėvą kartu parūkyti, paklausė, kas čia darosi, pasakė kad baigtų pyktis, tėvas pasakė, kad nesipyksta su mama ir viskas gerai. Mama buvo už kojos susiėmusi ir verkė, sakė, kad tėvas jai spyrė į koją, koja buvo ištinusi, bet ne iš karto. Ant kojos kitą dieną buvo mėlynė. Nuėjus į kambarį, mama sakė, kad jai tėtis jos galvą į sieną trenkė virtuvėje. Sužalojimo galvoje nebuvo, bet mamą pykino. Tėtis gėrė degtinę, vakare buvo neblaivus. Tą dieną buvo namuose, prieš tai ką veikė, nepamena. Su tėvu dirbo iki vasaros galo, gal iki rugpjūčio 22 dienos, nes įstojo mokytis. Kai baigė dirbti, iki mokslo metų pradžios buvo namuose. Konflikto dieną nevartojo mama alkoholio. Tarp mamos ir močiutės santykiai geri, močiutė nesmurtavo prieš ją. Po įvykio nesikreipė mama į policiją, nes bijojo;

liudytojos S. S. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamąjį pažįsta, anksčiau bendravo šeimomis, su I. K. kartu dirba vienoje pamainoje. S. K. paskutinius metus su I. K. žiauriai elgdavosi. Matė ją sumuštą darbe, rūbinėje, datos pasakyti negali. Matė I. K. sužalojimą, bet ji sakė, kad nugriuvo. Po savaitės, gal po dviejų pasakė, kad S. K. ją sumušė. I. K. šlaunis buvo visa mėlyna. Jos apie sumušimą smulkmenų neklausė. Daugiau jos sužalojimo atvejų nebuvo, tai buvo vienintelis atvejis. I. K. taip pat dažnai skusdavosi, kad jis ją terorizuoja telefonu, matė, kad ji po pokalbio telefonu grįždavo apsiverkusi. Kad S. K. nuolat vartojo alkoholį, matė, kai bendravo šeimomis. Įvykį geriau prisiminė, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo po įvykio ne daug laiko praėję, juos tvirtina;

pagarsinus liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 50-51), matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog dirba kartu su I. K., ją pažįsta nuo vaikystės, gyvena tame pačiame kaime, su I. ir jos sutuoktiniu S. K. bendravo šeimomis. I. šeimą pažįsta gerai. 2017 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nepasakys, I. atėjo į darbovietę ir persirengimo metu ant dešinės kojos šlaunies pamatė didelę mėlynę. Ji paklausė, kas atsitiko, ir iš kur pas ją tokia mėlynė, I. teigė, kad griuvo, tačiau po kiek laiko I. buvo užėjusi pas ją į svečius ir pokalbio metu pasakė, kad ta mėlynė, kurią matė darbovietėje ant šlaunies, yra nuo sutuoktinio S. K.. I. pokalbio metu pradėjo verkti, todėl ji jos neklausinėjo, dėl ko ją mušė vyras. Tačiau pokalbio metu minėjo, kad vyras jai su koja skyrė į šlaunį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Maždaug apie du metus I. su vyru santykiai šeimoje yra prasti, S. nuolatos vartoja alkoholį, su I. kalbasi nepagarbiai prie pašalinių asmenų, kad net I. apsiverkia. I. darbe dažnai būna apsiverkusi, akivaizdžiai matosi, kad Ingai yra stresas, ji bijo savo sutuoktinio. I. yra minėjusi, kad S. telefonu terorizuoja tiek ją, tiek jų bendrus vaikus. Kokiu būdu neaiškino. Šiuo metu I. su vyru negyvena apie pusę metų, tačiau darbe dažnai mato, kaip I. nuolatos skambina į telefoną jos vyras ir po pokalbių su ja I. dažnai apsiverkia, ir pradeda visa drebėti. Ką jis jei sako pokalbio metu, tiksliai pasakyti negali, tačiau kiek yra girdėjusi, kad jis jai grasina, keikia, nepagarbiai su ja kalba, žemina. Tokie grasinimai yra pastovūs ir nuoseklūs. Kiek pažįsta Saulių žino, kad jis neblaivus yra neprognozuojamas ir agresyvus, nevaldantis savo veiksmų bei emocijų;

liudytojos R. A. parodymais, iš kurių matyti, kad ji su I. K. šalia viena kitos dirba vienoje pamainoje. Dienos neatsimena, I. atėjo visa užtinusi, apsiverkusi ir šlubavo, sakė, kad ant dešinės kojos didžiausia mėlynė ir guzas buvo, kad galvą jai trankė. Nuėjus į tualetą, parodė mėlynę, guzas per kelnes matėsi. Minėjo, kad mažai miegojo, dažnai į tualetą lakstė ir gerti vandens vis eidavo. Pasakė kad vyras spyrė. Toks įvykis pirmas, kad pakeltų ranką. Pykčių dažnai būdavo. Smulkmenų ji nepasakojo, tik pasakojo, kad kažko susiginčijo. Sakė, kad vaikai girdėjo kaip tėvai barėsi. Dėl ko ją sumušė, nesakė. Į santykius su vyru I. K. reaguoja jautriai, kai jie kalbasi telefonu viskas girdisi kaip S. K. barasi, o ji verkia. Kažkada neiškentė ir paėmė telefono ragelį, pasakė jam ką jis daro, jis atsakė, kad tai ne jos reikalas. I. niekada neatėjo į darbą neblaivi, su ja kartu tris metus dirba. Jei darbe koks pasisėdėjimas būdavo ar nauji metai, I. K. niekada nevartojo alkoholio;

2018-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta apžiūrėta bei fotografuota įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (1 t., b. l. 11-19).