- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-394-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02596-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., M.Č., A. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. S., M.Č., A. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. N. kreipėsi teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymų numatytą terminą palikimui priimti po motinos B. N. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, jog A. N. tėvai A. N. ir B. N. (po santuokos N.) susituokė (duomenys neskelbtini), o jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), suteikiant įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė keturi vaikai: dukra S. N., gimė (duomenys neskelbtini); dukra M. N., gimė (duomenys neskelbtini), dukra A. N., gimė (duomenys neskelbtini); sūnus A. N., gimė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro duomenimis, nustatyta, kad B. N. testamento nepaliko, be to, Testamentų registro duomenimis, nei vienas iš jos įpėdinių nepateikė prašymo notarui dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad po B. N. (duomenys neskelbtini) mirties, niekas iš jos įpėdinių nesikreipė į notarus ir paveldėjimo byla pradėta nebuvo. A. N. paaiškino, kad po mamos B. N. mirties niekas iš įpėdinių į notarus nesikreipė, nes apie nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą nieko nežinojo. Be to, ji manė, kad visas palikimas pereina jos mamos sutuoktiniui, t. y. pareiškėjos tėvui B. N. 2023 m. rugsėjo 13 d. Nekilnojamojo turto registre patikrinus jos mamos B. N. duomenis, nustatyta, kad žemės sklypo dalis vis dar yra jos mamos vardu ir yra nepaveldėta. Notarė, žadėjusi sutvarkyti mamos paveldėjimo dokumentus kartu su tėvo paveldėjimo dokumentais, to iki šiol nepadarė ir nepasakė, kad yra praleistas terminas mamos palikimui priimti ir reikia kreiptis į teismą. Pareiškėja dėl teisinių žinių stokos po motinos mirties praleido teisės aktuose nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarų kontorą ir užvesti paveldėjimo bylą. Be to, pareiškėja notarės ar jos padėjėjų buvo suklaidinta, kad paveldėjimo dokumentai po jos mamos mirties bus sutvarkyti kartu su mirusio tėvo namo paveldėjimo dokumentais.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prieštaravimų neturi.
5. Suinteresuotas asmuo A. N. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo neturi, pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą dėl termino atnaujinimo palieka spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjos A. N.pareiškimą atmetė ir priteisė iš A. N. į valstybės biudžetą 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja A. N. yra 20(duomenys neskelbtini) mirusios B. N. ir (duomenys neskelbtini) mirusio B. N. dukra, todėl ji yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Įstatymo nustatytu laiku ji valios priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, kaip ir suinteresuoti asmenys, neišreiškė.
9. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja neturėjo pakankamų teisinių žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo teisinius padarinius, kreipimosi dėl palikimo priėmimo į notarą terminus, neatitiko aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teismo vertinimu, pareiškėja po motinos mirties – (duomenys neskelbtini) turėjo galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo, tačiau į teisininką kreipėsi tik 2023 m., t. y. praėjus 21 metams po palikimo atsiradimo. Nustatė, kad pareiškėja dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties kreipėsi į notarę ir 2019 m. spalio 15 d. buvo išduotas Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. A. liudijimas, kad B. N. palikimą priėmė A. N., toks elgesys, anot pirmosios instancijos teismo, paneigė pareiškėjos teiginį, kad ji neturėjo žinių tokiems klausimams spręsti.
10. Vertino, kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, jog pareiškėja po motinos mirties turėjo valią priimti motinos palikimą, o pati pareiškėja nurodė, kad dėl palikimo priėmimo nesikreipė manydama, kad turtą paveldėjo tėvas. Teismas tokio paaiškinimo nelaikė svarbia priežastimi. Teismo vertinimu, pareiškėjos suklydimas dėl turto buvo nulemtas pareiškėjos nepakankamu rūpestingumu.
11. Įvertinęs, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja terminą palikimui priimti yra praleidusi 21 metus, teismas darė išvadą, kad A. N. nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog ji buvo atidi ir rūpestinga, siekdama įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku ir konstatavo, kad asmens, praleidusio terminą, interesai nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo bei nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas atmeta kaip neįrodytą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Pareiškėja A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pareiškėja nurodė, kad ji po tėvo B. N. (duomenys neskelbtini) mirties kreipėsi į notarų kontorą ir jai buvo paaiškinta, kad tiek tėvo, tiek mamos palikimo dokumentai bus sutvarkyti vienu metu. Jei pareiškėja, kaip tvirtina teismas, būtų į notarę dėl tėvo palikimo pasikreipusi tik 2019 m. spalio 15 d., jai nebūtų išduotas liudijimas, kad ji yra (duomenys neskelbtini)mirusio tėvo B. N. turto įpėdinė, priėmusi jo palikimą.
12.2. Pažymėjo, kad skiriasi notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir notaro išduoto liudijimo reikšmė ir paskirtis. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui išduodamas tada, kai nekilnojamasis turtas yra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, o notaro 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjai išduotas liudijimas yra dokumentas suteikiantis jai teisę tvarkyti dar VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre neįregistruotam nekilnojamajam turtui (gyvenamajam namui). Notarės D. N. 2019 m. spalio 15 d. išduotame liudijime nurodyta, kad (paveldėjimo) bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
12.3. Pareiškėja pastebėjo, jog ji po motinos B. N. (duomenys neskelbtini) mirties nežinojo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį reikia kreiptis į notarus bei pagrįstai buvo įsitikinusi, kad mamos palikimas atitenka jos tėvui B. N. Pareiškėja 2023 metais kreipėsi į teisininką su prašymu padėti išsiaiškinti, kodėl jai neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos palikimą, nors notarės kontoroje jai 2010 metais buvo paaiškinta, kad dokumentai ir į motinos palikimą bus sutvarkyti kartu su tėvo turto paveldėjimo dokumentais. Tai reiškia, kad pareiškėja tik 2023 metais iš teisininko sužinojo, kad byla po motinos mirties nėra pradėta ir jai reikia kreiptis į teismą.
12.4. Atkreipė dėmesį, kad pirmos instancijos teismas aplinkybių dėl pareiškėjos 2010 m. suklaidinimo notarų kontoros darbuotojos J. Ž. iš viso netyrė ir dėl jų nepasisakė. Notaro kontoros darbuotojai J. Ž. 2010 metais pareiškėja nurodė, koks yra tėvų palikimas, t. y, mamos žemė ir tėvo žemė bei namas. Kiek pamena, notarei rašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir dėl mamos, ir dėl tėvo palikimo. Šios aplinkybės paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad ji tik 2023 metais kreipėsi teisinės pagalbos į teisininkus. Ji nustatytu laiku po tėvo mirties kreipėsi į notaro kontorą (teisininkus) dėl tėvo ir mamos palikimo, o tuo metu ir vėliau jai nebuvo paaiškinta, kad ji turi kreiptis į teismą dėl mamos palikimo. Paveldėjimo liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į tėvo palikimo dalį (žemę) pareiškėjai buvo išduotas 2019 m. lapkričio 6 d., o į gyvenamąjį namą bei motinos žemę paveldėjimo liudijimas 2019 metais išduotas nebuvo. Gyvenamasis namas buvo nupirktas (duomenys neskelbtini) tėvams esant santuokoje, tačiau jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai buvo išduotas notarės liudijimas, kad ji yra mirusiojo B. N. turto paveldėtoja ir ji pradėjo gyvenamojo namo įteisinimo dokumentų tvarkymą. Todėl ji kreipėsi į statinių kadastrinius matavimus atliekančią įmonę. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo užbaigti tik 2023 metais. Mano, jog teismas vadovavosi prielaidomis, neįsigilino į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus bei netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus.
12.5. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. N. nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku. Priešingai, ji pareiškime nurodė, kad kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo po tėvo B. N. (duomenys neskelbtini) mirties nustatytu laiku, t. y. 3 mėnesių bėgyje. Ji nuo 2010 metų pradžios ne vieną kartą vyko į notaro kontorą, Aukštadvario seniūniją, VĮ Registrų centrą, kadastrinius matavimus atliekančią įmonę dėl gyvenamojo namo matavimų, o tai rodo, kad ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga tvarkant abiejų tėvų paveldėjimo dokumentus.
12.6. Pastebėjo, jog 2023 metais sužinojusi apie tai, kad nėra pradėta byla po motinos mirties, nedelsiant kreipėsi į teismą. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, jokio ginčo tarp suinteresuotų asmenų byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pareiškėja A. N. yra (duomenys neskelbtini) mirusios B. N. ir (duomenys neskelbtini) mirusio B. N. dukra, t. y. ji yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą ((civilinio kodekso – toliau CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Įstatymo nustatytu laiku ji valios priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, kaip ir suinteresuoti asmenys jos brolis ir seserys – S. S., M. Č., A. N., bei tėvas B. N., neišreiškė. Šias aplinkybes patvirtina ir Testamentų registro išrašas, jog nėra įregistruotų palikėjos B. N. palikimo priėmimo faktų.
18. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 8 d., prašydama atnaujinti praleistą įstatymų numatytą terminą palikimui priimti po jos motinos B. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
19. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
20. Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).
21. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
22. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindė palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių, be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos valios išreiškimą palikimui priimti po motinos mirties, įvertino, jog terminas praleistas ilgą laiką – 21 metus, todėl sprendė, kad pareiškėja dėl savo nerūpestingumo ir neįgyvendino subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo, nesidomėjo paveldėjimo procesu.
23. Pareiškėja nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis. Nurodo, kad ji po tėvo B. N. (duomenys neskelbtini) mirties kreipėsi į notarų kontorą ir jai buvo paaiškinta, kad tiek tėvo, tiek mamos palikimo dokumentai bus sutvarkyti vienu metu. Ji po motinos B. N. (duomenys neskelbtini) mirties nežinojo, kad yra nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį reikia kreiptis į notarą bei pagrįstai buvo įsitikinusi, kad mamos palikimas atitenka jos tėvui B. N. Pareiškėja tik 2023 metais kreipėsi į teisininką su prašymu padėti išsiaiškinti, kodėl jai neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos palikimą ir tik tuomet sužinojo, jog jai reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujino. Be to, paaiškino, jog paveldimas nekilnojamasis turtas nebuvo teisiškai įregistruotas VĮ „Registrų centre“, dėl ko jai iki 2019 m. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl tėvo palikimo, nors kreipėsi dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą.
24. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus bei jų priežastis. Kaip nurodė pareiškėja, ji po motinos mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo apie nustatytą 3 mėnesių kreipimosi terminą bei buvo įsitikinusi, kad mamos palikimas atitenka jos tėvui. Pareiškėjos aplinkybes, jog ji po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo, patvirtina 2019 m. spalio 15 d. notarės D. A. išduotas liudijimas, pagal kurį po B. N. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėja A. N. Jeigu pareiškėja laiku būtų nesikreipusi dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, jai minėtas liudijimas nebūtų išduotas.
25. Pareiškėja nurodė, jog 2023 metais kreipėsi į teisininką su prašymu padėti išsiaiškinti, kodėl jai neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos palikimą. Kaip matyti iš byloje pateikto 2023 m. spalio 10 d. įgaliojimo, pareiškėja įgaliojo L. S. jos vardu vesti paveldėjimo bylą po jos tėvo bei po motinos mirties. Taigi dar įgaliojimo pasirašymo metu pareiškėja buvo įsitikinusi, jog abiejų tėvų paveldėjimo bylos tvarkomos kartu, tik kilus neaiškumų dėl motinos palikimo priėmimo, ji ir kreipėsi į teisininkus, kas patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog ji notarų biure 2010 m. galimai buvo suklaidinta, jog bus sutvarkytas abiejų tėvų turto paveldėjimo klausimas. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 8 d. Taigi, akivaizdu, jog vos sužinosi apie susiklosčiusią situaciją, kad motinos palikimas nebuvo priimtas, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl praleisto termino po motinos mirties palikimui priimti atnaujinimo.
26. Be to, pirmos instancijos teismas neįvertino ir pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi B. N. vardu (duomenys neskelbtini) įgytas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos tėvams esant santuokoje, tačiau jis neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl to pareiškėja, neturėdama teisinių žinių, realios gyvenimiškos patirties tvarkant nekilnojamojo turto ir paveldėjimo teisinius klausimus, pagrįstai galėjo manyti, jog motinos turtas po jos mirties atiteko pareiškėjos tėvui, o po tėvo mirties spręsti, jog viso turto, priklausiusio abiem tėvams, nuosavybės dokumentus sutvarkys pas notarę, kas užtruko dėl nekilnojamojo turto neįregistravimo VĮ „Registrų centre“.
27. Nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017), tačiau atsižvelgiama į teisinį reglamentavimą, kad nagrinėjant ginčus, kiekvienu atveju individualiai įvertinama ne tik praleisto termino trukmė, praleidimo priežastys, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesys sužinojus apie palikimą. Sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės, vertinant jas individualiai, tam tikrais atvejais gali būti priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Todėl laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Atsižvelgiama ir į tai, ar pareiškėjai buvo pakankamai atidūs, sąžiningi ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tik nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą.
28. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ilgai užtrukusį procesą įtakojo pareiškėjos teisinių žinių stoka ir realios gyvenimo aplinkybės. Pareiškėjos veiksmai po palikėjos mirties negali būti vertinami kaip nerūpestingi, neatidūs ar neapdairūs. Pareiškėja galėjo nežinoti apie palikimo priėmimo terminus ir jų svarbą, taip pat, įvertinusi, jog jos mirusios motinos sutuoktinis – pareiškėjos tėvas gyvas, pagrįstai galėjo manyti, jog turtas atiteko būtent jam, juolab, kad nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“. Teismo vertinimu, pagal aukščiau nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyvia, įgyvendinant savo teises. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja atliko eilę aktyvių veiksmų, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad ji neišreiškė valios palikimui priimti po motinos mirties.
29. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.
30. Byloje nustatytos aplinkybės – pareiškėjos veiksmai iš karto po to, kai jai tapo žinoma, jog motinos turtas po jos mirties netapo tėvo nuosavybe, kreipimasis į teisininkus, siekiant išsiaiškinti, kodėl nėra išduotas motinos turto paveldėjimo liudijimas, tėvų turto neįregistravimas VĮ „Registrų centre“, pareiškėjos aktyvus siekimas įgyvendinti savo, kaip įstatyminės įpėdinės, teises, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas šioje situacijoje, nepaisant, jog pareiškėjos motina mirė prieš 21 metus. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių egzistavo ir jos laikytinos svarbiomis pateisinti termino praleidimą.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir neteisingai išsprendė bylą, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis naikintina; byloje priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos A. N. pareiškimas atnaujinti praleistą įstatymų numatytą terminą palikimui priimti po jos motinos B. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. N. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai A. N. trijų mėnesių terminą po jos motinos B. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimui priimti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.