- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eI2-11643-423/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01995-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R., atstovaujamo advokato padėjėjo V. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 25S89306 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760417923 (toliau – ir Leidimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas priimtas išimtinai dėl to, kad su juo darbdavys nesudarė darbo sutarties, o ši aplinkybė grindžiama galimai duomenų nepateikimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Sodra). Pareiškėjo nuomone, priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesuteikė galimybės pareiškėjui pasisakyti, pateikti argumentus, faktus ir tai patvirtinančius įrodymus, todėl neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo. Nurodė teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką dėl gero administravimo principo, kuris apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam, taikymo, taip pat dėl atsakovo pareigos priimamą sprendimą tinkamai motyvuoti. Akcentavo, kad Sprendimas priimtas pareiškėjui neišdirbus net mėnesio. Jei būtų suteikta galimybė, pareiškėjas būtų pateikęs paaiškinimus, kad dirba ir gauna darbo užmokestį ir kad nėra pagrindo Leidimą naikinti. Teigė, jog apie tai, kad dirba pas darbdavį, kuris net nėra pranešęs apie darbo pradžią Sodrai, jis sužinojo tik po to kai gavo Sprendimą. Ruošia skundą darbo ginčų komisijai, įsipareigojo į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo darbo ginčų komisijai pateikimą. Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas priimdamas Sprendimą pažeidė viešojo administravimo principus, pasielgė netinkamai, todėl pareiškėjas privalo gintis nuo neteisėtų veiksmų kreipdamasis į teismą. Prašė Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad, Leidimas pareiškėjui buvo išduotas darbo pagrindu. Sprendimu Leidimas panaikintas, nustačius, kad Sodros informacinėje sistemoje apie pareiškėjo darbą Lietuvos įmonėse duomenų nėra, kad su pareiškėju darbo sutartis nebuvo sudaryta, taip pat gavus tarpininkavimo raštą teikusios uždarosios akcinės bendrovės „International personnel solution“ (toliau – ir Įmonė) pranešimą, kad „užsienietis dėl sveikatos problemų negalėjo per numatytą terminą laiku atvykti“. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2025 m. sausio 27 d., Sprendimas priimtas 2025 m. balandžio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo Leidimo išdavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuolat buvo informuojamas apie Migracijos departamento priimtus sprendimus, įspėtas ir apie tai, kad turi deklaruoti gyvenamąją vietą. Su siunčiamais pranešimais pareiškėjas susipažino, tačiau su Migracijos departamentu nebendradarbiavo. Pareiškėjas darbo sutarties, sudarytos su Įmone, gauto darbo užmokesčio, skundo pateikto darbo ginčų komisijai, kitų įrodymų, kad Migracijos departamento Sprendime nustatytos faktinės aplinkybės yra neteisingos ar nepagrįstos objektyviais duomenimis, nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Sprendimas priimtas, įvertinus duomenų visumą, todėl teisėtas ir pagrįstas. Informavo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui yra pateikęs naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, šiuo metu sprendimas dar nėra priimtas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui (užsieniečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Leidimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia gero administravimo principo pažeidimu, prieš priimant Sprendimą nesuteikus jam galimybės pateikti argumentus ir paaiškinimus, taip pat Sprendimo nepakankamu motyvavimu.
Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnis. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka, be kita ko, šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU (Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka 44 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 str. 4 d.).
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, atitinkantį leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas).
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1-19 punktuose nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, be kita ko, nurodoma, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus <...>) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (t. y. nepateikė Migracijos departamentu prašymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).
Minėto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti pas tą darbdavį ir tų darbo funkcijų vykdymui, kurios nurodytos jį ketinančio įdarbinti darbdavio Tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Baltarusijos pilietis, 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti staliumi UAB „International personnel solution“ (toliau – ir Prašymas). UAB „International personnel solution“ (Įmonė) Tarpininkavimo rašte Nr. 20241113-204851 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį neterminuotai, mokėti 1 780 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui Leidimą Nr. 760417923, galiojantį iki 2027 m. sausio 19 d., kaip užsieniečiui, kuris atitinka ketinančio dirbti Lietuvos Respublikoje keliamas sąlygas (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p.).
2025 m. kovo 6 d. Migracijos departamentas pareiškėją informavo, kad jis neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pranešimą perskaitė 2025 m. kovo 24 d., tačiau duomenų apie Migracijos departamentui į pranešimą teiktus dokumentus ar paaiškinimus į bylą nepateikė.
Įmonė 2025 m. balandžio 18 d. pranešimu Nr. 2504-PRNŠ-0886 (toliau – ir Pranešimas) Migracijos departamentą informavo, kad pareiškėjas neįdarbintas, nes dėl sveikatos problemų numatytu terminu įsidarbinti neatvyko.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 punkte, be kita ko, nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (<...>) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Vykdydamas Aprašo 130 punkte numatytas funkcijas, Migracijos departamentas patikrino Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad nuo 2022 m. balandžio 3 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. pareiškėjas Lietuvos įmonėse nedirbo. Leidimą Migracijos departamentas panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kai nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.
Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kad darbo sutartį su Įmone buvo sudaręs, nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Pastebėtina ir tai, kad teikdamas Prašymą pareiškėjas varnele pažymėjo sąlygą, jog jam yra žinoma pareiga informuoti Migracijos departamentą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) apie visus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad kokią nors informaciją Migracijos departamentui pareiškėjas būtų teikęs.
Akcentuotina, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikoje yra pripažįstama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1131-442/2024; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose nuosekliai pažymima ir tai, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamentui besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų ir tai akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., LVAT 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-17812-621/2024; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4459-556/2019).
Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesuteikdamas galimybės prieš priimant Sprendimą pateikti argumentus, įrodymus ir faktus, tačiau nepaaiškino, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, kurie lemtų kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimą.
Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1209-624/2025; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisme buvo sudaryta galimybė nurodyti visus argumentus dėl ginčijamo Sprendimo bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Tačiau Sprendimo pagrindo ir faktinių aplinkybių, kad Įmonė su juo darbo sutarties nesudarė, pareiškėjas nepaneigė.
Aptarto teisinio reglamentavimo ir bylos duomenų pagrindu, atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamus reikalavimus. Minėtus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti sąlygų, pagal kurias išduotas Leidimas, Įstatymas nenumato.
Pareiškėjas nepateikė į bylą ir skunde minimo kreipimosi į darbo ginčų komisiją patvirtinančių įrodymų, todėl argumentas, kad darbdavys tik nepranešė Sodrai apie jo įdarbinimą Įmonėje, nors realiai jis dirbo, vertintinas kritiškai.
Pažymėtina ir tai, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks teisės aktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime išsamiai ir aiškiai nurodė reikšmingas faktines aplinkybes, konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pareiškėjas yra sumokėjęs žyminį mokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai teismo sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. R. skundą atmesti.
Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.