- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-189-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Medskina“
- Atsakovas
- A. A., UAB „NTB Namėjos grupė“
- Trečiasis asmuo
- Zarasų
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-189-755/2018
teisėjas Algirdas Baliulis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00950-2016-5
2018 m. kovo 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NTB Namėjos grupė“ ir A. A. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-277/2017 pagal ieškovės UAB „Medskina“ ieškinį atsakovams A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“, trečiajam asmeniui Zarasų 2-ojo notaro biuro notarui R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Medskina“ prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 14 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“, dalį dėl žemės sklypų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros 10 500 Eur vertės, ir taikyti restituciją – grąžinti A. A. žemės sklypus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros 10 500 Eur vertės, o UAB „NTB Namėjos grupė“ iš A. A. grąžinti 10 500 Eur.
2. Nurodė, kad su atsakovu A. A. sudarė sutartį dėl medienos ištraukimo iš pastarajam priklausančio miško. Ieškovė darbus atliko, 2013 m. lapkričio 13 d. atliktų darbų apmokėjimui išrašė sąskaitą faktūrą 12 342 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2013 m. lapkričio 28 d., tačiau neapmokėjo. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, išdavė vykdomąjį raštą, kurį ieškovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. pateikė vykdyti antstoliui. Atlikus vykdymo veiksmus, paaiškėjo, kad atsakovas neturi turto ir piniginių lėšų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą. Areštuoti trys žemės sklypai įkeisti hipoteka. 2015 m. spalio 16 d. antstolis kreipėsi į hipotekos kreditorių UAB „NTB Namėjos grupė“ dėl sutikimo išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos kreditorius sutikimo nedavė ir apie tai antstoliui raštu pranešė 2015 m. lapkričio 16 d. Ieškovė 2015 m. lapkričio 5 d. iš antstolio gavo informaciją, kad atsakovas po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo paskelbimo 2015 m. liepos 14 d. sudarė su UAB „NTB Namėjos grupė“ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 20000 Eur pardavė šešis žemės sklypus. Pinigus už parduotus sklypus gavo, tačiau su ieškove neatsiskaitė. Ieškovės teigimu, sandoris pažeidžia jos teises, nes dėl jo atsakovas faktiškai tapo nemokus: nebeturi nei turto, nei lėšų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Nurodė, kad ginčija tik dalį sandorio, nes UAB „NTB Namėjos grupė“ du pirktus žemės sklypus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 17 d. pardavė kooperatinei bendrovei „Zarasų šilas“, kuri yra sąžiningas įgijėjas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančia A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“ 2015 m. liepos 19 d. sudarytos žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaro R. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir grąžino šiuos žemės sklypus A. A. nuosavybėn. Priteisė iš A. A. UAB „NTB Namėjos grupė“ naudai 10 500 Eur.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Medskina“ ir A. A. sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią UAB „Medskina“ įsipareigojo atlikti miško kirtimo ir medienos ištraukimo iš darbą, o A. A. įsipareigojo darbą priimti ir už jį sumokėti. UAB „Medskina“ darbą atliko ir 2013 m. lapkričio 13 d. išrašė sąskaitą faktūrą 12 342 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2013 m. lapkričio 28 d., bet neapmokėjo. Ieškovė pareiškė atsakovui ieškinį dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16495-545/2014 ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš A. A. UAB „Medskina“ naudai 9 075 Lt skolos, 127,50 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 276 Lt žyminį mokestį ir 1 470,60 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi A. A. apeliacinį skundą atmetė. 2015 m. rugpjūčio 13 d. apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį ieškovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. pateikė vykdyti antstoliui. Atlikus vykdymo veiksmus, paaiškėjo, kad atsakovas neturi turto ir piniginių lėšų, iš kurių galima būtų išieškoti skolą. Areštuoti trys žemės sklypai įkeisti hipoteka. 2015 m. spalio 16 d. antstolis kreipėsi į hipotekos kreditorių UAB „NTB Namėjos grupė“ duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos kreditorius sutikimo nedavė ir apie tai antstoliui raštu pranešė 2015 m. lapkričio 16 d. Ieškovė 2015 m. lapkričio 5 d. iš antstolio gavo informaciją, kad atsakovas po Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo paskelbimo 2015 m. liepos 14 d. sudarė su UAB „NTB Namėjos grupė“ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 20 000 Eur pardavė šešis žemės sklypus, pinigus už parduotus sklypus gavo.
5. Teismas atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė, nes sprendė, jog ieškinys pareikštas nepasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Nurodė, kad vykdymo proceso metu 2015 m. spalio 16 d. antstolis areštavo A. A. turtą, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi, todėl ieškovei nebuvo pagrindo manyti, kad skolininko sandoriai pažeidžia jo teises. Areštuoti žemės sklypai buvo įkeisti hipoteka, todėl antstolis 2015 m. spalio 16 d. patvarkymu kreipėsi į hipotekos kreditorius duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Ieškovė keturiolika dienų po patvarkymo išsiuntimo hipotekos kreditoriams pagrįstai galėjo tikėtis, jog hipotekos kreditoriai duos sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, o kai sutikimas nebuvo gautas, atsirado pagrindas pasidomėti, ar skolininkas nėra sudaręs sandorių, kurie pažeidžia kreditoriaus interesus. Ieškovė, 2015 m. lapkričio 4 d. pateikdama antstoliui atitinkamą prašymą, 2015 m. lapkričio 5 d. gavo duomenis apie ginčijamą sandorį. Tokiu būdu, apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo 2015 m. lapkričio 5 d. Nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties terminas, o ieškinys pareikštas 2016 m. spalio 25 d.
6. Teismas vertino, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas patvirtina, kad A. A. skolingas pastarajai 10 949 Lt (3 171 Eur) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 202,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, jog ieškovė prašo panaikinti miškų ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo sandorį. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus šių sklypų vertės didžiąją dalį sudaro miško medynų vertė. UAB „NTB Namėjos grupė“ atstovo pateiktos pažymos apie šių sklypų vidutinę rinkos vertę patvirtina, kad jų vertė be miško medynų yra mažesnė už ieškovės reikalavimo dydį. Medynų vertė dėl naudojimo ar kitų priežasčių galėjo sumažėti, todėl tikroji žemės sklypų vertė paaiškės tik varžytinių metu.
7. Teismas konstatavo, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nes skolininkas perleido turtą, iš kurio galima buvo išieškoti, ir dėl šio sandorio nebeturi turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat ginčijamu sandoriu atsakovas pardavė žemės sklypus, neturėdamas tokios pareigos pagal įstatymą, sutartį, teismo sprendimą ar kitokiu pagrindu, kas reiškia, jog atsakovas šio sandorio sudaryti neprivalėjo. Teismo vertinimu, A. A. buvo nesąžiningas, nes žinojo, kokia suma teismo sprendimu iš jo priteista ieškovei, žinojo, kad pardavęs dalį jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, o likusius įkeitęs hipoteka, nebeturės nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal teismo sprendimą. Suprato, kad likusio registruotino turto (turimų ginklų) vertės nepakaks atsiskaityti su kreditoriumi. A. A. nesąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, kad už parduotus žemės sklypus gautų pinigų nepanaudojo atsiskaityti su kreditoriumi.
8. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „NTB Namėjos grupė“, turėdama žinių apie pardavėjo turtui taikytą areštą, nepagrįstai elgėsi pasyviai ir jai prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo apie galimus pardavėjo kreditorius. Pažymėjo, kad gavus žinių apie kreditorius, atsakovei būtų akivaizdu, jog ginčijamas sandoris pažeis kreditorių teises, nes sustiprins A. A. nemokumą. Apie tai, kad A. A. turi su mokumu susijusių sunkumų, atsakovė galėjo spręsti ir pagal su juo sudaromų sandorių sąlygas: A. A. žemės sklypus sutiko parduoti ženkliai pigiau nei jų rinkos vertė; už parduodamus daiktus jis norėjo gauti grynais pinigais; prašė suteikti 5 000 Eur paskolą net 25 metams. Todėl konstatavo, kad ir šis sandorio dalyvis buvo nesąžiningas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas taikyti actio Pauliana.
9. Teismas laikė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis actio Pauliana pagrindu pareikšdama ieškinį, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „NTB Namėjos grupė“ prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė praleido kreipimosi į teismą terminą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad byloje nėra iki galo nustatytos ir išnagrinėtos visos faktinės aplinkybės, nenustatyta, kokia buvo sklypų vidutinė rinkos vertė, kur atsakovas A. A. panaudojo už sklypų pardavimą gautas lėšas. Tuo pagrindu tikslinga iš naujo įvertinti faktines aplinkybes ir skirti parduotų sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizę.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, sprendimas pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis.
12. Teigia, jog sandorio sudarymo metu neegzistavo viena iš būtiniausių actio Pauliana taikymo sąlygų, nes kreditorius neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė paaiškėjo tik 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1455-781/2015. Tuo tarpu, koks bus apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kai buvo sudaroma ginčijama žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis (2015 m. liepos 14 d.), nei A. A., nei UAB „NTB Namėjos grupė“ negalėjo žinoti. Be to, tai, kad ieškovė abejojo savo reikalavimo teise, patvirtina ir tas faktas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės reikalavimui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo A. A. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau ieškovė, nerizikuodama padaryti žalos atsakovui, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių į antstolį nesikreipė, dėl ko laikinai įregistruotas turto arešto aktas iš turto arešto registro buvo išregistruotas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas netyrė faktinių aplinkybių, kam A. A. panaudojo gautas iš turto pardavimo sandorių lėšas, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis perleidimo sandorių sudaryti neprivalėjo, o gautų pinigų nepanaudojo atsiskaityti su kreditoriumi. Aplinkybė, kur šis atsakovas panaudojo pinigines lėšas, apskritai nebuvo nagrinėjama.
14. Dėl UAB „NTB Namėjos grupė“ sąžiningumo nurodo, kad nei teismas, nei ieškovė nenurodė, kokios bylos tuo metu, kai atsakovė neva privalėjo pasidomėti vykstančiais teisminiais procesais, buvo nagrinėjamos ir kur apie tai viešai buvo skelbiama.Padaryta prielaida apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas dar nereiškia, kad pareikšti ieškiniai bus patenkinti, juolab, jog jokių turto areštų sklypams, dėl kurių turėjo įvykti sandoris, įregistruota nebuvo. Tai patvirtina ir antstolio S. M. pateiktas atsiliepimas į civilinę bylą Nr. 2-16495-545/2014. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „NTB Namėjos grupė“ 2015 m. liepos 14 d. žinojo, jog A. A. turtui iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo pritaikytas areštas. Būtent ginčijamo sandorio sudarymo metu apeliantei pateiktame VĮ Registrų centro išraše jokių areštų įregistruota nebuvo. Ji savo iniciatyva patikrino interneto portalus, kuriuose neigiamos informacijos apie A. A. nerado. Siekdama užtikrinti sandorio teisėtumą, kreipėsi į notarą, kuris patvirtino, kad sandorį sudaryti galima.Tuo tarpu sprendime nurodyti kaip galimi atlikti veiksmai, siekiant gauti informaciją apie atsakovą, viršija protingumo kriterijų.
15. Nurodo, kad teismas, nesigilindamas į nekilnojamojo turto rinkoje vykstančius pokyčius ir turto pirkimo pardavimo specifiką, remdamasis tik vienu sandoriu, konstatavo, jog apeliantė įsigijo sklypus mažesne kaina, nei vidutinė rinkos vertė. Šie teismo teiginiai prieštarauja sprendime nurodytiems teiginiams apie tai, kad atsakovės UAB „NTB Namėjos grupė“ atstovo pateiktos pažymos apie šių sklypų vidutinę rinkos vertę patvirtina, jog jų vertė be miško medynų yra mažesnė už ieškovės reikalavimo dydį. Tokiu būdu, teismas prieštaringai vertina įrodymus, neištyręs faktinių aplinkybių, neįsitikinęs, kokia buvo sklypų vertė, daro nepagrįstas išvadas. Kartu teismas nepagrįstai įmonės atsiskaitymą su A. A. grynais pinigais laikė šio mokumo problemų įrodymu. Atsiskaitymai grynais pinigais nėra uždrausti ar apriboti, priežasčių neatsiskaityti su atsakovu apeliantė neturėjo, ieškovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos buvo atsiskaityta su A. A., neginčija.
16. Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16495-545/2014 iš A. A. UAB „Medskina“ naudai priteista 9 075 Lt (2 628,30 Eur) skolos. Tuo tarpu ieškovė šioje byloje prašė pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių suma 10 500 Eur. Taigi, ieškovė galėjo pareikšti ieškinį tik 2 628,30 Eur sumai, bet ne tris kartus didesnei. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinį tenkino visa apimtimi, laikytina, jog buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos.
17. Nesutinka su teismo pozicija dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė turėjusi informacijos, jog atsakovas A. A. sudarė žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorį, todėl kreipėsi į antstolį. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad tarp ieškovės ir A. A. ginčas teisme buvo pradėtas dar 2014 m. ir galutinai išspręstas 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį. Taip pat iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 13 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Pateikus vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti, ieškovė nesidomėjo vykdymo procesu, todėl būtent nuo vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti yra pradedamas skaičiuoti actio Pauliana ieškinio senaties terminas, kurį nagrinėjamu atveju ieškovė praleido.
Šalies argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovei UAB „Medskina“ iki 5 792,40 Eur baudą.
19. Nurodo, kad teismas šališkai ir skubotai ištyrė bei įvertino bylos įrodymus, sprendimą priėmė vadovaudamasis tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, remdamasis prielaidomis ir spėlionėmis, neįsigilinęs į faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą.
20. Teigia, jog teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės UAB „NTB Namėjos grupė“ naudai 10 500 Eur, nedetalizavo ir nenurodė, kodėl ieškovė turi neabejotiną ir neginčytiną teisę būtent į 10 500 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovės naudai buvo priteista ne visa jos reikalauta suma, o tik 2 628 Eur skolos. Šis sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 29 d. Tai rodo, kad, A. A. 2015 m. liepos 14 d. sudarant ginčo sandorį dėl žemės sklypų pardavimo, ieškovė 2015 m. liepos 14 d. neturėjo nei galiojančios reikalavimo teisės, nei reikalavimo 10 500 Eur sumai. Be to, sprendime nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl A. A. neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo, nenurodyta, kuo pasireiškė atsakovų nesąžiningumas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo siūlyta atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, nustatyti ginčo sklypų kainą ir vertę, tačiau šia teise ji nepasinaudojo, nors įrodinėjimo pareiga nustatyta būtent tai šaliai, kuri teigia.
21. Nurodo, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą senaties terminą, todėl teismas turėjo taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Šiuo atveju ieškinys teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 13 d., nes ieškovei vykdomasis raštas išduotas 2015 m. rugpjūčio 13 d. Būtent nuo šio momento UAB „Medskina“ tapo A. A. kreditore.
22. Pažymi, jog teismas ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors pastaroji nepateikė rašytinio prašymo dėl šių išlaidų priteisimo su jų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimais į atsakovų A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „Medskina“ prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, visos actio Pauliana sąlygos buvo nustatytos. Priešingai nei teigia apeliantai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento, ieškovė apie jos pažeistus interesus sužinojo tik susipažinusi su antstolio 2015 m. lapkričio 5 d. jai perduota informacija apie atsakovo A. A. turėtą turtą bei įvykdytus sandorius. Kituose antstolio raštuose, kuriuose buvo aptartos išieškojimo galimybės, tokios informacijos pateikta nebuvo.
25. Atsiliepimu į atsakovo A. A. apeliacinį skundą atsakovė UAB „NTB Namėjos grupė“ prašo atsakovų apeliacinius skundus tenkinti, nesivadovauti ieškovės UAB „Medskina” 2017 m. lapkričio 28 d. atsiliepimu į atsakovės UAB „NTB Namėjos grupė” apeliacinį skundą, kadangi šis atsiliepimas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.
26. Nurodo, kad UAB „NTB Namėjos grupė” 2017 m. rugpjūčio 3 d. apeliacinis skundas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 7 d. Atsižvelgiant į tai, terminas bylos šalims pateikti atsiliepimus į šį apeliacinį skundą suėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. Tuo tarpu ieškovė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą pateikė tik 2017 m. gruodžio 5 d. Ieškovė savo atsiliepime į UAB „NTB Namėjos grupė” apeliacinį skundą atnaujinti termino atsiliepimui pateikti neprašė, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinis skundas atmestinas.
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
29. UAB „NTB Namėjos grupė” prašymas žodinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinius skundus atmetamas. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
30. Žodinio nagrinėjimo būtinumą apeliantė motyvuoja tuo, jog teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis, ne iki galo nustatytos visos faktinės aplinkybės, nenustatyta sklypų rinkos vertė, kur A. A. panaudojo gautas lėšas, tikslinga skirti parduotų sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizę.
31. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų apeliaciniais skundais, atsiliepimais į juos, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek apeliaciniuose skunduose, tiek atsiliepimuose į juos yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Greta pasakyto pastebima, jog bylos nagrinėjimo procesas yra sąlygotas koncentruotumo ir ekonomiškumo principų ( CPK 7 straipsnis), kurių laikantis reikalinga aiškintis ir nustatyti ne visas procese nurodytas ir šaliai atrodančias svarbiomis, o ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes( CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Apeliantai nenurodo duomenų apie tai kur ir kaip A. A. panaudojo gautas už parduotus sklypus iš UAB „NTB Namėjos grupė” lėšas. Kolegijos vertinimu, pačiam lėšų turėtojui šių aplinkybių nenurodžius pirmos instancijos teismui, jų neįvardijant ir skunde, nepaaiškinant kodėl tokių įrodymų jis neteikė pirmos instancijos teismo procese, žodinio proceso paskyrimas neleis surinkti ginčui spręsti reikšmingų duomenų. Bylos duomenys rodo, jog su ieškove kaip kreditore gautomis lėšomis nebuvo nė iš dalies atsiskaityta ir tas, greta kitų aplinkybių, leidžia spręsti dėl skolininko sąžiningumo laipsnio konkrečiu atveju. Teismas naudojosi vidutinės sklypų rinkos vertėmis, nustatytomis 2015 m. liepos mėnesį, t.y.ginčo sandorių sudarymo, laikotarpiu. Pirmos instacijos teismo procese atsakovai neteikė prašymo dėl teismo ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti. Su skundais apeliantai nepateikė duomenų, pvz. turto vertinimo ,ekspertizės, atliktos turto savininko iniciatyva ar pan., kurie leistų spręsti, kad ginčo turto rinkos vertė ženkliai kitokia nei teismo nurodyta jo skaičiavimuose , tad ekspertizės atlikimas būtų tikslingas. Pastebima, jog po ginčo sandorio sudarymo iki šio laiko praėjo beveik treji metai, sklypų savybės tikėtina keitėsi , tad abejotina ar ekspertizės atlikimas šiuo laiku būtų tikslingas ir prasmingas.
32. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją (lot. revisio prioris instantiae), neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apeliantų nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
33. Iš UAB „NTB Namėjos grupė” apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantė prašo įvertinti: 1.) ar ginčo sandorio sudarymo laikui buvo būtina actio Pauliana taikymo sąlygų visuma, konkrečiai- neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė; 2.) ar ginčo sandoriu buvo pažeisti A. A. kreditorių interesai ; 3.) ar pagrįsta teismo išvada apie UAB „NTB Namėjos grupė” nesąžiningumą ;4.) ar pagrįsta išvada dėl turto rinkos vertės ir restitucijos taikymo; 5.) ar teisingai taikyta ieškinio senatis; 6.) ar buvo pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas A. A. skunde iš esmės kelia identiškus klausimus ir papildomai teigia, jog sprendime nenurodyta kodėl teismas jį vertino kaip nesąžiningą skolininką, jis galėjo sudaryti ginčo sandorį, o pati ieškovė nepasinaudojo galimybe turtą areštuoti. Šie teisės bei fakto klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.
Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo ginčo sandorių sudarymo laikui
34. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
35. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šios dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003). Taigi sąlyga turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kaip actio Pauliana sąlyga, reiškia, kad ji taikoma, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdoma, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į prievolės termino suėjimo faktą.
36. Nepagrįstai apeliantai šios ieškovės teisės atsiradimą sieja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimo, kuriuo iš A. A. priteista 3171 Eur, procesinės palūkanos, įsiteisėjimo po apeliacinio proceso 2015 m.liepos 29 d.faktu . Apylinkės teismo sprendime konstatuota, jog tarp šalių buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, už medieną pagal išrašytą sąskaitą atsakovas turėjo sumokėti iki 2013 m.lapkričio 28 d.. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju atsakovo pareiga atsirado iš jo ir ieškovės sutarties, o ne iš teismo sprendimo, kuris kaip teisminės gynybos rezultatas buvo priimtas dėl to, kad atsakovas nevykdė sutartinės pareigos.Teismo sprendimas, jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas tėra egzistuojančios prievolės išraiškos forma, o ne prievolės atsiradimo pagrindas.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
37. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos skolininko sudaryto sandorio. Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba pakanka nustatyti, kad nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).
38. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog įrodyta, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovės kaip kreditorės interesus. Apeliantai teigia teismui nesiaiškinus kaip atsakovas panaudojo gautas lėšas. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nėra lemiama sprendžiant dėl šios actio Pauliana sąlygos buvimo, nes svarbu nustatyti ar ginčo sandoriu pažeisti kreditoriaus interesai, o ne tik tai kaip panaudotos ginčo sandorio pasėkoje gautos lėšos.
39. Šiuo atveju nėra ginčo,jog nė dalies gautų lėšų A. A. nepanaudojo atsiskaitymui su ieškove. Jis neteikė jokių jų panaudojimo įrodymų, netgi ir apeliaciniu skundu neįrodinėja, kad jas panaudojo kitų turėtų (?) įsipareigojimų vykdymui. Perleidus žemės sklypus, iš vykdomosios bylos matyti, jog jo turėto turto sumažėjo iki tiek, kad skolos ieškovei išieškojimas tapo nerealus. Reikšminga tai, jog A. A. žinojo, jog jo nekilnojamasis turtas buvo teismo nutartimi areštuotas, nes jam buvo įteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.kovo 19 d.nutartis civilinėje byloje Nr.2-16495-545/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių maždaug 12500 Lt nekilnojamajam turtui, o jo nesant kitam turtui pritaikymo. Be to , žemės sklypams buvo apribota disponavimo teisė kitoje civilinėje byloje nuo 2014 m.spalio 19 d., tas pažymėta VĮ Registrų centras išrašuose. Vienok, 2015 m.birželio 25 d., t.y. kelios savaitės iki ginčo sandorio sudarymo, įrašas apie disponavimo ribojimą buvo panaikintas po taikos sutarties sudarymo. A. A., žinodamas apie turtui pritaikytus ribojimus byloje su ieškove, pasinaudojo šios neveiklumu( nesikreipimu į antstolį) ir turtą perleido. Tą jis atliko tiek esant priimtas pirmos instancijos teismo sprendimui dėl skolos ieškovei, tiek jam nevykdant taikos sutarties sąlygų dėl periodinių mokėjimų kitoje civilinėje byloje, kur sklypai buvo areštuoti ieškinio prieš atsakovo užtikrinimui( apie tai detaliau žemiau),rodo atsakovo nesąžiningumą siekį išvengti mokėjimų pagal sutartis ir sykiu pastangas atlaisvinti nuo apribojimų tokį turimą turtą( dalį).Toks atsakovo elgesys akivaizdu, jog neatitiko kreditoriaus intereso gauti atsiskaitymą.
40. Tai, jog be ginčo turto A. A. realiai neturėjo ( nesiekė) galimybių atsiskaityti su ieškove rodo ir tai, jog ginčo sandorio sudarymo dieną jis pasiskolino iš UAB „NTB Namėjos grupė” 5000 Eur. Reiškia, piniginių lėšų jis neturėjo, šios lėšos atsiskaitymui su ieškove nenaudotos. Tą pačią dieną jis dar du įsipareigojimais neapsunkintus sklypus už minėtą paskolą apsunkino hipoteka pirkėjos UAB “NTB Namėjos grupė“ naudai,kuri kaip hipotekos turėtoja turi pirmumą prieš kitus jos neturinčius kreditorius. Ginčo sandoris, paskola ir ja užtikrinanti hipoteka tarp tų pačių šalių sudaryti tą pačią dieną, pas tą patį notarą. UAB „NTB Namėjos grupė” procesiniuose dokumentuose ( triplikas, t.II,b.l.179-180) nurodo, jog dėl paskolos suteikimo buvo susitarta ginčo sandorio sudarymo metu, leidžia visus šiuos sandorius vertinti kaip vieningą vientisą veiklą. Šešių žemės sklypų pardavimas, gautų lėšų nenaudojimas atsiskaitymui su kreditoriumi, tuo pačiu papildomų naujų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas užtikrinant juos ( dviejų žemės sklypų hipoteka) tokiu būdu, kuris suteikia pirmumą prieš hipotekos neturinčius ankstesnius kreditorius, po šių sandorių nelikus turto iš kurio būtų galimas efektyvus išieškojimas per protingą terminą, leidžia spręsti, jog A. A. siekė išvengti nors dalinio atsiskaitymo su ieškove, o tas neabejotinai pažeidė šio kreditoriaus interesus.
41. A. A. teigia, jog jam nebuvo trukdžių sudaryti ginčo sandorį, tad ieškinys nepagrįstas. Teiginys dėl A. A. galimybės sudaryti ginčijamą sandorį iš esmės yra pagrįstas (sandorio sudarymo dienai sklypų perleidimui nebuvo nustatyta draudimų), bet actio Pauliana instituto taikymo specifika tokia, jog sandoris , esant sąlygų visumai, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.
42. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, pagrįsta teismo išvada,jog pagal sandorio prigimtį turto pardavimo sandorio A. A. sudaryti neprivalėjo.Nepateikta duomenų,jog jį sudarius, būtų sumažėję jo įsipareigojimai, bent dalinai atsiskaityta su kreditoriais, pagerėjus turtinė padėtis ir pan.
Dėl UAB „NTB Namėjos grupė”sąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį
43. Atlygintinį sandorį ginčijant CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Kolegijos iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog įrodytas UAB „NTB Namėjos grupė” nesąžiningumas kaip jis suprantamas CK 6.66 straipsnio sąlygų prasme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015; kt.).
44. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu.Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atidus ir rūpestingas asmuo turėtų pasidomėti, kaip baigėsi teisminiai ginčai dėl būsimos sandorio šalies įsipareigojimų (ne tik dėl sandoriu perleidžiamo turto), ar nėra įsipareigojimų, kuriems įvykdyti būtų panaudotas turtas kaip vienintelė skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, nors daiktinės teisės neapribotos specialia tvarka (turto areštu, įkeitimu, hipoteka).Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
45. Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Turi būti nustatoma, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
46. Dėl 43-45 punktuose nurodytų sąžiningumo vertinimo taisyklių kaip nepagrįstus teismas atmeta UAB „NTB Namėjos grupė” teiginius, jog ji neturėjo galimybės pasitikrinti ar A. A. apskritai turi kreditorių, ar sandoris su juo nesukels pastarojo nemokumo ar sunkumų vykdant prievoles prieš kitus kreditorius, ar jų interesams nebus padaryta žalos, ar atsakovui teigiant, kad jo turtinė padėtis “normali“ , toks paaiškinimas buvo pakankamas pardavėjo sąžiningumui nustatyti.
47. Tokios informacijos surinkimo reikalingumas apeliantei UAB „NTB Namėjos grupė” neturėjo kelti abejonių, nes viena iš jos veiklos sričių, kaip nurodė, yra operacijos su nekilnojamuoju turtu. Teismas pagrįstai nurodė ,jog 2015 m.liepos 14 d., pasidomėjus viešais hipotekos registro duomenimis, būtų mačiusi, jog atsakovas yra hipoteka įkeitęs žemės sklypą 43443 Eur prievolės įvykdymo užtikrinimui kredito unijai “Vilniaus taupomoji kasa“, įvykdymo terminas 2012 m.gegužės 25 d., hipoteka nepasibaigusi , ji 2012 m.rugpjūčio 28 d.buvo pakeista , nurodomas kitas prievolės įvykdymo terminas 2017-01-25( 2015-08-25 duomenys, vykd.bylos l.20). Nėra duomenų, jog apeliantė būtų tikrinusi šios informacijos svarbą. Apeliantė patvirtina, jog jai buvo žinoma apie atsakovo turtui taikytus turto areštus( skundo 6 l.), bet atsakovas paaiškinęs, jog buvo sudaryta taikos sutartis, todėl areštas panaikintas.Taigi, buvo žinoma, jog atsakovas dalyvauja(-vo) teisminiuose procesuose , todėl , elgdamasi rūpestingai, turėjo neapsiriboti atsakovo patikimu, o pareikalauti iš pastarojo patikimų duomenų apie taikos sutarties sąlygas,jos vykdymą. Gavus šiuose duomenis , atsakovė būtų galėjusi įvertinti, jog taikos sutartimi sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito unijai “Vilniaus taupomoji kasa“ 34107,30 Eur skolos, 3889,45 Eur palūkanų ir 1794,65 Eur delspinigių ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 30 d. Tuo tarpu 2015 m.liepos 09 d.kredito unija kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kas rodė, jog taikos sutarties sąlygų nesilaikoma, įmokos nemokamos. Iki ginčo sandorio sudarymo vykdomojo rašto išdavimo klausimas nebuvo išspręstas. Jeigu atsakovė tokios informacijos iš atsakovo nepareikalavo( įrodymų apie tai nepateikta) arba, ją turėdama, vis tik nutarė ginčo sandorį sudaryti, kolegijos vertinimu, tas reiškia , jog atsakovė elgėsi nepakankamai atsakingai ir rizikavo, jog jos ir atsakovo sudaromas sandoris gali pažeisti kitų kreditorių (kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa“).Nors atsakovė nurodė nežinojusi apie kitus kreditorius, bet, turėdama duomenis, bent apie vieną gana ženklų( apie 40000 Eur)neįvykdytą atsakovo įsipareigojimą, ji turėjo elgdamasi apdairiai pareikalauti iš atsakovo patikimų duomenų apie kitus kreditorius, duomenis tikrinti, o jų nepateikiant ar negalint įsitikinti pateiktų tikslumu, susilaikyti nuo sandorio sudarymo, o to nepadarius, turi prisiimti galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes.
48. Ne vien duomenų apie kreditorius netikrinimas ar nepakankamas to darymas, rodo atsakovės nesąžiningumą. Nors kaip teisingai nurodė apeliantė, atsiskaitymai grynais buvo leistini ir pati savaime tik ši aplinkybė nerodytų sandorio šalių nesąžiningumo, bet ji, ypač turint duomenis apie neįvykdytus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, o atsakovui, pasak atsakovės, teigiant, jog gautas lėšas ji toliau investuos į nekonkretizuotą „verslo projektą“, kuriam pats neturi pakankamų lėšų, tad skolinasi iš pirkėjo, turėjo kelti pagrįstų abejonių ar gautas lėšas artimiausiu metu ketinama panaudoti jau esamiems įsipareigojimams vykdyti. Kolegija atkreipia dėmesį, jog santykinai nedidelė 5000 Eur paskola neatskleidžiamam „projektui“ suteikta net 25 metams, kas turėjo atsakovei kelti abejonių dėl A. A. mokumo.
49. Nors byloje nebuvo atliktas individualus turto vertinimas ar teismo ekspertizė, kolegija iš esmės pagrįsta laiko teismo išvadą, jog turtas perduotas mažesne nei rinkos kaina. Kolegijos vertinimu, atsižvelgtina ne tik į keturių ginčo sklypų, bet į visų šešių sandorių parduotų sklypų vertes, nes visi šeši sklypai perleisti vienu metu ir vienu sandoriu. Teismas rėmėsi vidutinėmis rinkos kainomis pagal Registrų centro duomenis, kurie, sutinkama su apeliantais, nėra tikroji rinkos vertė. Vienok, vidutiniai rinkos duomenys parengti labai artimam ginčo sandorio sudarymo laikui ( 2015 m. liepos mėn.), skirtumas tarp šių verčių 35595 Eur ir sutartyje nustatytos kainos 20000 Eur sudaro apie 56 % ir tas skirtumas vertinamas kaip ženklus. Be to, du iš 2015 m.liepos 14 d.parduotų atsakovei 9500 Eur sklypų 2016 m.gegužės 17 d. buvo brangiau už 13600 Eur ( skirtumas apie 43 %) parduoti KB “Zarasų šilas“. Jeigu neimti domėn vidutinės rinkos kainos ,nurodytos VĮ Registrų centras pažymose, o abi kainas vertinti kaip rinkos kainas, skirtumas tarp 2015 ir 2016 metų sandorių kolegijos vertinimu ženklus. Pardavimo kainų 43 % skirtumui paaiškinti tik natūraliais rinkos pokyčiais per maždaug vienerius metus įrodymų nepateikta. Toks skirtumas leidžia daryti labai tikėtiną išvadą, jog 2015 m. liepos 14 d. sandoriu sklypai parduoti už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, kas greta kitų aplinkybių teismo buvo pagrįstai įvertinta kaip sandorio šalių nesąžiningumo įrodymas.
50. Sąžiningumo principas turi būti derinamas su teisingumo ir protingumo principais. Dėl to tokiais atvejais, kai, pvz., trečiasis asmuo įsigyja iš skolininko turtą už gerokai mažesnę kainą nei reali šio turto rinkos vertė, laikytina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus, nes priešingu atveju ši vertės neatitiktis jam galėjo būti žinoma, todėl negali būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).
Dėl restitucijos masto
51. Kaip nepagrįstas atmetamas skundų argumentas,jog teismui nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančiu sandorį ir taikyti restituciją 10500 Eur sumai, kai ieškovės turima reikalavimo teisė daug mažesnė. Pagal teismo sprendimą iš atsakovo priteista ( su bylinėjimosi išlaidomis) 3171 Eur.
Teismas nurodė pripažįstantis negaliojančiu sandorį dėl visų keturių sklypų 10500 Eur apimtyje, nes sklypų vertė kinta, tikrąją jų vertę parodys varžytinės ir tokį argumentą kolegija vertina kaip iš esmės pagrįstą.
52. CK 6.66 straipsnio 4 dalies norma pagal kurią sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisų pažeidimui pašalinti, reiškia tai, kad pripažinus negaliojančiu ginčijamą sandorį ir restitucijos pagrindu turtą grąžinus skolininko nuosavybėn, kreditorius turi teisę reikalauti, kad iš turto, atitekusio skolininkui pagal nuginčytus sandorius, būtų visiškai patenkintas jo reikalavimas, buvęs pagrindu ginčyti sandorį, t.y. jis neturi teisės reikalauti viso sandorio pagrindu perleisto turto ar visos jo vertės.
53.Teismų praktikoje pastebima, kad šios normos taikymas turi būti efektyvus ir užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą ( Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-91/2013). Nuo sandorio sudarymo praėjo beveik treji metai, koks šiuo metu sklypų, juose esančių medynų ( visi sklypai miškų ūkio paskirties) stovis, taigi ir tikslesnė jų vertė, nežinoma. Sugrąžinus sklypus atsakovui ir nenustačius kitų kliūčių juos realizuoti vykdymo procese, galės būti užtikrintas ieškovės kaip kreditorės interesas į realų teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu vykdant teismo sprendimą, paaiškėtų, jog lėšų pakanka ir nebebūtina nukreipti išieškojimo į visus sklypus, sugrąžinto turto realizavimas šioje vykdomojoje byloje nebus vykdomas. Tai, kolegijos vertinimu, užtikrins išieškotojo ir skolininko interesų( vieno į sprendimo įvykdymą, kito- į turto išsaugojimą) pusiausvyrą .
Dėl ieškinio senaties
54. Kaip nepagrįstus kolegija vertina apeliantų argumentus,jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes jis( vieneri metai) pradėtini skaičiuoti nuo vykdomojo rašo išdavimo 2015 m.rugpjūčio 13 d. dienos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. lapkričio 5 d., kai ieškovė iš antstolio gavo informaciją apie ginčijamo sandorio sudarymą. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato specialią ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklę- nuo sužinojimo apie sudarytą sandorį. Įstatymas nesieja šio termino pradžios su teismo sprendimo įsiteisėjimu ar vykdomojo proceso pradžia, todėl priešingi apeliantų teiginiai atmetami kaip teisiškai klaidingi.
55.Kiti skundų argumentai vertinami kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl ginčo , todėl dėl jų detaliau kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų
56. Kaip nepagrįstas atmetamas atsakovo argumentas, jog ieškovei negalėjo būti priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas, nes šalis nepateikė prašymo dėl išlaidų su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tokio prašymo ir pagrindimo pateikimas numatyti CPK 98 straipsnio 1 dalyje. Vienok, įstatymas nenustato kokiame dokumente( kokia forma) turi būti suformuluotas toks prašymas, kiek detalus turi būti apskaičiavimas. Bylos duomenys rodo, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas suformuluotas jau ieškinyje, atstovavimo išlaidų dydis nurodytas atskirame pranešime( t.II, b.l.33). Nors šalis nepateikė atskirto dokumento su išlaidų apskaičiavimu, bet į procesą buvo pateikti apmokėjimo už atstovo paslaugas dokumentai, kuriuose nurodyta už kokį darbą sumokėta ( dokumento surašymas, atstovavimas) ir pagal tuos dokumentus galima ne tik nustatyti apmokėjimo faktą, bet ir patikrinti šių išlaidų atitikimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas priteisė dalį išlaidų, nurodė kaip remdamasis Rekomendacijomis apskaičiavo išlaidų dydžius. Kolegijos vertinimu , teismo išvados atitinka Rekomendacijas. Dėl pačių skaičiavimų tikslumo pastabų neteikiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Atmetant apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų. A. A. žyminio mokesčio , pateikiant apeliacinį skundą, 236 Eur dalies mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo nutarties( sprendimo) paskelbimo. Apeliaciniam procesui pasibaigus, ši mokesčio dalis priteistina iš A. A. valstybei.
58. Už atsiliepimų į A. A. ir UAB “NTB Namėjos grupė“ apeliacinius skundus parengimą ieškovė atstovui sumokėjo atitinkamai 300 Eur ir 200 Eur( t.II, b.l.130,137). Šios išlaidos atlygintinos dalinai- iš A. A. priteisiama 300 Eur už atsiliepimo į jo skundą parengimą. Už atsiliepimo į “NTB Namėjos grupė“ apeliacinį skundą parengimą išlaidos nepriteisiamos, nes pripažįstamos nebūtinomis išlaidomis. Taip sprendžiama dėl to, jog kaip pagrįstai nurodė UAB “NTB Namėjos grupė“ atsiliepimas į skundą parengtas ir pateiktas ženkliai praleidus jo pateikimo terminą ( teismo pranešimas apie atsiliepimo į skundą pateikimo per 20 dienų ieškovei išsiųstas 2017 m.liepos 7 d., o atsiliepimas teisme gautas tik 2017 m.gruodžio 5 d.).Nors teismas nenurodė atnaujinęs terminą atsiliepimui pateikti, bet jį priėmė. Kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas neatitinka proceso reikalavimų dėl terminų atnaujinimo tvarkos ir termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo. Šalies elgesys akivaizdžiai pavėluotai pradėjus rengti atsiliepimą į skundą ir dėl to patiriant išlaidų vertinamas kaip neatitinkantis proceso ekonomiškumo principo ir tokios išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. A., a.k (duomenys neskelbtini) UAB “Medskina“ naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš A. A., a.k (duomenys neskelbtini) 236 Eur bylinėjimosi išlaidų.