- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-07
- Bylos Nr.
- 2-14-277/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Ieškovas
- UAB „Medskina“
- Atsakovas
- A. A., UAB „NTB Namėjos grupė“
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Medskina“ ieškinį A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Zarasų 2-ojo notaro biuro notaras R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 14 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“, dalyje dėl žemės sklypų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros 10500 Eur vertės ir taikyti restituciją – grąžinti A. A. žemės sklypus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros 10500 Eur vertės, o UAB „NTB Namėjos grupė“ iš A. A. grąžinti 10500 Eur.
Ieškovas ieškinyje, dublike, o ieškovo atstovas ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas sudarė su atsakovu sutartį dėl medienos ištraukimo iš atsakovui priklausančio miško. Ieškovas darbus atliko ir 2013 m. lapkričio 13 d. atliktų darbų apmokėjimui išrašė sąskaitą faktūrą 12342 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2013 m. lapkričio 28 d., bet neapmokėjo. Ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16495-545/2014 ieškinį patenkino. Atsakovas dėl teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 29 d. atmetė. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį ieškovas 2015 m. rugpjūčio 24 d. pateikė vykdyti antstoliui. Atlikus vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad atsakovas neturi turto ir piniginių lėšų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą. Areštuoti trys žemės sklypai įkeisti hipoteka. 2015 m. spalio 16 d. antstolis kreipėsi į hipotekos kreditorių UAB „NTB Namėjos grupė“ dėl sutikimo išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos kreditorius sutikimo nedavė ir apie tai antstoliui raštu pranešė 2015 m. lapkričio 16 d. Ieškovas 2015 m. lapkričio 5 d. iš antstolio gavo informaciją, kad atsakovas po Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo paskelbimo 2015 m. liepos 14 d. sudarė su UAB „NTB Namėjos grupė“ pirkimo–pradavimo sutartį, pagal kurią už 20000 Eur pardavė šešis žemės sklypus, pinigus už parduotus sklypus gavo, bet su ieškovu neatsiskaitė. Sandoris pažeidžia ieškovo teises, nes dėl jo atsakovas faktiškai tapo nemokus – nebeturi nei turto, nei lėšų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Ieškovas ginčija tik dalį sandorio, nes UAB „NTB Namėjos grupė“ du pirktus žemės sklypus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 17 d. pardavė kooperatinei bendrovei „Zarasų šilas“, kuri yra sąžiningas įgijėjas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną sandorį buvo nesąžiningas. Be paminėtų sąlygų skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nagrinėjamu atveju yra visos paminėtos sąlygos. 1) Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo ir tebeturi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. A., patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16495-545/2014. 2) Ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises, nes dėl šio sandorio atsakovas A. A. faktiškai tapo nemokus – nebeturi turto ar lėšų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovo reikalavimą. 3) Atsakovas A. A. ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo. 4) Atsakovas A. A. buvo nesąžiningas, nes ginčijamą sandorį sudarė po to, kai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą, todėl žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises ir to siekė. 5) Trečiasis asmuo, atsakovas UAB „NTB Namėjos grupė“, sudaręs ginčijamą sandorį, taip pat buvo nesąžiningas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisi jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. UAB „NTB Namėjos grupė“ žinojo, kad daliai A. A. turto taikoma hipoteka, todėl žinojo, kad yra kreditorių. Taigi, akivaizdu, kad UAB „NTB Namėjos grupė“ sudarydama šį sandorį buvo nesąžininga. Be to UAB „NTB Namėjos grupė“ nesąžiningumą įrodo ir ta aplinkybė, kad sandorio suma buvo trečdaliu mažesnė nei rinkos kaina ir ši aplinkybė sąžiningam įgijėjui turėjo sukelti abejonių dėl sandorio teisėtumo ir sąžiningumo. Pagrįstų abejonių šio atsakovo sąžiningumu kelia ir ta aplinkybė, kad su A. A. buvo atsiskaityta grynais pinigais. Mano, kad mokant tokią didelę sumą sąžiningos sandorio šalys turėjo vadovautis Civilinio kodekso 6.344 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir kainą sumokėti per notaro depozitinę sąskaitą. Ieškovas apie jo teises pažeidžiantį atsakovų sandorį sužinojo 2015 m. lapkričio 5 d. gavęs iš antstolio raštą apie atsakovo turėtą turtą bei įvykdytus sandorius iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, todėl ieškinį 2016 m. spalio 25 d. pareiškė nepasibaigus Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytam vienų metų ieškinio senaties terminui.
Atsiliepimas
Atsakovo A. A. atstovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir duodamas paaiškinimus teismo posėdyje siūlė ieškinį atmesti, nes nėra actio Pauliana taikymo sąlygų: 1) ieškovo naudai iš atsakovo A. A. priteista tik 3344,85 Eur, o ieškovas prašo panaikinti sandorį dėl žemės sklypų, kurių vertė 10500 Eur, neturėdamas neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės 10500 Eur sumai; 2) ieškovas neįrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jo teises; 3) ieškovas neįrodė atsakovo A. A. nesąžiningumo, nes kalbėdamas apie atsakovo nesąžiningumą remiasi ne konkrečiais faktais, o prielaidomis. Ieškinys pareikštas pasibaigus Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytam vienų metų ieškinio senaties terminui. Kasacinis teismas pripažįsta, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1455-784/2015 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą galioti nepakeistu, o vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-16495-545/2014 ieškovui išduotas 2015 m. rugpjūčio 13 d. Nuo šio momento ieškovas tapo A. A. kreditoriumi. Būdamas kreditoriumi privalėjo aktyviai ir sąžiningai veikti vykdymo procese, susižinoti apie galimus ir preziumuojamus savo teisių pažeidimus ir imtis aktyvių veiksmų bei priemonių šias teises ginti, bet to nepadarė. Akivaizdu, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą senaties terminą, nes ieškinys teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. Prašo taikyti senatį.
Atsakovo UAB „NTB Namėjos grupė“ atstovas, pateikdamas atsiliepimą, tripliką ir duodamas paaiškinimus teismo posėdyje taip pat siūlė ieškinį atmesti, nes nėra actio Pauliana taikymo sąlygų. Pirmiausia ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „NTB Namėjos grupė“ sudarydamas ginčijamą sandori buvo nesąžiningas. Ieškovo manymu atsakovo nesąžiningumą rodo tokios aplinkybės: 1) atsakovas žinojo apie prastą A. A. turtinę padėtį, nes matė, kad dviem A. A. priklausantiems sklypams nustatyta hipoteka; 2) žemės sklypus A. A. pardavė už 20000 Eur, kai jų rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus yra 35959 Eur; 3) už parduotus sklypus A. A. buvo sumokėta grynais pinigais. Su ieškovo teiginiais negalima sutikti, nes atsakovui priklausantys žemės sklypai įkeisti hipoteka užtikrinant paskolos sutarties, sudarytos tarp A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“, įvykdymą. Dėl šios hipotekos atsakovui nebuvo pagrindo manyti, kad A. A. turtinė padėtis prasta. Kaina, už kurią iš A. A. nupirkti žemės sklypai, buvo šalių suderėta ir nėra pagrindo teigti, kad ta kaina nesąžininga. Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė nėra tiksli ir gali ženkliai skirtis nuo tikrosios rinkos vertės. Dalį iš A. A. įsigytų sklypų atsakovas vėliau perleido tik už 10-30 procentų didesnę kainą, o tai rodo, kad žemės sklypai iš A. A. buvo įsigyti iš esmės pagal tuo metu buvusias rinkos kainas, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip nesąžiningumo įrodymas. Mano, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog sandorio šalių nesąžiningumą patvirtina faktas, kad kaina pardavėjui buvo sumokėta grynais pinigais. Atsakovas nesutinka dėl ieškovo dublike nurodomos atsiskaitymo tvarkos, jog tam, kad išvengti sutarties ginčų ir abejonių dėl to, ar nekilnojamojo daikto kaina buvo sumokėta, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.344 straipsnio 4 dalyje nurodyta atsiskaitymo tvarka. Ši norma yra dispozityvi ir neprivaloma. Šalys sutartimi gali nustatyti kitą, jiems priimtinesnę atsiskaitymo tvarką. A. A. pageidavo kainą už parduotus žemės sklypus gauti grynai pinigais, o atsakovas galėjo su pardavėju taip atsiskaityti. Atsakovas yra juridinis asmuo, kurio grynieji pinigai saugomi kasoje. Operacijos su šiais pinigais vykdomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles. Pinigų išmokėjimo operacijai patvirtinti buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, kurį atsakovas įtraukė į apskaitą. Jokių abejonių dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo fakto negali kilti. Mano, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo vykdomojo rašto pateikimo antstoliui. Būtent tada ieškovui tapo žinomas A. A. priklausančio turto sąrašas ir ieškovas turėjo sužinoti apie jo pažeistą teisę. Civilinio proceso kodekso 640 straipsnis numato, jog išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kt. Ieškovas pateikęs vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti privalėjo domėtis vykdymo procesu, jam turėjo būti žinoma apie actio Pauliana instituto egzistavimą civilinėje teisėje ir jis privalėjo pasidomėti apie A. A. priklausiusį ir perleistą turtą. Tačiau ieškovas nebuvo tiek atidus ir rūpestingas kaip turėjo būti, nesidomėjo vykdymo proceso eiga ir apie A. A. sudarytus sandorius neva sužinojo tik antstoliui pranešus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo neveikimas , t. y. nesidomėjimas vykdymo procesu ir nebendradarbiavimas su antstoliu negali būti pateisinama priežastimi dėl ko informacija apie A. A. su atsakovu sudarytus sandorius ieškovą neva pasiekė tik 2015 m. lapkričio 5 d., nors vykdomoji byla buvo pradėta rugpjūčio mėnesį. Prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad apie ieškovo nepakankamai rūpestingą elgesį ginant savo teises liudija ir tas faktas, kad pagal ieškovo ieškinį pradėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16495-545/2014 dar 2014 m. kovo 19 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – A. A. priklausančio turto areštas, bet ieškovas nutarties dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo neperdavė antstoliui vykdyti.
Trečiasis asmuo Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaras R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Remiantis šalių pateiktais dokumentais ir atstovų paaiškinimais nustatyta, kad UAB „Medskina“ ir A. A. sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią UAB „Medskina“ įsipareigojo atlikti miško kirtimo ir medienos ištraukimo iš miško darbą, o A. A. įsipareigojo darbą priimti ir už jį sumokėti. UAB „Medskina“ darbą atliko ir 2013 m. lapkričio 13 d. išrašė A. A. sąskaitą faktūrą 12342 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2013 m. lapkričio 28 d., bet neapmokėjo. Ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16495-545/2014 ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš A. A. UAB „Medskina“ naudai 9075 Lt skolos, 127,50 Lt palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9202,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 276 Lt žyminį mokestį ir 1470,60 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi A. A. apeliacinį skundą atmetė. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį ieškovas 2015 m. rugpjūčio 24 d. pateikė vykdyti antstoliui. Atlikus vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad atsakovas neturi turto ir piniginių lėšų, iš kurių galima būtų skolą išieškoti. Areštuoti trys žemės sklypai įkeisti hipoteka. 2015 m. spalio 16 d. antstolis kreipėsi į hipotekos kreditorių UAB „NTB Namėjos grupė“ duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos kreditorius sutikimo nedavė ir apie tai antstoliui raštu pranešė 2015 m. lapkričio 16 d. Ieškovas 2015 m. lapkričio 5 d. iš antstolio gavo informaciją, kad atsakovas po Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo paskelbimo 2015 m. liepos 14 d. sudarė su UAB „NTB Namėjos grupė“ pirkimo–pradavimo sutartį, pagal kurią už 20000 Eur pardavė šešis žemės sklypus, pinigus už parduotus sklypus gavo, bet su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas actio Pauliana pagrindu ginčija dalį šio sandorio, nes mano, kad sandoris pažeidžia jo teises, nes dėl šio sandorio atsakovas faktiškai tapo nemokus – nebeturi nei turto, nei lėšų, iš kurių galima būtų išieškoti skolą.
Civilinio kodekso 6.66 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmetamas, nes teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštas nepasibaigus vienų metų ieškinio senaties terminui. Atsakovai nepagrįstai sieja ieškinio senaties termino pradžią su vykdomojo rašto išdavimu ar jo pateikimu antstoliui vykdyti, nes pagal Civilinio kodekso 1.27 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pateikti dokumentai (t.1, b. l. 25-29) patvirtina, kad vykdymo proceso metu 2015 m. spalio 16 d. antstolis areštavo A. A. turtą, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi, todėl ieškovui nebuvo pagrindo manyti, kad kažkokie skolininko sandoriai pažeidžia jo teises. Areštuoti žemės sklypai buvo įkeisti hipoteka, todėl antstolis 2015 m. spalio 16 d. patvarkymu kreipėsi į hipotekos kreditorius duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Pagal Civilinio proceso kodekso 747 straipsnio 3 dalį, jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima. Ieškovas keturiolika dienų po patvarkymo išsiuntimo hipotekos kreditoriams, t. y. iki 2015 m. spalio 30 d. pagrįstai galėjo tikėtis, kad hipotekos kreditoriai duos sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, o kai sutikimas nebuvo gautas, atsirado pagrindas pasidomėti, ar skolininkas nėra sudaręs sandorių, kurie pažeidžia kreditoriaus interesus. Ieškovas taip ir padarė, 2015 m. lapkričio 4 d. pateikdamas antstoliui atitinkamą prašymą ir 2015 m. lapkričio 5 d. gavo iš antstolio duomenis apie ginčijamą sandorį (t. 1, b. l. 34-65). Taigi apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2015 m. lapkričio 5 d. Nuo šios datos ir prasidėjo ieškinio senaties terminas, o ieškinys pareikštas 2016 m. spalio 25 d., t. y. nepasibaigus vienų metų ieškinio senaties terminui.
Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas patvirtina, kad atsakovas A. A. skolingas ieškovui 10949 Lt (3171 Eur) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9202,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai teigia, jog ieškinys nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovo turimo reikalavimo dydis yra mažesnis už prašomu panaikinti sandoriu perleistų daiktų vertę. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Ieškovas prašo panaikinti miškų ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo sandorį. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus šių sklypų vertės didžiąją dalį sudaro miško medynų vertė (t. 1, b. l. 44-45, 46-47, 50-51, 52-53). Atsakovo UAB „NTB Namėjos grupė“ atstovo pateiktos pažymos apie šių sklypų vidutinę rinkos vertę (t. 2, b. l. 18-19, 21-22) patvirtina, kad jų vertė be miško medynų yra mažesnė už ieškovo reikalavimo dydį. Medynų vertė dėl naudojimo ar kitų priežasčių galėjo sumažėti, todėl tikroji žemės sklypų vertė paaiškės tik varžytinių metu.
Ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nes skolininkas perleido turtą, iš kurio galima buvo išieškoti, ir dėl šio sandorio nebeturi turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų atsiskaityti su kreditoriumi.
Ginčijamu sandoriu atsakovas pardavė žemės sklypus, neturėdamas tokios pareigos pagal įstatymą, sutartį, teismo sprendimą ar kitokiu pagrindu, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo.
Atsakovas A. A. buvo nesąžiningas, nes žinojo, kokia suma teismo sprendimu iš jo priteista ieškovui, žinojo, kad pardavęs dalį jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, o likusius įkeitęs hipoteka, nebeturės nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal šį teismo sprendimą. Suprato, kad likusio registruotino turto (turimų ginklų) vertės nepakaks atsiskaityti su kreditoriumi, t. y. žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Atsakovo A. A. nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad už parduotus žemės sklypus gautų pinigų nepanaudojo atsiskaityti su kreditoriumi.
Antrosios ginčijamo sandorio šalies nesąžiningumui konstatuoti taip pat būtina nustatyti, kad ji žinojo (turėjo žinoti), jog sandoris pažeidžia A. A. kreditorių teises.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Atsakovas UAB „NTB Namėjos grupė“ yra juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas pagal įstatus (t. 1, b. l. 110-119) yra operacijos su nekilnojamuoju turtu, todėl šią pareigą jis privalėjo vykdyti. Duomenys apie kitos sandorio šalies turtinę padėtį ir kreditorius gali būti gaunami sandorio šalims (jų atstovams) bendraujant, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kasacinio teismo konstatuota, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Pagal kasacinio teismo praktiką „turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
Atsakovo UAB „NTB Namėjos grupė“ atstovas paaiškino, kad A. A. duomenų apie savo kreditorius nepateikė, o dėl Nekilnojamojo turto registro išrašuose esančių įrašų apie buvusį parduodamų žemės sklypų areštą paaiškino, kad ginčas išspręstas sudarius taikos sutartį, todėl areštas panaikintas.
Teismas sprendžia, kad atsakovas UAB „NTB Namėjos grupė“, turėdamas žinių apie pardavėjo turtui taikytą areštą, nepagrįstai elgėsi pasyviai ir jam prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo apie galimus pardavėjo kreditorius. Prieš sudarydamas 2015 m. liepos 14 d. ginčijamą sandorį pasinaudojęs vieša teismų tvarkaraščių paieška gautų duomenų, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja A. A. apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteista skola. Viešame hipotekos registre sužinotų, kad A. A., užtikrindamas įvykdymą turtinės prievolės – 43443 Eur paskolos grąžinimą kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ – yra hipoteka įkeitęs žemės sklypą ir prievolės, kurios įvykdymo terminas 2012 m. gegužės 25 d., neįvykdė, nes hipoteka nepasibaigusi (Vykdomoji byla Nr. 170-890/2015: b. l.19). Duomenis apie A. A. kreditorius galima buvo gauti ir iš privačių šaltinių, pavyzdžiui UAB „Creditinfo Lietuva“. Gavus žinių apie kreditorius, atsakovui būti akivaizdu, kad ginčijamas sandoris pažeis kreditorių teises, nes sustiprins A. A. nemokumą. Apie tai, kad A. A. turi su mokumu susijusių sunkumų, atsakovas galėjo spręsti ir pagal su juo sudaromų sandorių sąlygas. A. A. žemės sklypus sutiko parduoti ženkliai pigiau nei jų rinkos vertė. Apie tai liudija ne tik Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta vidutinė rinkos vertė, bet ir vėlesni UAB „NTB Namėjos grupė“ sandoriai – iš A. A. už 8000 Eur nupirktą sklypą pardavė už 12000 Eur (t.1, b. l. 120-128). Apie turimas mokumo problemas galima buvo spręsti ir pagal A. A. norą už parduodamus daiktus kainą gauti grynais pinigais. Prašymas suteikti vos 5000 Eur paskolą net 25 metams (t.1, b. l. 181) irgi kelia įtarimų dėl asmens mokumo. UAB „NTB Namėjos grupė“ nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti, ar sudaromas sandoris nepažeis kreditorių interesų, o toks elgesys neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas konstatuoja, kad ir šis sandorio dalyvis irgi buvo nesąžiningas.
Dėl to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas taikyti actio Pauliana, todėl ieškinys tenkinamas.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. A. prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškinio dalykas viršija ieškovo realiai turimų reikalavimų dydį ir ieškinys pateiktas praleidus senaties terminą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis actio Pauliana pagrindu pareikšdamas ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu sandorio, kuriuo perleistų daiktų vertė galimai didesnė už ieškovo turimą reikalavimo teisę, o ieškinio pareiškimas net ir pasibaigus ieškinio senaties terminui negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CK 1.126 straipsnis), todėl nėra pagrindo taikyti Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį ir skirti ieškovui baudą.
Ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovų ieškovui priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 315 Eur žyminį mokestį. Pateikti įrodymai (t. 1, b. l.67-68, 172-173, t. 2, b. l. 8, 18, 32) patvirtina, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1300 Eur. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovas advokato padėjėjui R. V. už ieškinio parengimą sumokėjo 200 Eur, už dubliko parengimą – 500 Eur ir už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 valandos – 600 Eur. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 punktus ieškovo sumokėtos sumos už ieškinio ir dubliko parengimą neviršiją maksimalaus priteistino užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą užmokestis už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 minimalios mėnesinės algos, o už advokato padėjėjo paslaugas skaičiuojama 80 procentų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 5 punktas), t. y. 46 Eur už vieną atstovavimo valandą teisme, todėl priteistinas užmokesti už atstovavimą teisme (46×4) 184 Eur. Iš viso ieškovui priteistini (315+200+500+184) 1199 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 17,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“ 2015 m. liepos 19 d. sudarytos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaro R. K., registro Nr.RK-1333, dalį dėl žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir grąžinti šiuos žemės sklypus A. A. nuosavybėn.
Priteisti iš A. A. UAB „NTB Namėjos grupė“ 10500 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus eurų).
Priteisti iš A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“ lygiomis dalimis UAB „Medskina“ naudai 1199 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš A. A. ir UAB „NTB Namėjos grupė“ lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 17,74 Eur (septyniolika eurų 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.