Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „MEDSKINA“ atstoveui direktoriui G. G., advokato padėjėjui R. V.

atsakovo A. A. atstovui advokatui A. V.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „MEDSKINA“ ieškinį atsakovui A. A. dėl 12342 Lt skolos, 172,92 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, 375 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt advokato išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „MEDSKINA“, į.k. 303042598, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 12342 Lt skolos, 172,92 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2013-11-28 iki 2014-03-13, 5 procentų metinių palūkanų, 375 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt (500 Lt +800 Lt + 700 Lt) advokato išlaidų (b.l. 1-2, 17, 39, 51).

Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5% dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str.). Kaip matyti, sąskaita - faktūra turėjo būti apmokėta iki 2013-11 -28, tačiau iki šiol neapmokėta. Atsižvelgiant į tai, atsakovui ieškovas yra priskaičiavęs 172,92 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2013-11-28 iki 2014-03-13 (102 pradelstos dienos)(l2342 Lt x 5% metinių palūkanų = 617,1 Lt už metus; 617,1 Lt: iš 364 dienų = 1,7 Lt palūkanų per dieną 1,7 Lt x102 pradelstų dienų = 172,92 Lt už pradelstą laikotarpį). Atsakovas taip pat privalo sumokėti ir įstatymo numatytas 5% palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į raginimus apmokėti sąskaitą nereaguoja, todėl darytina išvada, kad savo prievolės nevykdo piktybiškai.

Atsakovas A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) procesiniame dokumente-atsiliepime į UAB „MEDSKINA“ ieškinį (b.l. 30-33) su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti, priteisti 2300 Lt advokato išlaidų (b.l. 54-58, 68-69, 74-77).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente- atsiliepime (b.l. 30-33 ) grindė tuo, kad šalys preliminariai žodžiu susitarė, tačiau neįgyvendino susitarimą, dėl to, kad ieškovas atliks atsakovui priklausančios medienos išvežimo iš miško darbus. Sutartu laiku ieškovas atvyko į kirtavietę, tačiau jam atvykus, ieškovo naudota technika, sugedo. Ieškovas negalėjo toliau vykdyti darbų ir suteikti paslaugą atsakovui. Sugedus ieškovo technikai, gedimas buvo šalinamas daugiau kaip savaitę. Ieškovui negalint atlikti sutartų darbų, atsakovas nesudarė rašytinės sutarties su ieškovu, negavo iš ieškovo jokių paslaugų ir privalėjo išgabenti medieną pats savo jėgomis.

Ieškovas pateikė į bylą neva 2013-11-13 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą MDS Nr. 13005, kurios pagrindu grindžia savo reikalavimą. Taip pat, ieškovas prideda neva siųstą priminimą sumokėti ginčijamą skolos sumą. Atsakovas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros MDS Nr. 13005, tarp šalių sudaryto medienos išvežimo iš miško sandorio vertė siekia 12342 Lt, o pagal LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p. toks sandoris turi būti sudarytas raštu, nes jo suma viršija 5000 Lt, tačiau tokios rašytinės sutarties ieškovas ieškiniui pagrįsti teismui nepateikė, kas patvirtina, jog tokios sutarties dėl paslaugų suteikimo šalys nesudarė, paslaugų nesuteikė, todėl negali reikalauti apmokėjimo už nesuteiktas paslaugas.

Kitą vertus, remiantis LR CK 1.93 str. 2 d. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Atsižvelgiant į tai, kad viena šalis yra fizinis asmuo, sandoriui yra privaloma rašytinė forma.

Nesilaikius paprastos rašytinės sandorio formos, atsiranda tam tikri padariniai, numatyti CK 1.93 str. 2 dalyje, t. y. kad kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto, negalima remtis vien liudytojų parodymais. Šiuos faktus galima įrodyti rašytiniais įrodymais (kvitais, sąskaitomis ir kitais rašytiniais įrodymais). Sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą galima įrodyti ir faktinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip daiktų perdavimu ir pan. (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-41 1-124/2012).

Atsakovo nuomone, ieškovas pateikė tik jo paties vienašališkai surašyta PVM sąskaitą-faktūrą MDS Nr. 13005, kuri savaime nepagrindžia sandorio sudarymo aplinkybių, nes joje yra tik UAB „MEDSKINA" spaudas ir įmonės direktoriaus G. G. parašas. Ieškovas neteikė ne tik rašytinės sutarties, bet ir kitų rašytinių įrodymų (pvz. darbų priėmimo perdavimo akto ar kitų), kuriuos privalo pildyti juridinis asmuo pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nuostatas. Minėtos sąskaitos faktūros atsakovas nėra pasirašęs ir nėra gavęs. Atsakovas su šia sąskaita-faktūra pirmą kartą susipažino gavęs ją kartu su jam atsiųstais teismo procesiniais dokumentais, tai patvirtina ir ieškovo prie ieškinio pridėtos atsakovui neįteiktų vokų kopijos.

PVM sąskaita-faktūra, esanti vieninteliu reikalavimą pagrindžiančiu įrodymu, pati savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišaliai sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia, tuo tarpu PVM sąskaitos-faktūros išrašymas yra vienašalis aktus, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei (PVM), tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1040/2003).

Ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje MDS Nr. 13005 yra nurodytas atsiskaitymo terminas 2013-11-28 d. Taip pat, šioje PVM sąskaitos-faktūroje yra nurodyta, kad praleidus apmokėjimo terminą yra skaičiuojami 0,5% delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog PVM sąskaitos-faktūros gali būti laikomos sutartinius santykius patvirtinančiais dokumentais, tačiau siekiant nustatyti atsiskaitymo už prekes tvarką ir kitas šalių sutarties turinį patvirtinančias aplinkybes, PVM sąskaitų-faktūrų neužtenka. Sprendžiant, kokia tvarka ir terminais skolininkas turėjo atsiskaityti su kreditoriumi už gautas prekes, taip pat ar šiuo konkrečiu atveju skolininkas turi apmokėti kreditoriaus pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, reikia vertinti ne tik kreditoriaus pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, bet ir nustatyti kitas reikšmingas aplinkybes, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šaliu elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-406/2005).

Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Byloje buvo pripažinta, kad PVM sąskaitos-faktūros laikytinos ieškovo vienašališkai išrašytais dokumentais, mokėjimo terminai jose - taip pat nustatytais vienašališkai, todėl negalima traktuoti, kad šalis turi prievolę atsiskaityti už prekes jai išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-15/2008).

Atsakovo nuomone, PVM sąskaita-faktūra galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio ir turinio, įskaitant mokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos, terminų ir kitų sąlygų. Be to, PVM sąskaitoje-faktūroje negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, nes netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (LR CK 6.71 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teisiniu požiūriu PVM sąskaita-faktūra negali būti savaime prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis, t. y. šalims ji neturi įstatymo galios (LR CK 6.189 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šalys susitarė dėl kitų išlaidų (1200 Lt).

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-11-13 d. ieškovas UAB „MEDSKINA“ išrašė atsakovui A. A. PVM sąskaitą-faktūrą seriją MDS Nr. 13005 dėl 12342 Lt už medienos ištraukimą iš miško ir papildomų išlaidų (b.l. 4). Kaip matyti iš šios PVM sąskaitos faktūros, UAB „MEDSKINA“ suteikė A. A. paslaugas už 375 m³ medienos ištraukimą iš miško, nurodant 24 Lt už 1 m³, kas sudaro 9000 Lt bei 1200 Lt už kitas išlaidas, viso 10200 Lt (be PVM), o su 21% PVM-12342 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovai paaiškino, kad papildomos paslaugos -1200 Lt atsirado už laikino kelio įrengimą, ištraukiant medieną iš miško, t.y. kelio remonto darbus už 6 val. po 200 Lt, ką patvirtina priedas prie PVM-sąskaitos-faktūros Nr. 13005 (atliktų darbų detalizacija) (b.l. 47). Ši išrašyta PVM sąskaita-faktūra yra apskaityta ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kas atspindi ir UAB „MEDSKINA“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (b.l. 40-42).

Sąskaitą atsakovas A. A. privalėjo apmokėti iki 2013-11-28, kas šioje PVM sąskaitoje-faktūroje ir nurodyta, tačiau to nepadarė. PVM sąskaita-faktūra atsakovui siųsta 2013-11-14, 2013-11-28, 2014-01-14 d. registruotais laiškais į jo nurodytą deklaruotą gyvenamąją vietą-(duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), tačiau A. A. registruotų laiškų neatsiėmė (b.l. 8-16), be to, nurodytu adresu išrašytas ir 2013-11-29 priminimas dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (b.l. 5).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. A. 2013-09-10 buvo išduoti du leidimai kirsti mišką miško savininkui:

1) Nr. 078758, kirtimų rūšis plynas pagrindinio miško kirtimas kvartalo, sklypo Nr. 2480/65a 0,9 ha ploto, kirstinių medžių rūšis- D, numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris, ktm.-147 bei atvejinis pagrindinio miško kirtimas kvartalo, sklypo Nr. 2480/64a 1,1 ha ploto, kirstinių medžių rūšis- B, numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris, ktm.-27, viso 335 iki 2013-12-31 d.;

2) Nr. 078757, kirtimų rūšis plynas pagrindinio miško kirtimas kvartalo, sklypo Nr. 2480/55, 0,4 ha ploto, kirstinių medžių rūšis- B, numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris, ktm.-53 bei atvejinis pagrindinio miško kirtimas kvartalo, sklypo Nr. 2480/48b, 0,2 ha ploto, kirstinių medžių rūšis- B, numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris, ktm.-13, viso 92 iki 2013-12-31 d. (b.l. 6-7), t.y. keturiose sklypuose/kvartaluose.

2013-10-25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 001 UAB „Gitog“ į.k. 302421257 pirko iš atsakovo A. A. 231,90 m³ medienos už 27488,27 Lt pagal leidimą Nr. 078758 N. D. sen., Dvarykščių k. Ignalinos raj. kv.2480/65a, kv. 2480/64 a, t.y. pagal leidimą, pateiktą ieškovo UAB „MEDSKINA“ (b.l.6).

Pagal 2013-10-31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 002 UAB „Gitog“ į.k. 302421257 pirko iš atsakovo A. A. stataus miško medieną už 25000 Lt pagal leidimą Nr. 078795 Žygmantiškių k. Ignalinos raj. kv. 2489/51A (b.l. 52).

2013-10-31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 003 UAB „Gitog“ į.k. 302421257, pirko iš atsakovo A. A. stataus miško medieną už 9500 Lt pagal leidimą Nr. 078794 Gervelių k. Ignalinos rajone, kv.2476/16.20.21(b.l. 53).

UAB „MEDSKINA“ priklauso ir medvežis Valmet 840S2 9389, kuriuo, kaip teigia ieškovo atstovas buvo ištraukta mediena iš atsakui priklausančio miško (b.l. 71-73).

Iš UAB „IGNALINOS GIRIOS“ 214-09-05 rašto seka, jog medienos ištraukimo iš kirtavietės kaina skaičiuojama už 1m³. Kaina už ištrauktos medienos kubinį metrą svyruoja nuo 18 iki 20 Lt be PVM už 1 m³. Kainos svyravimą lemia medienos ištraukimo atstumas iki sandėlio ir ištraukiamos medienos rūšis (b.l. 65). Tokiu būdu, nesant pakankamai įtikinamųjų įrodymų dėl ištrauktos medienos kainos už vieną kubinį metrą, dėl kurios susitarė šalys, teismas vadovaujasi minėtos bendrovės (UAB „IGNALINOS GIROS“), besiverčiančios panašia veikla, nurodytomis kainomis, nustatant, kad paslauga kainuoja 20 Lt už m³ (be PVM), o su PVM sudaro 24,20 Lt už m³. Teismas pažymi, kad šalių susitarimas dėl kainos vyko tarp dviejų asmenų, o kitų įrodymų, patvirtinančių suderėtą kainą, nėra. LR CK 6.38 str. l d. įpareigoja vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.261 str. nustato piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusio skolininko pareigą mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas bei kreditoriaus teisę į kitų nuostolių, kuriuos jis įrodo, atlyginimą. Tokiu būdu, medienos ištraukimas iš miško už 375 m³ sudaro 9075 Lt (24,20 Lt x 375 m³), kas ir priteistina iš atsakovo.

Nors byloje nėra rašytinių įrodymų ir apie medienos ištraukimo iš miško kiekio, teismas pažymi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjama gali būti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. tokiomis, kurios nurodytos įstatyme – CPK 177 str.2, 3 dalyse. Pagal CPK 177 str. 4 d. bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje šios normos taikymo klausimu yra išaiškinta, kad negali būti įrodinėjama kitokiomis priemonėmis, jeigu tam tikra įrodinėjimo priemonė imperatyviai nustatyta atitinkamose CPK ir kitų įstatymų normose. Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 d. nutartis civ.byloje R Nr. 3K-3-12/2008; 2008-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2008).

Taigi, ieškovo atstovo G. G., liudytojo R. G. parodymais, duotais 2014-06-30 d. teismo posėdžio metu nustatyta, kad medienos buvo perduota į sandėlį 375 m³ , ji buvo apmatuota (b.l. 61), iš jų, kaip jau minėta, 2013-10-25 d. buvo parduota UAB „GITOG“ į.k. 302421257, -231,90 m³ medienos (b.l. 48), t.y. tik dalis ištrauktos medienos, o 2013-10-28 sutartimi Nr. 1/10/13 UAB „GITOG“ pardavė nurodytą medienos kiekį (231,90 m³) IĮ „Doigna“ (b.l. 55). Liudytojas R. G. nurodė, kad traukiant medieną UAB „MEDSKINA“ direktoriaus G. G. buvo naudojamas medvežis „Valmet“.

Liudytojas D. V. parodė, kad dirbant su UAB „MEDSKINA“ direktoriumi G. G. Ignalinos rajono miške, atsakovas A. A. žadėjo, kad reikės ištraukti medienos apie 700 m³, tačiau realiai buvo ištraukta tik 375 m³ medienos, o niekas kitas nurodytame miško sklype nedirbo. Be to, liudytojas paneigė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad medvežis „Valmet“ buvo sugedęs, dėl to reikėjo samdyti kitus asmenis medienai iš miško ištraukti. Liudytojas nurodė, kad medvežis „Valmet“ buvo sugedęs tik 5 val., per kurias ir buvo sutaisytas ir dirbo toliau (b.l. 79). Liudytojas D. V. parodė, kad A. A. už atliktus darbus pinigų G. G. nesumokėjo, o žadėjo tai padaryti kitą dieną, kai medieną parduos. Dėl šių įrodymų, kurie nepaneigti, teismas sprendžia, kad buvo ištraukta 375 m³ medienos.

Dėl papildomų išlaidų -1200 Lt ( kelio remonto darbus už 6 val. po 200 Lt) teismas laiko, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų šiai sumai priteisti, šis reikalavimas ieškovo neįrodytas (LR CPK 178 str.), todėl atmestinas.

Nors liudytojas S. K. parodė, kad 2013 metų spalio mėnesį jis 2 kartus matė Ignalinos rajono miške kitą mėlynos spalvos traktorių „Belarus“, traukiant medieną iš miško Mažėnuose, (b.l. 79), o liudytojo G. B. parodymai užfiksuoti notarinė tvarka apie tai, kad jis 2013 spalio mėn. Mažėnų km. traukė iš miško medieną panaudojant traktorių MTZ Belarus-82 (duomenys neskelbtini) (b.l. 66-67), manytina, kad šie parodymai nepaneigia teismo surinktų, išdėstytų teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje ir įvertintų įrodymų, kad buvo vykdomi ir kiti darbai traukiant medieną iš miško ieškovo UAB „MEDSKINA“ direktoriaus G. G., D. V., dalyvaujant R. G. pagal leidimą kirsti mišką (b.l.6), tuo labiau, kad atsakovui priklauso ir kiti miško žemės sklypai, iš kurių buvo leista kirsti mišką taip pat, o vėliau mediena buvo parduodama (b.l. 7, 48, 52-53).

Lietuvos CK 6.193 str. 2 d. numato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, o aiškinant sutartį, nagrinėjami tikrieji sutarties ketinimai (LR CK 6.193 str. 1 d.).

Pirkimo-pardavimo sutarties faktas teisme gali būti įrodinėjamas tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, todėl ši aplinkybė byloje gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK II dalies XIII skyriuje, bei CK ar kitų įstatymų normose įtvirtintus įrodinėjimo ypatumus, nulemtus sandorių rūšies ar formos. Nagrinėjamoje byloje teismas pirkimo-pardavimo sutarties faktą nustatė leistinais įrodymais: ieškovo PVM sąskaitą -faktūra sąskaita, leidimu kirsti mišką, PVM deklaracija, išrašytų sąskaitų sąrašu, pirkimo –pardavimo sutartimis, duomenimis apie medvežį, ieškovo atstovo, liudytojų D. V., R. G. parodymais, t.y. visų įrodymų visuma, o ne vien tik atsakovo nurodyta PVM sąskaita-faktūra. Tokios praktikos laikomasi ir teismo praktikoje (LAT 2009-06-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-256/2009).

CK 6.71 str. 3 d. numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal PVM sąskaitą –faktūrą už suteiktas paslaugas nesumokėjo ieškovui nurodytais terminais, todėl iš atsakovo priteistina pagal ieškovo paskaičiavimą 127,50 Lt palūkanų, skaičiuojant nuo 9075 Lt skolos x 5%=453,75 Lt:364=1,25 Lt x 102 d. (nuo 2013-11-28 iki 2014-03-13).

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Ieškovo reikalavimas yra tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 3 % nuo 9202,50 Lt (9075 Lt+127,50 Lt)-276 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3) (CPK 79 str., 3 str. 1 d.).

Ieškovas patyrė 2000 Lt advokato išlaidų už procesinių dokumentų surašymą bei dalyvavimą teismo posėdyje, o atsakovas- 2300 Lt advokato išlaidų.

LR Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovo bei atsakovo nurodytas advokatų išlaidų dydis neviršija šių Rekomendacijų. Paskirstant advokato išlaidas, atsižvelgtina į tai, kad pagal LR CPK 93 str. 2 d. išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokiu būdu, ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 73,53 %, o atsakovui atmesti reikakavimai -26,47 %, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 1470,60 Lt advokato išlaidų, o atsakovui iš ieškovo -608,81 Lt advokato išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 25,78 Lt.

Ieškinys patenkintas 73,53 %, todėl bylinėjimosi išlaidos –išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, -18,95 Lt (73,53%) priteistina iš atsakovo A. A. į valstybės pajamas (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Likusioje dalyje (dėl 6,83 Lt) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 10 Lt, todėl iš ieškovo į valstybės pajamas nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „MEDSKINA“, į.k. 303042598, naudai 9075 Lt (devynis tūkstančius septyniasdešimt penkis Lt) skolos, 127,50 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis Lt 50 ct, palūkanų, viso 9202,50 Lt (devynis tūkstančius du šimtus du Lt 50 ct),

5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9202,50 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 276 Lt (du šimtus septyniasdešimt šešis Lt) žyminio mokesčio, 1470,60 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt Lt 60 ct) advokato išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „MEDSKINA“, į.k. 303042598, 608,81 Lt (šešis šimtus aštuonis Lt 81 ct) advokato išlaidų A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 18,95 Lt (aštuoniolika Lt 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą