Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei, kaltinamajam G. R., kaltinamojo gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai, vertėjai E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2024-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir 140 str. 1 d., paskirta subendrinta galutinė bausmė - 60 parų arešto;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Byloje yra pateikta specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam, kaltinamojo tėvui V. R. buvo padaryti nosies kaulų lūžis su minkštųjų audinių patinimu aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, žaizda kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, t.y. šie sužalojimai specialisto kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. R. patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Juolab, byloje esančiuose jau mirusio nukentėjusiojo V. R. parodymuose nuosekliai nurodyta, kad 2025-01-11 jo sūnus G. R. dirbo (duomenys neskelbtini) darbą, naktį jis, V. R., gulėjo lovoje, norėdamas atlikti gamtinius reikalus iškrito iš lovos galva žemyn. Atsimena, kad jam sūnus G. R. sužalojo nosį, nes bėgo kraujas, nosis anksčiau buvo sudaužyta. Neprisiminė detalių, kaip jį mušė G. R., kiek ir į kurias vietas sudavė smūgių, bet po sumušimų jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. G. to įvykio metu buvo girtas.

Be to, pats kaltinamasis G. R. visiškai pripažino savo kaltę dėl tėvo sumušimo, jis parodė, jog 2025 m. sausio mėn., sugrįžo į namus pavartojęs alkoholio, kilo konfliktas, nes tėvas nemėgsta kai jis būna išgėręs alkoholio. Sudavė tėvui smūgį į nosį, jau tiksliai neprisimena dėl smūgių tėvui su staliuku, bet galimai pastūmė tėvą ir šis atsitrenkė į staliuką ir nukrito ant grindų. Iš brolio sužinojo, kad šis su tėvu buvo nuvykę į ligoninę dėl to, kad jis sudavė tėvui smūgius į nosį bei kai tėvas jo pastumtas atsitrenkė į staliuką ir nukrito ant grindų. Jis tuo metu buvo išgėręs alkoholio.

Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir liudytojo O. R. parodymai, ROIK pranešimų aplinkybės, skambučio bendrosios pagalbos telefonu duomenys, kas sudaro nuoseklią įrodymų sistemą.

Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kaltinamasis sumušė tėvą V. R.

Tarp kaltinamojo G. R. veiksmų ir nukentėjusiajam V. R. atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys. Byloje nenustatyta, kad G. R. turėjo realų pagrindą naudoti fizinį smurtą prieš savo tėvą, tokių aplinkybių nenurodė ir jis pats, to nenustatė ir teismas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo G. R. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

III. 2.Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos 2025-01-12, apie 00.30 val., numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, prieš nukentėjusįjį O. R.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Kaltinamasis G. R. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – brolį O. R. Nukentėjusysis O. R. parodė, kad 2025-01-12 apie 00.30 val. pas jį atėjo brolis G., jis buvo supykęs, kad iškvietė greitąją ir policiją. G. buvo neblaivus, tarp jų kilo konfliktas, G. jam ant galvos išpylė degtinę ir ne mažiau kaip penkis kartus sudavė kumščiais į veidą. Po to G. išėjo, o jis iškvietė policijos pareigūnus. Tą patvirtina ir pareigūnų BODY kamerų įrašai. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai prieina prie namo ir beldžiasi. Duris atidaro vyras, prisistato esantis O. Vyras pasakoja, kad jį sumušė brolis, tačiau brolio patalpoje šiuo metu nėra. O. sako, kad brolis yra kitame bute. Vyrui skauda galvą. Paklausus, ar vartojo alkoholį, linkteli galvą. O. pasakoja, kad jo brolis atėjo pas jį į svečius, tarp jų kilo konfliktas. Netrukus atvyksta greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. GMP darbuotojui palietus vyro veido dešinės pusės antakio zoną, vyras sudejuoja iš skausmo, bet į ligoninę vykti atsisako. O. pasakoja, kad brolis jam sudavė mažiausiai penkis kartus, nori rašyti pareiškimą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo, jau mirusio V. R. parodymai. Pats kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino visiškai.

Kaltinamasis G. R. savo kaltę prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo O. R. parodymai, nukentėjusiojo V. R. parodymai, pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašai, ROIK pranešimų duomenys.

Dėl aukščiau aptartų kaltinamojo G. R. veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajam buvo padarytas fizinis skausmas. Šiuos smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo smurto gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, ir šių padarinių norėjo. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, kaltinamojo G. R. nusikalstama veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

III. 3.Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos 2025-02-16 apie 20.41 val., numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, prieš nukentėjusįjį O. R.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis G. R. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – brolį O. R. Nukentėjusysis O. R. parodė, jog 2025-02-16 20.41 val. jis užėjo pas brolį G., tėvas tuo metu miegojo, tiek jis, tiek G. buvo pavartoję alkoholio, jis neprisimena ar jie gėrė kartu, ar ne. Tarp jų vėl kilo konfliktas, G. R. sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, jis tuo metu sėdėjo, G. jam spyrė tris kartus į pilvą. Jam skaudėjo, jis išėjo į savo namus ir iškvietė policiją, greitoji nebuvo atvykusi. Jis nei dėl pirmojo, nei dėl antrojo įvykių į medikus nesikreipė, tik po smūgių juto fizinį skausmą, bet gydymo jam nereikėjo. Nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo V. R. parodymai, tarnybiniai pranešimai. Kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino visiškai.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad G. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. 2025-02-16 apie 20.41 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytos 2,06 prom. girtumas), kilus konfliktui tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo broliui O. R. į veidą, po to ne mažiau kaip tris kartus spyrė broliui į pilvą, tuo sukėlė nukentėjusiajam O. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. R. savo kaltę prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo O. R. parodymai, nukentėjusiojo V. R. parodymai, ROIK pranešimų duomenys.

Dėl aukščiau aptartų kaltinamojo G. R. veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajam buvo padarytas fizinis skausmas. Šiuos smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo smurto gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, ir šių padarinių norėjo. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, kaltinamojo G. R. nusikalstama veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

III. 4.Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos 2025-06-02 apie 22.40 val., numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, prieš nukentėjusįjį V. R.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis G. R. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – tėvą V. R. Nukentėjusysis V. R. parodė, jog 2025-06-02 apie 22.40 val., namuose, girtas sūnus G. R. kilus konfliktui sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių abiejų rankų delnais ir kumščiais, jis juto fizinį skausmą. Kitas jo sūnus O. R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodoma, kad 2025-06-03 00:52. (duomenys neskelbtini), atvykus, pasitiko GMP brigada (duomenys neskelbtini) kurie paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas dėl iš lovos iškritusio ir susižalojusio asmens. Atvykę rado sužalotą V. R., sužalojimai nebuvo būdingi kritimui. Medikai teigė, jog V. R. jiems paaiškino, kad jį gulintį lovoje sumušė sūnus. Ant V. R. veido ir kaktos matėsi sumušimai, kraujuojančios žaizdos, taip pat medikai pastebėjo ant kaklo smaugimo žymes. Prieš išvežant į (duomenys neskelbtini). V. R. pasakė, kad jam į veido sritį delnais ir kumščiais sudavė smūgius sūnus G. R.

Nukentėjusysis O. R. papildomos apklausos metu parodė, kad 2025-06-02 vakare apie 23.30 val. jis užėjo pas savo tėvą V. R., tėvas gulėjo lovoje, bet pastebėjo, kad jam reikia pagalbos, nes tėvo veidas buvo kraujuotas ir išteptas balta dantų pasta. Jis paklausė tėvo, kas jam taip padarė, tėvas pasakė, kad G. delnais sudavė jam į veidą. G. buvo kambaryje, jis buvo girtas. G. jam prisipažino, kad delnais sudavė smūgius tėvui į veidą, sakė, kad tėvas neva jį išprovokavo. Tuomet jis nedelsdamas paskambino greitajai, kuri iškvietė policiją.

Specialisto išvada 2025-06-02 V. R. nustatytos masyvios poodinės kraujosruvos veide ir kakle (daugiau kairėje pusėje), poodinės kraujosruvos akių vokuose, krūtinėje, kairėje plaštakoje, dvi žaizdos akių apatiniuose vokuose. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis neatitinka įvykio laiko ir sužalojimu nekvalifikuojamas. Nustatyti sužalojimai veide galėjo būti padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau kaip keturi - į veido sritį. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. V. R. sužalojimų jam padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad G. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. 2025-06-02 apie 22:40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 prom. girtumas), kilus konfliktui, tyčia ne mažiau kaip devynis kartus rankų delnais bei kumščiais smūgiavo savo tėvui V. R. į veido bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas masyvias poodines kraujosruvas veide ir kakle (daugiau kairėje pusėje) poodines kraujosruvas akių vokuose, krūtinėje, kairėje plaštakoje, dvi žaizdas akių apatiniuose vokuose, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis G. R. savo kaltę prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo V. R. parodymai, nukentėjusiojo O. R. parodymai, specialisto išvada, ROIK pranešimų duomenys.

Dėl aukščiau aptartų kaltinamojo G. R. veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuos smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo smurto gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, ir šių padarinių norėjo. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, kaltinamojo G. R. nusikalstama veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 560,89 Eur turtinę žalą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. R. gydymą (t. 2, b.l. 1-5-7). Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, nurodyta 560,89 Eur turtinė žala bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo priteistina atlyginti Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo G. R.

V. Bausmės skyrimo kaltinamajam G. R. motyvai

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys– viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. R. atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. R. padarė tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas keturias nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai – smurtavo prieš brolį ir tėvą. Trys veikos nesunkios, viena nusikalstama veika apysunkė (BK 11 straipsnis).

Lengvina kaltinamojo G. R. atsakomybę tai, kad jis pripažino visų nusikalstamų veikų padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. R. smurtavo prieš tėvą ir brolį, jo padarytos veikos smurtinės, nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė, tėvas jau miręs. Atsižvelgiama į Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, jo dydį, į tai, jog civilinis ieškinys neatlygintas.

Įvertinama kaltinamojo G. R. asmenybė. Kaltinamasis G. R. 9 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi, administraciniai teisės pažeidimai - baustas (t. 2, b. l. 87-90), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 98, 93, 98). Specialisto išvadose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. R. sirgtų (duomenys neskelbtini), išreikšta (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (II t., b. l. 101, 106).

Kaltinamasis G. R. anksčiau teistas, paskutinį kartą jis teistas 2024-04-15 taip pat už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, reiškia, iš savo teistumų nepasimokė. Kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamajam G. R. už padarytas visas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, ką pasiūlė prokurorė, kurios dydis nesiekia numatyto už įvykdytą veiką šios bausmės rūšies vidurkio. Paskirtas bausmes tikslinga subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, o ne visiško sudėjimo, kaip pasiūlė prokurorė. Taikytinos BK 64(1) straipsnio nuostatos dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Kaltinamasis G. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025-02-16, 22.10 val. iki 2025-02-17, 14.14 val. (It., b. l. 134-135,139-140), bei nuo 2025-06-03, 23.40 val. iki 2025-06-04, 14.23 val. (II t., b. l. 19-22, 50).

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Šį nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę kaltinamajam G. R. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 84-87, 141-142), tikslinga panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo G. R. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, t. y. advokato užmokestis 260,41 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo G. R. šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti G. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. R. paskirti galutinę bausmę –laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo G. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-02-16, 22.10 val. iki 2025-02-17, 14.14 val. (It., b. l. 134-135,139-140), bei nuo 2025-06-03, 23.40 val. iki 2025-06-04, 14.23 val. (II t., b. l. 19-22, 50).

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės 560,89 Eur dydžio žalos bei bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nurodytą 560,89 Eur turtinę žalą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo priteisti atlyginti iš kaltinamojo G. R.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš G. R. Valstybės naudai advokato paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę kaltinamajam G. R. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.