- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-34-926/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Petras Varkalys, Elena Stankevičienė, Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė, Elena Stankevičienėsbė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.7.5Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (toliau – nuteistasis) gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės ir gynėjos advokatės Elenos Stankevičienės (toliau – nuteistojo gynėjos) apeliacinį skundą bei nukentėjusiosios G. L. (toliau – nukentėjusioji) atstovo advokato Petro Varkalio (toliau – nukentėjusiosios atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. V. priteista Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 222,37 Eur (du šimtai dvidešimt du eurai 37 centai) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios G. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. V. priteista G. L. naudai 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 2 235 Eur (du tūkstančiai du šimtai trisdešimt penki eurai) proceso išlaidoms atlyginti.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir užstatą grąžinti užstato davėjui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 05.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu, sugyventine G. L. metu, tyčia, ne mažiau kaip po vieną kartą, kiekvienos savo kojos basa pėda spyrė į jos abejas kojas, dešinės rankos delnu bei šaukštu, skirtu palengvinti apsiavimą batais, smogė jai bendrai ne mažiau, kaip penkis kartus į veidą, abi rankas, o jai ant kairio šono nugriuvus ant grindų ir ant jų gulint, ne mažiau, kaip aštuonis kartus bendrai spyrė jai į abu šonus, į krūtinę, taip mušdamas G. L., padarė jai poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame rieše, dešiniųjų XI-XII šonkaulių lūžius, kas sukėlė nesunkų G. L. sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo gynėjos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir priimti V. V. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti pastarąjį prašymą, skundu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį, panaikinant įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei sumažinti G. L. priteistinos neturtinės žalos dydį.
2.1. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminių BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes savo sprendimą grindė vien prieštaringais duomenimis, prielaidomis, nevertino duomenų, kurie nepagrindžia nuteistojo kaltės, visiškai nevertino ir netgi netyrė nuteistojo nekaltumą pagrindžiančių įrodymų. Taip pat skunde pažymima, kad jokių tiesioginių įrodymų apie nusikalstamos veikos padarymą nagrinėjamoje byloje nėra.
2.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji akistatos metu nurodė neatsimenanti, ar krito pas pusseserę, išvykusi iš pusseserės, nuteistajam nesant Lietuvoje, kalbėjo su pussesere, nes jautė skausmą, klausė pusseserės, ar ji, būdama pas ją namuose, krito, ji jai atsakė, kad neatsimena. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad po apsilankymo pas pusseserę jai skaudėjo tik dešinį sėdmenį, bet apžiūros metu sėdmens sumušimų nenustatyta. Skunde teigiama, kad specialistė apklausos teisme metu nurodė, kad jeigu neparašyta, kad ant sėdmens buvo sužalojimų, reiškia jų nebuvo. Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta pusseserė R. A. nurodė, kad nukentėjusioji jai pasakė, jog maudžia šoną ar sėdmenį, taigi galėjo būti įvardijamas ir šonas. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad kiek atsimena, nuo laiptų nekrito, dėl alkoholio neatsimena, apie galimą kritimą klausė pusseserės, tačiau ir pusseserė pasakė, kad neatsimena, kas konkrečiai vyko, todėl nežino ar krito, ar ne.
2.3. Skunde teigiama, kad aplinkybę, jog nukentėjusioji sužalojimą galėjo patirti dar prieš susitinkant su nuteistuoju patvirtina ir tai, jog pastaroji akistatos metu į klausimą, ar ji po tariamo sumušimo, kurį teigė atliko nuteistasis, kėlė lygintuvą, vazonus su žemėmis, stovu, atsakė teigiamai, bet apklausta teisme nurodė, kad nieko nekėlė, nieko nemetė, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kokią žalą nuteistojo automobiliui padarė nukentėjusioji, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi, ji painiojasi ir meluoja. Skundo autorių teigimu, nepaisant to, kokie sužalojimai buvo padaryti ir kada jie padaryti, nukentėjusioji dar po to, imdama sunkius daiktus, žemių pilnus gėlių vazonus, juos svaidė iš namo balkono į nuteistojo automobilį, stovėjusį namo kieme. Skunde taip pat pažymima, jog pats nuteistasis į įvykio vietą kvietė policijos pareigūnus, nes nukentėjusioji apgadino jo automobilį mėtomais daiktais, todėl akivaizdu, jog jeigu nuteistasis būtų smurtavęs, tikėtina, jog pats policijos pareigūnų nekviestų.
2.4. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi ir nukentėjusiosios giminaitės R. A. parodymais, kurie, kaip pats teismas pripažino, nebuvo nuoseklūs, ko pagrindu teisme buvo pagarsinti šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teigiama, kad ši liudytoja, apklausiama teisme, nurodė, kad kitą dieną telefonu klabėjo su nukentėjusiąja ir pastaroji pasakė, kad truputį skauda galvą, daugiau nieko nepasakojo, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad telefoninio pokalbio metu nukentėjusioji jai pasakė, kad jai maudžia šoną ar sėdmenį, paklausė, ar ji pas ją nebuvo nugriuvusi, o teisme liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji jai jau skambino iš ligoninės ir pasakė, kad jai skauda šoną, kad yra mėlynė, nurodė, kad ją sumušė nuteistasis. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nors ir pripažino, kad liudytojos parodymai prieštaringi, prieštaravimai nebuvo pašalinti apklausos teisme, priešingai, jų atsirado dar daugiau, vis tiek nurodė, kad liudytojos parodymai įrodo nuteistojo kaltę ir jais rėmėsi. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam inkriminuojamų įvykių liudytoja nematė, juose nedalyvavo, o apie nurodomas aplinkybes jai tapo žinoma tik iš nukentėjusiosios pasakojimų, todėl toks įrodymas ne tik neatitinka patikimumo kriterijų, tačiau dar ir yra netiesioginis.
2.5. Skunde pažymima, kad ant tyrimo metu paimto ir apžiūrėto geltonos spalvos plastikinio šaukšto batams, kuriuo neva nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, nėra nuteistojo pirštų antspaudų, nes neabejotina, kad jie turėjo būti paimti ir jeigu nuteistasis iš tiesų būtų juo smurtavęs, būtų buvę rasti antspaudai. Skunde nurodoma, kad ir tarnybiniai pranešimai, išvardinti nuosprendyje, niekaip nepagrindžia nusikalstamos veikos požymių nuteistojo veiksmuose. Skunde pažymima, kad įvertinus, jog nukentėjusioji nebuvo nuosekli, daug aplinkybių nesugebėjo prisiminti, nežino, krito ar nekrito, kur krito, jeigu krito, ar nuteistojo gynėjos pateiktoje nuotraukoje fiksuoti sužalojimai yra jos bei atsižvelgiant, kad nukentėjusiajai nustatytas 2,40 promilės neblaivumas, remtis vien jos kaltinimais ir tokiu būdu pripažinti asmenį kaltu, iš tiesų yra neteisėta.
2.6. Skunde pažymima, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nenustatyta duomenų, kurie leistų spręsti apie atliktos specialisto išvados trūkumus, tačiau teismas visiškai nevertino gynybos pateiktų įrodymų (vertino, kad tai tik subjektyvūs teiginiai, nepaisant pateiktų įrodymų), be to, teismas nuosprendyje nutylėjo dalį specialisto paaiškinimų dėl nuotraukos ir nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų. Skunde nurodoma, kad byloje buvo pateikta nukentėjusiosios dieną prieš įvykį siųsta nuteistajam nuotrauka su prierašu „nešu tavo garažo daiktus sulaužyta“, kuomet nuteistojo dar net nebuvo Lietuvoje, kurioje matyti kūno sužalojimas – nugaros šonas, kuriame yra raudonos spalvos nubrozdinimas, aplink jį didelė mėlynos spalvos mėlynė. Nuteistasis iš nuotraukos atpažino nukentėjusiosios kūną iš šortų fragmento, kuriuos kadaise dovanojo nukentėjusiajai. Skunde teigiama, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nugaros dešinėje užpakalinėje pažasties linijoje ties apatiniais šonkauliais 4x1 cm raudonos spalvos be šašo apdžiūvęs odos nubrozdinimas su aplinkine 7x6 cm melsvai violetine poodine kraujosruva, nurodytas aprašymas lyginant su nuotrauka yra tapatus. Skunde nurodoma, kad šią aplinkybę specialistė patvirtino ir teisme, ji tiesiogiai apžiūrėjo nukentėjusiosios kūną ir patvirtino, kad matė būtent tokius sužalojimus, tai sužalojimai priskiriami šonkaulių lūžiams. Skundo autorių vertinimu, vien šie duomenys leidžia manyti, kad inkriminuojami šonkaulių lūžiai nebuvo padaryti nuteistojo, nes tuo metu jo dar nebuvo Lietuvoje. Skunde pažymima, kad dėl aptariamos nuotraukos daug įtarimų kelia nukentėjusiosios pozicija, nes akistatos metu nurodė, kad neatsimena, ar 2023 m. rugsėjo 6 d. siuntė nuteistajam kokią nors nuotrauką, negali nei patvirtinti, nei paneigti ar jos, ar ne jos kūnas užfiksuotas nuotraukoje, teisme nukentėjusioji nurodė, jog gali būti, kad ji siuntė nuotrauką su nurodytu prierašu. Taip pat skunde teigiama, kad specialisto išvadoje nustatyta, jog poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta 2–5 paras iki apžiūros ir su 2023 m. rugsėjo 7 d. trauma nesusijusi, teisme apklausta specialistė nurodė, jog nustatant sužalojimų laiką buvo vertinami ne sužalojimai atskirai, o sužalojimų visuma, todėl teismas nepagrįstai suabsoliutino specialisto išvadą, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. rugsėjo 7 d.
2.7. Skunde nurodoma, jog byloje objektyviai nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusioji su nuteistuoju įvykio dieną buvo susitikusi, kartu namuose leido laiką, o įvykus žodiniam konfliktui, nukentėjusioji name buvusiais daiktais apmėtė ir apgadino nuteistojo automobilį, po ko šis pasišalino, iškvietė policijos pareigūnus ir nuteistasis nukentėjusiosios buvo apkaltintas smurto naudojimu, nors dieną prieš nukentėjusioji ne tik skundėsi savo sužalojimais kitiems asmenims, tačiau ir sulaužymais nuteistajam bei siuntė jam nuotrauką. Skundo autorių teigimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, padarė nurodomus sužalojimus nukentėjusiajai, o visas šias abejones teismas privalėjo vertinti nuteistojo naudai ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
2.8. Skunde teigiama, kad teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje nurodė ir nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad absoliučiai jokie bylos duomenys nepaneigia nuteistojo duotų parodymų, jog atvykęs pas nukentėjusiąją jis buvo visiškai blaivus, o alaus išgėrė jau po įvykio, kai savo automobilyje laukė iškviestų policijos pareigūnų. Taip pat skunde teigiama, kad asmenų gebėjimą vertinti įvykio aplinkybes lėmė ir tai, kad nuteistajam nustatytas 0,39 promilės neblaivumas, kas reiškia, kad jis pagal įstatymus galėtų vairuoti transporto priemonę, būdamas tokio apsvaigimo, o nukentėjusiajai tuo tarpu nustatytas 2,40 promilės neblaivumas, tačiau teismas visiškai nevertino asmenų gebėjimo suprasti įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį.
2.9. Skunde nurodoma, kad nesutinkama ir su apylinkės teismo vertinimu nukentėjusiąją laikyti nuteistojo šeimos nariu, nes byloje nėra įrodymų, kad būtent įvykio dieną nuteistasis ir nukentėjusioji buvo sugyventiniai, t. y. vedė bendrą ūkį, kartu gyveno. Skunde teigiama, kad nuteistasis ir nukentėjusioji kartu gyveno iki 2023 metų vasario mėnesio, tačiau nuteistasis jau kuris laikas iki įvykio dirbo (duomenys neskelbtini), grįžęs į Lietuvą, apsistodavo (duomenys neskelbtini), tame būste mokėjo visus komunalinius mokesčius, o su nukentėjusiąja šeiminiai ryšiai jau buvo nutraukti, be to, priešingai nei nurodė teismas, dukra pas nukentėjusiąją negyveno. Taip pat nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. pirminės apklausos metu nuteistasis nurodė, kad jo ir nukentėjusiosios gyvenamosios vietos yra skirtingos, įvykio dieną jie susitiko, nuteistasis užsuko į nukentėjusiosios namus, tačiau į juos grįžo ne kaip gyventojas. Taip pat nurodoma, kad pati nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad nuteistasis grįžęs į Lietuvą visas dienas leisdavo kažkur kitur, bet ne kartu, teismui buvo pateiktos nukentėjusiosios žinutės, siųstos nuteistajam, kur ji nurodo, kad jau metai ne kartu nuo jos 39-ojo gimtadienio, net nuo Kalėdų, kai durimis trenkė ir norėjo išeiti bei nurodoma, kad nuteistasis nuo balandžio gyvena su kita.
2.10. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, aiškiai nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2 900 eurų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 26 d. ir 2024 m. sausio 11 d. jam siųstas nukentėjusiosios žinutes, kuriose jau po kelių dienų nuo įvykio dienos nukentėjusioji intensyviai rašo nuteistajam, pasakoja jam apie savo dieną ir nurodo, kad rašo, nes iš tikro nieko ir neturėjo be nuteistojo, kad jo ilgisi. Skundo autorių vertinimu, nurodomos žinutės paneigia nukentėjusiosios išsakytą poziciją apie sukrėtimą, baimę ir blogą emocinę savijautą dėl neva patirto smurto, nes ji siekė tolimesnio bendravimo su nuteistuoju, nors nuteistasis visiškai ignoruoja nukentėjusiąją ir bet kokio bendravimo vengia. Taip pat nurodoma, kad apklausta teisme nukentėjusioji, grįsdama prašomą priteisti neturtinę žalą, nurodė, jog viską nutraukti nėra paprasta, ne vieni metai praleisti kartu, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji išgyvena išsiskyrimo skausmą, o ne tam tikrą žalą dėl neva panaudoto smurto. Skunde teigiama, kad motyvu apkalbėti nuteistąjį smurto naudojimu galėjo būti tai, jog nuteistasis su nukentėjusiąja įvykio dieną turėjo lytinius santykius, o vėliau pradėjo rinktis daiktus, pareiškė, kad išvyksta, nukentėjusioji pyko, apmėtė įvairiais daiktais nuteistojo automobilį. Skunde pažymima, kad pagal byloje pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų, depresija nukentėjusiajai diagnozuota nuo 2023 m. birželio 9 d., t. y. trys mėnesiai iki įvykio, kuomet nuteistojo net nebuvo Lietuvoje, nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl depresijos, taip pat matyti, kad 2023 metų kovo mėnesį buvo kreiptasi pas psichologę. Šios aplinkybės skundo autorių vertinimu sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusiosios psichologinę būseną lėmė ne kokie nors nuteistojo nusikalstami veiksmai, o kitos visiškai nesusijusios gyvenimiškos aplinkybės, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių priežastinio ryšio nėra, kas yra pagrindas mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį, tačiau teismo šios aplinkybės iš viso nebuvo vertintos.
2.11. Skunde nurodoma, kad teismo baigiamųjų kalbų metu buvo prašoma nuteistajam paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurios būtų suderinamos su nuteistojo darbu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad teismas nevertino, jog nuteistasis itin teigiama linkme veda savo gyvenimą: 2024 m. kovo 6 d. susituokė, sukūrė šeimą, turi pastovų darbą (duomenys neskelbtini), darbdavio yra labai gerai vertinamas, gauna nuolatines pajamas, iš kurių teikia pastovų išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi įsipareigojimų, yra įsipareigojęs pasirūpinti savo vaiku, tad jo dalyvavimas darbinėje veikloje yra būtinas, todėl įpareigojant dvejus metus nuteistąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje, būtų padaryta daugiau žalos, neigiamas pasekmes patirtų ir jo šeimos nariai. Skunde pažymima, kad net ir po inkriminuojamų įvykių nuteistasis toliau tęsia darbą, gauna pajamas, sukūrė šeimą, išlaiko savo vaiką ir nekelia niekam jokios grėsmės ar žalos, jis nesislapstė, kviečiamas visuomet atvyko tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek ir į teismą. Skundo autorių vertinimu pirmosios instancijos teismas, paskirdamas įpareigojimus, visiškai neatsižvelgė ir nevertino nuteistojo vykdomos darbinės veiklos (duomenys neskelbtini), nes dėl paskirtų įpareigojimų nuteistasis neteks galimybės tęsti darbą, gauti pajamas ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, taigi kartu nebus įgyvendinti ir bausmės tikslai, kas reiškia, kad bausme paskirtas įpareigojimas yra neteisingas ir naikintinas.
3. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, panaikinant V. V. paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, o sprendžiant, kad nėra pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo, paskiriant V. V. griežtas ir efektyvias, BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas, pareigas kartu su efektyviomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Skundu taip pat prašoma padidinti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą iki 7 000 eurų, priteisti iš V. V. 13 500 eurų turtinės žalos atlyginimo G. L. bei priteisti iš V. V. visas G. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus.
3.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo, tinkamai neįvertino ankstesnių V. V. teistumų, paskirtų bausmių ir jų efektyvumo, siekiant bausmės tikslų, todėl formaliai vertindamas BK 75 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo: nuteistasis, priimant skundžiamą nuosprendį, buvo 4 kartus teistas už nukentėjusiosios sužalojimą; 2020 m. lapkričio 16 d. buvo nuteistas laisvės apribojimu, tačiau praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams, jis buvo dar kartą nuteistas už tą pačią veiką, 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2021 m. liepos 23 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir V. V. buvo pasiųstas realiai atlikti likusios 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; 2022 metų vasario mėnesį V. V. buvo dar kartą nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 40 parų arešto bausme, kurią atliko 2022 m. gruodžio 9 d.; praėjus 9 mėnesiams po paskutinės bausmės atlikimo V. V. vėl smurtavo prieš nukentėjusiąją. Skundo autoriaus manymu, anksčiau nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo neefektyvus, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, paskirtų bausmių atlikimas nedavė teigiamo rezultato ir V. V. nebuvo paveiktas laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo spręsti, kad BK 41 straipsnyje įvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti, nepasiuntus V. V. atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jis dėl savo darbo pobūdžio nuolat keliauja, būna išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl teismo įpareigojimas nurodytu laiku neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, tikėtina bus nevykdomas, neefektyvus ir neturės realaus poveikio nuteistajam, nes nuteistasis, būdamas išvykęs iš Lietuvos Respublikos, galės laisvai judėti nakties metu ir šis įpareigojimas neužtikrins bausmės tikslų įgyvendinimo. Aptartų aplinkybių kontekste skundu prašoma paskirti efektyvias BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas kartu su efektyviomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, jeigu teismas manytų, kad yra sąlygos ir pagrindai V. V. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
3.3. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji buvo sudariusi 2023 m. rugpjūčio 14 d. sutartį dėl paslaugų teikimo, pagal kurią nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. turėjo teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai klientei ir už tai nukentėjusioji turėjo gauti 13 500 eurų pajamų, tačiau dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji negalėjo įvykdyti šios sutarties, todėl šios netektos pajamos yra tiesioginiai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios patirti nuostoliai. Taip pat nurodoma, kad aptarta sutartis bei jos vertimas yra pateikti byloje kartu su civiliniu ieškiniu, sutartyje yra tiek nukentėjusiosios, tiek klientės parašai, patvirtinantys šalių valią dėl sutarties įsigaliojimo, be to, iš sutarties matyti, kad numatyta darbų pradžia buvo 2023 m. rugsėjo 15 d., o pabaiga – 2023 m. lapkričio 15 d., nurodyta ir sutarties sudarymo data – 2023 m. rugpjūčio 14 d., todėl Kauno apylinkės teismo išvados, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šios sutarties įsigaliojimo termino bei patvirtinančių parašų, patvirtinančią šalių valią, prieštarauja byloje esantiems rašytiniems dokumentams.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji patirtą turtinę žalą įrodinėjo ir praėjusių metų pajamų deklaracijomis, iš kurių matyti, kad 2019 metais iš savo individualios veiklos nukentėjusioji gavo 38 600 eurų pajamų, 2020 metais – 28 100 eurų, 2021 metais – 32 000 eurų, 2022 metais – 44 000 eurų, tuo tarpu 2023 metais – tik 17 000 eurų, taigi, skirtumas tarp 2022 metais ir 2023 metais gautų pajamų yra 27 000 eurų ir šį pajamų sumažėjimą nukentėjusioji kildino iš dėl šio įvykio buvusių nedarbingumo laikotarpio ir neįvykdytos 2023 m. rugpjūčio 14 d. paslaugų teikimo sutarties. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, atmesdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, nenurodė jokių argumentų, kodėl atmetė nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos pagrindimą metinėmis pajamų deklaracijomis.
3.5. Skunde pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog byloje nėra duomenų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, prieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog G. L. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. spalio 26 d. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padariniais.
3.6. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas pateikė 2023 m. verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d. planavo vykdyti veiklą bei 2021 m. kovo 5 d. ir 2024 m. gegužės 12 d. paslaugų teikimo sutartis su vertimu į lietuvių kalbą. Skunde pažymima, jog šie dokumentai anksčiau nebuvo pateikti, kadangi buvo manyta, kad pasirašyta paslaugų teikimo sutartis kartu su metinėmis pajamų deklaracijomis bus pakankami, sprendžiant dėl nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos pagrįstumo. Taip pat prie skundo papildomai pridėta ir SODRA informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, papildomai patvirtinanti specialisto išvadoje nurodytus duomenis apie nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpius. Skundo autoriaus įsitikinimu, papildomai pridedami dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji reguliariai ir pastoviai vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą ir jos veikla yra reali ir nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįsta rašytiniais dokumentais, dėl ko skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas.
3.7. Skunde nurodoma, kad byloje buvo pateiktos nukentėjusiosios metinės pajamų deklaracijos iš kurių matyti, kad 2021 metais nukentėjusioji gavo 32 109,60 eurų pajamų, 2022 metais – 44 000 eurų pajamų, 2023 metais – 23 945,73 eurų pajamų, todėl padalinus per metus gautą lėšų sumą iš 12 mėnesių, gaunasi, kad įprastai nukentėjusiosios pajamos per vieną mėnesį yra apie 2 700 – 3 000 eurų, tuo tarpu nukentėjusiosios žiniomis, nuteistojo darbo užmokestis siekia nuo 3 000 eurų iki 5 000 eurų per mėnesį į rankas. Nukentėjusiosios atstovo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturinės žalos atlyginimas sudaro apie 1 mėnesio nukentėjusiosios pajamas ir mažiau nei 1 mėnesio nuteistojo pajamas, todėl priteistas neturtinės žalos dydis pilnai nekompensuoja nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų ir yra neproporcingas nuteistojo ir nukentėjusiosios turtinei padėčiai, priteista 3 000 eurų suma neužtikrina visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimo ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų turinio. Nukentėjusiosios įsitikinimu, tinkamai ir objektyviai įvertinus nuteistojo ir nukentėjusiosios turinę padėtį, turi būti priteista ne mažiau kaip 7 000 eurų neturinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teisme baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, papildomai apklaustas nuteistasis, pagarsinti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 13-14, 25-30), papildomai apklausta nukentėjusioji, pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 105-107), pagarsinti nukentėjusiosios atstovo pateikti duomenys apie nukentėjusiosios gautas draudimines išmokas, papildomai apklausta specialistė, taip pat apklausti liudytojai R. L. ir T. V..
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėja prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjų apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės ir gynėjos advokatės Elenos Stankevičienės bei nukentėjusiosios G. L. atstovo advokato Petro Varkalio apeliaciniai skundai atmestini.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistojo gynėjų bei nukentėjusiosios atstovo apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas ginčijamas dalyje dėl atlikto įrodymų vertinimo dėl nuteistojo kaltės bei paskirtos bausmės (jos vykdymo atidėjimo bei paskirtų įpareigojimo bei baudžiamojo poveikio priemonės), taip pat dalyje dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo, skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį patikrina visa apimtimi.
8. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno). Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
9. Nuteistasis V. V. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, konfliktas buvo tik žodinis, kad nukentėjusioji jam kasiusi, jog jai skauda šonus, nes rugsėjo 6 d. ji mėtė jo daiktus į aikštelę, nukentėjusioji jam sakiusi, kad būdama pas pusseserę R., dalyvavo ir krito, lipdama kažkur ant spintos, kelias dienas prieš įvykį gavo nuotrauką iš pačios nukentėjusiosios, neblaivumą pareigūnai jam nustatė, kai iškvietė pareigūnus antrą kartą, nes jis išgėrė butelį alaus nervams numalšinti jau po policijos iškvietimo (3 t., b. l. 127-129). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė ir šie jo parodymai buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teisme, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. bendraujant su nukentėjusiąja, jokio alkoholio nei vienas negėrė, lytinio akto metu nukentėjusioji pasakė, kad jai viską skauda, nuteistasis prisiminė jos atsiųstą nuotrauką su prierašu „As nesu tavo garazo daiktus sulauzyta“, paklausė, kas jai yra ar skausmas susijęs su siųsta nuotrauka, nukentėjusioji nurodė, kad sužalojimus patyrė apsilankymo pas pusseserę metu, sakė, kad buvo palipusi bute kažkur aukščiau ir krito, nurodė, kad skausmas susijęs su sužalojimu, kurio nuotrauką atsiuntė, prieš nukentėjusiąją nesmurtavo. Taip pat teigė, kad po įvykio jam skambino nukentėjusiosios dukra, kuri nuteistajam pasakė, kad prieš kelias dienas jai skambino mama (nukentėjusioji) ir jai pasakė, kad namuose nukrito nuo laiptų ir stipriai susižalojo, taip pat nuteistasis nurodė, kad dėl anksčiau patirtos dešinės kojos čiurnos traumos jis šlubuoja ir koja skausminga, todėl inkriminuotų veiksmų koja negalėtų atlikti, o sveika koja taip pat negalėtų, nes skaudanti koja negalėtų būti atrama (2 t., 25-30). Tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios 2023 m. lapkričio 9 d. vykusios akistatos metu nuteistasis parodė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. tarp jo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, kurio metu abu keikėsi necenzūriniais žodžiais, jos nemušė, iš nukentėjusiosios naudojamo numerio gavo žinutę, kurioje buvo žmogaus kūno ir drabužių fragmento nuotrauka su prierašu ,,As nesu tavo garazo daiktus sulauzyta“, mano, kad nuotraukoje yra užfiksuotas nukentėjusiosios dešinysis šonas nugarinėje dalyje ir mėlynė, iš prierašo suprato, kad jai skauda nešti jo daiktus. Tai pat nurodė, kad prieš kelias dienas nukentėjusioji jam buvo skambinusi ir sakiusi, kad pas savo pusseserę R. nukrito, lipdama ant spintos ar komodos. Nurodė, kad prieš įvykį tarp jų vykusio lytinio akto metu, nukentėjusioji sakė, kad jai skauda, tačiau daugiau nedetalizavo, jis jos neklausinėjo, dėl ko jai skauda, jos skausmą susiejo kaip padarinį jos ankstesnio kritimo, apie kurį ji jam sakė telefonu, jam dar esant ne Lietuvoje, taip pat po lytinio akto nukentėjusioji jam minėjo, kad ji buvo užsiregistravusi pas gydytojus dėl skausmo, tačiau, kurios vietos, ji nedetalizavo, o jis jos neklausė, nukentėjusioji jam pasakė, kad nešiodama jo daiktus iš namų į garažą, ji nenuvyko pas medikus, kaip planavo (1 t., b. l. 136-138).
Motyvuojamoji dalis
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nuteistojo viso proceso metu duotus parodymus, akivaizdu, kad jie buvo nenuoseklūs, nurodant jam žinomus nukentėjusiosios sužalojimo atsiradimo priežastis: vienu metu nurodo, kad pati nukentėjusioji teigė susižalojusi pas pusseserę, kitu atveju nurodo, jog nukentėjusiosios dukra jam sakiusi, kad nukentėjusioji savo namuose nukrito nuo laiptų. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. L. parodė, kad nuteistasis ją sumušė po intymių santykių, įvykio metu ji buvo išgėrusi ir jam priekaištavo, kad jis turi kitą moterį, ją sumušė ne tik su rankomis, bet kojomis ir batų šaukštu, tampė plaukus, vadino įvairiais žodžiais, buvo piktas, sakė, kad ji jam vienintelė, tačiau ją sumušė į įvairias kūno vietas, daug kartų spardė, net nepamena, kiek kartų ir į kurias kūno vietas, pyktis ir alkoholis buvo viename, po įvykio su nuteistuoju bandė kontaktuoti, galvojo dar susitaikys, dėl sumušimo iki šiol jaučiasi prastai, jaučia nemigą, jaučiasi labai pažeminta, nuo kitų stengiasi užsidaryti, nesipasakoti, nejaučia pilnavertiškumo, buvo pažeminta kaip moteris, jaučiasi negraži, sugniuždyta, kas sunku psichologiškai, prarado savigarbą, nustojo save mylėti, įvykio vakarą atsimena labai sunkiai, nes reikėjo psichoterapeuto pagalbos, ji iki šiol kiekvieną naktį sapnuodavo nuteistąjį, be tablečių neužmiega (4 t., b. l. 18-21). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė ir šie jos parodymai buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teisme, kad iki įvykio su nuteistuoju tarpusavyje bendravo draugiškai, tačiau apie 05.00 val. susiginčijo, nuteistasis tapo agresyvus, būnant jiems pirmame buto aukšte, bendroje svetainės ir koridoriaus patalpoje, nuteistasis tyčia ją mušė, spirdamas jai abejomis kojomis, kurios tuo metu buvo basos, taip pat delnu, o paskui ir šaukštu batams, kuriuo smogė kaip ir delnu, nuteistasis bendrai spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų, spyrė į abejas kojas ne mažiau kaip po vieną kartą kiekviena savo koja į kiekvieną nukentėjusiosios koją, tada dešinės rankos delnu smogė nukentėjusiajai į veidą, paskui paėmė šaukštą batams ir juo smogė nukentėjusiajai į veidą, abejas rankas bendrai delnu ir šaukštu batams suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau kaip penkis kartus, mušama nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, ant kairiojo šono, tada nuteistasis tęsė spardymą – nukentėjusiajai gulinčiai ant grindų, spyrė tiek į dešinį, tiek į kairį šoną, taip pat į krūtinę, šių spyrių metu buvo skaudžiausia, dėl nuteistojo smūgių, spyrių juto fizinį skausmą kuris intensyviausias buvo šonkaulių srityje (1 t., b. l. 106). Tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios 2023 m. lapkričio 9 d. vykusios akistatos metu nukentėjusioji parodė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d., apie 05.00-06.00 val., tarp jos ir nuteistojo kilo konfliktas, kurio metu jis ją iškeikė ir ją mušė, spyrė jai į abu šonus, tampė už plaukų, buvo suėmęs jai už kaklo, spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų, ji nugriuvo, paėmė batų šaukštą ir juo trenkė, pataikydamas jai į rankas, į veidą, mušė ją ir nugriuvusią, smūgiavo jai rankomis, spyrė kojomis, smogė delnu, juto fizinį skausmą visame kūne. Taip pat nurodė, kad kelias dienas iki įvykio buvo pas pusseserę, gėrė alkoholį, neatsimena, ar krito pas pusseserę, tačiau pas jos pusseserę į namus nebuvo kviesti medikai, į juos nesikreipė ir po to, kai iš jos išvažiavo, iki atvykstant nuteistajam į medikus nebuvo poreikio kreiptis. Tai pat nurodė, kad išvykusi iš pusseserės, kalbėjo su pussesere, nes jautė skausmą, kadangi neatsiminė, kas vyko pas pusseserę, klausė jos, ar ji, būdama pas ją namuose, krito, ji jai atsakė, kad neatsimena. 2023 m. rugsėjo 6 d. dienos metu pati savo rankomis nešė daiktus iš namų prie garažo, nuteistojo pusbrolis atvyko pasiimti nuteistojo daiktų, daiktai buvo sunkūs – įrankiai, dėžės, fizinės jos galimybės leido jai nešti tuos daiktus. Tai pat nurodė, kad žino apie kokią nuotrauką kalba nuteistasis, tačiau nežino, kieno kūnas užfiksuotas toje nuotraukoje, negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar tai jos kūnas, ar ne jos kūnas yra užfiksuotas toje nuotraukoje. Taip pat nurodė, kad po sumašimo, kėlė lygintuvą, vazonus su žemėmis, stovu, nuo laiptų, kiek atsimena, nekrito, iki nuteistajam atvykstant 2023 m. rugsėjo 7 d. ant jos kūno buvo tik kraujosruva ant dešinio sėdmens, kokiomis aplinkybėmis atsirado ši kraujosruva, neatsimena, jokių fizinio pobūdžio traumų, kontaktų mėnesio laike iki nuteistojo atvykimo, neturėjo (1 t., b. l. 135-142). Nukentėjusiosios viso proceso metu duoti parodymai duoda pagrindo pagrįstai teigti, kad dėl jai nustatytų sužalojimų jos parodymai, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjų apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys.
12. Pirmosios instancijos teisme apklausiama liudytoja R. A. parodė, kad buvo susitikusios su nukentėjusiąja, susitikimo vakarą nieko neįvyko, sekančią dieną nukentėjusioji jos klausė, ar nebuvo nugriuvusi, tačiau liudytoja neprisiminė, taip pat nurodė, kad nukentėjusioji jai skambino iš ligoninės, sakė, kad prieš ją smurtavo nuteistasis (4 t., b. l. 17). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. pas ją buvo atvykusi nukentėjusioji, jos vartojo alkoholį, pasibuvimo metu kažkokių incidentų nebuvo, nukentėjusioji iš jos namų išėjo niekuo nesiskųsdama, girdėjo, kaip kviesdama pavėžėją, nukentėjusioji nurodė vyksianti namo, sekančią dieną nukentėjusioji telefoninio pokalbio metu nukentėjusioji jai pasakė, kad maudžia šoną ar sėdmenį, paklausė, ar ji pas ją nebuvo kur nugriuvusi, atsakė to nemačiusi ir būtų atsiminusi, jeigu nukentėjusioji būtų sakiusi, kad griuvo, susimušė ar pan., nukentėjusioji pas ją nebuvo palipusi ant kėdžių, stalų ar kitokių daiktų ar baldų. Taip pat nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 7 ar 8 d. jai paskambino nukentėjusioji, jos balsas buvo prislopintas, sunkus, ji mažai ir lėtai kalbėjo, buvo neguvi, nukentėjusioji jai pasakė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), nes naktį grįžo nuteistasis ir jis ją namuose sumušė taip, kad jai lūžo šonkauliai, nukentėjusioji aiškiai pasakė, kad namuose ją sumušė būtent V. V. ir kad šonkaulių lūžimas yra jo mušimo padarinys, neturėjo jokių abejonių, nukentėjusioji kalbėdama dejavo, sakė, kad jai dabar skauda (1 t., b. l. 176-178). Liudytojos R. A. parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad nukentėjusioji 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo sužalota dėl nuteistojo jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjų apeliaciniame skunde, patartos liudytojos parodymai nebuvo nenuoseklūs, kaip nurodė liudytoja pirmosios instancijos teisme, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji aplinkybes atsiminė geriau, būtent dėl šios priežasties šios liudytojos parodymai pirmosios instancijos teisme ir buvo pagarsinti.
13. Baudžiamojoje byloje esantis (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 7 d. medicininis dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad nukentėjusioji 2023 m. rugsėjo 7 d., 07.00 val., t. y. iš karto po nusikaltimo, buvo pristatyta į skubios pagalbos skyrių ir jai nustatytas dešinės XI, XII šonkaulių užpakalinių lankų lūžiai be žymesnės dislokacijos (1 t., b. l. 67). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje, kairiame rieše, dešiniųjų XI-XII šonkaulių lūžiai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl XI-XII šonkaulių lūžio dešinėje G. L. sveikata sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui. Vertinant poodinių kraujosruvų spalvą, odos nubrozdinimų pobūdį poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta prieš 2-5 paras iki apžiūros ir su 2023 m. rugsėjo 7 d. trauma nesusijusi. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas kietas bukas daiktas. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimai padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 78-80).
14. Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji susižalojo iki 2023 m. rugsėjo 7 d., tačiau byloje esantis 2024 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymas patvirtina, kad nukentėjusioji nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. nebuvo registruota nei pas šeimos gydytoją, nei pas kitą specialistą (1 t., b. l. 88). Be to, kaip minėta nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jai specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimai buvo padaryti nuteistojo, taip pat ir liudytojos R. A. parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota nuteistojo 2023 m. rugsėjo 7 d. Pažymėtina ir tai, kad Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, ir šie jos parodymai buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teisme, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. pas ją atvyko nuteistojo pusbrolis T. V. paimti nuteistojo daiktų ir tiek jam atvykus, tiek išvykus, nukentėjusioji buvo sveika, jautėsi puikiai, nuteistojo daiktus iš garažo į kiemą nešė savo rankomis (1 t., b. l. 106). apeliacinės instancijos teisme apklausiamas liudytojas T. V. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 17 val., atvykęs pas nukentėjusiąją paimti nuteistojo daiktų, ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų nematė, daiktų buvo daug: įrankiai, drabužiai, automobilio ratai, statybiniai įrankiai, suktukai, lagaminai daiktų, daiktai buvo 5-10 kg svorio, taip pat buvo statybinė pjaustyklė, kuri galėjo sverti 15-20 kg (5 t., b. l. 101-102). Tai pat apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja R. L. nurodė, kad apie tai, jog nuteistasis prieš nukentėjusiąją pakėlė ranką, sužinojo iš nukentėjusiosios bei kad nukentėjusioji niekada nekalbėjo, kad su ja kažkoks įvykis galėjo nutikti, kad ji pati galėjo kristi ar kažkas kito būtų nutikę (5 t., b. l. 90), kas paneigia nuteistojo versiją, kad po įvykio liudytoja jam skambino ir nurodė, kad nukentėjusioji prieš įvykio dieną nukrito namuose nuo laiptų. Taip pat kaip minėta, specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme specialistė nurodė, jog apžiūrint nukentėjusiąją, matėsi, jog sužalojimai yra labai švieži, jei sužalojimai būtų buvę padaryti diena anksčiau, ant nubrozdinimo šašas būtų buvę visai kitokio pobūdžio, kad esantys išoriniai sužalojimai ir šonkaulių lūžiai patvirtina, kad jie buvo padaryti tuo pačiu metu (5 t., b. l. 101), taigi, specialistės parodymai iš esmės paneigia nuteistojo versiją, jog nukentėjusioji sužalojimus patyrė iki 2023 m. rugsėjo 7 d. Be to, kaip nurodė specialistė, nukentėjusioji atvykusi apžiūrai buvo susigūžusi ir matėsi, kad jai skauda, kas įvertinus liudytojo T. V. parodymus, jog daiktai, kuriuos nukentėjusioji buvo išnešusi iš garažo į kiemą, svėrė 5-10 kg, o vienas iš jų net 15-20 kg, patvirtina, kad dar 2023 m. rugsėjo 6 d. vakarą nukentėjusioji nebuvo patyrusi sužalojimų ir kad jai konstatuotus sužalojimus 2023 m. rugsėjo 7 d. padarė būtent nuteistasis. Tai, kad nukentėjusioji po sumušimo kėlė kitus, lengvesnius daiktus (lygintuvą, stovus ir kt.), nesudaro pagrindo abejoti padarytų išvadų teisingumu. Taip pat nors nuteistojo gynėjų apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė ginčijama nukentėjusiosios jam atsiųsta nuotrauka, kurioje, pasak nuteistojo, užfiksuotas nukentėjusiosios sužalojimas, tačiau minėta nuotrauka visiškai nepaneigia aukščiau aptartų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, juo labiau – specialistės išvadų bei jos pateiktų paaiškinimų, kadangi iš nuotraukos ne tik kad negalima nustatyti, kokia žmogaus kūno pusė – dešinė ar kairė užfiksuota, bet baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nepatvirtinta, jog minėtoje nuotraukoje užfiksuota būtent nukentėjusioji.
15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino V. V. kaltu ir nuteisė už tai, kad jis smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir nuteistojo kaltė, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjų apeliaciniame skunde nėra pagrįsta vien tik nukentėjusiosios kaltinimais, tačiau įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, kurie susieti į vientisą loginę grandinę.
Dėl nukentėjusiosios pripažinimo nuteistojo šeimos nare
16. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Be to, BPK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
18. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjų apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistąjį ir nukentėjusiąją siejo šeiminiai santykiai. Visų pirma pažymėtina, kad pats nuteistasis pradžioje šią aplinkybę patvirtino pats, nes ikiteisminio tyrimo nurodė, kad nors yra registruotas nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, tačiau kol vyks baudžiamasis procesas, gyvens (duomenys neskelbtini) ir nebendraus bei jokiu būdu nepalaikys ryšių su nukentėjusiąja (2 t., b. l. 13-14), kas šiuo atveju patvirtina, kad iki pat nagrinėjamo įvykio nuteistasis gyveno su nukentėjusiąja. Be to, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teisme, kad G. L. yra jo sugyventinė, apie tris mėnesius jie gyveno atskirai, tačiau abu siekė susitaikyti ir išsaugoti šeiminį ryšį, esant geriems tarpusavio santykiams, jam grįžus į Lietuvą, gyvendavo pas nukentėjusiąją, esant įtemptiems santykiams, palikęs visus asmeninius savo daiktus nukentėjusiosios namuose, vykdavo gyventi pas pusseserę, (2 t., b. l. 25). Taip pat nurodė, kad apie tai, jog nepavyksta puoselėti draugiškų ir taikių šeiminių santykių ir vertėtų juos nutraukti, su nukentėjusiąja yra kalbėję ir anksčiau, tačiau iki įvykio dienos šeiminio ryšio nebuvo nutraukę, gyvendamas su nukentėjusiąja jos dukra rūpinosi kaip savo vaiku (2 t., b. l. 28-29). Taigi ta aplinkybė, kad vėliau nuteistasis pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti, jog įvykio dieną jo su nukentėjusiąja šeiminiai ryšiai nesiejo, teisėjo kolegijos vertinimu, patvirtina, kad tai tik nuteistojo būdamas palengvinti savo teisinę padėtį bei siekis sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje nuteistojo duotus parodymus apie egzistavusius jo ir nukentėjusiosios šeiminius santykius patvirtina visi kiti baudžiamosios bylos duomenys.
19. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. L. parodė, kad su nuteistuoju buvo šeimos nariai, yra buvo kelionėje (duomenys neskelbtini), po kelionės buvo konfliktas, tačiau susitaikė, po kiek laiko vėl susipyko, visada žinutėmis vienas kitą draskė, tik apsipyksta, ir nuteistasis išeina iš namų, po to vėl susitaiko, nurodė, kad visą laiką rūpinosi nuteistuoju, pirko maistą, cigaretes, kojines specialias vairuotojams kelionei, iš nuteistojo yra gavusi pinigų apvaisinimui, jie šimtus kartus yra sakę, kad yra išsiskyrę, bet jo daiktai visada buvo pas juos namuose, bendraudavo su nuteistuoju telefonu, kol jis reise nuo ryto iki vakaro, ir naktimis, planavo su juo turėti vaikų, Valentino dienai skrido pas nuteistąjį į (duomenys neskelbtini), Kalėdas ir Naujus metus sutiko su jos šeima, nes jis neturi tėvų. Nukentėjusioji teigė, kad tai nėra vieneri metai praleisti kartu, dėl šių santykių ji bendrauja su psichologais (4 t., b. l. 18-21). Apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nukentėjusioji nurodė, kad su nuteistuoju nuo 2019 metų yra faktinė šeima, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų šeimos biudžetas yra bendras, kad nepaisant jog dėl darbo pobūdžio nuteistasis išvykdavo į (duomenys neskelbtini), tačiau šeiminio ryšio nenutraukė, vykdavo vienas pas kitą, palaikė santykius, 2023 metų gegužės mėnesį jų bendru sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo atliekama dirbtinio apvaisinimo procedūra (1 t., b. l. 105). Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra mačiusi vos kelis kartus, tarp jų artimas bendravimas nesusiklostė, tačiau gerbė jį kaip savo pusseserės antrąją pusę, šeimos narį (1 t., b. l. 176-180). Taip pat apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja R. L. patvirtino, kad nukentėjusioji jai nurodė, kad po šio įvykio ji su nuteistuoju susipyko ir greičiausiai viskas jau baigsis, kad ji gyveno kartu su nukentėjusiąja ir nuteistuoju, kad jos santykiai su nuteistuoju buvo labai geri, jis buvo geras draugas (5 t., b. l. 89). Taigi, aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad nuteistąjį ir nukentėjusiąją įvykio metu siejo šeiminiai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
20. Taip pat nukentėjusiosios pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. įgaliojimas, kuriuo nuteistasis įgaliojo nukentėjusiąją iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. jo vardu tvarkyti, valdyti ir naudoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei jį atstovauti, 2023 m. liepos 25 d. jos ir nuteistojo susirašinėjimas, kuriame nuteistasis nurodo nukentėjusiajai, kad ją myli, kad kitos neturi, vadina nukentėjusiąją saulyte, taip pat 2023 m. liepos 15 d. fotonuotraukos, 2023 m. liepos 14 d. nukentėjusiosios atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriame pavojų patiriantis asmuo nurodomas būtent nuteistasis, draudimo bendrovės siųstas priminimas apie draudimo įmokos sumokėjimą nuteistajam, kurio kopija taip pat buvo išsiųsta ir nukentėjusiajai, 2023 m. rugpjūčio 8 d. šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią V. V. vardu kaip atstovė pasirašė nukentėjusioji bei kiti duomenys (3 t., b. l. 142-161; 4 t., b. l. 1-14) neabejotinai patvirtina, kad iki pat 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuteistąjį ir nukentėjusiąją siejo šeiminiai santykiai, kas patvirtina ir apie tokių santykių egzistavimą būtent nagrinėjamo įvykio metu.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios G. L. bei nuteistojo V. V. santykių turinys, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjų apeliaciniame skunde, patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu juos siejo faktiniai šeiminiai santykiai, o aplinkybės, kad nuteistasis ir nukentėjusioji konfliktuodavo, pykdavosi, šio fakto savaime nepaneigia. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad nukentėjusioji G. L., kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nusikaltimo padarymo metu buvo nuteistojo V. V. šeimos nare, todėl nuteistojo neteisėti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės
22. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. V. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punktu, atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.
23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, o būtent: kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad anksčiau buvo teistas, be kita ko, ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pastarąją veiką padarydamas tai pat nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu (2 t., b. l. 173-183), kad baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 184-187), dirbantis (3 t., b. l. 124-125). Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tokias aplinkybes, kad nuteistasis anksčiau už smurtinius nusikaltimus šeimos nario atžvilgiu buvo teistas net keturis kartus, nuteistojo praeityje padaryti administraciniai nusižengimai taip pat yra šiurkštaus pobūdžio (viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymas būnant neblaiviam, melagingas policijos kvietimas; transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam; greičio viršijimas gyvenvietėje; asmeninės šventės surengimas, dalyvaujant daugiau nei vieno ūkio asmenims karantino laikotarpiu). Aptartos tiek nuteistąjį, tiek nusikalstamą veiką charakterizuojantys duomenys sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui skirti V. V. 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie aktualūs skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, be kita ko, buvo pakeistas ir BK 61 straipsnis. Pagal naują šio straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, pagal naują šio straipsnio 4 dalies redakciją, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
26. Aptartas BK 61 straipsnio pakeitimas laikytinas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė, be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis pakeitimas turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad aptariamas pakeitimas, susijęs su bausmės skyrimu, turi grįžtamąją galią tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka, t. y. taikomas tik toms iki šio pakeitimo padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už nusikalstamą veiką nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Taip pat nagrinėjamoje byloje minėti BK 61 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nesudaro pagrindo nuteistajam skirti kitokios rūšies ar dydžio bausmę, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas. Tokia išvada darytina dėl to, kad nors pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia ankstesnės redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės vidurkio taisykle, tačiau bausmės dydį parinko mažesnį nei numatytas vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnio 2 dalis), nors byloje nenustatyta nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, pažymėtina ir tai, kad sąlygų taikyti nuteistajam ir naujos redakcijos BK 61 straipsnio 4 dalį taip pat nėra, kadangi nagrinėjamu atveju nuteistasis savo noru neprisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai nesigailėjo, nepadėjo išaiškinti nusikaltimo, kas yra būtina šios nuostatos taikymui, taip pat viena iš būtinų šios nuostatos taikymo sąlygų yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, o nagrinėjamu atveju ji buvo nustatyta pagrįstai.
28. Nors nuteistojo gynėjų apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą bei nuteistojo duotų parodymų nuoseklumą bei patikimumą, spręstina, kad nuteistojo pateikiama versija, jog jis alaus skardinę išgėrė po įvykio, laukdamas atvykstančių policijos pareigūnų, tėra jo pasirinkta gynybinė versija, kadangi jokie baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina šio apeliacinio skundo argumento.
29. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas dvejų metų terminui. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes bei kitas aplinkybes, aptartas individualizuojant nuteistajam skirtiną bausmę, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad dar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, paskiriant nuteistajam atitinkamą įpareigojimą (per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu) bei baudžiamojo poveikio priemonę (per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje). Teisėjų kolegija, taip pat įvertinusi tai, kad nuteistasis yra dirbantis (3 t., b. l. 124-125), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 122-123), sudarė santuoką (3 t., b. l. 77), sutuoktinė laukiasi, taip pat įvertinusi pačios nukentėjusios interesus neturtinės žalos bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo dalyje, sprendžia, kad priešingai nei teigiama nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat įvertinus ir nusikalstamos veikos aplinkybes bei pobūdį, paskyrė pagrįstus įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę.
30. Šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo gynėjų apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistajam paskirtas įpareigojimas nesuderinamas su nuteistojo darbine veikla. Pažymėtina, kad nuteistasis skundžiamu nusprendžiu įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. su išlyga, t. y. jeigu tai nesusiję su darbu. Taigi, akivaizdu, kad esant poreikiui nuo 23.00 val. iki 06.00 val. vykdyti darbinę veiklą, nuteistasis apie tai informavęs ir (ar) pateikęs tai patvirtinančius duomenis bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos atstovui, gali netrukdomai vykdyti savo darbines funkcijas. Taip pat atmestinas ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo prašymas paskirti efektyvias BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas kartu su efektyviomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, nes kaip minėta, pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas bei baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant nuteistąjį bei nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, parinktos pagrįstai, juo labiau, kad skunde net nenurodoma, kurie konkrečiai įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės būtų efektyviausi.
Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
31. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).
32. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo V. V. veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimus, dėl kurių jai buvo teikiama medicininė pagalba (teiktos ambulatorinė skubiosios medicinos gydytojo paslauga, gydytojo radiologo konsultacija dėl dauginių šonkaulių lūžių, kai lūžę du šonkauliai, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, teiktos šeimos gydytojo paslaugos dėl dauginių šonkaulių lūžių, kai lūžę du šonkauliai ir ambulatorinės gydytojo radiologo konsultacijos) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat Kauno teritorinė ligonių kasa kartu su civiliniu ieškiniu dėl 222,37 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios gydymu, pateikė patirtą žalą patvirtinantį Gydymo paslaugų apskaitos išrašą (1 t., b. l. 151-152, 154). Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, sprendžia, kad nurodytos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su nuteistojo V. V. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šio civilinio ieškovo reikalavimą ir priteisė patirtą turtinę žalą.
33. Pažymėtina, kad Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo V. V. minėta turtinę žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai (1 t., b. l. 152), kaip minėta, ir civiliniame ieškinyje nurodoma, kad už nukentėjusiosios gydymą buvo mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio tikslinama, nurodant, kad iš nuteistojo 222,37 eurų turtinė žala priteisiama ne Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.
Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio
34. Nukentėjusioji G. L. pirmosios instancijos teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo jos naudai priteisti 13 500 eurų turtinės žalos, 15 000 eurų neturtinės žalos bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 95-100). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteista 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 2 235 eurai proceso išlaidoms atlyginti.
35. Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų ji patyrė 13 500 eurų turtinę žalą, nes pagal pateiktą 2023 m. rugpjūčio 14 d. sutartį, nukentėjusioji nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. turėjo teikti interjero dizainerės paslaugas ir už tai gauti 13 500 eurų pajamų, tačiau dėl patirto sužalojimo būdama nedarbinga, negalėjo įvykdyti minėtos sutarties ir negavo pajamų, kurios yra tiesioginiai dėl nusikalstamos veikos patirti nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo netenkino, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pateiktos paslaugų teikimo sutarties įsigaliojimo termino bei kad sutartis šalių nebuvo pasirašyta, taip pat kad byloje nėra duomenų apie patvirtinančių šalių valią, patvirtinančią šalių parašais, taip pat kad nėra duomenų apie išduotą nedarbingumo pažymą. Su tokia pirmosios instancijos teismo argumentais sutikti nėra objektyvaus pagrindo, kadangi ji prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai.
36. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).
37. Nukentėjusioji su civiliniu ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikė paslaugų teikimo sutartį vokiečių kalba kartu su šios sutarties oficialiu vertimu į lietuvių kalbą (3 t., b. l. 118-119, 120-121). Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, šioje paslaugų teikimo sutartyje yra nurodyta, kad sutartis sudaryta 2023 m. rugpjūčio 14 d. tarp nukentėjusiosios ir kito asmens, sutarties I punkte numatyti nukentėjusiosios konkrečios teiktinos paslaugos, susijusios su (duomenys neskelbtini), sutarties III punkte numatyta, kad sutarta darbų pradžia yra 2023 m. rugsėjo 11 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 15 d., sutarties VII punkte numatyta, kad nukentėjusioji už darbą turi gauti vienkartinį 13 500 eurų atlyginimą, taip pat sutarties pabaigoje yra abiejų paslaugų teikimo sutarčių šalių – tiek nukentėjusiosios, tiek užsakovo, parašai. Taip pat minėta, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog dėl XI-XII šonkaulių lūžio dešinėje nukentėjusiajai sveikata sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 80). Įvertinus tai, kad Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktame civiliame ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusiajai 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. spalio 12 d. teiktos šeimos gydytojo paslaugos dėl šonkaulių lūžių bei 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. spalio 16 d. teiktos ambulatorinės gydytojo radiologo konsultacijos, spręstina, kad nukentėjusiosios gydymas dėl patirtų sužalojimų buvo intensyvus. Kartu su apeliacinius skundu nukentėjusiosios atstovas pateikė ir duomenis apie nukentėjusiajai išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., iš kurių nustatyta, kad nukentėjusiajai nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. spalio 26 d. nepertraukiamai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (5 t., b. l. 26). Teisėjų kolegija, sulyginusi duomenis apie nukentėjusiajai išduotus nedarbingumo pažymėjimus su Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktame civiliame ieškinyje pateikta informacija apie nukentėjusiajai laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. spalio 12 d. teiktas šeimos gydytojo paslaugos dėl šonkaulių lūžių, konstatuoja, kad nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. spalio 26 d. buvo nedarbinga būtent dėl nuteistojo neteisėtais veiksmais padarytų sužalojimų.
38. Vis dėlto, nors pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ko buvo netenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti, bet pats sprendimas šioje dalyje civilinį ieškinį atmesti yra teisingas. Kaip minėta, remiantis teismų praktika, negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nukentėjusioji ir jos atstovas neįrodė, jog nukentėjusioji neįvykdė 2023 m. rugpjūčio 14 d. paslaugų teikimo sutarties sąlygų ir negavo joje numatytų 13 500 eurų pajamų.
39. Nukentėjusiosios atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. rugsėjo 1 d. išduoto verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kuriuo remiantis nukentėjusioji nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d. vykdė individualią veiklą, veiklos pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 43). Kaip minėta, remiantis 2023 m. rugpjūčio 14 d. paslaugų teikimo sutartimi, nukentėjusioji nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. turėjo teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas ir už tai gauti 13 500 eurų (3 t., b. l. 118-119, 120-121). Nukentėjusios atstovas pirmosios instancijos teismui be kita ko pateikė ir nukentėjusiosios pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus, kuria remiantis nukentėjusioji 2023 m. už individualios veiklos ((duomenys neskelbtini)) vykdymą gavo 17 000 eurų (3 t., b. l. 104). Jokių duomenų apie 2023 metais sudarytas kitas paslaugų teikimo sutartis nei nukentėjusioji, nei jos atstovas nepateikė. Be to, kaip buvo minėta, nukentėjusiajai nedarbingumo pažymos buvo išduotos iki 2023 m. spalio 26 d., sutartyje darbų pabaiga buvo numatyta 2023 m. lapkričio 15 d., taigi, nuo 2023 m. spalio 27 d. nukentėjusioji galėjo teikti paslaugų teikimo sutartyje numatytas paslaugas. Taip pat įvertintina ir tai, kad byloje nepateikta jokių 2023 m. rugpjūčio 14 d. paslaugų teikimo sutarties užsakovo pretenzijų, pranešimo dėl sutarties nevykdymo, paslaugų teikimo nutraukimo ir pan. Taigi, įvertinus tai, kad pagal pačios nukentėjusiosios ir jos atstovo pateiktus duomenis, nukentėjusioji 2023 metais verslo liudijimą buvo įgijusi nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., kad į bylą pateikta vienintelė 2023 metais sudaryta paslaugų teikimo sutartis bei kad pajamų mokesčio deklaracijoje užfiksuota, jog nukentėjusioji 2023 metais už individualią veiklą gavo 17 000 eurų, spręstina, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir jos atstovas neįrodė, jog dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų, 2023 metais negavo 13 500 eurų pajamų, t. y. patyrė turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos paliekamas nepakeistas.
40. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia nukentėjusiosios ir jos atstovo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui pateiktos pajamų mokesčio deklaracijų už 2019-2022 metus kopijos (3 t., b. l. 107-117), kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 2021 m. kovo 5 d. ir 2024 m. gegužės 12 d. paslaugų teikimo sutarties (5 t., b. l. 28-32, 35-39), 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2024 m birželio 14 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimų nurodymų (5 t., b. l. 33, 34, 40, 41) kopijos bei apeliacinės instancijos teismui pateikta pajamų mokesčio deklaracijos už 2024 metus kopija (5 t., b. l. 96-97) visiškai nepagrindžia civiliniame ieškinyje nurodytos nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydžio. Pažymėtina, kad nukentėjusioji vykdo individualią veiklą, taigi, jos gaunamos pajamos nėra fiksuotos (pastovaus dydžio), todėl iki 2019-2022 metų ir 2024 metų gautos pajamos negali būti pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusioji 2023 metais dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų neteko 13 500 eurų pajamų.
41. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Vis tik, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti – kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022).
42. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiosios naudai priteista 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiajai dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos (byloje esanti psichologės pažyma patvirtina, kad po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios būklė labai stipriai pablogėjo (3 t., b. l. 103), pažeminimo, kadangi šiuos išgyvenimus sukėlė neteisėti nuteistojo – nukentėjusiosios šeimos nario veiksmai, taip pat reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo nukentėjusiajai sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala.
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pasekmes (padarytų sužalojimų pobūdį, patirtus nepatogumus ir išgyvenimus), į žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Be to, nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti, priešingai nei teigiama apeliaciniuose sekunduose, nesiskiria nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų, nes pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024). Taigi, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 6.250 straipsnio bei BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą atlygintinos neturtinės žalos dydį, t. y. 3 000 eurų, kuris, įvertinus ir nuteistojo turtinę padėtį, yra teisėtas bei pagrįstas.
44. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 2 235 eurai proceso išlaidoms atlyginti. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nukentėjusiosios patirtos išlaidos buvo patvirtintos byloje pateiktais dokumentais (4 t., b. l. 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49), todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajai priteistų proceso išlaidų yra pagrįstas bei teisėtas.
Dėl nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Apeliacinės instancijos teismui pateiktu apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas taip pat prašė priteisti iš nuteistojo visas nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus – sąskaitas už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus ir pinigų priėmimo kvitus (5 t., b. l. 27, 44, 45, 46, 54, 55, 84, 85, 98, 99), kurios sudaro 1 277,50 eurus.
46. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022, 2K-57-719/2025).
47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko tiek pagal nuteistojo gynėjų apeliacinį skundą, tiek pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, kurie atmetami. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme naudojosi ją ir pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato Petro Varkalio teisinėmis paslaugomis, todėl nekyla abejonių, kad atstovui buvo gerai žinoma tiek bylos esmė, tiek jos problematika. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2024 m. spalio 9 d. (teismo posėdis truko 40 minučių), 2024 m. lapkričio 18 d. (teismo posėdis truko 1 valandą 2 minutes) ir 2025 m. sausio 24 d. (teismo posėdis truko 1 valandą), nukentėjusiojo atstovas pasisakė per baigiamąsias kalbas. Nors nukentėjusiosios atstovas kėlė reikalavimą panaikinti nuteistojo atžvilgiu taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tiek civilinio ieškinio išsprendimą, tačiau nukentėjusiojo atstovo skundo pagrįstumas aukštesnės instancijos teismo nustatytas nebuvo.
48. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas, teisėjų kolegija teismas sprendžia, jog nebūtų teisinga ir proporcinga prašymą dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme tenkinti, todėl nukentėjusiosios atstovo prašymas dėl G. L. patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš V. V. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Dėl nuteistojo patirtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėja pateikė nuteistojo 1 500 eurų patirtas proceso išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius dokumentus (5 t., b. l. 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63) ir prašė patenkinus apeliacinį skundą šias išlaidas priteisti (5 t., b. l. 65).
50. BPK 106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokatui arba advokato padėjėjui moka nuteistasis arba jo pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys, jeigu nuteistajam nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka tuo atveju, kai asmuo yra išteisinamas.
51. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. V. su advokatėmis Elena Stankevičiene ir Kristina Smaidžiūnaite-Lankevičiene buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartis (5 t., b. l. 13, 14, 56, 58), kurių pagrindu advokatės surašė apeliacinį skundą ir advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė gynė nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme vykusių teismo posėdžių metu. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei tai, kad nuteistajam gynėjas nebuvo paskirtas, o jis buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartis su savo pasirinktomis gynėjomis bei tai, kad šia nutartimi nuteistojo gynėjų apeliacinis skundas yra atmetamas, sprendžia, kad nuteistojo gynėjos prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme nuteistojo patirtų gynybos proceso išlaidų yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės ir gynėjos advokatės Elenos Stankevičienės bei nukentėjusiosios G. L. atstovo advokato Petro Varkalio apeliacinius skundus atmesti.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, nurodant, kad iš V. V. 222,37 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 37 euro centų) turtinės žalos atlyginimas priteisiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.
Nepriteisti V. V. jo apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato atstovavimo išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.