Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Karolinai Laurai Briliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė šiuos įvykius pripažino draudžiamaisiais ir atlygino žalą. Žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas: 1003,32 Eur draudimo išmoką už užliejimo ((duomenys neskelbtini)) metu padarytą žalą. Šios žalos dydį patvirtina turto skaičiuoklė, kurioje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 1061,25 Eur (iš kurios atimama išskaita – 57,92 Eur). Pažymėtina, kad žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 24,13 Eur (Butas įsigytas 2014 m. 8 x 0,8 = 6,4 proc.; medžiagos 377,09; 377,09 x 6,4 proc.=24,13). Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas. 2638,55 Eur draudimo išmoką už užliejimo ((duomenys neskelbtini)) metu padarytą žalą. Šios žalos dydį patvirtina turto skaičiuoklė, kurioje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 2668,55 Eur (iš kurios atimama išskaita – 30 Eur). Pažymėtina, kad žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 52,42 Eur (Įregistravimo pagrindas 2010 m. 13 x 0,8 = 10,4 proc.; medžiagos 504; 504 x 10,4 proc. = 52,42). Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas. 392,02 Eur draudimo išmoką už užliejimo ((duomenys neskelbtini)) metu padarytą žalą. Šios žalos dydį patvirtina turto skaičiuoklė, kurioje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 482,02 Eur (iš kurios atimama išskaita – 90 Eur). Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas. 616,10 Eur draudimo išmoką už užliejimo ((duomenys neskelbtini)) metu padarytą žalą. Šios žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, kurioje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 676,10 Eur (iš kurios atimama išskaita – 60 Eur). Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas. Turto apžiūros akte, nurodyta kad 2022 m. buvo atliktas buto remontas, o įvykis irgi 2022 m., todėl nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bendra šių užliejimų padaryta žala siekia 4521,93 Eur (979,19 Eur (1003,32 Eur – 24,13 Eur nusidėvėjimas) + 2586,13 Eur (2638,55 Eur – 52,42 Eur nusidėvėjimas) + 340,51 Eur (392,02 Eur – 51,51 Eur nusidėvėjimas) + 616,10 Eur).

Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), todėl ji privalėjo prižiūrėti jo administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakovė būdama administratoriumi atsakingu už pastatų, remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestingas ar atidus, nevykdė, jam, kaip administratoriui priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašo teismo jos naudai iš atsakovės priteisti 4521,93 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė apskaičiavo viso 335,94 Eur kompensacinių palūkanų. Atsakovei buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Dėl įvykio (duomenys neskelbtini), dar iki įvykio atsakovė vykdydama savo administratoriaus funkcijas gyventojams siūlė namo modernizaciją (renovaciją), kurios metu būtų keičiamas stogas iš esmės, tačiau gyventojai nebuvo aktyvus ir sprendimo nepriėmė. Remontas be atskiro savininkų (gyventojų) sutikimo gali būti vykdomas dviem atvejais: 1) jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė 2) esant gyventojų sprendimui. Nagrinėjamu atveju administratorius negali savavališkai atlikti viso stogo remontą, todėl esant pratekėjimas atitinkamai yra atliekami tik smulkūs lokalizavimo darbai. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnis). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Dėl šios priežasties bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei.

Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) dar iki įvykio administratorius ne kartą gyventojams siūlė remontuoti ir iš esmės tvarkyti stogą, tačiau gyventojai su tuo vis nesutikdavo. Tik 2021 m. spalio 22 d. gyventojų buvo priimtas sprendimas dėl stogo remonto techninio darbo projekto rengimo, parengus projektą 2023 m. spalio 27 d. gyventojai pasirinko rangovą ir pritarė atlikti stogo remonto darbus. Po gyventojų sprendimo atitinkamai buvo organizuoti stogo remonto darbai, kurie artimiausiu metu jau bus užbaigti. Taigi administratorius vykdė tinkamai savo pareigas, t. y. vykdė kasmetines apžiūras ir atitinkamai siūlė namo gyventojams atlikti reikiamus remonto darbus. Jei gyventojai būtų ankščiau pritarę reikiamiems darbams, stogas dar iki įvykio būtų buvęs suremontuotas.

Dėl įvykio (duomenys neskelbtini), administratorius buvo gavęs gyventojo pranešimą. Atsakovo darbuotojai nuvykę į vietą užfiksavo, kad galimai pratekėjimai vyksta nuo lietaus nuotekų vamzdyno. 2021 m. birželio mėn. administratorius gyventojams siūlė pritarti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui ir ilgalaikiam planui, kuriame buvo numatyti ir vamzdžių keitimo ir valymo darbai, tačiau sprendimas priimtas nebuvo. Ieškovė paties žalos atsiradimo fakto neįrodė, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Ieškovei tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini. Laikytina, jog ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už ieškovės neva patirtą žalą, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) g., 2023 m. balandžio 2 d. buvo aplietas butas, esantis viršutiniame aukšte. Turto apžiūros akte nurodyta, kad nesandarus stogas, bei reikalingas stogo remontas. Žalos dydis nurodytas ieškinyje patvirtintas skaičiuokle, skaičiuoklė sudaryta pagal buto apliejimo planą, sienos plotų išmatavimus, nuotraukas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nesiėmė laiku jokių veiksmų, būtent nebuvo remontuojamas stogas. Dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) g., atsakovės argumentai, kad gyventojai buvo informuojami dėl namo kapitalinio remonto, tačiau jeigu modernizacijai nebuvo pritarta, administratorius pats savo iniciatyva turėjo atlikti stogo remonto darbus. Iš statinių apžiūros akto matoma, kad stogo būklė buvo bloga, t. y. 2021 m. liepos 27 d., stogo skarda stipriai surūdijusi, skirtingose vietose keista. 2022 m. balandžio 12 d. stogo būklė buvo bloga, neremontuota, skardinė danga nusidėvėjusi, pažeista korozijos, neturi sandarumo. Atsakovė taip pat negalėjo atsakyti, kada pirmą kartą buvo nustatyta bloga stogo būklė, ir kaip buvo informuoti gyventojai. Administratorius turėjo remonto darbus organizuoti be gyventojų sutikimo. Ieškovė nuvykusi į vietą apžiūrėjo ir sudarė turto apžiūros aktą, bei konstatavo, kad reikalingas stogo remontas. Dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) g., matoma, kad lietaus nuotekų stovas buvo korodavęs. Statinio apžiūros akte 2022 m. gruodžio mėn. nurodyta, kad sukorodavęs vamzdynas, reikalinga keisti, bei statinio apžiūros aktuose nurodyta, kad turi būti remontuojamas vamzdynas pagal poreikį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kada vamzdyną remontavo. Jeigu vamzdynas būtų tinkamas, atitiktų teisės aktų reikalavimus, atsakovė statinių apžiūros aktuose nerašytų, kad reikalinga valyti, remontuoti pagal poreikį. Tai rodo, kad atsakovė nesiėmė remonto darbų atlikti laiku. Lietaus stovas buvo pažeistas, korozijos jį reikėjo keisti, to atsakovė nepadarė ir tai sąlygojo apliejimą, t. y. neteisėti atsakovės veiksmai, neveikimas, todėl atsakovė privalo atlyginti už šį atvejį. Žalos dydį patvirtina turto skaičiuoklė. Dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) g., žalos atsiradimas yra dėl sienų, fasadų, konstrukcijų nesandarumo. Iš Statinio apžiūros aktų matyti, kad šio buto siūlės yra nesandarios. Tas yra nurodyta ir ieškovės, draudėjos paaiškinimuose ir turto apžiūros akte. Nėra įrodymų, kad namo gyventojai būtų informuoti, kad namo fasado siūlės yra suaižėję, pralaidžios, jog gyventojai imtųsi atitinkamų veiksmų. Pagal teismų praktiką, atsakovė turi imtis priemonių, siūlydama gyventojams remontuoti sienas, tas nebuvo padaryta, todėl akivaizdu, kad atsakovė pažeidė nustatytas taisykles. Dėl turto esančio (duomenys neskelbtini) g. nusidėvėjimo, 2022 m. turto apžiūros akte nurodyta, ir iš nuotraukų matyti, kad remontas buvo padarytas. Kad remontas padarytas kitu laikotarpiu, ne 2022 m., atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, netinkama priežiūra, dėl to ir buvo padaryta žala. Dėl likusių trijų objektų, ieškovė pagal turimus duomenis, informaciją pateikė paskaičiavimą taip, kaip teisės aktai numato nusidėvėjimo paskaičiavimą. Atsakovė skaičiavimo, kokia suma turėtų būti nepateikė. Visais keturiais atvejais, žalos dydis tiksliai apskaičiuotas lokalinėse sąmatose, skaičiuoklėse. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad žalos dydis yra mažesnis, arba blogai paskaičiuotas, todėl tokie atsakovės deklaratyvūs argumentai, atmestini. Visais keturiais atvejais yra draudėjų pranešimai, turto apžiūros aktai, juose nurodyta ir patvirtinta, kad draudėjo informacija pasitvirtino, administruojant žalos dydžius, tinkamai apskaičiuotas žalos dydis.

Dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini) g., atsakovės pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė laiku atlikdavo objekto periodiškas apžiūras, kurių metu buvo nustatyti tam tikri defektai. Administratoriaus atsakingi asmenys rekomenduodavo remontuoti stogą, tačiau išimtinai dėl savininkų valios trūkumo šie darbai nebūdavo atliekami, nes už juos nebūdavo nubalsuojama. Šiame objekte užliejimas įvyko 2023 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) g. techninės apžiūros žurnalas patvirtina, kad nei karto iki ginčo buto užliejimo, kad būtų fiksuoti ginčo buto užliejimai, t. y. buto (duomenys neskelbtini). Tuo atveju jeigu būdavo fiksuojami pratekėjimai, administratorius imdavosi nuo jo priklausančių veiksmų, šalindavo gedimus. 2023 m. birželio mėn. stogas buvo užtrauktas armuota plėvele. 2021 m. liepos 27 d. kasmetinės apžiūros akte nurodyta, kad įvertinus stogo būklę buvo rekomenduojama parengti techninį projektą atlikti remonto darbus. Administratorius 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. organizavo susirinkimus, tačiau gyventojai nepritardavo. Administratorė neturi teisės savo iniciatyva organizuoti darbų be gyventojų pritarimo. Vien tai, kad parašyta patenkinama arba bloga namo būklė, negali būti prilyginama avarinei būklei. Stogo remontas, tokiu atveju nepriskirtinas prie privalomųjų darbų, kuriuos atsakovė turėjo teisę atlikti be gyventojų sutikimo. Nebuvo savininkų skundų dėl stogo. Įvykis atsitiko išimtinai dėl to, kad savininkai savalaikiu nepriėmė sprendimų dėl patalpų renovacijos. 2021 m. spalio 15 d. protokolas patvirtina, kad balsavimas įvyko ir buvo priimtas sprendimas rengti stogo remonto techninį darbo projektą, vėliau pasirinktas rangovas ir priimtas sprendimas atlikti remonto darbus.

Dėl (duomenys neskelbtini) g. objekto, dar iki įvykio buvo organizuojamas susirinkimas su gyventojais, kad būtų pritarta dėl bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2021–2026 m. ir ilgalaikiam darbų planui, tačiau balsavimas neįvyko. Dar iki apliejimo administratorius ieškojo rangovo stogo remonto darbams, tačiau rangovas nebuvo atrinktas, todėl buvo organizuojamas konkursas. Techninės priežiūros žurnalas įrodo, kad administratorius periodiškai kas mėnesį atlikinėjo nuolatinius statinio būklės aktus. Buvo nustatyti vamzdynų defektai, administratorius dėjo maksimalias pastangas organizuoti susirinkimus, kad gyventojai pritartų remonto darbams, tačiau savininkai jiems nepritarė. Šio objekto 2021 m. balandžio 12 d. kasmetinės apžiūros akte nurodyta, kad lietaus tinklų būklė yra patenkinama, remonto darbai pagal poreikį, nebuvo identifikuota, kad vamzdynai netinkamos būklės. Patenkinama būklė, nereiškia, kad yra avarinė, o reikalingas nuolatinis stebėjimas. Tokių remonto darbų administratorius be savininkų sutikimo negalėjo atlikti. 2022 m. rugsėjo 6 d. statinio apžiūros aktu nustatyta, kad stovo būklė patenkinama, lietaus ir buitinių tinklų būklė yra patenkinama. Jokių defektų prieš patį apliejimo įvykį nebuvo nustatyta. Tvirtinti, kad apliejimas įvyko dėl vamzdynų gedimo paneigiamas, kaip nepagrįstas. Šiuo atveju draudikas jokių savarankiškų tyrimų dėl įvykio neatliko, kaip ir ankstesniais atvejais, o apsiribota draudėjo paaiškinimais, todėl negalima konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.

Dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini) g., ieškinyje nurodyta, kad užliejimas įvyko dėl pastato konstrukcijos nesandarumo. Apžiūros akte nurodyta, kad per sienas, vėliau įrodinėjama, kad galbūt per stogą, toks aplinkybių neatitikimas dar kartą įrodo, kad aplinkybės nebuvo tirtos, neįvertintas apliejimo šaltinis. Dėl tokių aplinkybių neištyrimo, administratorius negali būti kaltas. Ieškovė nurodo, kad fiksuojami įtrūkimai ir nutekėjimai sienose ir drėgmė tikėtina prasiskverbia per nesandarų fasadą. Šie teiginiai grindžiami prielaidomis, nepagrindžiančiomis jokių atsakovės kaltų veiksmų. (duomenys neskelbtini) g. techninės priežiūros žurnalas patvirtina, kad administratorius visuomet vykdė, jam priklausančias pareigas dėl šio objekto. Administratorius visus 2022 m. fiksavo, kad nėra defektų, arba nustatyti tokie defektai, kurie nėra susiję su tariamu ieškovės įrodinėjamu žalos šaltiniu ir priežastimi. Ieškovė neįgyvendino savo pareigos tinkamai ištirti įvykio aplinkybes, nustatyti žalos šaltinį, jį įrodyti. 2021 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 11 d. kasmetiniuose apžiūros aktuose nurodyta, kad sienoje buvo nustatyti defektai, kaip sienų blokų suaižėjimas, tačiau techninės priežiūros apžiūros žurnalas patvirtina, kad jokių esminių defektų, susijusių su pastato konstrukcijos sandarumu, nebuvo nustatyta. Net jei ir apžiūros aktuose nustatyta, kad būklė yra patenkinama arba bloga, tačiau ji nėra prilyginama avarinei, kur administratorius turėtų pareigą savo iniciatyva šalinti.

Nusidėvėjimas kiekvienam objektui turėjo būti skaičiuojamas didesnis, negu ieškovė paskaičiavo. (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas vertinant 2014 m., susietas su buto įsigijimo data, tačiau buto įsigijimo data nėra tas kriterijus skaičiuojant buto nusidėvėjimą. Kadangi ieškovė neįrodė, kad ginčo bute paskutiniai remonto darbai buvo 2020 m., yra pagrindas darbų kainą skaičiuoti atsižvelgiant į statinio statybos metus bei jo nusidėvėjimą buvusį ginčo įvykio metu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl nusidėvėjimą skaičiavo nuo 2014 m., kai tuo tarpu draudimo liudijime nurodyta, kad statybos metai 1953. Dėl (duomenys neskelbtini) g., ieškovė tvirtina, kad nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas 92,42 Eur, tačiau draudimo liudijimas patvirtina, kad statybos metai 1958, nusidėvėjimą ieškovė skaičiavo nuo 2010 m., nors byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad remontas, rekonstrukcija šiais metais buvo atlikti. Dėl (duomenys neskelbtini) g., ieškovė nurodo, kad nusidėvėjimas yra 51,51 Eur, paskaičiuotas nuo 1992 m., tačiau draudimo liudijime nurodyta, kad statybos, rekonstrukcijos metai 1972. Dėl (duomenys neskelbtini) g., objekto statybos metai 1986, nuo ko ir turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Ieškovės pareiga, įrodyti patirtus nuostolius, konkretų dydį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad visais atvejais buvo atliekamos periodinės techninės apžiūros. Defektų, susijusių su konkrečiais objektais, ieškovės deklaruojamais apgadinimais, nebuvo nustatyta. Jeigu ir buvo nustatyta, buvo inicijuojami gyventojų susirinkimai, nes atsakovė neturi pareigos atlikti darbų, jeigu tai nėra avarinės būklės. Ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) draudimo išmoką, subrogacijos tvarka vietoj draudėjo į tą patį egzistuojantį prievolinį santykį įstoja draudikas.

Byloje kilo ginčas pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, dėl ieškovės išmokėtų draudimo išmokas už objektams esantiems: (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Ginčo byloje, kad atsakovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, pastatams esantiems: (duomenys neskelbtini), nėra.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; kt.). Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo turi būti nustatytos atsakovės, kaip pastato valdytojos, civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos ryšys. Pareiga įrodyti esant šias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei, tuo tarpu atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad ji savo, kaip už žalą padariusio objekto priežiūrą atsakingo asmens, pareigas atliko tinkamai (CPK 178 straipsnis).

Namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini). Iš Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), poliso ID Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto tarp draudiko UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ir draudėjo Z. B., matyti, kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai 1953, draudžiamieji įvykiai be kita ko ir vanduo, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, papildomos išlaidos būsto nuomai, draudimo sutarties terminas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. 11 val. iki 2035 m. gruodžio 15 d. 24 val. Iš žalos įvertinimo matyti, kad įvykio vieta: (duomenys neskelbtini), data: 2022 m. gruodžio 12 d., įvykio pobūdis: vanduo, vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, nuostolių aprašymas: per lubas pradėjo lašėti vanduo, nesustodamas laša antra diena, sugadintos lubos ir dalis sienos.

Nesutikdama su ieškinio reikalavimu atsakovė nurodė, kad dar iki įvykio atsakovė vykdydama savo administratoriaus funkcijas gyventojams siūlė namo modernizaciją (renovaciją), kurios metu būtų keičiamas stogas iš esmės, tačiau gyventojai nebuvo aktyvūs ir sprendimo nepriėmė. Nagrinėjamu atveju administratorius negali savavališkai atlikti viso stogo remontą, todėl esant pratekėjimas atitinkamai yra atliekami tik smulkūs lokalizavimo darbai. Žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo.

Aplinkybę, kad buvo padaryta žala nurodytam butui jį apliejus, patvirtina prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti apgadinimai, taip pat žalos įvertinimo dokumentas, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės – skverbiasi vanduo per lubas. Byloje pateikta sąmata, kurioje nurodyti konkretūs trūkumų šalinimui atlikti reikalingi darbai ir jų vertė. Nors atsakovė teigia, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nepagrindžia apliejimo priežasties, jos šaltinio, tačiau tiesioginiais argumentais žalos priežasties neginčijo, tik bendro pobūdžio teiginiais abejodama ieškovės ieškinio reikalavimų, įskaitant žalos priežastį, įrodytumu, teikdama argumentus ir įrodymus apie savo atliktus veiksmus, taigi, įvykio priežasties iš esmės neginčijo. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad ir pačios atsakovės įgaliotiems asmenims atlikus apžiūrą pagal gautą pranešimą dėl apliejimo, nustatyta, kad vanduo į vidaus patalpas patenka galimai pro pastato stogą; apžiūros metu fiksuota, kad galimi stogo nesandarumai yra ties stoginio latako ir seno stogo dangos jungiamosiose vietose su nauju, kadangi senojo stogo dalis po danga neturi sumontuotų plėvelių (2023-01-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“). Paminėtina, kad 2021 m. gegužės mėnesį atlikto nuolatinio stebėjimo metu buvo fiksuotas pratekėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė šias aplinkybes paneigiančių argumentų ir įrodymų neteikė, todėl teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad žala buvo padaryta pro stogą pasiskverbusio vandens (CPK 178, 185 straipsniai).

Stogas yra pastato pagrindinių konstrukcijų dalis (Aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.40. punktas). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pagrindinės namo konstrukcijos ir kt. Iš to darytina išvada, kad žala buvo padaryta dėl namo pagrindinės konstrukcijos (stogo) elemento, priklausančio visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kitaip tariant, dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo.

Atsakovė savo atsakomybės buvimą ginčijo ir tuo, kad, pirma, ji nėra laisva elgtis savo nuožiūra, bet yra saistoma daugiabučio namo patalpų savininkų valios ir, skirtingai nei butų ir patalpų savininkai, neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė, jos uždavinys yra įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, antra, atsakovės teigimu, jos pateiktas 2021 m. liepos 16 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas patvirtina, kad atsakovė ėmėsi veiksmų organizuoti daugiabučio pastato stogo remontą, tačiau balsavimas neįvyko.

Su šiais atsakovės argumentais negalima sutikti. Atsakovė siaurinamai aiškina savo funkcijas, jas susiedama išimtinai su butų savininkų valios įgyvendinimu. Atsakovei, kaip pastato administratorei, tenka ne tik uždavinys atstovauti butų savininkų interesams ir įgyvendinti jų įstatymų nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo, bet ir užtikrinti tinkamos pastato būklės palaikymą, atliekant prevencinius planinius darbus, o tais atvejais, kai būtina išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Atsakovė konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad stogas buvo tinkamos būklės, kad nėra (nebuvo) jo nesandarumo, nenurodė. Juolab, kad netrukus po įvykio, t. y. 2023 m. sausio mėnesį, statinio techninės priežiūros žurnale pratekėjimas fiksuotas ne tik į butą Nr. (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir į dar du kitus butus, taip pat ir į jau anksčiau minėtą butą Nr. (duomenys neskelbtini). Esant informacijai apie ankstesnį pratekėjimą, senos stogo dangos jungimus su naująja, duomenų apie atsargumo (prevencines) priemones, kurių imtasi, nėra. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės neteisėtą neveikimą bei aplaidumą administruojant bendrojo naudojimo objektus. Atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių žalos gyventojų turtui išvengti.

Atsakovės pateiktas dokumentas – 2021 m. liepos 16 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolas – taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad dėl netinkamos stogo būklės yra atsakingi išimtinai butų ir kitų patalpų savininkai, nes iš balsavimui pateikto klausimo („Ar pritariate, kad būtų organizuojama Jūsų namo renovacija?“) neaišku, dėl ko konkrečiai buvo balsuojama, ar atsakovė kaip administratorė buvo nustačiusi stogo trūkumus, kokie konkretūs trūkumai buvo nustatyti ir kokie konkretūs darbai (kokios apimties, turinio ir pan.) buvo planuojami ir ar apskritai buvo planuojami, kokiu laikotarpiu ir pan. T. y. atsakovės pateiktas dokumentas yra neinformatyvus ir nepatvirtina, kad ji atliko savo funkcijas tinkamai, o atsakomybė už dėl nesandaraus stogo patirtą žalą turi tekti ne jai, bet visiems pastato butų savininkams. Šiame dokumente užfiksuota informacija nepatvirtina atsakovės tinkamai atliktų administravimo veiksmų, prižiūrint bendro naudojimo objekto – stogo – būklę, namo savininkų informavimo apie stogo būklę. Priešingai, galima spręsti, kad atsakovei buvo žinoma apie tai, kad pastato stogas yra fiziškai nusidėvėjęs, tačiau, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji savo pareigas, susijusias su stogo, kaip bendro naudojimo objekto, priežiūra, atliko tinkamai. Duomenų, kada buvo įvertinta stogo būklė, į bylą nepateikta.

Dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto tarp draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudėjos E. S., matyti, kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai 1958, draudžiamieji įvykiai be kita kuo ir vanduo, vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, būsto nuomos išlaidos, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, draudimo sutarties terminas nuo 2019 m. balandžio 20 d. 00.00 val. iki 2026 m. gegužės 12 d. 24.00 val. Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 18 d. Turto apžiūros akto, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įvykio įvykusio 2023 m. balandžio 2 d. 2 val., matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), nukentėjęs asmuo E. S., įvykio aplinkybės: naktį išgirdo nuo lubų lašant vandenį, vanduo tekėjo ir per sienas, įvykio priežastis: galimai nesandarus stogas, įvykio numanomas kaltininkas: gamtinės sąlygos, stipri liūtis, senas namas, senas stogas. Pažymima, kad reikalingas stogo remontas. Apie įvykį pranešta administratoriui.

Iš turto žalo įvertinimo skaičiuoklės, žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 21 d. rašto „Dėl draudimo išmokos“, matyti, kad nuostolio suma 2668,55 Eur, išskaita 30 Eur, nusidėvėjimo suma 0 Eur, į sąskaitą pervedama suma 2638,55 Eur. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2023 m. balandžio 21 d. E. S. pervesta į sąskaitą 2638,55 Eur suma, mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) draudimo išmoka poliso Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 25 d. pretenzijos, žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovė prašė atsakovės per 18 d. nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieškovės sąskaitą 2638,55 Eur sumą, žalos atlyginimui regreso tvarka, kadangi turi į atsakovę subrogacijos teisę.

Iš 2020 m. gruodžio 28 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kad posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 28 d., balsavimo organizatorius UAB (duomenys neskelbtini), sprendžiamas klausimas: „ar pritariate daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techniniam projektui Nr. (duomenys neskelbtini)“. Balsavimo rezultatai: balsavimas neįvyko. Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sprendžiamas klausimas, dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto techninio darbo projekto rengimo. Balsavimo rezultatai: balsavimas neįvyko. Iš 2021 m. spalio 15 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad posėdis įvyko 2021 m. spalio 15 d., balsavimo organizatorius UAB (duomenys neskelbtini), svarstytas klausimas, dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto techninio darbo projekto rengimo. Balsavimo rezultatai: stogo remonto techninio darbo projekto rengimui pritarta. Iš 2023 m. spalio 27 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad svarstyti klausimai; Ar pritariama, kad UAB (duomenys neskelbtini)s atliktų namo stogo remontą pagal jau parengtą stogo remonto projektą, mokėtina suma 1,28Eur/kv.m/48 mėn., darbams suteikiamas 48 mėn. išsimokėjimas, 60 mėn. garantinis terminas? Ar pritariama, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliktų namo stogo baliustradų remontą pagal jau parengtą stogo remonto projektą, mokėtina suma 0,54 Eur/kv.m/48 mėn., darbams suteikiamas 48 mėn. išsimokėjimas, 60 mėn. garantinis terminas? Balsavimo rezultatai: balsavimas neįvyko.

Ginčo, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl nesandaraus stogo byloje nėra, todėl teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad žala buvo padaryta pro stogą pasiskverbusio vandens (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip anksčiau minėta, stogas yra pastato pagrindinių konstrukcijų dalis, o žala aptariamu atveju buvo padaryta dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo.

Atsakovė savo atsakomybės buvimą ginčijo tuo, kad laiku atlikdavo objekto periodiškas apžiūras, kurių metu buvo nustatyti tam tikri defektai, administratoriaus atsakingi asmenys rekomenduodavo remontuoti stogą, tačiau išimtinai dėl savininkų valios trūkumo šie darbai nebūdavo atliekami, nes už juos nebūdavo balsuojama.

Iš 2021 m. liepos 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) statinio priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad statinio adresas: (duomenys neskelbtini), apžiūros tikslas: kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūra. Stogo pastebėti defektai, deformacijos, gedimai: skarda vietomis stipriai surūdijusi, nepatikima. Dalinai stogo danga skirtingose stogo vietose keista. Korozijos pažeisti ir stogo latakai. Didžioji dalis virš stogo esančių baliustrų stipriai pažeistos erozijos. Vietomis betono luitai vos laikosi. 2022 m. balandžio 12 d. statinio priežiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota nusidėvėjusi neremontuoto stogo cinkuota skardinė ir čerpinė danga, skardinė danga pažeista korozijos, stogo danga nesandari. Rekomenduota atnaujinti stogo dangą, jei reikia stiprinti, keisti stogo medines konstrukcijas, atnaujinti lietaus nuvedimo sistemą ir kt.

Iš statinio techninės priežiūros žurnalo, dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), matyti, kad savininkas (naudotojas) UAB (duomenys neskelbtini), žurnalas pradėtas nuo 2022 m. kovo 1 d. Pastebėti defektai: 2022 m. rugsėjo mėn. – nesandari stogo danga, pratekėjimas į 430 butą, rekomenduojamas remontas, darbai atlikti – 2022 m. rugsėjo mėn.; 2022 m. spalio mėn. – nesandarus stogas, rekomenduojamas remontas, darbai atlikti – 2022 m. spalio mėn.; 2023 m. balandžio mėn. – nesandarus stogas, lietaus sistema, parengta projektas, darbai atlikti – 2022 m. balandžio mėn.; 2023 m. birželio mėn. – pratekėjimas (duomenys neskelbtini) butuose, rekomenduojamas stogo užtraukimas armuota plėvele, darbai atlikti – 2023 m. birželio mėn.; 2023 m. rugsėjo mėn. – pratekėjimas (duomenys neskelbtini) bute, rekomenduojamas stogo remontas, darbai atlikti – 2023 m. rugsėjo mėn.

Kaip jau minėta, pastato administratoriui tenka ne tik uždavinys atstovauti butų savininkų interesams ir įgyvendinti jų įstatymų nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo, bet ir užtikrinti tinkamos pastato būklės palaikymą, atliekant prevencinius planinius darbus, o tais atvejais, kai būtina išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Nors atsakovės atstovė nurodė, kad iki užliejimo, įvykusio 2023 m. balandžio 2 d. ginčo buto (buto Nr. (duomenys neskelbtini)) užliejimas nebuvo fiksuotas, tačiau iš anksčiau išdėstytų duomenų matyti, kad ženklūs stogo defektai ir deformacijos buvo užfiksuotos dar 2021 m. liepos mėnesį; tąkart rekomenduota atlikti nekeistos stogo dangos, latakų, stogo baliustrados remonto darbus. Stogo nesandarumas, pratekėjimas (į kitą butą) fiksuoti ir vėliau 2022 m. rugsėjo, spalio mėnesiais. Kaip nurodo ir pati atsakovė, tuo atveju, jeigu būdavo fiksuojami pratekėjimai, administratorius imdavosi nuo jo priklausančių veiksmų, šalindavo gedimus. Objektyvių priežasčių, dėl kurių, administratoriui turint informaciją apie labai blogą stogo būklę (pratekėjimą į butą (kitą nei ginčo), dangos nesandarumą, deformaciją, koroziją ir kt.), vėliau defektų lokalizavimas, remonto darbai nebebuvo atliekami, nenustatyta. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog administratorius pateikė daugiabučio namo savininkams svarstyti klausimą dėl namo (o vėliau – konkrečiai stogo) kapitalinio remonto, neatleidžia administratoriaus nuo pareigos ir toliau imtis atsargumo (prevencinių) priemonių materialiniams nuostoliams išvengti. Duomenų, kodėl 2021 m. spalio 15 d. protokolu butų savininkams pritarus sprendimui rengti stogo remonto techninį darbo projektą, jis nebuvo atliktas iki 2023 m. balandžio mėnesio, byloje nėra.

Dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto tarp draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudėjos R. Z. R., matyti, kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai 1972, draudžiamieji įvykiai be kita kuo ir vanduo, vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, būsto nuomos išlaidos, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, draudimo sutarties terminas nuo 2022 m. kovo 13 d. 00.00 val. iki 2025 m. kovo 12 d. 24.00 val. Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 21 d. Turto apžiūros akto, dėl įvykio įvykusio 2023 m. gruodžio 26 d., matyti, kad šį aktą pasirašė ir apžiūroje dalyvavusi R. R., įvykio aplinkybės: prabėgimai vyksta prie buitinių nuotekų stovo, lietaus ir sniego metu, įvykio priežastis: nesandari stogo danga ties nuotekų stovu. Apie įvykį pranešta administratoriui.

Iš turto žalo įvertinimo skaičiuoklės, žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 12 d. rašto „Dėl draudimo išmokos“, matyti, kad nuostolio suma 482,02 Eur, išskaita 90 Eur, nusidėvėjimo suma 0 Eur, į sąskaitą pervedama suma 392,02 Eur. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2023 m. balandžio 13 d. R. Z. R. pervesta į sąskaitą 392,02 Eur suma, mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) draudimo išmoka poliso Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 12 d. pretenzijos, žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovė prašė atsakovės per 18 d. nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieškovės sąskaitą 392,02 Eur sumą, žalos atlyginimui regreso tvarka, kadangi turi į atsakovę subrogacijos teisę.

Iš 2021 m. birželio 29 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad posėdis įvyko 2021 m. birželio 29 d., balsavimo organizatorius UAB (duomenys neskelbtini), svarstytas klausimas, ar pritariama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2021-2026 metų ir ilgalaikiam darbų planui. Balsavimo rezultatai: balsavimas neįvyko, sprendimas nepriimtas.

Iš statinio techninės priežiūros žurnalo, dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), matyti, kad savininkas (naudotojas) UAB (duomenys neskelbtini), žurnalas pradėtas nuo 2018 m. sausio mėn. Stabėjimai atliekami kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2024 m. spalio mėn. Pastebėti defektai: 2020 m. sausio mėn. – stogo remontas, rekomenduojamas remontas, darbai atlikti – 2020 m. gegužės mėn.; 2022 m. liepos mėn. – laša stovas, rekomenduojamas remontas, darbai atlikti – 2022 m. liepos mėn.; 2022 m. gruodžio mėn. – sukorodavę vamzdynai, rekomenduojama keisti, darbai atlikti – 2022 m. gruodžio mėn.; 2023 m. sausio mėn. – blogos būklės stovas, rekomenduojama keisti, darbai atlikti – 2023 m. sausio mėn.; 2023 m. spalio mėn. – stogo remontas, rekomenduojama remontuoti, darbai atlikti – 2023 m. spalio mėn. Iš 2021 m. balandžio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) statinio priežiūros akto matyti, kad statinio adresas: (duomenys neskelbtini), apžiūros tikslas: kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūra. Stogo būklė patenkinama, dengtas prilydoma bitumine danga, atskirose vietose remontuotas. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: vykdyti eksploatacinę priežiūrą – valyti, esant poreikiui remontuoti. Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) statinio priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad statinio adresas: (duomenys neskelbtini), apžiūros tikslas: kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūra. Stogo būklė patenkinama. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: vykdyti eksploatacinę priežiūrą, valyti, remontuoti. Iš 2022 m. liepos 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) apklausos pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkimo objekto pavadinimas ir trumpas aprašymas: (duomenys neskelbtini), Sutapdinto stogo konstrukcijų ir sistemų remonto darbai, apklausti tiekėjai, laimėjusiu pripažintas pasiūlymas: UAB (duomenys neskelbtini).

Aplinkybę, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl nuotekų stovo defekto, patvirtina prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos, taip pat žalos įvertinimo dokumentas, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, nurodoma priežastis – statinio konstrukcijos trūkumai. Byloje pateikta sąmata, kurioje nurodyti konkretūs trūkumų šalinimui atlikti reikalingi darbai ir jų vertė. Nors atsakovė teigia, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nepagrindžia apliejimo priežasties, jos šaltinio, tačiau tiesioginiais argumentais žalos priežasties neginčijo, tik bendro pobūdžio teiginiais abejodama ieškovės ieškinio reikalavimų, įskaitant žalos priežastį, įrodytumu, teikdama argumentus ir įrodymus apie savo atliktus veiksmus, susijusius su namo administravimu, taigi įvykio priežasties iš esmės neginčijo. Be to, ir atsiliepimu nurodė, kad atsakovės darbuotojai nuvykę į vietą užfiksavo, kad galimai pratekėjimai vyksta nuo nuotekų vamzdyno.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš to darytina išvada, kad žala buvo padaryta dėl namo bendro naudojimo įrangos elemento, priklausančio visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kitaip tariant, dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo.

Atsakovė savo atsakomybės buvimą ginčijo tuo, kad dar iki įvykio buvo organizuojamas susirinkimas su gyventojais, kad būtų pritarta dėl bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2021–2026 m. ir ilgalaikiam darbų planui, tačiau balsavimas neįvyko. Dar iki apliejimo administratorius ieškojo rangovo stogo remonto darbams, tačiau rangovas nebuvo atrinktas, todėl buvo organizuojamas konkursas. Techninės priežiūros žurnalas įrodo, kad administratorius periodiškai kas mėnesį atlikinėjo nuolatinius statinio būklės aktus. Buvo nustatyti vamzdynų defektai, administratorius dėjo maksimalias pastangas organizuoti susirinkimus, kad gyventojai pritartų remonto darbams, tačiau savininkai jiems nepritarė. Taigi, atsakovė iš esmės analogiškai, kaip ir kitų objektų atžvilgiu teigia, kad ji nėra laisva elgtis savo nuožiūra, yra saistoma daugiabučio namo patalpų savininkų valios ir neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkė.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovė statinio apžiūros aktais 2021 m. balandžio mėnesį ir 2022 m. rugsėjo mėnesį fiksavo nuotekų tinklų patenkinamą būklę, skiltyje „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta, be kita ko - „remontuoti“. Taigi, nors apžiūros aktais ir nustatytas remonto poreikis, tačiau į bylą nepateiktą įrodymų apie tai, kad atsakovė atliko kokius nors būtent šių bendrojo naudojimo objektų (nuotekų tinklų (taip pat ir stovų)) remonto darbus. Taip pat nėra duomenų, kad turėdama tokią informaciją atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų detaliau išsiaiškinti, kuriuose nuotekų tinklų elementuose (taškuose) rekomenduojamas remontas reikalingas, atliko remonto darbų poreikio jų atlikimo skubumo vertinimą ir pan. Nesutiktina su UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentais, kad tokių remonto darbų administratorius be savininkų sutikimo negalėjo atlikti. Atsakovė savo pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, privalo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų valios buvimo, sprendimus priimti savarankiškai, kad būtų užtikrinta namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-607-372/2024).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą, t. y. savo pareigas, numatytas įstatymuose, vykdė formaliai, nepakankamai rūpestingai ir atidžiai ir iki draudiminio įvykio nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta galimų materialinių nuostolių.

Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad namo administratorės nepakankamas veikimas, atėmė galimybę nagrinėjamu atveju eliminuoti atsakovės kaltę, kuris teismo vertintinas kaip esantis priežastiniame ryšyje su draudėjai padaryta žala. Atsakovės teiginiai, kad atsakomybę už žalos atsiradimą turi prisiimti namo bendrasavininkiai, atmestini kaip nepagrįsti, nes būtent daugiabučio namo administratoriaus pareiga yra ne tik reaguoti į gyventojų pranešimus, bet ir užkirsti kelią bendrųjų konstrukcijų ir tinklų avarijoms (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra verslininkas, todėl atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo ID Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto tarp draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudėjos I. U., matyti, kad buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai 1986, draudžiamieji įvykiai be kita kuo ir vanduo, vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, būsto nuomos išlaidos, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, draudimo sutarties terminas nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. 00.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. 24.00 val. Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 9 d. Turto apžiūros akto, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl įvykio įvykusio apie 2022 m. lapkričio 18 d., matyti, kad įvykio adresas (duomenys neskelbtini), nukentėjęs asmuo I. U., įvykio priežastis: vanduo patenka iš lauko pro stogą, per angas ar kitas nesandarias vietas. Įvykio aprašymas: apžiūros metu fiksuojami nutekėjimai bei įtrūkimai ant sienų. Drėgmė, tikėtina, prasiskverbia per nesandarų pastato fasadą. Draudėjo, jo atstovo paaiškinimai: apie 2022 m. lapkričio 18 d. buto nuomininkas pastebėjo įtrūkimus, pratekančią drėgmę per sienas. Apie įvykį pranešta administratoriui. Iš žalos įvertinimo matyti, kad įvykio vieta: (duomenys neskelbtini), data: 2022 m. lapkričio 29 d., įvykio pobūdis: vanduo, vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų, nuostolių aprašymas: bute, virtuvėje ir kambaryje trūko sienų kampai, bei sutrūkinėjo pačios sienos. Pro įtrūkimus, greičiausiai dėl nesandarios namo konstrukcijos pro sijas (kurios galimai trūko dėl vykdomo kelio remonto ir priešais statomo namo, darbų) į vidų kambaryje ir virtuvėje patenka vanduo. Ko pasėkoje buto sienos sušlapo, matosi dažų suskilinėjimai, atsilupimai ant sienų. Susikaupęs vanduo varva ant grindų. Iš 2022 m. gruodžio 7 d. žalos administravimo suvestinės, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad draudėjas I. U., butas: (duomenys neskelbtini), įvykio priežastis: vandens/ drėgmės prasiskverbimas pro išorines sienas/ langus / stogą, apžiūros pastabos. Iš turto žalo įvertinimo skaičiuoklės, žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 13 d. rašto „Dėl draudimo išmokos“, matyti, kad nuostolio suma 676,10 Eur, išskaita 60 Eur, nusidėvėjimo suma 0 Eur, į sąskaitą pervedama suma 616,10 Eur. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2022 m. gruodžio 14 d. I. U. pervesta į sąskaitą 616,10 Eur suma, mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) draudimo išmoka poliso Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 20 d. pretenzijos, Nr. (duomenys neskelbtini), žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovė prašė atsakovės per 18 d. nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieškovės sąskaitą 616,10 Eur sumą, žalos atlyginimui regreso tvarka, kadangi turi į atsakovę subrogacijos teisę.

Iš statinio techninės priežiūros žurnalo, dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), matyti, kad savininkas (naudotojas) UAB (duomenys neskelbtini), žurnalas pradėtas nuo 2020 m. sausio 1 d. Stabėjimai atliekami kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. Pastebėti defektai: 2023 m. sausio mėn. – nesandarios tarpblokinės siūlės; 2023 m. kovo mėn. – šlampa lupos prie lietaus stovo, rekomenduojamas stogo remontas, darbai atlikti – 2023 m. kovo mėn.; 2023 m. birželio mėn. – lietui lyjant bėga vanduo į butą, rekomenduojama keisti stovą, darbai atlikti – 2023 m. birželio mėn. Iš 2021 m. birželio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) statinio priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad statinio adresas: (duomenys neskelbtini), apžiūros tikslas: kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūra. Sienų pastebėti defektai, deformacijos, gedimai: sieniniai blokai suaižėję, tarpblokinės siūlės nusidėvėjusios, apirusios. Rekomenduojama: atlikti tarpblokinių siūlių remonto darbus, bei daugiabutį gyvenamą namą atnaujinti (modernizuoti). Stogo pastebėti defektai, deformacijos, gedimai: stogo prilydoma danga pūslėta, galimi nesandarumai aplink alsuoklius, antenas, ventiliacijos kaminus. Parapetų skardos paveiktos korozijos, sulankstytos. Rekomenduojama: atlikti stogo paprastojo remonto darbus, bei daugiabutį gyvenamą namą atnaujinti (modernizuoti). Iš 2022 m. liepos 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) statinio priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad statinio adresas: (duomenys neskelbtini), apžiūros tikslas: kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūra. Sienų pastebėti defektai, deformacijos, gedimai: sieniniai blokai suaižėję, nusidėvėję, tarpblokinės siūlės suskilinėjusios, ištrupėjusios, galimai nesandarios. Rekomenduojama: atlikti tarpblokinių siūlių remonto darbus.

Aplinkybę, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl pastato konstrukcijų nesandarumo, patvirtina prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos, taip pat žalos įvertinimo dokumentas, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, nurodoma priežastis – nesandarus pastato fasadas, įtrūkimai ant sienų. Byloje pateikta sąmata, kurioje nurodyti konkretūs trūkumų šalinimui atlikti reikalingi darbai ir jų vertė. Nors atsakovė teigia, kad aplinkybės nebuvo tirtos, apliejimo šaltinis neįvertintas, o teiginiai grindžiami prielaidomis, tačiau tiesioginiais argumentais žalos priežasties neginčijo, tik bendro pobūdžio teiginiais abejodama, jog apliejimas įvyko per stogą ar per sienas. Pastebėtina, kad atsiliepimu į ieškinį reikalavimų, susijusių su objektu (duomenys neskelbtini) g., apskritai neginčijo. Remdamasis anksčiau minėtais į bylą pateiktais dokumentais teismas sprendžia, esant labiau tikėtina, jog apliejimas įvyko per nesandarias sienas, taip pat pažymėdamas, kad tiek sienos, tiek stogas yra pagrindinės namo konstrukcijos, todėl nagrinėjamu atveju spręstina, jog žala buvo padaryta dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovė statinio apžiūros aktais iki aptariamo draudiminio įvykio fiksavo sieninių blokų suaižėjimą, tarpblokinių siūlių nusidėvėjimą, apirimą ir kt., pateiktos rekomendacijos atlikti šių defektų remonto darbus, tačiau į bylą nepateiktą įrodymų apie tai, kad atsakovė atliko kokius nors būtent šių konstrukcijų remonto darbus.

Teismas, įvertinęs atsakovės funkcijų ir jai tenkančios atsakomybės teisinį reglamentavimą bei byloje pateiktų įrodymų visetą (CPK 185 straipsnis), nemato pagrindo išvadai, kad atsakovė tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas. O tokių duomenų nesant yra pagrindas konstatuoti atsakovės neveikimą (nepakankamą veikimą), dėl kurio objektų priežiūra nebuvo vykdoma tinkamai ir tai lėmė įvykius, kurių metu ginčo objektams padaryta žala.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, atsakovės pareigų netinkamas nevykdymas, kartu nevykdymas bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.263 straipsnis), kaip jos civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamu atveju yra nustatyti. Įvertinus kiekvieno iš atvejų žalos kilimo priežastį ir atsiradusius patalpų apgadinimus, teismui taip pat nekyla abejonių, kad žala padaryta būtent dėl nustatytų priežasčių, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos taipogi laikytinas nustatytu.

Dėl žalos dydžio

Atsakovė žalos dydį ginčijo iš esmės tik tuo aspektu, kad žala apskaičiuota neįvertinus butų nusidėvėjimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrįstai žalos dydį nustatė pagal apgadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimu metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti padaryti apgadinimai, taip pat lokalinėje sąmatoje nurodytus būtinus atlikti darbus ir jų įkainius, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina išlaidų apgadintų patalpų būklei atkurti realumą ir būtinumą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota objektyviai, nėra įtrauktų nebūtinų ar nesusijusių su padarytais apgadinimais darbų ir / ar medžiagų, taip pat nėra duomenų, kad nurodyti įkainiai neatitinka rinkos kainų.

Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, o žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovė tik neigė žalos dydį, bet jokių ieškovės nurodytą žalos atlyginimo sumą paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės argumentai, kad apskaičiuojant žalą nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, šiai bylai nėra aktualūs, nes iš ieškovės pateiktų žalos dydžio įrodymų matyti, jog didžiausią nuostolių dalį sudaro darbų kaina. Kaip matyti iš byloje esančių sąmatų, kuriose apskaičiuota remonto darbų kaina, taip pat apgadintų patalpų nuotraukų, nematyti aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dėl patalpų nusidėvėjimo mažinti priteistiną žalos dydį. Įvertinus padarytos žalos ir jos pašalinimo kaštų pobūdį, teismo vertinimu, pagrindo žalos dydį mažinti dėl buto nusidėvėjimo nėra. Juolab, kad ieškovė žalos dydį skaičiavo atsižvelgdama ne į turto apgadinimo padarymo datą, o atitinkamai ankstesnius metus (1992 m., 2010 m., 2014 m., ir tik vienu atveju – 2022 m.).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus nuotraukose užfiksuotus įvykus ir patalpų apgadinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, nesant duomenų, kurie paneigtų atsakovės neteisėtą neveikimą ar padarytos žalos dydį, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimai atsakovei dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 4521,93 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl palūkanų

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas už piniginės prievolės termino praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Palūkanų, pagal įstatymą mokamų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 335,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo pradelstos sumokėti sumos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Iš prie ieškinio pridėtų ieškovės atsakovei pateiktų pretenzijų matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti nuostolius, siūlė susipažinti su žalos bylų dokumentais, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, ir konstatavus atsakovės piniginę prievolę atlyginti žalą ieškovei, šis ieškinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė patyrė 1900,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis ir 1790,80 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš 2024 m. liepos 11 d. PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini), matyti, kad sąskaita išrašyta už teisines paslaugas (ieškinių parengimas ir kt.), žalos Nr.: (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 16 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimu, mokėtojas - ADB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas Renaldas Baliūtis, atliktas mokėjimas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta – „Už sąskaitą(s): (duomenys neskelbtini)“, t. y. apmokėta už aukščiau nurodytą sąskaitą.

Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vertina jų pagrįstumą, realumą, teisingumą. Įvertinus ieškovės atstovo advokato R. Baliūčio suteiktas teisines paslaugas, patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintą Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija). Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą – ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 1900,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis ir 1790,80 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 ir 2 dalys, 98 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):

- 4521,93 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 93 ct) žalos atlyginimo,

- 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4857,87 Eur už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. liepos 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

ieškovei akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.