Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7507-1089/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verkių būstas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verkių būstas“ dėl žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 1598,66 Eur, 114,31 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d. iš viršaus buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, užliejimo metu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė UAB „Verkių būstas“.

18. UAB „Grinda“, vykdžiusios avarijos likvidavimo darbus, 2022 m. gruodžio 5 d. rašte nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d. gavo pranešimą, kad gyvenamosiose patalpose iš vandens stovo teka vanduo, atvykus į įvykio vietą pastabėta, kad techninėje spintoje trūko karšto vandens stovas. Lokalizuotų avarijų sąraše taip pat nurodyta, kad vandeniui tekant iš vamzdžio, buvo uždarytas karšto vandens stovas, kadangi trūkęs karšto vandens vamzdis techninėje spintoje, esančioje bute.

19. Iš būsto draudimo liudijimo nustatyta, kad nukentėjusio asmens R. P. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas. Gavusi pranešimą apie įvykį, ieškovė įvertino užliejimo metu butui padarytą žalą, pripažino užliejimą draudžiamuoju įvykiu, apskaičiavo žalos kompensaciją (mokėtina nuostolių suma – 1669,14 Eur, išskaita – 40,00 Eur) ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1629,14 Eur dydžio draudimo išmoką.

20. Žalos dydį ieškovė apskaičiavo įvertinusi buto būklei iki užliejimo atstatyti būtinų statybos darbų apimtį. Į bylą pateikta lokalinė sąmata, sudaryta remiantis 2022 m. balandžio mėn. kainomis, iš kurios nustatyta, kad išskaičiavus besąlyginės išskaitos mokestį ir atsižvelgus į nusidėvėjimą, užliejus butą faktiškai buvo padaryta 1598,66 Eur dydžio žala (1638,66 Eur tiesioginės išlaidos, 40,00 Eur – besąlyginė išskaita).

21. Iš į bylą pateikto 2022 m. balandžio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu protokolo nustatyta, jog ketinta svarstyti klausimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, taip pat namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdynų keitimo, tačiau balsavimui reikalingo kvorumo nebuvo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

23. Pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

24. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

25. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016). Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad 2022 m. lapkričio 2 d., trūkus karšto vandens stovui, buvo aplietos patalpos. Už draudžiamojo įvykio metu butui padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, kadangi ji, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto (stovo) defektų ir jų laiku nesutvarkė bei nepašalino, todėl per nesandarias ir nusidėvėjusias konstrukcijas buvo užlietos draudėjo gyvenamosios patalpos ir padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovė nepagrindė, kad vykdė karšto vandens sistemos būklės priežiūrą taip, kaip turėjo tą daryti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o neatlikdama tokių veiksmų, atsakovė objektyviai negalėjo pastebėti stovo defekto ir jį laiku pašalinti, tad atsakovės neveikimas yra kilusios žalos priežastis.

27. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, įvardijant juos kaip pastato bendrojo naudojimo objektus, nurodyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios 1 punkte detaliai apibrėžtos bendrosios pastato konstrukcijos, 2 punkte – bendrosios pastato inžinerinės sistemos, 3 punkte – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, 4 punkte – vietiniai inžineriniai tinklai. Įstatyme detalizuota, jog bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

28. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 8.83 straipsnio 3 dalis).

29. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija nuo 2022-05-01), 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas.

30. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971) (redakcija nuo 2022-04-13) (toliau – Reglamentas) nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 p.). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 p.), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 p.).

31. Reglamento 84 p. numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 p.). Namo būklei įvertinti be kita ko atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1 p.); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 p.). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 p.). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 p.). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 p.).

32. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio (redakcija nuo 2022-07-15) 1 dalyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

33. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (redakcija nuo 2022-05-27) (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229, 20 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus (Aprašo 2 priedas). Pagal Aprašo 2 priedą, prevencinė priežiūra, be kita ko, įgyvendinama atliekant kasmetinę ir sezoninę stebėseną. Aprašo 3 priedo 17 lentelės 33 punkte nurodyta, kad karšto vandens sistemos stovų būklės tikrinimas turi būti atliekamas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

34. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

35. Atsakovė UAB „Verkių būstas“, kaip daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė (administratorė), turėjo pareigą vykdyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Šiuo atveju – atsakovė turėjo reguliariai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos stovų būklės patikrą, kaip numatyta minėtuose teisės aktuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į nagrinėjamą bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki draudiminio įvykio atsakovė būtų atlikusi daugiabučio namo karšto vandens sistemos stovų, taip pat ir trūkusio stovo, būklės patikrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybės, darytina išvada, jog atsakovė byloje neįrodė, kad vykdė karšto vandens sistemos būklės priežiūrą taip, kaip nustatyta pagal minėtus teisės aktų reikalavimus. Neatlikdama tokių veiksmų, atsakovė objektyviai negalėjo pastebėti trūkusio stovo defekto ir imtis priemonių defektą laiku pašalinti. Tokių išvadų nepaneigia nei atsakovės nurodyti argumentai dėl trūkusio stovo dislokacijos vietos, ne argumentai dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir disponavimu jais, nei į nagrinėjamą bylą pateiktas 2022 m. balandžio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas. Atsakovė savo pareigas, numatytas įstatymuose, vykdė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai ir iki draudiminio įvykio nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta galimų materialinių nuostolių. Atsakovė savo pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, privalo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų valios buvimo, sprendimus priimti savarankiškai, kad būtų užtikrinta namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus.

36. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad karšto vandens sistemos stovas, kuris trūko ir dėl to į butą pateko vanduo ir padarė žalos, turėjo esminių trūkumų. Už karšto vandens sistemos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, priežiūrą atsakinga atsakovė, kuri tinkamai karšto vandens sistemos priežiūros neatliko – nevykdė trūkusio karšto vandens stovo būklės stebėsenos, jo defektų nenustatė, kelio galimai kilti žalai neužkirto. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga atsakovė savo pareigų tinkamai neatliko, todėl buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui. Šiuo atveju atsakovės netinkamas, nepakankamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo karšto vandens sistemos priežiūros atlikimas, lėmė ieškovės nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, yra atsakinga už apdraustam turtui padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.