Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas niekur oficialiai nedirbęs, iki būdamas suimtas paskutiniu metu gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. sausio 31d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., 284 str. 1d.-8 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, kaip nepilnamečiam asmeniui paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.); 2) 2013m. spalio 21d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1d., 64¹ str.,-10 mėn. l/a; 3) 2013m. gruodžio 09d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 3 ir 9d.d., 64¹ str.,-1m. ir 4 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiu, kaip nepilnamečiam asmeniui, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.); 4) 2014m. balandžio 11d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-1m. ir 6 mėn. l/a; 5) 2014m. birželio 25d. Vilniaus raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 2d., 187 str. 1d.,-2m. ir 4 mėn. l/a, 2014m. gruodžio 08d. Vilniaus raj. apyl. teismo nutartimi, LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t.y. 2014m. balandžio 11d. Širvintų raj. apyl. teismo nuosprendį ir 2014m. birželio 25d. Vilniaus raj. apyl. teismo nuosprendį, nauja galutinė bausmė nustatyta-2m. ir 7 mėn. l/a; 6) 2016m. birželio 29d. Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 5p., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-2m. ir 3 mėn. l/a; 7) 2019m. rugpjūčio 08d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40(keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 8) 2020m. kovo 06d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 3d., 64¹ str.,-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros; 9) 2020m. rugpjūčio 03d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str., 65 str. 1d. 2p. papunktį „ c “,-areštu 49(keturiasdešimt devynioms) paroms; 10) 2020m. rugsėjo 28d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 284 str., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-areštu 80(aštuoniasdešimčiai) parų; 11) 2021m. lapkričio 29d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 140 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 2022m. rugpjūčio 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidejimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti 2021m. lapkričio 29d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 12) 2023m. birželio 05d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str., 65 str. 1d. 1p. papunktį „ a “,-2 mėn. ir 25d. l/a; 13) 2023m. birželio 20d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal LR BK 242 str., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-5 mėn. ir 23d. l/a; 14) 2023m. spalio 19d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal LR BK 281 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 4d.d., 64¹ str., 65 str. 1d. 1p. papunktį „ a “,-6mėn. ir 25d. l/a; 15) 2024m. rugpjūčio 07d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 5d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros; 16) 2024m. rugpjūčio 20d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 5d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų; 17) 2024m. rugsėjo 11d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 5d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų; 18) 2024m. spalio 21d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 5d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų(pastaba: duomenų apie teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimą byloje nėra), visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 178 straipsnio 3 dalį(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024m. liepos 14d., apie 22⁵⁰ val., vėlai vakare, kaltinamasis V. K., būdamas recidyvistu, turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas ir praviras duris įsibrovęs į pil. D. L. priklausantį garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iš garažo vidaus pagrobė netoli durų stovėjusį nukentėjusiajam D. L. priklausantį elektrinį paspirtuką „ Extrime X21 “, kurio vertė yra 600,- Eur., tuo padarydamas nukentėjusiajam D. L. 600,- Eur. turtinę žalą.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo D. L. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2024m. liepos 09d., nakties metu, pas jį svečiuose buvo asmuo, pravarde „ (duomenys neskelbtini) “, vardo ir pavardės nežino, kurį pažįsta tik iš matymo, su minėtu asmeniu susipažindamas per bendrus draugus. Tą naktį su kompanija, kurioje buvo ir „ (duomenys neskelbtini) “, garaže vartojo alkoholį, bendravo, o vėliau išsiskirtstė. Tą asmenį, pravarde „ (duomenys neskelbtini) “, dar buvo sutikęs mieste 2024m. liepos 13d., kuris prašėsi pagalbos, ir, kaip jis suprato, pastarajam reikėjo pinigų, tačiau jis padėti negalėjo. 2024m. liepos 14d., apie 22⁵⁰ val., jam būnant savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, per pravirą langą užgirdo, kad šalia jo namų kiemo atvažiavo ir sustojo automobilis. Jis per langą nežiūrėjo, bet girdėjo, kad atsidarė ir užsidarė automobilio durelės. Beto, girdėjo, kaip jo motina-pil. R. L. ėmė šaukti, sakydama: „ ką čia darot? “. Tuo metu jis užgirdo, kad su jo motina kalbėjo jam gerai pažįstamas pil. A. B., kurio balsą puikiai pažino, nes yra su juo dirbęs. Girdėjo kaip A. B. motinai sakė, kad atvyko iš garažo paimti neva palikto telefono, tačiau jis žino, kad jokio telefono garaže niekas nebuvo palikęs. A. paprašius jį pakviesti, motina užėjo į namo vidų, o jis tuo tarpu girdėjo „ (duomenys neskelbtini) “ balsą, kaip pastarasis pasakė: „ daryk greičiau “. Kad ten buvo „ (duomenys neskelbtini) “, jis puikiai atpažino, nes su šiuo asmeniu yra bendravęs. Iš karto suprato, kad čia kažkas yra neaišku, nes iš žmonių buvo girdėjęs, kad tas „ (duomenys neskelbtini) “ yra linkęs į nusikaltimus. Išbėgęs į lauką, jau kieme „ (duomenys neskelbtini) “ jau nebematė, o už vartelių, kurie buvo uždaryti, stovėjo A. B.. Paklausus, ką jie čia daro, A. jam paaiškino, kad neva jie atvyko su juo išgerti. Tada jis iš karto per kiemą nubėgo į garažą, kurio durys buvo atidarytos, ir pamatė, kad garaže nebėra elektrinio paspirtuko „ Extrime X21 “, kuris stovėjo garažo viduje, atremtas į žoliapjovę. Tuo metu jis girdėjo, kaip užsidarė automobilio durys ir automobilis nuvažiavo. Jis matė, kad atvažiavęs automobilis „ Audi 80 “ yra vairuojamas jam gerai pažįstamo-pil. P. V., kuriame sėdėjo ir A. sesuo-pil. G. B.. Jis skambino P. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis telefono nepakėlė. Tada jis iškvietė policiją. Kiek jis suprato, policijos pareigūnai tą asmenį, pravarde „ (duomenys neskelbtini) “, surado, nes šis jam skambino telefonu, paaiškindamas, jog ryte, apie 08⁰⁰ val., paspirtuką jam parvarys, tačiau kartu nurodė, kad paspirtuką pavogė ne jis. Jis, tikėdamasis, kad paspirtuką grąžins, pareiškimo policijai nerašė, tačiau paspirtuko iki šio laiko niekas taip ir negražino. Be to, sužinojo, kad 2024m. liepos 15d., tarpe 02⁰⁰-03⁰⁰ val., „ (duomenys neskelbtini) “ galimai su jo paspirtuku dar važinėjo Širvintų mieste, alėjoje. Kur dabar yra jo paspirtukas, jis nežino. Dėl vagystės įtaria tą asmenį, pravarde „ (duomenys neskelbtini) “. Be to, jis yra bendravęs su G., kuri jam yra minėjusi, jog matė, kaip „ (duomenys neskelbtini) “ su jo paspirtuku nuvažiavo, kada šis buvo pavogtas, tačiau po kiek laiko aiškino, kad jau nieko nematė. Pavogtą elektrinį paspirtuką jis vertina 600,- Eur. suma ir prie apklausos protokolo prideda paspirtuko įsigijimo dokumento kopiją. Paspirtukas buvo juodos spalvos, ant kurio vairo yra užrašas „ MScuter “, kuriame nebuvo stovėjimo kojelės ir posūkio jungiklio, o taip pat buvo atlūžęs purvasargio gabaliukas(b.l. 35-38, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo P. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis naudojasi, t.y. vairuoja broliui-pil. L. V. priklausantį mėlynos spalvos automobilį „ Audi B4 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis automobiliu naudojasi nuolatos, nes brolis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2024 m. liepos mėn., tikslios datos neatsimena, vakaro metu, jam paskambino pil. V. K., pravarde „ (duomenys neskelbtini) “, kuris paprašė, kad jis jį(V. K.), pil. A. B. ir pil. G. B. su reikalais pavežiotų po Širvintų miestą. Visi minėti asmenys Kalnalaukio gatvėje įsėdo į jo vairuojamą automobilį, po ko kažkuris iš jų paprašė, kad juos visus nuvežtų pas pil. D. L., kurį jis gerai pažįsta ir žino, kur šis gyvena. Kokiu tikslu kompanija ten važiavo, jis nežino, nes jam nesakė. Automobilio priekyje, keleivio pusėje sėdėjo G., o V. K. ir A. sėdėjo gale. Kai jie nuvyko pas D. L., jau buvo tamsoka, galimai link 23⁰⁰ val. Jiems atvykus prie D. L. namų, iš automobilio išlipo A. ir V. K., o G. liko sėdėti automobilyje. P. V. tuo metu apsuko automobilį ir sustojo gatvėje, kiek toliau nuo D. L. namų kiemo vartelių. Nei jis, nei G. iš automobilio išlipę nebuvo. Ką veikė A. ir V. K., jis nematė ir negirdėjo, kadangi automobilis buvo pastatytas priekiu į priešingą pusę. Kiek jis suprato, A. ir V. K. nuėjo pas D. L. į namus. Po kurio laiko į automobilį grįžo tik A., kuris pasakė, kad reikia išvažiuoti, nurodydamas, jog V. K. kartu nebevažiuos. Jis A. neklausinėjo, kodėl V. K. su jais nebevažiuoja, nes tiesiog jam buvo neįdomu. Kur dingo ir ką veikė V. K., jis nežino. Tą vakarą V. K. jis daugiau nematė. Jam grįžus prie savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), G. ir A. išleido, o pats nuėjo pas pažįstamą-pil. A. S.. Jam būnant pas A., su juo telefonu susisiekė policijos pareigūnai, kurie netrukus atvyko. Policijos pareigūnai aiškinosi, kas naudojasi „ Audi “ automobiliu. Jis policijos pareigūnams patvirtino, kad šį automobilį vairuoja jis ir trumpai paaiškino vakaro įvykio aplinkybes. Kitą dieną jam paskambino D. L., kuris paaiškino, jog po to kai jis pas jį(D. L.) atvežė A. B. ir V. K., iš jo garažo dingo elektrinis paspirtukas, dėl kurio vagystės įtarė būtent „ (duomenys neskelbtini) “. Po šio įvykio „ (duomenys neskelbtini) “, t.y. V. K., jis daugiau sutikęs nebuvo. Buvo sutikęs tik A., tačiau šis apie paspirtuką nieko nekalbėjo(b.l. 60-63, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyresn. tyrėjo 2024m. kovo 22d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl paspirtuko vagystės pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str., buvo nustatyta, jog paspirtuką galimai pagrobė pil. V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 87-88, t. 1).

2023m. balandžio 27d. buvo priimtas naujas LR baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 95, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs 2023m. birželio 01d., kuriuo buvo pakeista ir BK 178 straipsnio redakcija, išskaidant ir papildant šiame straipsnyje numatytos vagystės atvejų ratą. Pagal iki 2023m. birželio 01d. galiojusią BK 178 str. redakciją svetimo pagrobimas, įsibraunant į patalpą, buvo numatytas 2 dalyje, o pagal naują įstatymo redakciją tokia veika jau yra perkelta į 3 dalį. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas po 2023m. birželio 01d., o kaltinamojo V. K. pagrobto svetimo turto dydis viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. K. padaryti nusikalstami veiksmai pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), požymius, t.y. svetimo turto pagrobimas, padarytas įsibrovus į patalpą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo D. L., civilinis ieškinys 600,- Eur.(šešių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumai pagrobto ir negrąžinto elektrinio paspirtuko, kaip vagystės objekto, vertei atlyginti(b.l. 54-57, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Teisminio bylos proceso metu nuotoliniame teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis D. L. pareiškė, kad jis mažina byloje keliamus savo turtinius reikalavimus, prašydamas už pavogtą ir negražintą elektrinį paspirtuką jam atlyginti tik 400,- Eur. dydžio sumą.

Kadangi bylos duomenimis vagystės objektas, t.y. elektrinis paspirtukas, buvo įsigytas dar 2021m. birželio 29d., už jį UAB „ Aldema&Ko “ priklausančioje parduotuvėje sumokėjus 649,- Eur. sumą, tačiau, vertinant tai, jog, pasak nukentėjusiojo D. L. duotų parodymų byloje, ant paspirtuko jau nebuvo stovėjimo kojelės ir posūkio jungiklio, buvo atlūžęs ir purvasargio gabaliukas(b.l. 35-39, t. 1), akivaizdu, kad nusikaltimo padarymo metu daiktas jau buvo kažkiek nusidėvėjęs ir turėjo defektus, todėl laikytina, kad nukentėjusiojo D. L. prašoma priteisti sumažinta turtinių reikalavimų suma yra visiškai pagrįsta. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, jog turtinius reikalavimus byloje pareiškusiam nukentėjusiajam žala buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. K. veiksmais, pastarasis padarytą turtinę žalą privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas pilnai LR CK 6.263 str. 2d. pagrindu.

Įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(BK 72 str. 5d.). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos. BK 72 str. nuostatos tokiais atvejais gali būti taikomos, jeigu asmuo pagrobtą turtą ar jo dalį pardavė, ar kitaip panaudojęs, gavo už jį materialinės naudos.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad po įvykdytos elektrinio paspirtuko vagystės kaltinamasis V. K., jo paties žodžiais, vogtu daiktu spėjęs pasinaudoti, t.yt. pasivažinėti, ne daugiau 1-1,5 valandos, norėdamas užsidirbti, elektrinį paspirtuką Širvintų mieste pardavė nepažįstamam asmeniui už 80,- Eur.(aštuoniasdešimt eurų ir 00 eur.ct.), gautus pinigus išleisdamas savo reikmėms, t.y. maistui ir alkoholiui. Tokiu būdu kaltinamasis V. K., pardavęs pagrobtą svetimą turtą, gavo materialinės naudos. Kadangi už parduotą pagrobtą daiktą, t.y. elektrinį paspirtuką, gauti pinigai, kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, buvo išleisti, iš kaltinamojo V. K. yra išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, turto konfiskavimą kaltinamajam paskiriant kaip vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Spręsdamas kaltinamojo V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo V. K. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str. 4d.). Nežiūrint į tai, taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo V. K. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje yra buvęs teistas aštuoniolika kartų, tame tarpe ir už analogiškas veikas nuosavybei, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, sistemingai darydamas naujas vagystes, kuris šiuo metu yra laikomas suimtas jam paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka dar vienoje atliekamoje sujungtoje į vieną ikiteisminio tyrimo byloje(b.l. 24-87, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo V. K. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimų, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis V. K. jam inkriminuojamą šioje baudžiamojoje byloje veiką padarė, dar neišnykus ir nesant panaikintam teistumui už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis V. K., duodamas parodymus teisme, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam V. K. inkriminuojama veika yra tyčinė, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, vertindamas tai, kad kaltinamasis šiuo metu jau yra laikomas suimtas jam paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka dar vienoje atliekamoje sujungtoje į vieną ikiteisminio tyrimo byloje, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, ne vieną kartą buvusiam baustam ir administracine tvarka, kuris, būdamas laisvėje, niekur oficialiai nedirbo(b.l. 88-98, t. 1), už padarytą veiką yra paskirtina tik sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas(BK 50 str.), nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo V. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Visgi, kartu atsižvelgiant ne tik į kaltinamojo V. K. asmenybę, bet ir į veikos padarymo aplinkybes ir nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, pastarajam yra paskirtina ženkliai mažesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą veiką įstatymo numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu(BK 61 str. 1-4d.d.). Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam V. K. paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra bendrintina su šiuo metu jau priimtais ir įsiteisėjusiais kitais teismo baudžiamaisiais sprendimais(nuosprendžiu ir teismo baudžiamaisiais įsakymais), t.y. 2024m. rugpjūčio 07d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-2762-865/2024, 2024m. rugpjūčio 20d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-2843-1057/2024 ir 2024m. rugsėjo 11d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1027-1198/2024, taikant bausmių apėmimo principą, kartu visais šiais teismo baudžiamaisiais sprendimais paskirtų bendrintinų bausmių(laisvės apribojimo ir arešto) atžvilgiu pritaikius BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles(BK 63 str. 1-2d.d., 5d. 2p. ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunkčiai „ a “ ir

„ b “). Įsiteisėjus dar vienam 2024m. spalio 21d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-3463-1217/2024, bus sprendžiamas minėtu baudžiamuoju įsakymu ir šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo LR BPK 347 str. nustatyta tvarka klausimas.

Kaltinamojo V. K., kaip šiuo metu laikomo suimto jam paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka dar vienoje atliekamoje sujungtoje į vieną ikiteisminio tyrimo byloje asmens, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo gynėjai(b.l. 8-10, 123, 140-141, t. 2).

Prieš baudžiamosios bylos nagrinėjimą paskirtame nuotoliniame teismo posėdyje 2024m. spalio 21d. teisme buvo gautas ir užregistruotas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam V. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 200,- Eur.(du šimtus ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 142-145, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis V. K., iki suėmimo būdamas laisvėje, niekur oficialiai nedirbo, kuris nuo 2024m. liepos 19d. yra laikomas suimtas jam paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka dar vienoje atliekamoje sujungtoje į vieną ikiteisminio tyrimo byloje(b.l. 24-47, t. 1). Kadangi kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo V. K. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti kaltinamąjį V. K. nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

BK 63 str. 1-2d.d., 5d. 2p. ir 9d. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, taikant LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčių „ a “ ir „ b “ nuostatas, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant 2024m. rugpjūčio 07d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-2762-865/2024 pagal BK 178 str. 5d. paskirtą 8(aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, 2024m. rugpjūčio 20d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-2843-1057/2024 pagal BK 178 str. 5d. paskirtą 30(trisdešimties) parų arešto bausmę ir 2024m. rugsėjo 11d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1027-1198/2024 pagal BK 178 str. 5d. paskirtą 30(trisdešimties) parų arešto bausmę, laisvės apribojimo ir arešto bausmes pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskirti aštuonis mėnesius laisvės atėmimo.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam V. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. už pavogtą elektrinį paspirtuką gautų pinigų 80,- Eur.(aštuoniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, kaip iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024m. lapkričio 14d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl pagrobto ir negražinto elektrinio paspirtuko vertės atlyginimo tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo V. K. 400,- Eur.(keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo V. K. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. K.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.