Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ ieškinį atsakovei SIA „NTS Spedition“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „BTA Insurance Company“ AAS Lietuvos filialas, draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

7. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi nuspręsta nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, tai yra nustatyti aplinkybes dėl atsakovių atsakomybės pagal ieškinio reikalavimus (b. t. 4, b. l. 111).

10. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinės bylos dalis pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ patikslintą ieškinį atsakovei SIA „IT Logistik“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo nutraukta. Toliau civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ patikslintą ieškinį atsakovei SIA „NTS Spedition“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „BTA Insurance Company“ AAS Lietuvos filialas, draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

19. Taigi pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, vežėjo atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymą, nuosekli ir pakankamai išplėtota.

27. Teismas nesutinka su tyrimo ataskaitoje nurodytomis išvadomis, kad krovinį prie sunkvežimių rišo / tvirtino vairuotojai pagal krovinio siuntėjo (ekspeditoriaus) pateikto krovinio tvirtinimo vadovo instrukcijas, nes šio teiginio byloje nepatvirtina kiti dokumentai. Pažymėtina, jog atsakovės atstovas advokato padėjėjas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad „ThyssenKrupp Airport Systems“ teleskopinių keleivių įlaipinimo rankovių transportavimo techninė instrukcija buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo metu, vežimo metu ieškovė atsakovei jos nebuvo pateikusi, todėl vairuotojai net negalėjo žinoti, kaip krovinys turėtų būti teisingai tvirtinamas. SGS patikros akte nurodyta, jog, pakrovus ant vilkikų, oro uosto sistemų blokai buvo pritvirtinti ant platformų, naudojant plienines grandines ir diržus. Visus pririšimo darbus atliko vilkikų vairuotojai, tačiau nėra nurodyta, jog krovinį jie tvirtino pagal krovinio siuntėjo (ekspeditoriaus) pateikto krovinio tvirtinimo vadovo instrukcijas. Taip pat pažymėtina, jog SGS tyrimo ataskaitoje nieko nėra pasisakoma apie tai, jog SGS survejeris patikrino visas tvirtinimo grandines ir nustatė, jog jos yra tvirtos būklės ir tinkamai suveržtos.

28. 2016 m. birželio 10 d. ekspertinės apžiūros akto Nr. RB1510410 papildyme nurodoma, kad transportavimo dalyviai, kurių pareiga buvo paruošti krovinį gabenti, veikė nepaisydami gamintojo instrukcijų. Pažeisdami visus galimus saugos reikalavimus, jie išsiuntė į reisą neparuoštą gabenti krovinį ir transporto priemonę: tai yra neteisingai pasirinko transporto priemonę, neteisingai pritvirtino krovinį. Pagrindinė žalos priežastis yra krovinio pasislinkimas ir (arba) apvirtimas dėl nepakankamo paruošimo transportuoti, t. y. panaudota netinkama transporto priemonė, netinkamas tvirtinimas (neteisingai atliktas pagal „ThyssenKrupp Airport Systems SA“ teleskopinių keleivių įlaipinimo rankovių transportavimo technines instrukcijas), ir nepakankamo transportinio žymėjimo. Puspriekabės nuriedėjimas į kelkraštį tik inicijavo jėgas, dėl kurių pasislinko ir apvirto krovinys.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą kad UAB „Klaipėdos Netas“ ataskaita yra neinformatyvi, nepagrįsta ir ja teismas nesivadovauja priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje.

30. 2021 m. vasario 25 d. ekspertizės akte ekspertas V. L. nurodo, jog keleivių įlaipinimo rankovės dalys (tunelis + kabina) buvo pakrautos ir pritvirtintos ne pagal instrukcijos nurodymus. Pagal krovinio gamintojo ir siuntėjo „TyssenKrupp Airport Systems SA“ instrukcijas, keleivių įlaipinimo rankovės dalis (tunelis + kabina 45/26.5-2 PBB2B), ID Nr. 16/45, turėjo būti pakrauta horizontaliai ant žemagrindės priekabos platformos, ne trumpesnės nei krovinio ilgis, ir pritvirtinta grandinėmis šešiose vietose, abiejose keleivių įlaipinimo rankovės pusėse esančiuose tvirtinimui skirtuose taškuose. Ant vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilktos priekabos „Broshuis 32 HOU46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivių įlaipinimo rankovės dalis (tunelis + kabina 45/26.5-2 PBB2B), ID Nr. 16/45, buvo pakrauta ir pritvirtinta ne pagal instrukcijos nurodymus.

31. RAB „RusSurvey“ tyrimo išvadose taip pat nurodyta, kad kroviniui transportuoti buvo panaudota netinkama transporto priemonė ir tai nulėmė krovinio sugadinimą. 2015 m. rugpjūčio 18 d. krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu paraiškoje Nr. 01-15 NTS yra nurodyta, kad vieno krovinio matmenys yra 26 x 3,80 x 3,80, svoris – 20 870 kg (byla Nr. 2-1660-479/2015, b. l. 25). RAB „RusSurvey“ tyrimo išvadose nurodyta, kad autoįvykio metu buvo sugadintas krovinys, tai yra tunelis – kabina, kurios matmenys yra 26 x 3,8 x 3,8, svoris – 20 870 kg (b. t. 2, b. l. 71). Tyrimą atlikę specialistai patvirtino ir tai, kad pagal gamintojo rekomendacijas transportavimo platformos ilgis turi atitikti tunelio plius kabinos ilgį, tunelio ar kabinos išsikišimas neleidžiamas (b. t. 2, b. l . 74). Iš SGS Klaipėda padarytų nuotraukų RAB „RusSurvey“ nustatė, kad 26 metrų ilgio tunelis – kabina buvo gabenamas kroviniui labai išsikišus už platformos gabaritų (b. t. 2, b. l. 76). Šalys bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, kad krovinio ilgis viršijo transporto priemonės platformos ilgį.

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (RAB „RusSurvey“ ekspertų apžiūros akte, tai nurodė ir ekspertas V. L.), kad krovinys buvo pakrautas ir gabentas ant per trumpos puspriekabės. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog vežėjas pristatė kroviniui gabenti puspriekabę su prailginta platforma (apie tai atsakovės atstovui žodžiu nurodė SIA „NTS Spedition“ direktorė I. A.). Taip pat nurodo, jog peržiūrėjus viešoje interneto erdvėje esančią informaciją matyti, jog didžioji dalis gamintojo BROSHUIS gabenimo platformų prailginimo funkciją turi. Atsakovė į bylą pateikė negabaritinių platformų (treilerių) schemą, kurioje pavaizduota galimybė, esant reikalui, platformą prailginti, tačiau jokių konkrečių įrodymų, jog ginčo krovinį gabenusi puspriekabė (platforma BROSHUIS 32 HOU46) tokią funkciją turi, nepateikė (šios puspriekabės techninio paso nepateikė), tik tai nurodė žodžiu, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog puspriekabė turėjo prailginimo funkciją. Tačiau ieškovė, būdama atsakinga už krovinio pakrovimą, dalyvavo pakraunant krovinį ir nepareiškė krovinio vežėjui pretenzijų dėl akivaizdaus fakto, kad krovinio dalis gerokai išsikiša už gabenimo platformos ir tai sukelia riziką krovinio stabilumui, nepareikalavo iš vežėjo pateikti tinkamų gabaritų priekabos.

33. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog keleivių įlaipinimo rankovės tvirtinimo vietos turėjo būti pažymėtos ant krovinio ar krovinį lydinčiuose dokumentuose, tačiau krovinys buvo pritvirtintas ne 6 taškuose, o tik keturiuose taškuose. Ekspertas V. L. 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog krovinys buvo pritvirtintas tik priekyje ir gale, per vidurį krovinys nebuvo pritvirtintas. RAB „RusSurvey“ ekspertų apžiūros akte taip pat nurodyta, jog tunelius reikia pritvirtinti prie vilkiko metalinėmis grandinėmis trijose vietose, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat nurodyta, jog transportavimo metu prie tunelio turi būti pritvirtintas transportavimo elementas – iš apačios – metaline grandine, iš viršaus – pririšimo diržais ir plastmasiniais kampuočiais, nurodyta, jog neįvykdytas reikalavimas dėl diržų. Bylos medžiaga patvirtina, jog vežėjo vairuotojai savo nuožiūra tvirtino krovinį, nors krovinys buvo didelių gabaritų, tokiam kroviniui gabenti yra nustatytos gabenimo taisyklės, ieškovė įrodymų byloje, jog vairuotojams buvo žinomos tvirtinimo instrukcijos, nepateikė, neužtikrino, kad krovinys būtų pritvirtintas laikantis visų reikalavimų.

34. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad RAB „RusSurvey“ išvadose yra nurodyta, jog krovinio pasislinkimą arba apvirtimą nulėmė ir nepakankamas krovinio transportinis žymėjimas. RAB „RusSurvey“ ekspertų apžiūros akte ekspertas nurodė, jog žymėjimas buvo nepakankamas, nebuvo svorio centro ženklo, kurio reikia pagal COST 14192-96 „Krovinių žymėjimas“ ir GOST R 51474-99 „Pakavimas. Žymėjimas, nurodantis darbo su kroviniu būdus“ reikalavimus tuo atveju, jei svorio centro vieta nesutampa su geometriniu centru. Ekspertas darė prielaidą, kad svorio centras yra tarp pakabinimo taškų ir tikrai nesutampa su geometriniu centru (b.t. 2, b. l. 73). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ant automobilio priekabos platformos buvo padėta įlaipinimo / išlaipinimo rankovės tunelio dalis, kuri yra tiesi. Kita tos pačios rankovės dalis, tai yra kabina, yra didesnių parametrų ir ji buvo vežama neuždėta ant priekabos platformos. Teismo posėdžio metu ekspertas V. L. paaiškino, jog teoriškai svorio centrui įtakos turėjo tai, kad krovinys buvo padėtas ne horizontaliai, o viena jo pusė buvo pakelta. Teoriškai ir inercinė jėga tampa didesnė, jeigu svorio centras yra aukščiau negu pagal reikalavimus, ir krovinio virtimo rizika yra didesnė. Tačiau ekspertas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju nesant pakankamai duomenų apie įvykį, negali pasakyti, ar tai, jog įlaipinimo rankovė buvo transportuojama ne horizontaliai, o pakelta, turėjo įtakos įvykiui ar ne. Taigi krovinio svorio centras nesutapo su geometriniu krovinio centru, tačiau šios aplinkybės tvirtinant krovinį irgi nebuvo įvertintos. RAB „RusSurvey“ išvadose yra nurodyta, jog akte „Trumpa techninė informacija apie teleskopines keleivių įlaipinimo rankoves“ yra nurodyta, jog prie kiekvieno elemento pridedami reikalingi brėžiniai su nurodytomis keliamosios įrangos stropavimo vietomis. Neleidžiamas tvirtinimas, kėlimas ir perkėlimas, naudojant šiai operacijai neskirtas vietas. Šie brėžiniai nebuvo pateikti inspektoriui peržiūrėti šio akto sudarymo metu, todėl ekspertas vertino, jog žymėjimas yra nepakankamas (b. l. 68, 73, t. 2). Darytina išvada, jog vežėjo vairuotojai krovinį tvirtino savo nuožiūra, neįvertinę norminių aktų reikalavimų, nenustatę krovinio svorio centro.

35. Ekspertizės akto išvadų 4 punkte nurodoma, jog tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimas buvo sąlygotas vairuotojo N. I. V. (N. I. V.) manevravimo į dešinę ir įvažiavimo į dešinįjį kelkraštį. Netinkamas krovinio pakrovimas ant priekabos ir dėl to buvusi kitokia krovinio svorio centro padėtis priekabos atžvilgiu turėjo įtakos didesnių inercijos jėgų ir momentų, veikiančių priekabą manevravimo metu, susidarymui nei tinkamo pakrovimo atveju.

36. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad prie tokių kelių normalių transporto rizikų, nesant viešosios teisės normų pažeidimo, priskirtinas ir transporto manevravimas kelyje, įskaitant kelkraštį.

37. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2015 m. spalio 9 d. Rusijos Klepki rajono skyriaus kelių patrulių tarnybos nutarimu buvo atsisakyta iškelti administracinio nusižengimo bylą nesant vairuotojo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 45, byla Nr. 2-2660-479/2015). Nutarime pažymima, kad vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės, užvažiavo ratais ant dešiniojo kelkraščio, transporto priemonės puspriekabė atsikabino ir nuvažiavo į griovį ir apsivertė. Taigi nurodytu nutarimu konstatuojama, kad transporto priemonės vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, o puspriekabės nuvažiavimą į griovį nulėmė puspriekabės atsikabinimas nuo vilkiko kabinos. Rusijos VRMS Valstybinės saugaus kelių eismo inspekcijos inspektoriaus sprendimu Nr. 382 buvo atsisakyta iškelti administracinio pažeidimo bylą vilkiką su puspriekabę vairavusiam vairuotojui, nes nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis (b. t. 1, b. l. 169, 171). Byloje pateiktoje RAB „RusSurvey“ ataskaitoje taip pat nurodyta, kad puspriekabės nuriedėjimas į kelkraštį tik inicijavo jėgas, dėl kurių pasislinko ir apvirto krovinys (b. l. 78, t. 2). Pažymėtina, jog Ekspertizės akte ekspertas duoda tik tikėtiną, o ne konkrečią ir patvirtintą išvadą, jog šio eismo įvykio kilimas buvo sąlygotas vairuotojo N. I. V. manevravimo į dešinę ir įvažiavimo į dešinįjį kelkraštį. Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, teismų praktiką ir kasacinio teismo išaiškinimus šioje byloje, teismas daro išvadą, jog krovinio sugadinimą nulėmė ne transporto priemonės vairuotojo veiksmai.

38. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ekspertizės akte ir tyrimo ataskaitoje padarytas išvadas, daro išvadą, kad kroviniui transportuoti buvo panaudota netinkama (per trumpa) transporto priemonė, krovinio kabina buvo išsikišusi už puspriekabės, krovinys buvo pritvirtintas nesilaikant transportavimo techninės instrukcijos, krovinys buvo transportuojamas ne horizontaliai, jo priekinė dalis buvo pakelta, o tai taip pat turėjo įtakos krovinio svorio centro vietai. Kadangi byloje konstatuota, jog tinkamai pakrauti krovinį turėjo ieškovė, todėl ieškovė turėjo įsitikinti, ar priekaba, naudojama kroviniui pervežti, yra tinkama ir jei netinkama – imtis veiksmų, kad krovinys būtų pervežtas tokia priekaba, kuri būtų tinkama kroviniui transportuoti, taip pat turėjo įsitikinti, ar krovinys tinkamai pakrautas ir pritvirtintas laikantis visų reikalavimų.

39. Teismas pažymi, kad RAB „RusSurvey“ ekspertų apžiūros akte ekspertas duoda konkrečią išvadą, jog pagrindinė žalos priežastis yra krovinio pasislinkimas ir (arba) apvirtimas dėl nepakankamo paruošimo transportuoti, t. y. panaudota netinkama transporto priemonė, netinkamas tvirtinimas, ir nepakankamo transportinio žymėjimo. Ekspertas V. L. ekspertizės akte ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog netinkamas tvirtinimas galėjo lemti tai, kad manevro metu priekabai užvažiavus ant kelkraščio krovinio priekaba nuslydo į griovį ir virto. Teismo ekspertas negalėjo nustatyti, ar esant tinkamam pakrovimui krovinio sugadinimo tikrai būtų buvę išvengta, nes tam trūko įvykio duomenų. Tačiau teismas taip pat pažymi, jog teismo ekspertas V. L. nurodė, kad netinkamas krovinio pakrovimas turėjo įtakos didesnės inercijos jėgos manevruojant kelyje susidarymui. Kaip jau nurodyta šio sprendimo 37 punkte, vairuotojo veiksmuose, manevruojant kelyje į dešinę, nebuvo nustatyta jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, vilkikas į griovį nenuvažiavo ir liko stovėti kelkraštyje. Į griovį nuslydo / nuvažiavo tik puspriekabė su pakrautu kroviniu, įlaipinimo tuneliu. Sutiktina su trečiojo asmens draudimo įmonės „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“ nurodytais motyvais, jog Ekspertizės akte nurodyta galima pažliugusio kelkraščio, kas galėjo taip pat nulemti priekabos nuslydimą, versija taip pat nėra nustatyta ir yra tik hipotetinė. Tuo tarpu aplinkybės, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas ant netinkamos transporto priemonės ir pritvirtintas netinkamai ir tai priekabos atžvilgiu lėmė didesnes krovinio inercijos jėgas vilkikui manevruojant, yra nustatytos ir teismo Ekspertizės akte ir RAB „RusSurvey“ ekspertų apžiūros akte.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas).

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ekspertų išvadų teismas daro išvadą, jog už krovinio pakrovimą buvo atsakinga ieškovė, krovinys buvo pakrautas ir pritvirtintas ne pagal instrukcijas, dėl to susidarė ypatinga rizika, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 4 dalies c punkte numatytas pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės už krovinio praradimą. Analogiška išvada darytina ir remiantis CK 6.206 straipsniu, kuris numato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Šiuo atveju ieškovė negali remtis tariamu krovinio vežimo sutarties nevykdymu, t. y. krovinio sugadinimu, nes tai nulėmė pačios ieškovės veiksmai – netinkamas krovinio pakrovimas ir tvirtinimas, dėl to vairuotojui atlikus manevravimo veiksmus padidėjo inercinė jėga, dėl kurios nuvirto krovinį vežusi priekaba.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teismas pažymi, jog 2020 m. liepos 7 d. posėdžio metu (garso įrašo 1.02.27 val.) buvo nurodyta, jog esant galiojančiai Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarčiai, kuria buvo nuspręsta nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas nagrinėdamas bylą sieks nustatyti aplinkybes dėl atsakovių atsakomybės pagal ieškinį. Kadangi išnagrinėjus bylą šia apimtimi nustatyta, jog atsakovei nekyla atsakomybė už krovinio sugadinimą, teismas priima galutinį sprendimą ieškovės ieškinį atmesti.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Ieškovė pateikė prašymą byloje priteisti bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priteisti 27 644,35 Eur už teisines paslaugas, 7 718,86 Eur už kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (vertimus, ekspertizę, specialisto išvadas, antstolio darbą) ir žyminį mokestį.

45. Kadangi teismo sprendimu ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ ieškinys yra atmetamas, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos ir teismas sprendžia tik dėl atsakovės SIA „NTS Spedition“ ir trečiojo asmens atsakovės pusėje Achmea Schadeverzekeringen N.V. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

46. Atsakovė SIA „NTS Spedition“ byloje pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ dokumentų vertimo išlaidas – 822,70 Eur sumą pateiktų sąskaitų bei mokėjimo pavedimų pagrindu. Taip pat prašo priteisti už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas 12 000,00 Eur pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas bei mokėjimo dokumentų pagrindu (b. t. 4, b. l. 128–143). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog atsakovė SIA „NTS Spedition“ sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį paduodama apeliacinį skundą (b. t. 4, b. l. 160), 11,55 Eur už kopijų gavimą byloje (b. t. 5, b. l. 186). Atsakovės atstovas 2020 m. liepos 7 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ atsakovės SIA „NTS Spedition“ naudai už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas tiek pagal anksčiau teiktus prašymus bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tiek pagal su šiuo prašymu pateiktas 500 Eur sumos sąskaitas, nes pagal išrašytą sąskaitą atsakovė atstovui sumokėjo tik 500 Eur, o 500 Eur nesumokėjo. Nustatyta, jog buvo išrašyta sąskaita faktūra 1000 Eur sumai už atstovavimą Klaipėdos apygardos teisme, susipažinimą su byla, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje tęsiant bylos nagrinėjimą (b. t. 6, b. t. 49–53). Taigi atsakovė SIA „NTS Spedition“ byloje patyrė 12 500 Eur dydžio išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, 822,70 Eur dokumentų vertimo išlaidas, 11,55 Eur išlaidas už kopijų darymą ir 100 Eur išlaidas sumokėjusi žyminį mokestį.

47. Teismas pažymi, jog byloje buvo pateiktas SIA „IT Logistisk“ prašymas priteisti iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ 1000 Eur išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas bei mokėjimo pavedimus. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinės bylos dalis pagal ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ patikslintą ieškinį atsakovei SIA „IT Logistik“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo nutraukta. Byla nutraukta, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė SIA „IT Logistik“ yra netekusi teisnumo – išregistruota iš Latvijos Respublikos juridinių asmenų registro. Ieškovė nenustatė galimybių dėl procesinių teisių perėmimo, todėl pareiškė atsisakymą nuo pareikštų reikalavimų atsakovei SIA „IT Logistik“. Teismas atsisakymą priėmė ir civilinės bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ patikslintą ieškinį atsakovei SIA „IT Logistik“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo nutraukė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas SIA „IT Logistisk“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkina nesant duomenų apie jos teisių ir pareigų perėmėjus.

48. Trečiasis asmuo Achmea Schadeverzekeringen N.V. pateikė prašymą priteisti jos naudai iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – 19 918,87 Eur (jas sudaro 19 768, 87 Eur išlaidos teisininkų pagalbai; 150 Eur žyminis mokestis). Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai (išlaidos), kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, be kita ko, CK 6.251 straipsnio 1 dalis ir 6.263 straipsnio 2 dalis, įtvirtinančios vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visišką žalos (nuostoliu) atlyginimą. Vadovaujantis tuo, proceso šalis (Achmea Schadeverzekeringen N.V.) neturi likti nukentėjusia šalimi ir negauti visiško ir tinkamo jos patirtų išlaidų atlyginimo.

49. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

50. Teismas pažymi, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

51. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

52. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimas teisme tęsiasi nuo 2015 m. lapkričio 24 d., byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, apeliacine ir kasacine tvarka, panaikinus teismų priimtus procesinius sprendimus byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paskui pirmosios instancijos teismui. Taigi bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi ilgą laiką, penkerius su puse metų. Byla yra sudėtinga su tarptautiniu elementu. Teismas pažymi, jog visos šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovė ir trečiasis asmuo – pateikė daugmaž vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylos nagrinėjimo metu atstovai neteigė, kad kitos šalies prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ar nepagrįstos. Susipažinęs su atstovų į bylą pateiktomis teisinių paslaugų ataskaitomis ir iššifravimais, teismas neturi pagrindo vertinti, jog prašomi priteisti užmokesčiai už civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų maksimalius dydžius. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas lemia tai, jog byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką ir byloje buvo atliekama daug procesinių veiksmų. Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė išskirtinė situacija, nes procesinių dokumentų rengimas ir procesinių veiksmų planavimas byloje pareikalavo daug byloje dalyvaujantiems asmenims atstovaujančių advokatų, advokato padėjėjo laiko ir pastangų, vyko daug teismo posėdžių, byloje dalyvaujantys asmenys teikė daug procesinių dokumentų, prašymų, atsiliepimų į prašymus, paaiškinimų, buvo sprendžiami ekspertizės skyrimo klausimai, visų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti šioje konkrečioje byloje laiko protingomis ir pagrįstomis. Manytina, kad priešingas teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl atsakovei SIA „NTS Spedition“ priteistina iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ 12 500 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, draudimo įmonei „Achmea Schadeverzekeringen N.V. priteistina iš ieškovės 19 768,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

53. Atsakovė SIA „NTS Spedition“ byloje taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ dokumentų vertimo išlaidas – 822,70 Eur sumą. Byloje yra pateiktos sąskaitos faktūros: 2016 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra, serija IN, Nr. 02475, bendrai 348,50 Eur sumai, 2016 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros, serija IN, Nr. 02572 ir 02573, bendrai 350 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita faktūra, serija IN, Nr. 02912, bendrai 88,20 Eur sumai, 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra, serija IN, Nr. 03511, bendrai 36,00 Eur sumai. Nustatyta, jog įvykis, kurio metu buvo sugadintas krovinys, įvyko Rusijos Federacijos teritorijoje, šalių buveinės yra skirtingose valstybėse, susirašinėjimas tarp šalių vyko anglų, rusų kalbomis, reikėjo atlikti didelės apimties dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, byloje yra pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai. Kadangi šių veiksmų atlikimas byloje buvo būtinas, šios ieškovės patirtos išlaidos laikytinos susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu, todėl teismas atsakovei SIA „NTS Spedition“ iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ priteisia 822,70 Eur sumą už vertimo paslaugas, taip pat 100 Eur išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu, ir 11,55 Eur išlaidas už kopijų darymą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Iš viso atsakovei SIA „NTS Spedition“ iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ priteistina 13 434,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 10 punktu, yra laikytinos pagrįstomis ir 150,00 Eur išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu paduodant apeliacinį ir kasacinį skundus, todėl draudimo įmonei „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“ iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ priteistina 150 Eur išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Iš viso trečiajam asmeniui draudimo įmonei „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“ iš ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ priteistina 19 918,87 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei SIA „NTS Spedition“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ 13 434,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui draudimo įmonei „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ 19 918,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.