Tauragės apylinkės teismo sprendimas

trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Silvijai Bautrėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei J. Z., trečiasis suinteresuotas asmuo –Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Silvija Bautrėnienė, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 1.63, 5.15, 5.18 straipsniai). Testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas neveiksnaus asmens, asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalis), taip pat kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

2019 m. birželio 18 d. – liepos 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 kategoriškai nurodyta, kad R. B. testamento pasirašymo metu ( 2013 m. gegužės 16 d.) konstatuojamas psichikos sutrikimas – Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1), kad R. B. testamento pasirašymo metu (2013m. gegužės 13d.) negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl grubaus pažintinių funkcijų defekto. Konstatuota, kad R. B. tuo metu buvo diagnozuota Demencija, sergant Alzheimerio liga. Tokią ekspertizės išvadą teismo psichiatrė ekspertė pateikė įvertinusi medicininius dokumentus, nurodytus 2019m. balandžio 8d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartyje ir įvertinusi R. B. asmens sveikatos istorijoje, gautoje iš VšĮ Tauragės psichikos sveikatos centro, medikų įrašus. Tačiau teismas pažymi, kad ekspertizės akte tik teoriškai analizuojami medicininėje literatūroje nurodyti Alzheimerio ligos klinikiniai požymiai, jų progresavimas, jog esant išreikštiems pažintinių funkcijų sutrikimams asmenys nesugeba suvokti sudaromo testamento sąlygų, testamento sudarymo fakto, suvokti testamento turinį, testamento socialinę reikšmę. Tačiau apie testatorei R. B. kategoriškai konstatuotus grubius pažintinių funkcijų defektus ekspertizės akte iš viso nepasisakyta.

Pagal LITEKO duomenis 2016m. gegužės 25d. Tauragės apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.2YT-1288-760/2016 R. B., kaip veiksniam asmeniui, dėl sveikatos būklės, nustatė rūpybą ir paskyrė jos rūpintoja V. Z.. Byloje nėra duomenų, kad būtų reikėję spręsti klausimą dėl R. B. pripažinimo neveiksnia. 2017m. liepos 3d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi V. Z. atleista nuo rūpintojos pareigų ir R. B. rūpintoja paskirta dukra, atsakovė J. Z.. Nutartyje teismas konstatavo, kad R. B. yra veiksnus asmuo, bet dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių.

Ieškovas savo reikalavimą taip pat grindžia liudytojų: J. B., R. Z., J. K., B. M., J. B., V. Z., R. K. parodymais.

Liudytoja J. K. parodė, kad R. B. yra mačiusi du kartus, t.y. 2016 metais, kai J. Z. inicijavo R. B. rūpybą ir 2017 metais, kai buvo sprendžiamas rūpintojo R. B. pakeitimas. Ji R. B. psichinės būklės nevertino, bet reikiamais klausimais: dėl rūpybos nustatymo, dėl rūpintojo paskyrimo su R. B. susikalbėjo.

Liudytoja, notarė Audronė Bakšienė taip pat parodė, kad R. B. buvo atvykusi į jos kontorą priimti mirusio sutuoktinio V. B. palikimo, tai yra po (duomenys neskelbtini). Notarė patvirtino, kad R. B. tuo metu vaikščiojo, bet skundėsi, kad skauda kojas, ji parašė pareiškimą, kad priima mirusio sutuoktinio palikimą, teiravosi jos ar gali visus reikiamus veiksmus dėl palikimo priėmimo jos vardu tvarkyti duktė J. Z., nes jai sudėtinga vaikščioti. Notarė patvirtino, kad jai tuo metu nekilo jokių abejonių dėl R. B. veiksnumo, nes, jei būtų kilę, tuomet nebūtų tvirtinusi įgaliojimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. B. 2014m. birželio 26d. atvyko pas notarę A. B. priimti palikimą po sutuoktinio mirties ir išdavė įgaliojimą dukrai, kad ši priimtų palikimą ir sutvarkytų paveldėjimo teisių liudijimo išdavimo reikalus.

Taigi, testatorės R. B. veiksnumas notarų biuruose buvo patikrintas kelių notarų, tiek prieš testamento sudarymą, tiek testamento sudarymo metu, tiek po testamento sudarymo ir nei vienam notarui nekilo jokių abejonių dėl R. B. veiksnumo. Jei daryti prielaidą, kad notarė Silvija Bautrėnienė galėjo suklysti dėl testatorės R. B. valios išreiškimo testamento sudarymo metu, dėl jos veiksnumo, bei dar du kartus suklysti po testamento sudarymo, tvirtindama testatorės pirkimo – pardavimo sandorį ir įgaliojimą, tuomet šią prielaidą paneigia kitų dviejų notarių - liudytojų V. S., A. B. parodymai ir liudytojų R. B., S. V. parodymai.

Atsakovė J. Z. paaiškino, kad jos mama R. B. simuliavo medicininiuose dokumentuose nurodytus ligų simptomus, norėdama gauti didesnę išmoką iš valstybės ir apsimesdavo, kad yra neveiksni, atvažiavusiam į namus daktarui A. P. kalbėdavo nesąmones. Paaiškino, kad ji jį iškvietė į namus, susitarė su daktaru, o mama mokėjo daktarui ir pati tarėsi su juo. Daktaras žinojo, ką rašyti, kad mama gautų visišką negalią. Psichologė atvažiavo į namus pagal daktaro A. P. siuntimą ir mama jai specialiai kalbėjo nesąmones. Dokumentus į Klaipėdą išsiuntė daktaras A. P. ir mamai buvo nustatyta visiška negalia, ji gavo didžiąją išmoką, gaudama ją pasirašydavo pati. Tokį atsakovės aiškinimą patvirtina aplinkybė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 3 teritoriniam skyriui, kuris 2013 m. kovo 7 d. bendrojo pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, R. B. medicininių dokumentų kopijas (2012m. lapkričio mėn. gydytojo neurologo konsultacijos kopiją, 2012m. lapkričio 27d. radiologinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, psichologės 2013m. sausio 28d. konsultacijos kopiją) patvirtino gydytojas psichiatras A. P.. Todėl tikėtina, kad šis gydytojas ruošė ir siuntė R. B. dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybai dėl specialaus nuolatinės slaugos poreikio nustatymo. Gydytojas psichiatras A. P. yra miręs, todėl nėra galimybės jo išklausyti dėl šių faktinių aplinkybių. Be to tokius atsakovės paaiškinimus patvirtina ir aplinkybė, jog 2013 m. kovo 7 d. specialiųjų poreikių vertinimo akte yra nurodyta, kad R. B. sveikatos būklė, kad ji „ guli lovoje, nuo praeitų metų vasaros nebeišeina iš namų, jos vienos nebegalima palikti, ji paskutiniu metu nevaikšto, pilnai slaugoma: šukuojama, maitinama, prausiama“ yra aprašyta tik remiantis dukters, tai yra atsakovės, paaiškinimais.

Iš liudytojos, gydytojos K. P., gydžiusios testatorę, parodymų nustatyta, kad R. B. sirgo onkologine liga ir, kad ši gydytoja tik įtarė jai organinę psichozę ir 2012m. spalio 17d. nusiuntė ją pas psichiatrą tolimesniam tyrimui. Tai, kad pagal gydytojo neurologo A. K. 2012 m. lapkričio 26 d. siuntimą, kuriame R. B. įtariama diagnozė – Alzheimerio liga, 2012 m. lapkričio 27 d. buvo atliktas radiologinis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio tyrimo metu R. B. buvo nustatyti atrofiniai pakitimai galvos smegenyse, smegenėlėse, kraujagyslinės encefalomaliacijos zonos, niekaip nepatvirtina fakto, kad dėl šių pakitimų testatorė R. B. buvo neveiksni ir negalėjo išreikšti savo valios kam palikti savo palikimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. B. turėjo daug nekilnojamojo turto, vykdė gyvenamojo namo statybą, gavo išmokas iš valstybės, taigi, jei ji buvo neveiksni, tuomet jai buvo būtinas turto administratorius. Tačiau toks klausimas nustatant R. B. rūpybą ir paskiriant jai rūpintoją nebuvo sprendžiamas. Byloje nustatyta, kad R. B. 2005 m. rugsėjo 14 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 27 d. pardavė jai priklausančius žemės sklypus, 2004 ir 2008 m. sudarė sklypų dovanojimo sandorius, taip pat dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, ji užsiėmė gyvenamojo namo statyba, 2008 m. rugpjūčio 18 d. jai išduotas statybos leidimas, o 2015 m. sausio 23 d. išduotas dokumentas apie statinio statybą be esminių nukrypimų ir įregistruotas naujas nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas. Taigi byloje nustatyta, kad testatorė turėjo sandorių sudarymo patirties tiek iki ginčijamo testamento sudarymo, tiek po jo, ji aktyviai dalyvavo civilinėje apyvartoje. Be to pažymėtina, kad nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatorės mirties praėjo daugiau nei penkeri metai, tačiau testatorė savo valios nepakeitė. Teismo nuomone, tai leidžia teigti, kad testatorė buvo apsisprendusi kuriam asmeniui ji norėjo palikti savo turtą ir turtines teises po mirties.

Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad testatorės R. B. mirties priežastis yra C56. Pagal diagnozių kodų klasifikavimą C56 yra kiaušidės piktybinis navikas. Vadinasi testatorė mirė ne nuo kraujagyslinės demencijos, ne nuo smegenų kraujagyslių ligos ar smegenų aterosklerozės, kuriomis ji pagal medicininiuose dokumentuose esančius įrašus sirgo. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ar testatorė R. B. iš tikrųjų sirgo tokiomis ligomis kaip nurodė ieškovas, kaip nurodyta testatorės medicininiuose dokumentuose ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte, dėl kurių ji testamento sudarymo metu galėjo būti neveiksni.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

Nagrinėjamu atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akte, vadovaujantis jame nurodytų medicininių dokumentų įrašais, duota kategoriška išvada, jog testatorei testamento sudarymo metu buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas ir testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tuo tarpu pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes testatorė tiek prieš testamento sudarymą, tiek ir po jo sudarė sandorius, patvirtintus notarų. Taigi ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertizė buvo atlikta tik pagal medicininius dokumentus ir buvo vertinama tik asmens būklė testamento sudarymo metu. Taip pat iš ekspertizės akto turinio matyti, jog išsamiai aprašius mirusiosios medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, jų visuma buvo vertinama ir išvados daromos ne šios konkrečios bylos ir jos aplinkybių kontekste, bet abstrakčiai, standartizuotai, apibendrintai. Eksperto išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių konkrečių aplinkybių 2019m. birželio 18d. – liepos 18d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 nenurodyta.

Eksperto išvadai Civilinio proceso kodekse nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma, todėl teismas ją vertina pagal vidinį įsitikinimą, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jo tikrajai valiai. Nagrinėjamu atveju byloje yra prieštaringi įrodymai dėl tikrosios testatorės valios: medicininiuose dokumentuose ir ekspertizės išvadoje nurodytos aplinkybės, jog testatorė nevaikščiojo, jai buvo būtina nuolatinė slauga, ji visiškai nesiorientavo nei erdvėje, nei laike, nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, bei nustatytos faktinės aplinkybės, jog tuo pačiu laikotarpiu ir vėliau, dar du metus po testamento sudarymo, testatorė savarankiškai ne kartą vyko pas notarus, sudarė sandorius, dieną prieš jai nustatant specialųjį nuolatinės slaugos poreikį taip pat sudarė notarės patvirtintą sandorį ir pardavė penkis žemės sklypus. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas vertina visas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tai, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo, kad ji buvo neveiksni.

Teismo nuomone, byloje nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsirado dėl to, kad testatorė R. B., siekdama gauti didesnę išmoką iš valstybės, apkalbėjo save, pateikė neteisingus duomenis medikams, kaip tai nurodė atsakovė, tai yra simuliavo ligos simptomus. Logiška, kad taip atsirado medikų įrašai R. B. sveikatos istorijoje, o pagal medikų įrašus jai buvo nustatyta visiška negalia, atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl duota ekspertizės akto išvada nesutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti) tada, kai jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl ją vertina kritiškai ir ja nesivadovauja.

Teismas, įvertinęs nustatytas ginčo faktines ir teisines aplinkybes, įvertinęs testatorės būseną jai sudarant ginčijamą testamentą, sprendžia, jog ginčijamame 2013m. gegužės 16d. testamente yra išreikšta tikroji testatorės R. B. valia. Teismas sprendžia, jog ieškovas S. B. neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl jo ieškinys atmestinas (CPK 178 str.). Kadangi ieškinys atmetamas, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal 2020m. sausio 2d. mokėjimo nurodymą atsakovės J. Z. atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius už atsakovę J. Z. sumokėjo 75 eurus žyminį mokestį atsakovei J. Z. paduodant apeliacinį skundą. 2020m. gegužės 7d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovės apeliacinis skundas buvo iš esmės patenkintas, panaikintas skundžiamas 2019m. gruodžio 3d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina už atsakovę atstovo sumokėta 75 eurų žyminio mokesčio suma.

Atsakovę J. Z. byloje atstovavo advokatas Gintaras Aleknavičius. Atsakovė turėjo 1064,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme) pagal 2019m. sausio 14d. mokėjimo nurodymą ir 1210,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (už teismo sprendimo analizę, konsultaciją pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu) pagal 2020m. liepos 7d. mokėjimo nurodymą. Iš viso atsakovė patyrė 2274.80 Eur (1064,80 Eur ir 1210,00 Eur ) išlaidų už advokato pagalbą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintų leistinų užmokesčio už advokato pagalbą dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai.

Iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 2349.80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1d., 88 str.1d. 6 p., 98 str.).

Kadangi ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 50,75 Eur (27,51 Eur + 23,24 Eur) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

Laikinoji apsaugos priemonė, taikoma pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria uždrausta Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Silvijai Bautrėnienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą J. Z. pagal 2013 m. gegužės 16 d. R. B. testamentą iki kol bus išnagrinėtas S. B. ieškinys, paliktina nepakeista iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina (CPK 150 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo S. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. B. atsakovės J. Z. naudai bylinėjimosi išlaidas - 2349,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 80 ct).

Priteisti iš ieškovo S. B. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas - 50,75 Eur (penkiasdešimt eurų 75 ct), įmokos kodas – 5660, kurios turi būti sumokėtos pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS "Citadele bankas" Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Laikinąją apsaugos priemonę, taikomą pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria uždrausta Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Silvijai Bautrėnienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą J. Z. pagal 2013 m. gegužės 16 d. R. B. testamentą iki kol bus išnagrinėtas S. B. ieškinys, palikti nepakeistą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.