- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-571-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-67-1003/2022 pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. D. patikslintu ieškiniu teismo prašė:1) nutraukti jo ir atsakovės A. D. santuoką, įregistruotą 2016 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad šalių nepilnametė duktė D. D. lieka gyventi kartu su atsakove; 3) nustatyti, kad ieškovas teikia nepilnametei dukteriai D. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir dukters pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į atsakovės banko sąskaitą kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 15 dienos; 4) nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė auklės nepilnametę dukterį D. D. pagal žodinį susitarimą, atsižvelgiant į pačios nepilnametės dukters interesus ir valią; 5) padalinti šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą nustatant, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo bendroje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 6) nustatyti, kad už prievoles pagal 2016 m. spalio 5 d. su banku „Swedbank“, AB sudarytą Kredito sutartį Nr. 16-099058-FA po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidarūs skolininkai; 7) nustatyti, kad atsakovė visiškai ir pilnai apmoka buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo, eksploatacijos, priežiūros bei būtinojo einamojo remonto išlaidas; nustatyti, kad buto išlaikymo, eksploatacijos, priežiūros bei būtinojo einamojo remonto išlaidų apmokėjimo tvarka galioja tol, kol atsakovė gyvena aprašytame bute (naudojasi butu); 8) priteisti ieškovui iš atsakovės kompensaciją už naudojimąsi ieškovo nuosavybės teise valdoma ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri lygi ieškovo mokamai kredito dalies grąžinimo ir palūkanų (patikslinto ieškinio surašymo dieną 152 Eur) mėnesinei įmokai, mokamai bankui „Swedbank“, AB, pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. 16-099058-FA; nustatyti, kad kompensaciją atsakovė mokės ieškovui kiekvieną mėnesį iki mėnesio 15 dienos ir kompensaciją mokės tol, kol atsakovė gyvens bute (naudosis butu) ar tol, kol bus sugrąžintas visas kreditas bankui, priklausomai nuo to, kuris įvykis įvyks anksčiau; 9) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovės pavardė bus V.; 10) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys gyveno atskirai, yra kalbos barjeras, nebeliko lojalumo vienas kitam. Ieškovas nori, kad atsakovei butų nustatyta ikisantuokinė pavardė, tai – emocinis dalykas. Vaiko išlaikymui 136 Eur kas mėnesį moka Belgijos Vyriausybė, ši suma dalintina šalims per pusę. Mano, kad atsakovės nurodyta 800 Eur vaiko išlaikymo kas mėnesį suma yra per didelė, byloje nėra duomenų, jog vaikui reikia išlaidų specialiems poreikiams. Jei atsakovė skirtų vaikui 350 Eur, tokią sumą vaiko išlaikymui skirtų ir ieškovas. Atsakovė niekur nedirba, realiai neturi pajamų. Ieškovas mano, kad atsakovė pragyvena iš jo mokamų išlaikymo pinigų. Atsakovė gali dirbti ir užsidirbti. Ieškovas sutinka teikti vaikui 250 Eur išlaikymą kas mėnesį. Ieškovas pateikė duomenis apie pajamas, o jo patiriamos išlaidos nesusijusios su bylos dalyku, todėl neteikė sąskaitos išrašų. Duomenų apie nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą neteikė, tai – jo asmeninis reikalas. Ieškovas turi du automobilius. Ieškovas neturi kitų išlaikytinių asmenų. Ieškovas sutinka, kad nereikia vaiko vežti bendravimui iš Lietuvos į užsienį. Dėl bendravimo tvarkos šalių ginčo nėra. Nei viena šalis nenori išpirkti buto, todėl tikslinga butą padalinti lygiomis dalimis. Atsakovė gyvena bute, juo visu naudojasi, tad turėtų viena mokėti mokesčius paslaugų teikėjams bei mokėti jam kompensaciją už naudojimąsi jo buto dalimi. Pats ieškovas butu, komunalinėmis paslaugomis nesinaudoja, butui tenkančių mokesčių nemoka. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė A. D. pateiktu priešieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovės pavardė – D.; 3) nustatyti šalių nepilnametės dukters D. D. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukteriai D. D. periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo priešieškinio padavimo teismui dienos ir dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi D. D. tvarką: ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype ir kt.); taip pat ieškovas, prieš dvi savaites pranešęs atsakovei sms žinute apie atvykimą į Lietuvą, turi teisę su nepilnamete dukterimi bendrauti Lietuvoje netrukdomai, konkretų bendravimo laiką bei jo apimtį (trukmę) derinant kartu su atsakove, atsižvelgiant į nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus; 6) priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad gyvendamos santuokoje šalys labai skirtingai pradėjo žiūrėti bei vertinti svarbius gyvenimo ir šeimos klausimus, nesutarti. Sutuoktiniai suprato ir įsitikino, kad tolimesnis jų bendras gyvenimas yra neįmanomas, jie nuo 2019 m. spalio mėnesio nebegyvena kaip sutuoktiniai. Jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovė prašo palikti santuokoje turėtą pavardę. Šalių nepilnametė duktė D. D. nuo gimimo gyvena su atsakove ir savo broliu Lietuvoje, vaikas labai prisirišęs prie atsakovės, todėl dukters gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakove. Nuo dukters gimimo ieškovas išlaikymui mokėdavo kas mėnesį virš 1000 Eur. Šalys žodžiu buvo sutarusios, kad ieškovas mokės dukters išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį, tačiau vėliau ieškovas persigalvojo ir mokėtiną išlaikymo sumą sumažino iki 200 Eur. Dukters poreikių patenkinimui reikalinga suma kas mėnesį sudarytų virš 800 Eur: maistui – 200 Eur, drabužiams, avalynei – 120 Eur, būstui, komunaliniams mokesčiams – 70 Eur, buitinėms prekėms – 30 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, ekskursijoms – 50 Eur, lavinimo priemonėms, ugdymui – 50 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, ryšio išlaidoms, kurui – 30 Eur, atostogoms – 40 Eur, darželiui – 130 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 50 Eur. Vaikas pradės lankyti šokius, todėl išlaidos jo poreikių tenkinimui bus dar didesnės. Šalių nepilnametės dukters auginimo, priežiūros, nenumatytų išlaidų našta tenka atsakovei. Ieškovas neprisideda prie maisto ruošimo, namų tvarkymo ir priežiūros, skalbimo ir kitų darbų. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, gauna geras pajamas, kitų išlaikomų asmenų neturi, todėl gali prisidėti prie dukteriai reikalingo išlaikymo. Atsakovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) metais. Šalių nepilnametė duktė yra labai jautri ir nuo dvikalbystės sulėtėjusia kalbos raida, dėl to lankosi pas (duomenys neskelbtini) centre. Duktė yra per maža, kad dabar ją išvežti į svetimą aplinką bei kitą šalį be mamos, brolio, patekusi į svetimą aplinką ji patirtų didžiulį stresą, dėl savo amžiaus ir negalėjimo rišliai reikšti savo mintis ji nesugebėtų net ryšio priemonėmis pasakyti atsakovei, kas jai konkrečiai nutiko, todėl tikslinga nustatyti fizinį ieškovo bendravimą su dukterimi Lietuvoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 22 d. sprendimu, patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkindamas iš dalies: 1) nutraukė A. D. (ikisantuokinė pavardė – V.) ir J. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo A. D. paliko santuokoje įgytą pavardę – D., J. D. paliko turimą pavardę – D.; 3) nustatė nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamąją vietą su motina A. D.; 4) priteisė D. D. iš J. D. išlaikymą po 330 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021-09-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) A. D. paskyrė vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) nustatė tokią J. D. bendravimo su dukterimi D. D. tvarką: tėvas J. D. bendrauja su nepilnamete dukterimi D. D. pagal žodinį abiejų tėvų susitarimą, atsižvelgiant į pačios nepilnametės dukters interesus ir valią; tėvas J. D. turi teisę bendrauti su dukterimi telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype ir kt.). Tėvas J. D., prieš dvi savaites pranešęs dukters motinai A. D. sms žinute apie atvykimą į Lietuvą, turi teisę su nepilnamete dukterimi D. D. bendrauti Lietuvoje netrukdomai, konkretų bendravimo laiką bei jo apimtį (trukmę) derinant kartu su nepilnametės dukters motina, atsižvelgiant į nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus; 7) padalino A. D. ir J. D. santuokoje įgytą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad po santuokos nutraukimo A. D. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto su rūsiu, J. D. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto su rūsiu; 8) nustatė, kad A. D. ir J. D., prievolė bankui „Swedbank“, AB pagal 2016 m. spalio 5 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 16-099058-FA po santuokos nutraukimo lieka solidaria A. D. ir J. D. prievole; 9) priteisė J. D. iš A. D. 1313,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 10) priteisė A. D. iš J. D., 775,02 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusias patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
6. Dėl sutuoktinių kaltės, nulėmusios šeimos iširimą. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė neginčijo ir iš esmės sutiko, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pripažino, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės
7. Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo. Teismas vertino, kad šiuo atveju sutuoktiniai turi vieną bendrą vaiką. Ieškovo teiginius, kad atsakovės ikisantuokinės pavardės nustatymas yra emocinis dalykas, sprendžiant dėl santuokinės pavardės palikimo atsakovei, pripažino neturinčiais teisinės reikšmės, kadangi šalių santuoka nutrauktina ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, be to, sutuoktiniai turi bendrą vaiką. Teismas suprato ir atsakovės norą po santuokos nutraukimo išsaugoti santuokoje turėtą pavardę D. dėl vaiko interesų turėti motinai ir vaikui vienodą pavardę, vaiko emocinio, psichologinio saugumo, patogumo keliaujant. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, šalių išsakytą nuomonę dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo, teismas atsakovei po santuokos nutraukimo paliko jai santuokoje turėtą pavardę D.
8. Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas vertino, kad atsakovė su dukterimi D. D. gyvena kartu nuo vaiko gimimo, šalims nuo (duomenys neskelbtini) rudens pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi kartu su atsakove jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu vaikui yra suėję penkeri metai, vaikas betarpiškai prisirišęs prie atsakovės kaip artimiausio šeimoje asmens, kartu gyvenančio brolio, kitų artimųjų, įprastos gyvenamosios aplinkos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaiku, jos gyvenamoji aplinka netinkama vaikui tobulėti, augti, neužtikrinami, pažeidžiami vaiko interesai. Ieškovas taip pat sutiko ir prašo, kad šalių dukters D. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą duodančios institucijos atstovė patvirtino, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove visiškai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgdamas į tai, teismas šalių nepilnametės dukters D. D. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove A. D. jos gyvenamojoje vietoje.
9. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo. Įvertinęs ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, specialiųjų poreikių nebuvimą, galimybes dirbti ir užsidirbti, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygių galimybių principo, teikiant išlaikymą dukteriai. Atsakovė pateikė į bylą išlaidų vaikui sąmatą ir paaiškinimus, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai 800 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 200 Eur, drabužiams, avalynei – 120 Eur, būstui, komunaliniams mokesčiams – 70 Eur, buitinėms prekėms – 30 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, ekskursijoms – 50 Eur, lavinimo priemonėms, ugdymui – 50 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, ryšio išlaidoms, kurui – 30 Eur, atostogoms – 40 Eur, darželiui – 130 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 50 Eur. Teismas pažymėjo, kad vaikui augant, atsiranda papildomi vaiko poreikiai, dėl jų ir pragyvenimo lygio kilimo didėja ir išlaidos vaikui, todėl vaiko išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus ne tik dabartines atsakovės nurodytas išlaidas, bet ir išlaidų vaiko poreikiams didėjimą ateityje. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovės deklaruojama 800 Eur vaiko išlaikymo kas mėnesį suma yra per didelė, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra užaukštintos, perteklinės, kad atsakovė siekia pasipelnyti iš pernelyg didelės vaikui priteistino 350 Eur išlaikymo sumos. Pažymėtina, kad ieškovas patvirtino, jog jis gali teikti 350 Eur išlaikymą nepilnametei dukteriai kas mėnesį, jei tokia pačia suma prie dukters išlaikymo prisidėtų ir atsakovė. Teismas neturi duomenų, kad šalys turi darbingumą įtakojančių sveikatos problemų ir ateityje jų pajamos dėl to neišvengiamai mažės. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, taigi, pagrindinė našta, išlaikant vaiką, tenkinant jo kasdienius bei nenumatytus poreikius, nedetalizuotus nagrinėjamoje byloje, tenka kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenančiai atsakovei. Teismas vertino, kad ieškovas nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl specifinių šalių nepilnametės dukters poreikių maistui, sveikatos būklės, dėl sveikatos gerinimo patiriamų papildomų išlaidų, būtinumo lankyti vaikui privatų darželį ir taip patiriant papildomas išlaidas. Bylos šalys patvirtino, kad Belgijos atitinkama institucija (Famiris) prisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, pervesdama į atsakovės sąskaitą didesnę nei 131-136 Eur sumą kiekvieną mėnesį. Iki bylos iškėlimo teisme, ieškovas atliko mokėjimus į atsakovės sąskaitą, kiekvieną kartą pervesdamas 1300 Eur sumą. Atsakovė nurodė, kad 1300 Eur suma buvo pervedama šalių dukters išlaikymui. Pagal pateiktus duomenis įvertinus šalių gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, atsakovės nurodytus nepilnametės dukters D. D. poreikius, šalių galimybes teikti dukteriai išlaikymą, taip pat įvertinus, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptas ir į perspektyvą, vaiko ateities poreikių, įskaitant ir nenumatytų, tenkinimą, teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą dukteriai po 330 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos.
10. Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo nereikia nustatyti detalios ir išsamios ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkos, o šalys nepilnametę dukterį auklės, bendraus su ja pagal žodinį susitarimą, atsižvelgdamos į pačios nepilnametės dukters interesus ir valią. Šalys taip pat sutarė, kad tikslinga papildomai nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką.
11. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Kadangi byloje nėra šalių ginčo dėl buto padalijimo po santuokos nutraukimo, šalių pasirinktas buto padalijimo natūra būdas atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismas tenkino ieškovo prašymą padalinti santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant kiekvienos šalies nuosavybėn po ½ dalį minimo buto.
12. Dėl prievolės bankui pagal Kreditavimo sutartį. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys sutiko, kad jų bendra prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. 16-099058-FA po santuokos nutraukimo liktų solidaria abiejų šalių prievole, todėl šią patikslinto ieškinio dalį teismas tenkino visiškai.
13. Dėl atsakovės įpareigojimo sumokėti būsto išlaidas bei sumokėti kompensaciją ieškovui už naudojimąsi jo būsto dalimi. Bylos duomenimis nustatyta, o ieškovo nepaneigta, kad ieškovas atvyksta į Lietuvą kas 2-3 mėnesius, viešnagės metu gyvena bute 3-6 dienas, naudojasi visomis buto patalpomis, visomis butui teikiamomis paslaugomis, kviečiasi į butą svečius. Šiame punkte nurodytas aplinkybes patvirtino atsakovė, nurodydama, kad ieškovas viešnagės metu nemoka jokių su būstu susijusių paslaugų mokesčių, rinkliavų. Atsakovė patvirtino, kad šalių ginčo dėl mokesčių, rinkliavų, eksploatacijos išlaidų nėra, visus aptariamus mokėjimus daro ji viena. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam būtų trukdoma gyventi bute viešnagės Lietuvoje metu, naudotis buto patalpomis, butui teikiamomis paslaugos. Ieškovas gali naudotis butu pagal poreikį, o naudojimosi butu dažnumas yra paties ieškovo pasirinkimas. Ieškovo pareiga mokėti su butu susijusius mokesčius, rinkliavas, dengti buto eksploatacijos išlaidas, proporcingai turimai nuosavybės daliai, vykdyti prievoles, susijusias su bendru butu, kreditoriams yra įtvirtinta įstatyme. Šalys suformuluotuose reikalavimuose neprašė po santuokos nutraukimo nustatyti naudojimosi butu tvarkos, o nesant naudojimosi butu tvarkos, t. y. nenustačius, kuriomis konkrečiai turto patalpomis naudojasi ieškovas, kuriomis – atsakovė, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė naudosis svetimu, ieškovui priklausančiu turtu. Dėl nurodytų argumentų ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovę apmokėti buto išlaikymo, eksploatacijos, priežiūros bei būtinojo einamojo remonto išlaidas, priteisiant jam iš atsakovės kompensaciją už naudojimąsi ieškovo nuosavybės teise valdoma ½ dalimi buto, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius aptartos teismų praktikos bei įstatymų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas J. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo D. D. priteisimo iš ieškovo nuo 2021-09-17 iki vaiko pilnametystės ir sumažinti priteistą kasmėnesinio išlaikymo dydį nuo 330 Eur iki 250 Eur per mėnesį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovo siūlytas vaiko išlaikymo dydis 200-250 Eur yra adekvatus, susiformavęs kaip teisingas ir teisėtas Lietuvos teismų praktikoje ir šiuo atveju yra net didesnis negu turi būti mokamas minimalus (533,65-136-73,5 Eur = 324,15:2) 162 Eur. Priteisus mokėti po 250 Eur išmokas kas mėnesį tai jau būtų didesnė pinigų suma nei minimumas, todėl ieškovas net ir tokiu atveju jau mokėtų daugiau, nei turi.
14.2. Apelianto supratimu, tokių nurodytų poreikių (800 Eur) nepilnametė dukra niekuomet neturėjo, nes ieškovas šiuo metu kas mėnesį teikia dukrai 200 Eur išlaikymą. Net ir šalims gyvenant kartu tokių pinigų (800 Eur mėn.) nepilnametei dukrai nebuvo skiriama. Todėl priešingai, nei teigia teismas, ne tik atsakovės savo nuožiūra nurodyta ir niekuo nepagrįsta pinigų suma turi būti vertintina kaip teisinga.
14.3. 10 metų vaikui (o apelianto dukteriai yra (duomenys neskelbtini) metai) teismų praktikoje yra normalu ir įprasta skirti 200 Eur dydžio išlaikymą, kuris apima ne tik būtiniausius poreikius, bet ir pramogas, laisvalaikį ir kitas vystymosi bei raidos veiklas. Taip pat teismų praktikoje tokio amžiaus vaikui motina grindžia teikianti 400 Eur išlaikymą kas mėnesį, todėl atsakovės nurodytas 800 Eur dydžio išlaikymas yra pernelyg didelis, nepagrįstas, neįrodytas jokiais įrodymais, todėl turi būti laikomas, kaip neteisingas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15.1. Apeliaciniame skunde ieškovas neįvardino nei vienos teisės normos (nei proceso, nei materialinės), kurią teismas, jo nuomone, būtų netinkamai taikęs ir/ar netinkamai išaiškinęs spręsdamas šį šalių individualų ginčą.
15.2. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo, kad teismas būtų neteisingai nustatęs, jog jis turi realią galimybę kiekvieną mėnesį šalių nepilnametei dukrai teikti 330,00 Eur išlaikymą.
15.3. Ieškovo turtinė padėtis yra labai gera, ko jis neneigė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovė prašė, o teismas nurodė, kad ieškovas turėtų į bylą pateikti duomenis apie išlaidas patvirtinančius dokumentus, taip pat įrodymus apie jo turtinę padėtį (išrašus už 6 mėn. iš banko sąskaitų, duomenis apie transporto priemones, turimą nekilnojamąjį turtą užsienio valstybėje), ieškovas tokius duomenis ir dokumentus pateikti atsisakė.
15.4. Nepagrįstai apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo nustatant šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį nukrypti nuo Lietuvoje galiojančio minimalus darbo užmokesčio standarto.
Šalies argumentai
15.5. Apeliantas nepaneigė atsakovės nurodytų specifinių šalių nepilnametės dukters poreikių maistui, sveikatos būklės, dėl sveikatos gerinimo patiriamų papildomų išlaidų, būtinumo lankyti vaikui privatų darželį, taip patiriant papildomas išlaidas.
15.6. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad iš šalių nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti sumos privaloma atimti išmokos iš valstybės vaikui sumą ir tik po to spręsti, kokią dalį likusios sumos kaip vaiko išlaikymą turi dengti kiekvienas iš tėvų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui klausimas. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistą kasmėnesinio išlaikymo dydį nuo 330 Eur iki 250 Eur per mėnesį.
18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš apelianto šalių nepilnametei dukrai išlaikymą po 330,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki vaiko pilnametystės. Apeliantas įsitikinęs, kad jo siūlytas vaiko išlaikymo dydis 200-250 Eur yra adekvatus, susiformavęs kaip teisingas ir teisėtas Lietuvos teismų praktikoje ir šiuo atveju yra net didesnis negu turi būti mokamas minimalus.
20. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).
21. Teismas pažymi, kad nors CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog kiekvienas iš tėvų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
22. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs proporcingumo principo svarbą ir aiškinęs jo turinį. Antai kasacinio teismo nutartyse yra nurodyta, kad įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Proporcingumas pagal nurodytą teisės normą yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką. Vadovaudamasis šiuo principu teismas nustato, kokio dydžio kaip būtini, taip pat finansiškai ir kitaip materialiai įmanomi abiejų tėvų sąskaita patenkinti vaiko poreikiai gali būti teismo nustatyti, ir sprendžia dėl išlaikymo priteisimo. Taigi nustatęs vaiko poreikių dydį, teismas sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl turtinės padėties vertinimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir atsikirtimus, pirmosios instancijos teismo argumentus, iš esmės sutinka su apylinkės teismo paskirstytomis išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis dalimis. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į abiejų šalių gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, specialiųjų poreikių nebuvimą, galimybes dirbti ir užsidirbti.
24. Byloje nustatyta, kad apeliantui už 2021 m. spalio, lapkričio mėnesius buvo išmokėtas 2938,44 Eur darbo užmokestis kas mėnesį (1 t., b. l. 131-134), ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-13). Apeliantas byloje yra pateikęs duomenis, kad jo išlaidos mėnesiui yra 2686,00 Eur. Belgijoje už vieną paimtą kreditą ieškovas kiekvieną mėnesį moka po 800,00 Eur, už kreditą būsto įsirengimui kiekvieną mėnesį moka po 229,74 Eur; už kreditą Lietuvoje moka 150,00 Eur; nurodo, kad turi du automobilius, moka draudimo ir eksploatavimo įmokas apie 100,00 Eur; kurui išleidžia kiekvieną mėnesį po 300,00 Eur; kelionei į Lietuvą kiekvieną mėnesį išleidžia po 200,00 Eur, ir kt.
25. Vertindamas apelianto turtinę padėti, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Aplinkybės, kad asmuo prisiima prievoles pagal kredito sutartis, netiesiogiai patvirtina ir jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Antra, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius išlaidas būsto kreditui Lietuvoje, būsto kreditui Belgijoje, kreditui būsto įsirengti, privalomam sveikatos draudimui, šeimos draudimui, namų draudimui, kariuomenės kambariams, automobilio mokesčiui, automobilio draudimui (1 t., b. l. 135-156), tačiau ieškovas neteikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių išlaidas komunalinėms paslaugoms, automobilio eksploatacijai, degalams, patiriamas išlaidas pragyvenimui (maistui, rūbams, avalinei, higienos priemonėms ir kt.), todėl akivaizdu, kad pateikti duomenys apie minimas išlaidas neatskleidžia tikrosios apelianto turtinės padėties. Tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
26. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. įregistruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 50), šiuo metu niekur nedirba, viena augina du nepilnamečius vaikus, nepilnametė duktė turi specifinių poreikių maistui, dažnai serga. Dėl nuolatinės vaiko priežiūros, rūpinimosi ja, vaiko ligų jai sunku įsidarbinti ir ilgesnį laiką išlaikyti pastovią darbo vietą. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad į atsakovės sąskaitą atliekami periodiniai 131,09 Eur, 133,71 Eur, 136,39 Eur mokėjimai vaiko išlaikymui iš Belgijos (Famiris), taip pat pavedimus įvairiomis sumomis atlieka fiziniai asmenys. Atsakovė nurodė, kad pragyvena iš turimų santaupų, pragyventi taip pat padeda jos motina, sesuo, draugas, jos pajamas kas mėnesį sudaro apie 1500 Eur ir daugiau. Nekilnojamojo turto registro duomenų patvirtina, kad atsakovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-13, 51-52). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygių galimybių principo, teikiant išlaikymą dukteriai. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė klausimą dėl šalių dukters poreikių atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo išaugusius dėl amžiaus poreikius ir tai siejo su abiejų tėvų galimybe suteikti atitinkamą materialinį ir finansinį aprūpinimą. Tai rodo, kad CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto proporcingumo principo ir kitų reikalavimų teismas nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir pajamas, kitus atsakovės nepilnamečius vaikus, į atsakovės laikiną negalėjimą dirbti.
27. Neteisus apeliantas tvirtindamas, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo nustatant šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį nukrypti nuo Lietuvoje galiojančio minimalus darbo užmokesčio standarto. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
29. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Lietuvoje 2022 metais minimali mėnesinė alga yra 730 Eur (atskaičius mokesčius 533,65 Eur), atitinkamai atsakovė gaudama kas mėnesį po 136 Eur išmokas iš Belgijos valstybės, ir po 100 iš Lietuvos. Todėl bendra suma išlaikymui yra 533,65-136-73,5 Eur = 324,15 Eur, o padalinus abiem tėvams, gaunasi po 162 Eur iš kiekvieno. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Šiuo atveju neteisus apeliantas tvirtindamas, kad atsakovė kaip vaikui išmokas gauna kas mėnesį po 136,00 Eur iš Belgijos valstybės ir po 100,00 Eur iš Lietuvos. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė gauna kas mėnesį tik po 131,00 – 136,00 Eur išmokas iš Belgijos, o iš Lietuvos negauna, tai konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime.
30. Visų pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad šalių nepilnametė duktė turi specifinių poreikių maistui, dėl mitybos ypatumų vaikas lanko privatų darželį, maistą darželiui pusryčiams, pietums, pavakariams ruošia pati atsakovė, duktė yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju apeliantas nepaneigė byloje nurodytų specifinių šalių nepilnametės dukters poreikių maistui, mergaitės sveikatos būklės, dėl sveikatos patiriamų papildomų išlaidų, Akivaizdu, kad šalių nepilnametės dukters būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį aiškiai nėra pakankama ieškovo nurodoma 250,00 Eur suma.
31. Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nors ieškovas nurodė, jog atsakovės deklaruojama vaiko poreikiams patenkinti 800,00 Eur suma yra per didelė, tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra užaukštintos, perteklinės, kad atsakovė siektų pasipelnyti iš pernelyg didelės vaikui prašomos priteisti 350,00 Eur išlaikymo sumos. Apeliantas apeliuodamas tokią išvadą, nurodo, kad motinos nurodyta 800 Eur dydžio suma vaiko poreikiams yra per didelė ir motinos nepagrįsta jokiais čekiais, jokiomis sąskaitomis ir pan. Teismas vertina tai, kad šiuo atveju atsakovė pateikė detalią vaiko poreikių tenkinimo lentelę, apskaičiavimus, kurių apeliantas iš esmės nepaneigė. Atsakovės išlaidų detalizaciją paneigiančių duomenų ir rodymų ieškovas neteikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Todėl tokie apelianto argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018), todėl visos abejonės vertintinos vaiko naudai. Atsakovės nurodyti dukros poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės objektyviai lemia didesnius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti.
32. Trečia, nors apeliantas apeliuoja į tai, kad šalių nepilnametė dukra, kai jis mokėjo tik po 200,00 Eur išlaikymą, buvo viskuo aprūpinta, kaip nurodė atsakovė, jai finansiškai padeda mama, sesuo, draugas, turi santaupų, ir ji iš savo turimų pajamų šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui išleidžia gerokai daugiau nei skiria ieškovas, todėl tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos adekvačiai, pagal savo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, taip sumažinant atsakovės naštą vaiko išlaikymo prievolėje.
33. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dukrai priteisimo, detaliai įvertino atsakovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, apskaičiavimus, esamus specifinius vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgė į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, kitas bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taip pat teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinti jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir ateityje.
34. Šių nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apelianto turtinė padėtis pakankamai gera ir jis gali teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir galimybę teikti lygiomis dalimis periodinį išlaikymą vaikui, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui teiktiną 330,00 Eur išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, todėl pagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovo dukrai 330 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atsakovė A. D. teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 484,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. D., gim. (duomenys neskelbtini), 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.