- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- e2-172-775/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00242-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Alytaus apskrities S
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė A. A. (toliau – ieškovė) pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktiniui V. A. (toliau – ir pacientas) Alytaus apskrities viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) S. Kudirkos ligoninėje (toliau – ligoninė) 2021 m. lapkričio 19 d. dėl gangrenos amputuota kairė koja. Ligoninės stacionare V. A. gydytas iki 2021 m. gruodžio 2 d. Vėliau iki 2021 m. gruodžio 27 d. jo gydymas tęstas VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre. V. A. iš gydymo įstaigos išrašytas 2021 m. gruodžio 27 d., grįžęs namo 2022 m. sausio 2 d. netikėtai mirė. V. A. mirties liudijime nurodyta tiesioginė mirties priežastis – Ūminis kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimas, pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – COVID-19 liga, virusas nustatytas, kitos svarbios patologinės būklės sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – bendrinė aterosklerozė, būklė po kairės kojos amputacijos, prostatos adenoma. Ieškovė nesutinka su COVID-19 diagnoze, kadangi nurodyta mirties priežastis nėra patvirtinta autopsijos rezultatais, mirties liudijimas išduotas nesilaikant nustatytos tvarkos, jame neužpildyti privalomi duomenys, t. y. nepažymėta staigi mirtis, liudijimas išduotas, nebaigus lavono audinių tyrimo. Mirusio paciento plaučių aterijos nebuvo apžiūrėtos bei aprašytos, o mirties priežastis pagrįsta tik teigiamu PGR testu, kuris nėra sertifikuota priemonė mirties priežasčiai nustatyti, todėl ieškovės vertinimu, faktinė paciento mirties priežastis nenustatyta. Jokių duomenų, kokiu priežastiniu ryšiu COVID-19 liga pacientui sukėlė ūminį kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimą, nenurodyta. Nėra nustatyta jokių paciento organizmo pažaidų (t. y. pneumonijos, sepsio, septinio šoko ir kt.) arba daugybinių organų disfunkcijos sindromo, kurios įprastai sukeliamos COVID-19 ligos, priešingai, specialisto išvadoje pažymėta, kad paciento plaučiai neturi jokių pneumonijos požymių. Ieškovės įsitikinimu, jei V. A. ir sirgo COVID-19, tai tik besimptome šios ligos forma, kuri negalėjo sukelti staigios mirties. Ieškovė mano, kad V. A. mirties priežastis plaučių embolija, įvykusi dėl jam neskirto antitrombozinio gydymo bei tinkamos reabilitacijos. Tai, kad pacientui gydymas buvo teiktas netinkamai, patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – tarnyba) atliktas ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta eilė pažeidimų ir tarnybos 2022 m. spalio 20 d. direktoriaus įsakymu ligoninei skirtas įspėjimas. Minėto įsakymo ligoninė neskundė, tuo pripažindama, kad pacientą gydė nesilaikydama geros medicinos praktikos ir tokiu būdu pažeidė paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – komisija), kuri jos skundą nagrinėjo formaliai, priėmė priešingas išvadas negu tarnyba ir 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu netekino ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo, nustačiusi, kad paciento sveikatai žala nepadaryta. Komisijos sprendimas motyvuotas medicininiame mirties liudijime nepagrįstai nurodyta COVID-19 liga ir eksperto A. Š. raštu. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas A. Š. savo išvados nebepalaikė, pripažino esą pacientui turėjo būti skirtas ir antitrombozinis gydymas, ir antikoaguliantai ir kad už šio gydymo paskyrimą buvo atsakingas ligoninės gydytojas R. K.. Siekiant nustatyti faktinę mirties priežastį, ieškovė byloje paprašė skirti Mirusių žmonių kūnų ekspertizę, tačiau ekspertizės aktas Nr. EKM 34/2024(01) neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės (toliau ir – TEĮ) 27 straipsnio reikalavimų, nes akte nėra tiriamosios dalies, išvadose pateikti atsakymai – nemotyvuoti, neatsakyta į dalį klausimų. Ekspertizės akto trūkumų nepašalino ir teismo posėdyje apklausti ekspertai, todėl ieškovė mano, kad teismas negali vadovautis byloje esančiu ekspertizės aktu, kuris yra be tiriamosios dalies, o ekspertų paaiškinimai nemotyvuoti ir pagrįsti tik jų asmenine nuomone. Nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepaneigė fakto, kad pacientas negavo tinkamo gydymo ligoninėje, už ką ligoninei buvo skirtas įspėjimas. Vadovaudamasi Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašu ieškovė reiškia reikalavimą dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad ji su sutuoktiniu nugyveno daugiau nei 44 metus, susilaukė ir užaugino tris dukteris, bendromis pastangomis įgijo nekilnojamąjį turtą. Sutuoktinių santykiai iš esmės buvo darnūs ir artimi. Sutuoktinio netektis smarkiai paveikė ieškovės gyvenimo kokybę ir emocinę būseną. Be to, sutuoktinis gaudavo daug didesnes pajamas ir buvo pagrindinis šeimos maitintojas, jo gaunamos pensijos (senatvės ir tremtinio) bendrai siekė virš 700 Eur/mėn. Ieškovės pajamos (senatvės pensija ir našlės pensija) – tik kiek didesnės nei 400 Eur, iš kurios yra sudėtinga pragyventi bei išlaikyti butą.
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad tai, jog ieškovė prieštarauja gydytojo ortopedo traumatologo A. Š. išvados atsakymams ir tai, jog komisija pasirinko šį ekspertą išvados pateikimui, nesuponuoja šio gydytojo nuomonės neteisingumo. Paciento galūnės (kojos) amputacijos atvejui ištirti buvo pasirinktas gydytojas ortopedas traumatologas, turintis specialių žinių šioje srityje, todėl akivaizdu, kad komisijos pasirinkimas yra pagrįstas. Kvestionuojama specialisto išvada bei komisijos sprendimas yra tik subjektyvus ieškovės vertinimas neturint analogiško išsilavinimo, o vien aplinkybė, kad tarnyba nustatė ligoninės vidaus teisės aktų pažeidimus, nėra pagrindas paneigti kitų specialistų priimtas išvadas/sprendimus. Atsakovė pažymėjo, kad vertindama paciento atvejį, komisija rėmėsi ligoninės 2022 m. gruodžio 29 d. rašte pateiktais specialistų paaiškinimais ir nuomone, kad pacientui žala padaryta nebuvo. Ligoninės gydytojų paaiškinimai bei byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pacientui po atliktos kojos operacijos buvo skiriamas Fraksiparinas (kraujo krešėjimą mažinantys vaistai), taip pat stebimi jo kraujo rodikliai, į kuriuos atsižvelgiant, nebuvo nustatyta ūmi trombozė, trombembolija, krešumo, širdies ritmo sutrikimų, todėl perkeliant pacientą į kitą gydymo įstaigą, antikoaguliantų skyrimas nebuvo pagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad pacientas atvyko į gydymo įstaigą dėl gangrenuojančios galūnės, dėl kurios nesikreipė į gydytojus mėnesį laiko ir po atliktos chirurginės amputacijos, kaip numatyta medicininiuose dokumentuose, buvo nemotyvuotas dalyvauti reabilitaciniame gydymo procese, reiškė norą vykti į namus. Ekspertas-gydytojas ortopedas traumatologas A. Š. 2023 m. kovo 8 d. pateikė išvadas, kad pagal paciento būklę gydymas buvo skirtas atitinkamas ir savalaikis, kurį pilnai užtikrino gydymo įstaiga, jokios žalos pacientas, gydydamasis stacionare, nepatyrė, teigti, kad būtų buvę galima išvengti paciento mirties, kurios priežastis COVID-19 infekcijos sukeltos komplikacijos, negalima. Tarnybos išvadoje taip pat konstatuota, kad pooperacinė paciento priežiūra, medikamentinis tyrimas buvo tinkami, o nustatyti neatitikimai savaime neįrodo gydymo įstaigos civilinių atsakomybės sąlygų ir yra susiję su vidaus teisės aktais ir dokumentų pildymo taisyklių nesilaikymu. Nors tarnybos išvadoje taip pat nustatyta, jog pacientą gydęs gydytojas chirurgas neskyrė reabilitacijos antro etapo paslaugų, nerekomendavo kraują skystinančių vaistų, šių paslaugų poreikį pacientui paneigė du gydytojai specialistai, teikę paaiškinimus 2023 m. gruodžio 14 d. liudytojų apklausos metu teismo posėdyje, t. y. gydytojas ortopedas-traumatologas A. Š. ir gydytojas chirurgas R. K.. Atsakovės vertinimu, ypatingai reikšminga aplinkybė, paneigianti priežastinį ryšį tarp pacientui padarytos žalos ir ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra paciento mirties data. Pacientas mirė praėjus 43 paroms po kojos amputacijos ir lygiai mėnesiui nuo jo išrašymo iš gydymo įstaigos, tai reiškia, kad paciento mirties priežastis negali būti susijusi su ligoninėje taikytu pooperaciniu gydymu, nes tarp skirto gydymo ir mirties yra praėjęs per didelis laiko tarpas. Pagal ligoninės 2022 m. gruodžio 29 d. paaiškinimą pats pacientas ir jo artimieji pageidavo išrašyti iš VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro, išreiškė norą vykti į namus, kaip minėta, pacientas buvo nemotyvuotas reabilitacijai tiek gydantis ligoninėje, tiek VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre. Priešingi nei teigia ieškovė, pats pacientas nenorėjo, kad šis gydymas jam būtų skirtas, reabilitacijoje dalyvavo pasyviai, reabilitacinio gydymo ir protezo nenorėjo. Todėl teigti, kad pacientui pooperaciniu laikotarpiu nebuvo skiriamos II reabilitacijos etapo paslaugos ir tai lėmė paciento mirtį, yra nepagrįsta, kadangi šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra, o pats pacientas savo valios neišreiškė. Surinkta medžiaga įrodo, kad gydymo įstaiga užtikrino ir teikė pacientui tinkamas ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į paciento išsakytą poreikį bei medicinines indikacijas, ir tą atlikto profesionaliai, todėl ieškovės prašyme nurodyta žala neatlyginama, kadangi neatitinka žalos atlyginimo sąlygų. Komisijos sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir priimtas vadovaujantis specialistų nuomone, išvadomis bei medicinine dokumentacija. Ieškovė savo reikalavimų nepagrindė oficialiais įrodymais, tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę, neparemtą medicininėmis bei teisinėmis žiniomis ir neįrodė, jog sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat priežastinio ryšio tarp teiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei atsiradusios žalos. Nepateikė jokių objektyvių, medicininę reikšmę turinčių įrodymų, kurie nuginčytų mirties liudijimo pagrįstumą. Ieškovės argumentai apie tai, kad pacientas neturėjo jokių COVID-19 simptomų, todėl COVID-19 liga pacientui diagnozuota klaidingai arba, jei pacientas ir sirgo, tai tik besimptome šios ligos forma, kuri negalėjo sukelti mirties, yra asmeninė, niekuo nepagrįsta nuomonė ir prieštarauja byloje esantiems oficialiesiems įrodymams. Vien aplinkybė, kad pacientui nustatyta mirties priežastis ieškovei yra nepriimtina bei nenaudinga, nenuginčija civilinėje byloje esančių oficialiųjų įrodymų. Teiginys, jog teismo medicinos gydytojas medicininiame mirties liudijime nenurodė, kokiu mechanizmu (priežastiniu ryšiu) COVID-19 liga sukėlė pacientui mirtį nėra pagrįstas, nes šių aplinkybių analizė ir išsamus nurodymas nėra sudedamoji specialisto išvados turinio dalis. Atsakovės pažymėjo, kad teismo ekspertizės akto išvados 3, 6 punktuose patvirtinta, kad teismo medicinos eksperto specialisto išvada Nr. M 8/2022(06) ir paciento medicininis mirties liudijimas yra užpildyti tinkamai bei atitinka visus reikalavimus, nustatytus teisės aktuose. Ekspertai patvirtino, kad paciento mirties priežastis yra COVID-19 viruso sukeltas ūminis širdies veiklos sutrikimas, o tai atitinka mirties liudijime įrašytą mirties priežastį. Nėra pagrįstų duomenų, kad paciento mirtį galėjo nulemti kitokia priežastis, nei buvo nustatyta teismo medicinos eksperto. Ekspertizės aktu galutinai paneigti ieškovės argumentai dėl plaučių tromboembolijos kaip paciento „realiosios“ mirties priežasties. Akto turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, byloje nekilo pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos, jo išsamumo ar paskirtų teismo ekspertų (ne)šališkumo. Vien tai, jog ieškovė nesutinka su teismo ekspertų išvadomis apie tinkamai užpildytą paciento mirties liudijimą bei teisingai nustatytą mirties priežastį, nesudaro pagrindo abejoti nei teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumu, nei byloje liudytojais apklaustų specialių žinių turinčių gydytojų parodymų patikimumu. Kadangi ieškovė neįrodė teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, V. A. asmens sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje atitiko jų teikimo metu buvusį mokslo lygį ir gerą medicinos praktikos patirtį, ieškinys turėtų būti atmestas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė patikslintą ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens vertinimu, ligoninės gydytojas R. K. teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientui savo pareigas atliko kvalifikuotai, atidžiai ir dėmesingai, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, žala yra nesusijusi su ligoninės gydytojų veiksmais. Nuo paciento stacionarizavimo vyko diskusijos su jo artimaisiais dėl tolimesnio gydymo etapo, kuriuos tenkino bet koks variantas, tik ne ambulatorinis gydymas namuose. Todėl pacientui buvo paskirtas I reabilitacijos etapas ligoninėje, ieškoma vietų slaugos skyriuose. Pacientas buvo neaktyvus, pageidavo vykti tik į namus, nebuvo motyvuotas reabilitacijai. Jo aktyvumą ribojo dešinės kojos išemija, ankstyvas protezavimas nebuvo tikslingas. Rekomenduota planinė angiochirurgo konsultacija dėl dešinės kojos arterijų šuntavimo. Atsižvelgiant į paciento sprendimus, artimųjų pageidavimus, į paciento sveikatos būklę, jis nebuvo siųstas į kitas reabilitacijos įstaigas, bet perkeltas į slaugos įstaigą. Reabilitacinis gydymas galėjo būti paskirtas ir po gydymo slaugos ligoninėje, atsiradus ligonio norui ir motyvacijai. Pacientas stacionarizuotas dėl kairės kojos užleistos obliteruojančios aterosklerozės, toli pažengusios pėdos gangrenos. Jam nebuvę ūmios trombozės, trombembolijos, krešumo, širdies ritmo sutrikimų, sintetinių protezų. Ankstyvame pooperaciniame periode skirtas Fraksiparinas, perkeliant į Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centrą, antikoaguliantų skyrimas nebuvo pagrįstas jokiomis aiškiomis rekomendacijomis. Pacientas mirė namuose, praėjus 43 paroms po amputacijos, paciento mirties priežastis – COVID-19 infekcijos nediagnozavimas ir negydymas. Vertinant sveikatos priežiūros paslaugų, teiktų pacientui laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d., teisėtumą, akivaizdu, kad nenustatyti kitokie tyrimo taktikos veiksmai, kurie iš esmės būtų turėję įtakos paciento ligos eigai. Komisijos išvada patvirtina, kad ligoninė pilnai užtikrino paciento savalaikę, tinkamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą, jokios žalos gydydamasis stacionare pacientas nepatyrė, medicininės paslaugos atliktos laiku ir profesionaliai, atsižvelgiant į esamą uždelstą ligos eigą ir išsivysčiusias komplikacijas. Byloje esančio ekspertizės akto išvados patvirtina, kad paciento medicininis mirties liudijimas yra užpildytas tinkamai bei atitinka visus reikalavimus, atitinka mirties priežastį. Plaučių audinių trombozės požymių nenustatyta, konstatuota ryški pilnakraujystė, kurios negali būti masyvios ir staigios plaučių arterijų tromboembolijos atveju. Surinktų įrodymų ir vertinamų aplinkybių visuma akivaizdžiai įrodo, kad priežastinio ryšio tarp ligoninės gydytojo veiksmų ir žalos nėra, ligoninės veiksmai buvo teisėti, nes gydytojas R. K. veikė pagal galiojančius teisės aktus, buvo atsargus ir dėmesingas pacientui. Pacientui ligoninėje buvo atlikta pirminė reabilitacija, paskirta reabilitacija po amputacijos. Paciento teisė į reabilitaciją nebuvo apribota ir galėjo būti atlikta vadovaujantis išorės ir vidaus teisės aktų, pacientui išreiškus atitinkamą valią. Pavieniai dokumentų pildymo neatitikimai paciento gydymui, paslaugų kokybei ir tęstinumui įtakos neturėjo. Ieškovė nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškimą ir priėmė teisiškai ir mediciniškai pagrįstą sprendimą, todėl patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
10. Byloje buvo apklausti: liudytojai L. U., A. Š. ir R. K.. 2024 gegužės 10 d. atlikta teismo ekspertizė, kurios akte nurodyta, kad konkrečiu atveju plaučių tromboembolija nebuvo mirties priežastimi. V. A. staigios ir netikėtos mirties priežastimi buvo COVID-19 viruso sukeltas ūmus širdies veiklos sutrikimas. Byloje apklausti ekspertai J. R. ir V. K..
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas.
11. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ). Nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytina nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi šio įstatymo redakcija, kurioje įtvirtintas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
12. Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
13. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. PTŽSAĮ 2 straipsnio 91 dalyje pateikta neišvengiamos žalos sąvoka – tai paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas teisės normas, yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas ir jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 32–33 punktai).
16. Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 34 punktas).
17. Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama; vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jei žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jei žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 38 punktas).
18. Taigi kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 39 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pacientas mirė dėl netinkamos pooperacinės priežiūros po kojos amputacijos, nes išrašant pacientą iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės jam nebuvo paskirtas antitrombozinis gydymas ir po tokios operacijos privalomas reabilitacinis gydymas. Pacientas 2021 m. gruodžio mėnesį grįžo į namus be jokių COVID-19 simptomų, bet 2022 m. sausio 1 d. pradėjo dusti ir sausio 2 d. jį ištiko staigi mirtis. Atlikus patalogoanatominį tyrimą, buvo nustatyta, kad paciento mirties priežastis – COVID-19 liga. Ieškovės manymu, V. A. COVID-19 liga nesirgo, nes nebuvo jokių požymių (kosulio, slogos, temperatūros), o staigi mirtis ištiko dėl to, kad jam nebuvo paskirti kraujo krešėjimą mažinanantys vaistai, todėl paciento plaučių arterijose galimai susiformavo trombas (trombai) ir jį ištiko staigi mirtis. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, patvirtina esant visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi, siekiant nustatyti būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su atsiradusia žala (paciento mirtimi) – turi būti nustatytos (įrodytos) faktinės aplinkybės, kad: 1) paciento gydymas ginčo laikotarpiu buvo netinkamas, nekvalifikuotas, neprofesionalus, neatitiko gydytojų rūpestingumo standarto (išrašant pacientą iš ligoninės jam nebuvo paskirtas antitrombozinis gydymas ir po tokios operacijos privalomas II reabilitacijos etapo gydymas atitinkamoje specializuotoje įstaigoje); 2) kad paciento mirties priežastis buvo netinkamas gydymas, sukėlęs plaučių tromboemboliją, kuri lėmė staigią paciento mirtį.
21. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024).
22. Vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų apie paciento gydymą ir mirties priežastis turinį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti paciento pooperacinio gydymo paslaugas netinkamomis, nekvalifikuotomis, neprofesionaliomis ar nerūpestingomis, be to, bylos duomenys sudaro pagrindą nustatyti, jog paciento mirties priežastis nebuvo plaučių tromboembolija. Šias išvadas patvirtina įrodymų visuma, o priešingai neįrodyta (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl mirties priežasties nustatymo
23. Ieškovė nesutinka su V. A. mirties liudijime nurodyta jo mirties priežastimi – COVID-19 liga. Jos nuomone, V. A. mirė dėl netinkamos pooperacinės priežiūros po kojos amputacijos, nes išrašant pacientą iš ligoninės jam nebuvo paskirtas antitrombozinis gydymas. Pacientas iš Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro grįžo į namus be jokių COVID-19 simptomų, bet 2022 m sausio 1 d. pradėjo dusti ir sausio 2 d. jį ištiko staigi mirtis. Atlikus patalogoantominį tyrimą, buvo nustatyta, kad paciento mirties priežastis – COVID-19 liga. Ieškovės manymu, V. A. COVID-19 liga nesirgo, nes nebuvo jokių požymių (kosulio, slogos, temperatūros), o staigi mirtis ištiko dėl to, kad jam nebuvo paskirti kraujo krešėjimą mažinanantys vaistai, todėl paciento plaučių arterijose susiformavo trombas (trombai) ir jį ištiko staigi mirtis. Ieškovės teigimu, V. A. mirė nuo plaučių arterijų tromboembolijos.
24. Kaip nurodyta aukščiau, pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovė savo poziciją grindžia Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodyta išvada, kad ligos istorijos epikrizėje nebuvo nurodyta rekomendacija vartoti krešėjimą mažinančius vaistus.
25. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog V. A. mirties liudijime nurodyta neteisinga mirties priežastis. 2022 m. sausio 4 d. medicininiame mirties liudijime Nr. 22-697/463 nurodyta, kad tiesioginė mirties priežastis – ūminis kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimas; pagrindinė liga (trauma) sukėlusi mirtį – COVID-19 liga, virusas nenustatytas; Kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtė, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – bednrinė aterosklerozė, būklė po kairės kojos amputacijos, prostatos adenoma. Mirties liudijimas buvo išduotas atlikus autopsiją. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus gydytojas L. U., atlikęs lavono tyrimą, specialisto išvadoje nurodė, kad tepinėlyje iš nosiaryklės rastas Sars-Cov-2 RNR virusas ir kad V. A. mirtis įvyko dėl ūminio kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimo COVID-19 ligos pasekoje. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pasitelktas ekspertas A. Š. savo išvadoje taip pat nurodė, kad ginčo atveju teigti, jog būtų buvę galima išvengti paciento mirties, kurios priežastis – COVID-19 infekcijos sukeltos komplikacijos, negalima. Atsižvelgiant į paciento gretutines ligas, tuomet buvusią COVID-19 pandemiją, paciento atsparumo kritimą, išeitys galėjo būti nenuspėjamos.
26. Ieškovei neigiant mirties liudijime nurodytą mirties priežastį, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad V. A. staigios ir netikėtos mirties priežastis – COVID-19 viruso sukeltas ūmus širdies veiklos sutrikimas. Nėra pagrįstų duomenų, kad paciento mirtį galėjo nulemti kitokia priežastis nei nustatyta autopsiją atlikusio teismo medicinos eksperto. Komisija neturi duomenų, kad PGR tyrimas mirusiam asmeniui būtų nepatikimas. Sprendžiant iš lavono tyrimo duomenų galima teigti, kad COVID-19 ligos stadija buvo ūmi, užsitęsusių komplikacijų požymių nebuvo. Pacientui nebuvo nustatyta aiškių, toli pažengusių vidaus organų pažaidų. Tai neatmeta galimybės staigios mirties dėl ūmiai sutrikusios širdies veiklos nuo COVID-19 viruso poveikio. Plaučių arterijų tromboemboliją gali atmesti atliktas plaučių histologinis tyrimas bei plaučių vaizdas autopsijos metu. Nagrinėjamu atveju ekspertizės metu buvo atliktas histologinis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyta plaučių audinių trombozės požymių, konstatuota ryški pilnakraujystė, kurios negali būti masyvios ir staigios plaučių arterijos tromboembolijos atveju. Konkrečiu atveju plaučių arterijų tromboembolija nebuvo mirties priežastimi. Ekspertai atsakė, kad paciento mirtis nuo COVID-19 viruso gali būti nulemta tiek virusui tiesiogiai paveikus širdies raumenį, tiek dėl bendros organizmo uždegiminės reakcijos į virusą, tiek dėl šių dviejų mechanizmų kombinacijos. Pažymėtina, kad byloje buvo apklausti ir patys ekspertai J. R. ir V. K., kurie aiškiai ir išsamiai paaiškino ekspertizės akto išvadas.
27. Ieškovė ginčijo Ekspertizės akto tinkamumą ir argumentavo, jog šiuo įrodymu negalima remtis byloje, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės argumentai šiuo klausimu nesudaro pagrindo abejoti Ekspertizės akto įrodomąja reikšme ir atitiktimi tokiam įrodymui teisės aktų keliamiems reikalavimams. Ieškovė argumentavo, kad ekspertizės aktas neatitinka Lietuovs Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio reikalavimų, išvadose pateikti atsakymai nemotyvuoti, nepagrįsti moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais, kritikavo teismo posėdyje apklaustų ekspertų paaiškinimus. Tačiau pažymėtina, kad ekspertizę atliko du ekspertai: vyresnysis eskpertas J. R. ir teismo medicinos ekspertas V. K., turintys kvalifikaciją atlikti mirusiųjų žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, turintys aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą. Ekspertas J. R. turi aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, ekspertinio darbo stažą nuo 1990 metų, V. K. ekspertinio darbo stažas yra nuo 1997 metų. Todėl nėra objektyvių priežasčių abejoti teismo ekspertų kvalifikacija, profesine patirtimi ar profesionalumu. Pažymėtina, jog ekspertizės akte tiriamoji dalis yra, ekspertizės akte suformuluotos išvados lakoniškos, tačiau konkrečios ir motyvuotos, atsakyta į teismo suformuluotus klausimus, atsakymai trumpai bei konkrečiai pagrįsti, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog išvados yra nemotyvuotos ir neišsamios.Tai, kad ieškovė, subjektyviai vertindama situaciją, paciento buvusią būklę suvokia kitaip, nesudaro pagrindo abejoti asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir 27 bei 34 metų patirtį atliekant ekspertinius tyrimus, vertinimu, kurį patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
28. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-312-313/2017). Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, padarytomis klausimais, į kuriuos teismo ekspertams pakako duomenų atsakyti ir į kuriuos išvadoje buvo atsakyta. Ekspertizės akte pateikiamos išvados paremtos aprašoma medžiaga, atsakymai į teismo iškeltus klausimus lakoniški, tačiau pagrįsti, nurodant esmines aplinkybes. Be to, teismo ekspertizės išvados atitinka byloje esančių įrodymų visumą. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kuriais remdamasi ji kritiškai vertino ekspertizės išvadas, grindžiami prielaidomis, subjektyvia ieškovės nuomone dėl medicininių diagnozių, nepatvirtinti bylos medžiagos viseto (CPK 185 straipsnis), todėl vadovaujantis teismo ekspertizės aktu ir kitų įrodymų visuma konstatuotina, kad ieškovė nepaneigė mirties liudijime nurodytos V. A. mirties priežasties.
29. Ieškovė abejojo PGR testo patikimumu ir nurodė, kad šis testas nėra ir niekados nebuvo įrodymais pagrįstas diagnostikos metodas mirties priežasčiai nustatyti. Teismas pažymi, kad PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas yra skirtas nustatyti infekciją organizme, o ne tiesiogiai nustatyti mirties priežastį. COVID-19 pandemijos metu PGR testas buvo naudojamas kaip viena iš priemonių, padedančių identifikuoti pacientus, kurie sirgo ir galbūt mirė dėl COVID-19 ligos. Ieškovė, nesutikdama su išvadomis dėl paciento mirties priežasties, rėmėsi paaiškinimais ir savo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių mirusiojo organizmo pažaidų, leidžiančių įtarti kad COVID-19 liga sukėlė ūminį kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimą, tačiau teismo posėdyje ekspertai paaiškino, kad paciento mirtis nuo COVID-19 viruso gali būti nulemta ūmios ligos, tiek virusui tiesiogiai paveikus širdies raumenį, tiek dėl bendros organizmo uždegiminės reakcijos į virusą, tiek dėl šių dviejų mechanizmų kombinacijos, todėl tiesioginių organų pažaidų gali ir nebūti. Teismo posėdyje ekspertai paaiškino, kad tam tikrais atvejais mirties priežastis gali būti nustatoma ne pagal kažkokios patologijos ar pažeidimo požymius, bet jei tokių požymių nėra, – ir mirties priežasčių atmetimo būdu. Ieškovė šių argumentų nepaneigė, todėl jos prieštaravimai atmetami, kaip neįrodyti.
Dėl pacientui suteiktų medicinos paslaugų kokybės
30. Ieškovei neįrodžius, kad V. A. mirties priežastis buvo plaučių tromboembolija ir konstatavus, kad V. A. mirtį lėmė COVID-19 liga, ieškovės argumentai dėl nepagrįstai neskirto antitrombozinio gydymo laikytini teisiškai nereikšmingais ir atmestinais. Byloje pateiktuose specialiųjų medicininių žinių medicinos srityse turinčių ekspertų/specialistų vertinimuose konstatuota, kad paciento būklės įvertinimas ir gydymas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo tinkamas, kvalifikuotas, atitiko medicinos mokslo ir praktikos reikalavimus bei paciento būklę. Tokia išvada išplaukia iš byloje pateiktų įrodymų.
31. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 56-56, kuriame nuspręsta, kad žala neatitinka pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo sąlygų, t. y. paciento sveikatai žala nepadaryta, todėl prašymas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
32. Komisijos medžiagoje taip pat yra pateiktas Alytaus ligoninės 2022 m. gruodžio 29 d. raštas Reg. Nr. PŽK-1-1657 su specialistų paaiškinimais, kad pacientui žala nebuvo padaryta. Alytaus ligoninės gydytojų paaiškinimai bei byloje esantys medicininiai dokumentai (gydytojo paskyrimų lapas (Forma Nr. 003-4/a)), parodo, kad pacientui po atliktos kojos operacijos buvo skiriamas Fraksiparinas (kraujo krešėjimą mažinantys vaistai), taip pat stebimi jo kraujo rodikliai, į kuriuos atsižvelgiant, nebuvo nustatyta ūmi trombozė, trombembolija, krešumo, širdies ritmo sutrikimų. Taip pat Alytaus ligoninė paaiškino, jog perkeliant pacientą į kitą gydymo įstaigą, antikoaguliantų skyrimas nebuvo pagrįstas.
33. Komisijos pasitelktas ekspertas gydytojas ortopedas traumatologas A. Š. pateiktoje išvadoje patvirtino, jog pagal pateiktus medicininius dokumentus, gydymo įstaiga pilnai užtikrino paciento savalaikę, tinkamą ir kokybišką asmens sveikatos priežiūrą. <...> Visos medicininės paslaugos teiktos profesionaliai, užtikrinant maksimalų rūpestingumą bei atidumą paciento sveikatai. Iš pateiktos medicininės dokumentacijos galima teigti, kad jokios žalos pacientas gydydamasis stacionare nepatyrė, visos medicininės paslaugos buvo atliktos laiku ir profesionaliai, atsižvelgiant į esamą uždelstą ligos eigą ir išsivysčiusias komplikacijas. Ekspertas nurodė, kad kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos kokybiškai, tai teigti, kad būtų buvę galima išvengti paciento mirties, kurios priežastis – COVID-19 infekcijos sukeltos komplikacijos, negalima. Atsižvelgiant į paciento gretutines ligas, tuomet buvusią COVID-19 pandemiją, paciento atsparumo kritimą, išeitys galėjo būti nenuspėjamos. Ekspertas nustatė, kad jokių klaidų asmens sveikatos gydytojai, teikę medicinines paslaugas pacientui, nepadarė. Medicininės paslaugos buvo teiktos profesionaliai, laiku ir atitinkančios buvusios ligos eigą.
34. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai – gydytojas A. Š. ir R. K., kurių paaiškinimai papildomai patvirtino, jog V. A. teiktas gydymas buvo tinkamas, atitiko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.
35. Akreditavimo tarnybos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-36/2022 2022-10-19 ataskaitoje Nr. D17-177-(1.27.) ir Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2022-10-20 įsakyme Nr. T4-279-(1.34.) „Dėl pacientui V. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ nurodytos Akreditavimo tarnybos konsultanto medicinos specialisto gydytojo chirurgo, vertinusio V. A. klinikinį atvejį, išvadose taip pat patvirtinta, kad pooperacinė paciento priežiūra, medikamentinis tyrimas buvo tinkamas – reguliariai buvo stebėta paciento būklė, vertintas pooperacinės žaizdos gijimas, atlikti perrišimai, laiku skirti laboratoriniai tyrimai, skirti antikoaguliantai, 2021 m. lapkričio 24 d.– 2021 m. lapkričio 29 d. pacientui pravestas pirmas reabilitacijos etapas, o 2021 m. lapkričio 29 d. buvo nukreiptas antrajam.
36. Ieškovė nurodo, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepaneigė fakto, jog pacientas negavo tinkamo gydymo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, už ką ligoninei buvo skirtas įspėjimas. Nurodo, jog ligoninė sutiko su Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo išvadomis, nes teisės aktų nustatyta tvarka jų neapskundė.
37. Akreditavimo tarnybos ataskaitoje ir įsakyme nurodyta, kad gydytojas chirurgas R. K. iš sacionaro išrašytam pacientui nepaskyrė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomenduoto II reabilitacijos etapo paslaugų ir nerekomedavo antitrombozinio gydymo po kojos amputacijos judumo ribojimą turėjusiam pacientui. Kiti nustatyti pažeidimai yra susiję su vidaus teisės aktų ir dokumentų pildymo taisyklių nesilaikymu. Akreditavimo tarnybos ataskaitoje paaiškinta, jog reabilitacijos paslaugų nesuteikimas galėjo sukelti (didinti) paciento, kuriam amputuota galūnė, neįgalumą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ši aplinkybė priežastiniu ryšiu galėjo būti susijusi ir lėmusi paciento mirtį. Byloje paskyrus teismo ekpertizę, kuri patvirtino, jog pacieno mirties priežastis yra COVID-19 liga, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad antitrombozinio gydymo nepaskyrimas būtų susijęs su paciento mirtimi. Apibendrindamas teismas, sprendžia, jog Akreditavimo tarnybos nustatyti pažeidimai nėra susiję su paciento mirtimi, todėl ligoninei skirtas įspėjimas neįrodo, kad pacientui suteiktos gydymo paslaugos būtų lėmę paciento mirtį.
38. Taip pat pažymėtina, kad reikšminga aplinkybė, paneigianti priežastinį ryšį tarp pacientui padarytos žalos ir Alytaus ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra paciento mirties data. Pacientas mirė namuose 2022 m. sausio 2 d., t. y. praėjus 43 paroms po kojos amputacijos atlikimo Gydymo įstaigoje ir lygiai mėnesiui po paciento išrašymo iš Alytaus ligoninės. Tai reiškia, kad ir dėl to paciento mirties priežastis (COVID-19 liga) negali būti susijusi priežastiniu ryšiu su Alytaus ligoninėje taikytu pooperaciniu gydymu, nes tarp skirto gydymo ir mirties yra praėjęs didelis laiko tarpas.
39. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad paciento Medicininiame mirties liudijime autopsiją atlikusio teismo medicinos eksperto turėjo būti pažymėta „X“ simboliu 15 punktas, tačiau konkrečiu atveju šios atžymos nebuvimas vertinamas kaip techninė klaida. Medicininis mirties liudijimas iš esmės yra užpildytas tinkamai ir atitinka visus reikalavimus, nustatytus Formos Nr. 106/a „Medicinis mirties liidijimas‘ pildymo taisyklėse, todėl ieškovės argumentai, kad V. A. mirties liudijimas neatitinka įstatymų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.
40. Apibendrindamas aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojų neteisėti veiksmai ir priežastinis jų ryšys su pasekmėmis, iš kurių kildinama ieškovei atsiradusi žala (CPK 178 straipsnis), o byloje pateikti specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadomis grindžiami įrodymai paneigia sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų veiksmų neteisėtumą bei šių paslaugų priežastinį ryšį su paciento mirtimi. Taigi, patikslintas ieškinys dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nepagrįstas, nes nebuvo įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
43. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlginimo klausimo teismas nesprendžia.
44. Ieškovė sumokėjo už paskirtą teismo ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą 1 039,99 Eur (DOK-2893), už ekspertizę sumokėta 1 039,90 Eur, todėl ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 0,09 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškovės A. A. patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
Grąžinti ieškovei A. A. iš teismo depozitinės sąskaitos 0,09 Eur, sumokėtų už teismo ekspertizės atlikimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.